B divizionas: Pirmoji Pilk pergalė ir netaikios lygiosios Šalčininkėliuose Visos

Sekmadienio Futbolo Lygos B diviziono turnyro pirmasis ratas jau peržengė į antrąją pusę. Sužaidus šešis turus vis dar išliko dvi visas pergales iškovojusios komandos. Tiesa, šeštasis ratas nei Gariūnams, nei Katastrofai labai lengvas nebuvo.

Pergalės abiem šioms komandoms leido atsiplėšti nuo persekiotojų iki 5 taškų. Nes ir Visinčia ir Granitas Senjorai savo mačus baigė lygiosiomis.

Pagaliau neliko nė vienos komandos, neturinčios taškų. Sublizgėjo Pilk 3:0 nupūtę Viesulą ir užsirašę pirmąją pergalę po penkių pralaimėjimų sezono starte.

Kitos diviziono rungtynės bus žaidžiamos po dviejų savaitgalių pertraukos.

Medžiai-2 – Granitas Senjorai 0:0

Tai buvo pirmosios lygiosios šių metų B turnyre. Komandoms šiose rungtynėse sužaidus be įvarčių divizionas prarado tą savo unikalumą, kad Jame neužfiksuotas nė vienas atvejis, kai komandos pasidalijo po tašką.

Granito Senjorai susirinko į mačą be keitimo ir jame visai nebuvo jokie favoritai, nežiūrint į tai, kad vietą jie iki tol užėmė ir dabar užima aukštesnę vietą, nei Medžių dubleriai. Pastarieji turėjo ir teritorinį ir žaidybinį pranašumą. Bet pranašumu rezultate nesugebėjo jo paversti.

„Labai gaila, kad nepasinaudojome galimybe įsirašyti trijų taškų į savo sąskaitą, - apgailestavo Medžių-2 atstovas Tauras Navašinskas. - Susirinkom gausiau už varžovus, praktiškai visas rungtynes presingavome ir pavojingai atakavome, bet niekaip nepavyko kamuolio nukreipti į vartų tinklą. Jau nuo antro kėlinio aiškiai matėsi, kad  Granito Senjorai patenkinti vienu tašku ir pasitaikius menkiausiai galimybei tempia laiką ir stengiasi numušti rungtynių tempą. Deja, šturmas rungtynių pabaigoje nepadėjo, kai kur pasisekė varžovams ir nulinės lygiosios.

Tikiuosi, kad per atostogų pertrauką komanda gerai prasivėdins galvas ir antroje sezono dalyje būsime konkurencingi ir rinksimės taškus užtikrinčiau.“

Anonsuodamas šias rungtynes spėjau Medžių-2 pergalę rezultatu 2:1.

Viesulas – Pilk 0:3

Iš tiesų pirmąsias diviziono lygiąsias prognozavau šioms rungtynėms (1:1).  Žinojau ir tikėjau, kad Pilkai su nuliu taškų grafoje likti negali. Bet jie peršovė mano prognozes. Nugalėjo Viesulą ir tai padarė visai užtikrintai. Nors ir griežtai laikydamiesi gynybinio plano. Taip griežtai, kad netgi tada, kai Viesulo gynėjas antrą kėlinį jau esant rezultatui 2:0 Pilk naudai gavo raudoną kortelę, jie atsispyrė pagundai savimi pasitikint bėgti į priekį.

Beje net Pilkams rimtokai užsidarius, jų vartininkas Šarūnas Žarkaitis turėjo nemažai darbo. Ir anot apie komandų atstovų – buvo vienas labiausiai prisidėjusių prie komandos pergalės.

Vygantas Šepetis (Pilk): „Karštos dienos vidurys savaitgalį žadėjo nemažus iššūkius komandos surinkimui. Kaip pastebėjome, su panašiu iššūkiu susidūrė ir varžovai. Pilk pradėjo rungtynes su trimis keitimais, varžovai - su vienu. Taigi iš principo į starto liniją stojome panašiomis nuotaikomis. Neslėpsime, šiose rungtynėse tikrai tikėjomės taškų, nes paanalizavus statistiką, varžovas irgi neblizgėjo. Sakykime, tai galėjo būti vieno įvarčio rungtynės. Pasimokę iš ankstesnių susitikimų, sąmoningai pasirinkome žaidimą antru numeriu, be to trūko keleto jaunesnių žaidėjų, taigi reikėjo žaisti protingai, o ne lėkti pirmyn. Iš tiesų varžovas gerokai draugiau kontroliavo kamuolį, bet progas kūrėmės mes. Antrajame kėlinyje įsijungė psichologinis saugiklis, kai iš tiesų pradėjome galvoti apie galutinį rezultatą ir dar labiau užsidarėme gynyboje. Net varžovų raudona kortelė nelabai keitė vaizdą aikštėje. Kamuolį valdė varžovai, bet skirtingai nuo pirmo kėlinio turėjo bent dvi šimtaprocentines progas. Tad paskutinis pusvalandis buvo gan nelengvas. Džiugina tai, kad pavyko atsilaikyti ir realizuoti savo progas mums, o ne varžovams. O gynybos klaidas šauniai neutralizavo vartininkas. Iš tiesų vartininkui už šios dienos rungtynes galima rašyti tvirtą 10 Kaip ir visai komandai!.

Tikiuosi, kad tie trys taškai nuims ir psichologinį spaudimą ir komanda sužais dar ne vieną sėkmingą mačą šiame sezone.“

Vygandas Masilionis (Viesulas-2): „Visų pirma, kova su karščiu nebuvo sunki, buvo pertraukėlė kelinio viduryje, kuri tikrai pagelbėjo. Visų antra, labai kovojame su savo susirinkimu i rungtynes... Eilinį kartą turime labai mažai žmonių, todėl natūralu, kad greit pavargstame. Rungtynes pradėjome vos su vienu keitimu, tačiau po to prisijungė ir daugiau komandos draugų. Pilkų žaidimas - labai paprastas: meta kamuolį į priekį Irmantui ir jis kabinasi. Pirmajam kėlinyje prasileidome 2 įvarčius. Antrajame prie mūsų prisijungė keli starto žaidėjai, tad žaidimas labai pagyvėjo, pradėjome daugiau spausti varžovus, tačiau mūsų centro gynėjas užsidirbo raudoną kortelę ir likome žaisti mažumoje. Vis tiek stipriai atakavome varžovus, tačiau jų vartininkas buvo tikrai nuostabus šiose rungtynėse - trauke viską, ką mušėm. Galu gale prasileidome dar vieną įvartį.“

Vieni Vartai – Skaidiškės 3:1

„Vis tik spėsiu, kad Vienų Vartų susirinkimas šioms rungtynėms nebus tragiškas ir jie iškovos pergalę 2:1“, - rašiau aš, prognozuodamas rungtynių rezultatą.

Ir Vieni Vartai Skaidiškių nelaimei susirinko su nemažai keitimų. Ir Skaidiškės patyrė trečią pralaimėjimą iš eilės. Tik rezultato neatspėjau, Vieni Vartai įmušė vienu įvarčiu daugiau – 3:1.

Bet sakyti, kad Vieni Vartai laimėjo be vargo, būtų neteisinga. Jie turėjo žaidybinę persvarą, du kartus pataikė į skersinį, bet ilgą rungtynių dalį rezultatas buvo lygus. Svarstykles į savo pusę nugalėtojai nusvėrė per paskutiniąsias 10 minučių ir pradžių įmušę antrą įvartį, o po to pribaigę varžovus trečiu.

Išsamiau apie mačą rašo socialinio tinklo Facebook Vienų Vartų paskyra: „Jau kažkas panašiau į futbolą.

Sezono pradžia tikrai nebuvo tokia, kokią būtume prognozavę, tačiau, jog bėdų bus, žinojome iš anksto ir tai deklaravome patys.

Kalbėti apie rungtynes tiek su Gariūnais, tiek Granitu, tiek Katastrofa, tiek Pilk nėra daug ko – kaip susirinkome, taip ir sužaidėme. Ir jei su Pilk lošti apylygiai išėjo net žaidžiant dešimty aikštėje, tai kitos komandos mūsų nesusirinkimo nedovanojo.

Taip jau gaunasi, jog rungtynėse, per kurias į aikštę surenkam bent 15 komandos narių, turime tris pergales iš trijų ir įvarčių santykį 10:1.

Galime patvirtinti, jog šiai dienai didžiausias mūsų priešas esame mes patys sau, cituodami Katastrofos žaidėjo mintis: „Žaidžiate gražiai, turėtumėte keitimų, būtumėte laimėję“.

Tad prabėgo pusė pirmojo rato, po 6 rungtynių turime 3 pergales bei 9 taškus ir rikiuojamės 6 lentelės vietoje. „Not great, not terrible“, kaip pasakytų ponas Diatlovas iš Černobylio.

Tad viskas prieš akis, telieka komandai į rungtynes rinktis kaip su Skaidiškėmis ir Vieni Vartai dar duos džiaziuko.

Kalbant apie mačą su Skaidiškėmis, tai buvo akiai visai patrauklios rungtynės. Nors lyg ir turėjome rungtynių kontrolę savo rankose viso mačo eigoje, tačiau vienas epizodas ir rungtynės galėjo pakrypti į bet kurią pusę.

Rungtynės prasidėjo gana daug žadančiai, kalbant iš mūsų komandos perspektyvos. Į Skaidškių komandos pusę pasileido taranas Benas Paulėkas, kuris vieną po kitos organizavo pavojingus išpuolius. Tik laimingų atsitiktinumų, o gal tiesiog blogų pasirinkimų, dėka, rezultatas po kelių minučių vis dar buvo 0:0. Tačiau ilgai laukti nereikėjo, kadangi dešimtąją rungtynių minutę Arnas Gurklys iš aikštės gilumos serviruoja puikų įstrižą pasą varžovams už galvų, už kurio užsikabino Benas ir išvedė mus į priekį 1:0.

Visgi, po dešimties minučių prasižengiame 10 metrų nuo baudos aikštelės, Skaidiškės kelia kamuolį ir į vartus krenta visiškai kuriozinis įvartis. Likusias 25 minutes vyrauja apylygis žaidimas, komandoms karts nuo karto sukuriant pavojingą epizodą prie varžovų vartų.

Antrasis kėlinys prasideda lygiai taip pat ir visa tai tęsiasi maždaug 35 minutes. Tame tarpe Vytautas Palšys patikrina vartų skersinį iš maždaug 30 metrų, tačiau bendrai, trūksta realizacijos bei šalto proto priimant sprendimus.

Visgi 80-ą rungtynių minutę prabyla Mantvydas Eiza, kuris tiesiog pasakišku lazeriu iš maždaug 25 metrų palieka Skaidiškių vartininką tik gūžčioti pečiais. Fantastiškas įvartis ir net neabejojame, kad išvysime jį tarp Vilniaus Futbolo savaitės Top3 įvarčių.

Šis įvartis jau ilgai brendo, tačiau iš karto padarė žaidimą laisvesniu – Skaidiškės turi pulti (norėdamos gauti bent tašką) ir taip atverti erdves. 85-ą minutę tuo pasinaudojo Arnas, surengęs puikų reidą kairiuoju kraštu ir atlikęs lyg tai smūgį, lyg tai crossą į baudos aikštelę ir viskas baigėsi varžovų vartininko lyg bandymu atremti lyg įsimetant kamuolį į vartus bei trečiuoju rungtynių įvarčiu.“

O čia svarbiausius rungtynių momentus galite išvysti savo akimis:

Euforija Tirola – Katastrofa 1:2

Na štai. Pagaliau prognozuodamas pastačiau ant Katastrofos ir atspėjau net rezultatą. Galvoju – gal tai apsimokantis dalykas Katastrofai prognozuot pergales?

Katastrofa, net ir susirinkusi toli gražu ne geriausiai, pratęsė savo pergalių seriją. O Euforija, žaidusi pirmu numeriu, pasiliko su savo trimis taškais ir dar vienų varžovų komplimentais bei nuostaba, kodėl ji taip žemai turnyro lentelėje?

Man, beje, irgi keista, kodėl komanda, kurią giria visi varžovai, pralaimėjo penkis susitikimus iš šešių?

O kalbant apie šias rungtynes, tai Euforija jau nuo mačo pradžios, nepaisydama Katastrofos, kaip lyderės, autoriteto, bandė ją sutraiškyt puolimu, bet antrą kėlinio pusę viens po kito praleido du įvarčius. O po pertraukos Katastrofa pagrinde gynėsi, bet įkarščio ir pajėgumo Euforijai pakako tik vienam įvarčiui bei vienai raudonai kortelei.

Apie tai pasakoja Katastrofos atstovas Vaidotas Kazlauskas: „Atostogų metas, visus traukia Nidos, kiti dalykai, tai komandą krapštėme sunkiai ir nuvažiavome į rungtynes su dviem keitimais. Na, dviem su puse - apranga vilkėjo ir jau n metų nežaidęs komandos vadovas, bet jo paslaugų neprireikė.

Euforija, turėdama daugiau keitimų, šturmavo, mes pirmą bangą atlaikėm ir, sulaukę progų, greitai dūrėme du vieną po kito - vieną 11 m baudiniu, kitą po puikaus kapitono smūgio galva. Po to nusiraminom, kėlinį baigėm ganėtinai ramiai. Po pertraukos Euforija vėl lipo, pavyko jiems sušvelninti, toliau mus spaudė, bet gynybinė taktika antrame kėlinyje pasiteisino - nors pačioje pabaigoje buvo keletas rimtų gaisrų, tačiau juos užsigesinom ir namo, dar išbandė vietinius paplūdimius, grįžom pergalingai.

Lietuvių treneriai mėgsta posakį "šiose rungtynėse svarbiausia buvo trys taškai, o ne gražus žaidimas" (nors, mano nuomone, kiekvienose rungtynėse yra svarbiausia trys taškai), tai šiandien toks mačas ir buvo. Kad ir atsimušdami, bet priekyje išlaukėme Euforijos klaidų, neatidumo momentų ir pelnėme du, susigynėme, ko ir pakako pergalei.

Varžovai teigs kad dominavo (teritorija - galbūt, bet turbūt naivu būtų tikėtis, kad su dviem keitimais mes būsim pagrindiniai žaidimo kūrėjai), teigs, kad kaltas buvo teisėjas, kažkur kažko nesušvilpęs (bent jau stadione ir tribūnose po rungtynių kažkokios replikos skraidė), bet faktas tas, kad sekmadienį, galbūt su žiupsneliu sėkmės, bet taškus paėmėme mes.

Ir pabaigai - Euforija tikrai yra gera komanda, kosmosas, kaip jie stovi taip žemai. Aišku, antroje sezono dalyje jiems teks sąlyginai silpnesnių varžovų, tai turbūt pakils, bet dabartinė jų vieta tikrai neatspindi to, ką jie iš tikrųjų gali.“

O čia – dar vieno Katastrofos nario, Ramūno Dargužo nuomonė apie mačą:

Socialinio tinklo Facebook Euforijos komandos paskyra: "Mačą pradėjome labai galingai ir turėjome keletą gerų progų, visiškai kontroliavome žaidimo eigą pirmas 15-20 minučių. Tačiau po jų šiek tiek pristojome ir gavome porą įvarčių: vienas iš 11m. žymos, kitas - po standartinės situacijos.

Antrame kėlinyje išėjome su dar didesne energija ir užgulėme varžovus jų aikštės pusėje. Pilnai kontroliavome žaidimą, neleidome nieko išspausti varžovams, rezgėme atakas, tačiau eilines rungtynes vis pritrūksta pagrindinio atakų akcento - įvarčio.

Žaidimas buvo puikus, bet, deja, išeiname į pertrauką turėdami vos 3 taškus. Atsikvėpsime, sustiprėsime ir kibsime į kovas jau rugpjūčio 9 dieną

Visinčia – Tėvynės Sąjunga 2:2

Antrosios B diviziono lygiosios buvo kur kas nuotykingesnės nei pirmos. Pirmiausia – čia buvo įmušti keturi įvarčiai, kai iš pradžių gan greitai Tėvynės Sąjunga išsiveržė į priekį 2:0, o Visinčia gan ilgai rezultatą lygino. Antra – antrojo kėlinio pradžioje, esant rezultatui 2:1 svečių naudai įvyko žaidėjų susistumdymas, kainavęs ekipoms po raudoną kortelę.

Alvydas Eidukaitis: „Rungtynės buvo sunkios, - pradėjo savo laišką TS komandos vadovas Alvydas Eidukaitis. - Kadangi atostogų metas, susirinkimas nebuvo toks, kaip su Pilkais. Bet mes nesiskundžiame. Visinčia, kaip ir girdėjome prieš tai, žaidė kietą futbolą, kartais net grubų. Gaila, kad pirmaujant 2:0 nepavyko ilgiau išlaikyti tokio rezultato. Po kampinio mūsų gynėjas įmušė įvartį į savo vartus. Varžovai spaudė ir turėjo kelis gerus momentus, bet atsilaikėme iki 76-os minutės, kai teisėjas paskyrė 11 m baudinį. Pasak mūsų gynėjo, jis išmušė kamuolį, o varžovas užlipo ant kojos. Tad mūsų manymu, baudinio nebuvo.

Galvoju: rezultatas teisingas, varžovas stiprus, išvykoje paimtas taškas.“

 „Sužaidėme tikrai keistai, - rašo Visinčios vadovas Valerijus Barbarovičius, įmušęs išlyginamąjį rungtynių įvartį. - Susirinkimas tikrai ne kažką. Kelios svarbių žaidėjų traumos, neturėjome kapitono, dar keleto atakuojančių vidurio žaidėjų trūkumas tikriausiai gal irgi jautėsi. Bet sukūrėm daugybę progų, net ne 100% bet 200%, neįmušėme gal 5-6 įvarčių... Turėjome sugrįžusi po kelių metų pertraukos vartininką, kuris jaunimui parodė kas ir kaip. Varžovai realizavo tą, ką patys jiems sukūrėm, trindami kamuolį. Na gal antras jų įvartis buvo išpildytas meistriškai, permetant vartininką iš 20-25 metrų, aišku po mūsų pačių klaidos.

Ir šiaip turėjome laimėti, momentų buvo tiek, kiek užtektų trims rungtynėms. Na gal ne mūsų diena...“

Apie incidentą, po kurio buvo pašalinti aštuoniolikmečiai Deimantas Rimpa (Visinčia, už tiesioginę raudoną) ir Mantas Donėla (Tėvynės Sąjunga, už antrą geltoną) abi pusės turi skirtingas nuomones. Aš tikrai nesiruošiu imtis spręsti, kurie yra teisūs, tiesiog pateiksiu jas abi.

V. Barbarovičius: „Vėl išgirdome iš varžovų stovyklos (žaidėjų ar žaidėjo) kažką apie lenkus... Ir tikrai pamatėme nesportišką, nemalonų priešininkų žaidėjo veiksmą, kai iš nugaros, tiesiog be jokios minties apie kamuolio išmušimą ar net taktinę pražangą, paprasčiausiai kirto per kojas jaunuoliui, kuris nuo jo jau buvo pabėgęs su kamuoliu. Po jo ir sekė visas tas konfliktas su  geltonomis ir  raudonomis kortelėmis ir dviem pašalinimais. Nesinorėtų tuo tikėti, bet, kaip sako mūsų kapitonas, varžovai tyčia išprovokavo jaunąjį futbolininką,  kuris laikė mūsų žaidimo vadžias, labai grubiai prieš jį prasižengdami.“

A. Eidukaitis: „Apie varžovų lyderį, gavusį raudoną kortelę: jauna žvaigždė pasielgė negražiai. Mūsų žaidėjas pralošė kovą dėl kamuolio ir jį pargriovė (jokio nesportinio momento nebuvo), Pašokusi žvaigždutė puolė tampytis už marškinėlių ir stumdytis. Tikiuosi, šis momentas bus perduotas Drausmės komitetui.“

Prognozuodamas rungtynių rezultatą, tikėjausi šeimininkų pergalės 3:1.

Futboliukas – Gariūnai 1:3

Gariūnai laimėjo eilinę 6-ąją pergalę. Nors ne tokią jau ir eilinę. Nors Gariūnai yra laimėję ir mažesniu skirtumu, ši pergalė jiems aiškiai buvo sunkiausia.

Apie Futboliuką, kaip ir apie Euforiją, varžovai dažnai kalba, kad tai ekipa, kuri savo žaidimu nusipelno aukštesnės vietos negu užima. Nežiūrint į tai, kad Futboliukas kol kas yra iškovojęs vos tris taškus, retas priešininkas jį įveikia be didesnio vargo. Didžiausi diviziono favoritai Gariūnai irgi tuo gavo įsitikinti.

Nors Gariūnai, kaip lyderiams ir pridera, turėjo žaidybinį pranašumą, rezultatas pasisuko visai ne jų naudai, kai pirmą kėlinį ilgą laiką laikęsis lygiai prieš galingus varžovais, 35-ą minutę Futboliukas išsiveržė pirmauti.

Ir tai darė ilgiau negu kėlinį. Tik 81-ą minutę buvusio Lietuvos rinktinės žaidėjo Ramūno Radavičiaus smūgis pirmą kartą palaužė Futboliuko gynybą, o rezultatą Gariūnai persvėrė likus žaisti tris minutes. O paskutinę mačo minutę jie užtvirtino pergalę.

 Ir tuo apžvalgininkas atspėjo antrą rezultatą per šį turą. Tiesa, pripažinsiu, kad tokio rimto pasipriešinimo Gariūnams iš Futboliuko nelaukiau.