C divizionas: A lygos pėdomis – čempionatą baigs ne visos jį pradėjusios komandos Visos

 

Tik baigėsi vasaros pertrauka, tik sugūžėjo komandos į stadionus (na, bent jau nemaža jų dalis), tik pradėjo kristi pirmieji įvarčiai ir atėjo žinios – iš C diviziono kovų traukiasi net dvi komandos iškart. Tokius sprendimus turėjo priimti Pagirių antroji komanda ir Rūdiškių Vėtra. Pastaroji, beje, čempionato nebaigia jau antrus metus paeiliui. Oficialių naujienų apie susidariusią situaciją ir tolimesnę čempionato eigą iš atsakingų asmenų sulaukti turėtume jau artimiausiu metu.

Šalia tokių naujienų nublanksta ir stadionuose vykusios kovos, kur netrūko ir netikėtų rezultatų – Reaktyvas nukirto lyderius Medžių dublerius, Arpas išrašė pamokų apie medalius vis pagalvojantiems PILK.

Tačiau kas neklydo – tai Gariūnai, Top Kickersų antrąją komandą sudoroję dviženkle persvara. Apie viską – tradicinėje savaitė apžvalgoje.

REZULTATAI

Vova Juniors 3:0 Pagiriai 2 (be žaidimo), PILK 1:2 Arpas, Olandai 0:4 Visinčia, Modulis 2:0 Nemenčinė, Top Kickers-Koloro 2:14 Gariūnai, Reaktyvas 1:0 Medžiai 2, Pressas 4:0 Ave.Ko 2, Viesulas 2 6:1 Molėtai, Lentvaris B 5:1 Top Kickers-Koloro; Nemenčinė 1:6 Vova Juniors;

Vėtros ir Imperialo rungtynės neįvyko.

Vova Juniors 3:0 Pagiriai 2 (be žaidimo)

Čia daug kalbų nereikia – Pagiriai 2 net ir po vasaros pertraukos nesugebėjo išspręsti susirinkimo problemų ir nusprendė baigti savo kelionę čempionate.

Per iki tol žaistas 10 rungtynių komanda buvo spėjusi sukaupti 4 taškus.

Apie tai, kad Pagirių dublerių komanda traukiasi iš pirmenybių, savo feisbuke pirmieji pranešė būtent Vovos atstovai.

Vėliau tą pačią informaciją apžvalgininkui patvirtino ir Pagirių komandos vadovas Marekas Vasilevskis.

„Deja, bet tai yra tiesa, Pagiriai 2 projektas yra stabdomas. Motyvai paprasti: motyvacijos stoka, ir žaidėjų trūkumas, kurie galėtų pakovoti dėl taškų.

Buvo tikimasi, kad su antru ratu kažkas pasikeis, bet, deja, net nesurinkome 11 žmonių rungtynėms su Vova Juniors.

Ar bandysime kada nors grįžti? Tikrai ne“, – kategoriškai atsakė komandos vadovas.

PILK 1:2 Arpas

O štai čia buvo netikėta. Galimai PILKai jau kiek užkėlė nosis aukštyn ir manė, jog kelyje link medalių prieš Arpą paims nesunkius tris taškus.

Nepaėmė nė vieno. Visi įdomiausi įvykiai Nemenčinėje nutiko antrajame kėlinyje. Arpas mušė, PILK netrukus lygino, tačiau jau po minutės Arpas įmušė pergalingą.

Negana to, vėliau Arpas net nepasinaudojo šansų dar labiau padidinti persvarą ir nerealizavo 11 m baudinio, tačiau nagų graužtis dėl to neteko, mat pergalinga persvara buvo išsaugota.

Tradiciškai tribūną perduodu komandų atstovams. Pirmasis – Arpo kapitonas Tadas Šlimas.

„Puiki sekmadienio popietė. Susirinkome vidutinišku gausumu (mūsų buvo 15), tačiau kokybe buvome arti savo galimybių ribos - buvo ir pagrindinis vartininkas, ir abu pagrindiniai centro gynėjai, ir vienas iš dviejų pagrindinių vidurio saugų, ir pagrindinis puolėjas.

Vis dėl to PILK prieš varžybas buvo antroje, o mes - septynioliktoje vietoje, todėl pradėjome atsargiai, ir pavyko pradėti visai neblogai - saugai nepaleido priešininkų laisvų, o gynėjai kamuolius išspirdavo užtikrintai. Pirmos dvidešimt minučių - apylygės, be didesnių progų į abu vartus. PILK daugiau kontroliavo kamuolį, tačiau puikią progą pirmi sukūrėme mes - mūsų atakuojantis saugas iš 3-4 metrų patogios padėties sugebėjo įvykdyti skersinio iššūkį. PILK, tuo tarpu, buvo kiek aktyvesni ir taip pat turėjo gerą progą - smūgis pažeme iš 7-8 metrų, ir mums pasisekė, kad pataikė tiesiai į vartininką. Taip ir baigėme pirmą kėlinį, 0:0.

Buvo truputį keista, nes PILK, būdami aiškiais varžybų favoritais, tikrai nežaidė pretendentų į dvidešimties komandų diviziono aukso medalius lygiu. Nežinau - gal neatvyko lyderiai, gal komanda nenusiteikė, gal kas nors kito.

Bet jau pirmomis antro kėlinio sekundėmis pajautėme, kad PILK pabudo - iškart ėmė mus spausti, ir buvo kiek pavojingas laikotarpis. Tačiau mes kontratakavome, uždirbome 11 metrų baudinį, realizavome, ir pasijautė, kad galime laimėti. Deja, PILK atakų baigiamosios stadijos darėsi vis aštresnės, visiškai pelnytai gavome 11 metrų baudinį į savuosius vartus, po kurio - 1:1.

Liko apie 25 minutes, po praleisto įvarčio nuo aikštės centro perduodame kamuolį atgal, tada tolyn į priekį, varžovai mūsiškius atsitveria, atrodo, ramiai užleis kamuolį į galinį užribį... bet tada iš niekur nieko mūsų atakuojantis saugas Mauro Alexis Battellini spurtuoja, užspaudžia PILK gynėją ties galine linija, perima kamuolį, perdavimas kiek atgal - ir Daniel Vilkicki mus vėl išveda į priekį! Ir, kad būtų negana, už šešių minučių uždirbame dar vieną 11 metrų baudinį! Deja, nerealizuojame, ir likusį laiką PILK mus gerai spaudžia. Turėjo ir fantastišką progą - po netrumpos sumaišties baudos aikštelėje PILK puolėjas atsiduria penkių metrų atstumu vienas prieš tuščius vartus, laiko - tikrai pakankamai... ir kamuolys nuo kojos visiškai nusipjauna ir mūsų vartininkas spėja sugriebti kamuolį ties vartų linija! Likusį laiką PILK mus toliau spaudė, bet mes atsilaikėme ir uždirbome kolkas smagiausią sezono pergalę.

Nemanau, kad mums tiesiog pasisekė. Buvome gerai nusiteikę, stengėmės, stengėmės laikytis disciplinos savo aikštės pusėje, ir todėl tokią pergalę pasiekti labai džiugu“, – aiškino T. Šlimas.

Tuo tarpu PILK vadovas Vygantas Šepetis buvo atviras – komanda galimai atsipalaidavo ir dar nebuvo tinkamo nusiteikimo.

„Tai turbūt buvo šio sezono prasčiausios rungtynės, nes net su Moduliu atrodėme geriau, kai gavome į vienus vartus. Manau, kad esminė pralaimėjimo priežastis buvo nusiteikimo stoka, aišku nebuvo vieno kito svarbaus žaidėjo - Irmantas po 800 km vairavimo tiesiai į antrą kėlinį išbėgo ir spėjo šį bei tą nuveikti, bet čia labiau pasiteisinimas. Tiesiog rinkomės labai sunkiai ir labai vasariškai dar nusiteikę, pradėjome tik 11 bet paskui prisijungė dar 3 žaidėjai. Taigi, tokiomis nuotaikomis realiai ir vyko žaidimas, kūrybine prasme atrodėme labai blogai… per rungtynes prie savo vartų susikūrėme daugiau nei varžovai. Vien ką reiškia varžovų smūgis iš 2 m į tuščius vartus bei pataikymas į skersinį kai jau net teisėjas rodė į aikštės vidurį ar net du mūsų vartininko (su pakartojimu) atremti 11 m baudiniai.

Teisybės dėlei galėjome ir nubausti Arpą, nes rungtynių gale ir patys nemušėme į bemaž tuščius vartus. Iš tiesų visų rungtynių metu daugiau kontroliavome kamuolį, pavykdavo ir perdavimai bet, deja, tik pradinėje atakos fazėje, paskui viskas strigo, jokio kūrybiškumo prie varžovų vartų, mažai realių progų ir atakų...žiūrovams, nepaisant įvarčių ir 11m šou, rungtynės nebūtų patikę. Nurašykime ant vasaros atsipalaidavimo ir atostoginių nuotaikų.

Realų komandos pajėgumą kovai dėl medalių parodys ateinančio penktadienio dvikova su Medžiais 2, nes pralaimėjus varžovas atitrūktų gan stipriai ir manau, kad mes patys komplikuotume kovą ne tik dėl nugalėtojo titulo, bet apskritai dėl medalių. Bet aš tikiu komanda, tikiu Pilk dvasia ir manau, kad penktadienį gerai susirinksime ir parodysime, kad Pilk dvasia gyva… Tuo labiau, kad ir paskata susirinkti nemaža - juk penktadienio vakaras, miestelis ir Vilniaus g. pasiilgusi Pilk vyrukų“, – tarsi motyvavo savo žaidėjus V. Šepetis.

Olandai 0:4 Visinčia

Puikiai antrąją sezono dalį pradėjo Šalčininkėlių Visinčia, rezultatyviose rungtynėse suštampavusi keturis įvarčius be atsako į Olandų vartus.

Pirmajame kėlinyje pavyko pasižymėti vieną kartą, tačiau po pertraukos krito dar trys įvarčiai ir buvo iškovota jau trečioji pergalė per paskutines ketverias rungtynes.

Panašu, jog Visinčia pamažu įgauna gerą formą ir vis gerina pozicijas lentelėje, tačiau ekipos žaidėjas Valerijus Barbarovičius per daug į tolį žiūrėti nenori ir apie kovą dėl medalių šnekėti garsiai dar nepradeda.

„Surinkome gana pajėgią sudėtį, nors ir trūko keleto svarbių žaidėjų (traumos, vestuves ir t.t.). Pradžioje rungtynių galėjome mušti tiek mes, tiek Olandai, bet mūsų jaunasis vartininkas „patraukė " du gerus smūgius. Po to kažkiek nusiraminome, susikocentravome ir pradėjome žaisti kiek rimčiau, ko pasekoje ir sumušėme įvarčius, nors tikrai ne tiek, kiek galėjome.

Svarbiausia yra trys taškai, o kalbant apie kovą dėl medalių tai kovosime ir rinksime taškus iki paskutiniojo turo, o ten jau kaip bus taip bus, tikimės neišbarstyti taškelių, kuriuos tikrai privalome imti, jau per daug jų atiduota buvo pirmajame rate“, – ryžtingai į ateitį žvelgė V. Barbarovičius.

Modulis 2:0 Nemenčinė

Solidžiai rudens ratą pradėjo ir po prasto finišo vasaros etape (trys pralaimėjimai paeiliui), panašu, atsigavo Pabradės Modulis, iškovojęs svarbų laimėjimą prieš lentelės kaimynus.

Puikų toną Pabradėje vykusiame mače šeimininkams vykusiame mače uždavė jau antrąją minutę pasižymėjęs Vaclavas Komaras.

Po pertraukos pranašumą padidino ir ekipos atakų lyderis Saulius Kaušinis, o per likusį laiką Modulis sugebėjo išlaikyti savo vartus sausus ir iškovoti pergalę, kuri bent jau laikinai pakėlė komandą iki penktos vietos.

Top Kickers-Koloro 2:14 Gariūnai

Ar reikia čia išsiplėsti? Top Kickersų dubleriai sužaidė turbūt prasčiausias rungtynes sezone ir buvo bausti už kone kiekvieną padarytą klaidą.

Jei po pirmo kėlinio deficitas dar siekė „tik“ tris įvarčius, tai po pertraukos komanda visiškai subyrėjo ir kamuolį iš tinklo traukė kas kelias minutes.

Laimėtojams keturis įvarčius pelnė į paplūdimio rinktinę paskutinėms varžyboms nepakviestas Ramūnas Radavičius, dar tris tikslius smūgius pridėjo į aikštę išbėgęs SFL prezidentas Mindaugas Kasperūnas.

Po tokio skaudaus antausio TK dublerių vadovas Mantas Urbonas pripažino, jog komanda dar negrįžo po atostogų bei išskyrė rungtyniavimo be tikro vartininko faktorių.

„Išties, toks rezultatus skaudus psichologiškai. Vis tik vasaros pabaiga nėra pats tinkamiausias metas mėgėjų futbolui, bet čia jau mūsų pačių kaltė. Kol neužsidarė transferų langas, bandysim ieškoti kelių aktyvių žaidėjų, kurie jau dabar galėtų padėti komandai. Supratom ir tai, kad žaidimas be vartininko kerta per moralę visai komandai, ir naivu tikėtis, kad pastačius paprastą žaidėją į vartus, galėtume pasiekti teigiamą rezultatą, ypač tokiose rungtynėse prieš Gariūnus.

Turime labai mažai laiko ištaisyti šias komplektacijos spragas, nes kitas mačas jau trečiadienį (komentaras apie šį mačą buvo gautas pirmadienį – aut.) prieš Lentvarį. Privalom iškovoti čia taškų, nes kitaip išlaikyti pozityvią atmosferą klube būtų labai sunku. Šįkart rungtynių laikas nesutampa su pagrindinės komandos, tai papildymą šiokį tokį turėsime. Bet ir Lentvario komanda galės pasinaudoti tokia pačia privilegija, tad papildomo pranašumo čia neturėsime“, – pasakojo M. Urbonas.

Reaktyvas 1:0 Medžiai 2

Štai ir priėjome prie pagrindinio savaitės šoko – vos antrojo per sezoną Medžių 2 pralaimėjimo. Ir tas pralaimėjimas, su visa pagarba Reaktyvui, nebuvo prieš tą komandą, iš kurios to buvo galima laukti.

Reaktyvo futbolininkai aikštėje pademonstravo puikią kovą, gal kartais sulaukė ir pagalbos iš specifinės Dilgynės vejos, tačiau galų gale parodė, jog tinkamomis aplinkybėmis gali kovoti su visais, ką šiuo atveju ir padarė.

Tiesa, laimėtojų vadovas Justinas Baužys sakė, jog prieš mačą ypatingo plano nebuvo ir pasidžiaugė, jog jo komanda dar kartą gali turėti tam tikros įtakos medalių dalybose sezono pabaigoje.

„Plano nebuvo, tiesiog norėjome žaisti ir kovoti. Kiekvienas aikštėje esantis žaidėjas atidavė daugiau nei galėjo, todėl už tai buvome apdovanoti. Daug pasako tas faktas, kad komanda po rungtynių nesugebėjo išrinkti geriausio žaidėjo, nes buvo per daug kandidatų.

Pergalė nebuvo planuota prieš sezoną. Tikriausiai Medžių 2 komandai trūko dublerių ir veržlesnių žaidėjų. Matėsi, net apšilimo metu, kad abi komandos sunkiai skersuoja, tas buvo ir visas rungtynes. Manau varžovų nesugebėjimas pavojingai skersuoti iš kraštų ir buvo mūsų pergalės receptas.

Kalbant apie rungtynes, tai puolimo prasme jos nykios, pavojingų momentų buvo mažai abiejose pusėse. Mes turėjome vieną gerą progą ir pelnėme įvartį, kitos kontratakos nesibaigdavo smūgiais į vartus. Daug kur perskubėdavome. Jie turėjo 4 progas pasižymėti, 2 buvo nuošalės, vieną įmušė iš nuošalės, kiti buvo pavojingi smūgiai, bet vartininkas buvo vietoje. Kėlė jie daug kampinių ir daug skersavo, tačiau visi skersi dažniau skriedavo už vartų, tai mums net kovoti nereikėdavo. Taigi, galime sakyti, jog 70 min. gynėmės ir tą darėme sėkmingai, laiku stodami į kovą ir perimdami daug kamuolių.

Varžovai tikriausiai nesitikėjo, kad Dilgynė, tai ne dirbtinė žolė, tik norisi priminti varžovams, kad sąlygos visiems vienodos, o laimi tos komandos, kurios įmuša. Daug kas klysta manydami, kad Reaktyvui palankiau žaisti ant žolės, jie tiesiog nežino, kad mes jau 10 metų treniruojamės Sportimoje ir Fanuose, ir su prognozuojamu kamuoliu žaidžiame geriau. Žaisdami 10 kartų su jais, daugumą praloštume, bet džiugu, kad ir vėl įsiterpiame netiesiogiai į medalių dalybas ir kuriame intrigą pirmame penketuke.

Džiugu, kad vėl žaidžiame“, – ramiai dėstė J. Baužys.

Pressas 4:0 Ave.Ko 2

Galingai antrą sezono dalį pradėjo ir aukštyn kilti nenorintis (tik primenu) Presso kolektyvas. Žurnalistai nesunkiai namuose sudorojo svečius iš Kalvelių, tačiau ekipos atstovas spaudai Evaldas Gelumbauskas sako, jog rungtynių pradžioje tokio lengvo pasivaikščiojimo tikėtis nebuvo galima.

„Pirmadienį Pressas sugrįžo į LFF stadioną ir net 4:0 įveikė Kalvelių Ave.Ko dublerių komandą. Patys presininkai iš savęs to nesitikėjo, bet gavosi kaip gavosi. Kadangi dėl geltonų kortelių limito rungtynėse nedalyvavo pagrindinis Presso žaidimo organizatorius Marius Babravičius, tad iš pradžių aikštėje neišvengiamai įsivyravo lengvas chaosėlis. Kurį laiką rodėsi, kad tame chaosėlyje geriau jaučiasi jauni ir energingi svečiai. Jie visai smagiai bėgo į priekį, matėsi, kad yra žmonių žinančių, galinčių ir mokančių futbolo kalbą, o Presso gynyboje susiklausymo šiek tiek trūko. Visgi nepaisant didelio noro bėgti ir lėkti svečiai iš Kalvelių nieko ypatingo prie Tautvydo Vencevičiaus ginamų vartų nesukūrė. Buvo keli stiprūs, bet netikslūs smūgiai iš toliau bei arčiau, buvo keli aštrūs, bet adresatų nepasiekę perdavimai iš kraštų, buvo keli pavojaus židiniai Presso baudos aikštelėje, bet prisitaikyti varžovams taip ir nepavyko.

Bet nesnaudė ir Presso kuriantieji žaidėjai. Galimybių pavojingoms atakoms turėta nemažai, bet su realizacija buvo problemų. Bent jau iki 45 minutės, Raimundas Celencevičius galingai šovė iš kokių 25 metrų, kamuolys sudrebino skersinį, atšoko į aikštę, o pirmas prie jo suskubo ir galva į tinklus įstūmė Arnas Pocius.  Po pertraukos į aikštę žengęs Pressas nelaukė varžovų atsako ir ėmėsi dominuoti: kėlė seriją kampinių, kūrė pavojingas atakas flangais – ir jau po 10 minučių turėjo trijų įvarčių persvarą. Iš pradžių kamuolio dešiniame sparne sulaukęs Martynas Juocevičius atliko perdavimą į baudos aikštelę, o ten dvikovą laimėjęs Laimis Misiūnas vienu lietimu priėmė ant krūtinės, o antru – nenuleisdamas ant vejos smeigė vartininkui po pažastim. Po kelių minučių iššovė Celencevičiai. Raimis tiksliu perdavimu išvedė Justą į akistatą su vartininku ir sūnus pagaliau pramušė kamuolį į tinklus.

Susikrovęs solidžią persvarą Pressas nusiramino, pristabdė – ir netrukus teko atsimušinėti nuo varžovų atakų. Ave.Ko dubleriai įjungė aukštesnę pavarą, apspardė Presso vartų konstrukciją, bet tiek ji, tiek ir T.Vencevičius buvo aukštumoje. Paskutinį tašką rungtynėse padėjo L.Misiūnas. Elegantiškai išpildęs baudos smūgį jis su Domo Paulausko pagalba pelnė ketvirtą įvartį – ir realiai ties tuo uždarė diskusijas dėl nugalėtojo“, – baigė pasakojimą E. Gelumbauskas.

Tuo tarpu Kalvelių komandos atstovas Bogdanas Novicki sakė, jog toks rezultatas – visiškai dėsningas.

„Visiškai nepavykusios rungtynės. Žaidėme ne taip, kaip planavome. Varžovai žaidė gerai ir pelnytai nugalėjo. Jie diktavo visą žaidimą ir jo eigą. Prasileidom įvarčius į rūbinę ir iškart po pertraukos. Paskui paprasčiausiai komandai nusviro rankos. Toliau nebuvo jokios kovos“, – teigė B. Novicki.

Tik primenu, jog Pressą nuo trečios vietos šiuo metu skiria vienas taškas, tačiau komandos pagrindinis tikslas išlieka neiškovoti pakilimo į aukštesnį divizioną.

Viesulas 2 6:1 Molėtai

Pamažu, tyliai, bet į viršų stiebiasi ir Viesulo antroji komanda. Pasinaudoję varžovų kluptelėjimais ir pergalę iškovoję patys viesuliečiai dabar jau rikiuojasi ketvirti, nors ilgą laiką sukosi apie 5-8 vietas.

Žinoma, matant šio sezono taškų skirtumus tarp komandų per daug stebėtis nereikėtų, nes komandą pakelti/nuversti gali kiekvienas rezultatas, tačiau galima neabejoti, jog viesuliečių apetitas nemažės, ypatingai turint omenyje nekokį pagrindinės komandos sezoną A divizione.

O žemiau – vaizdingas laimėtojų puolėjo Kosto Pavliuk pasakojimas apie sėkmingas ir pergalingas rungtynes.

„Susirinkome po atostogų gausiai. Visi geros nuotaikos. Pirmo golo ilgai laukti nereikėjo. Iš dešinio krašto Lesnia (Donatas Lesnik) užmeta skersą, Muižis (Darius Muižys), kaip mokė jį 1975m. sporto mokykloje, uždaro tiksliu smūgiu. Viesulas 2 nemažina apsukų: dar vienas Doncės (Donatas Lesnik) greitakojo šokis dešinėje, pasas ir šiais metais nupirkta žvaigždė Auris (Aurimas Šarapajevas) muša antrą. Pirmame kėlinyje turėjome dar kelias progas, kurių nerealizuoja Žilva (Žilvinas Tumosa), bei Kostas (Kostas Pavliuk). Pastarajam net bucai nauji nepadėjo.

Priešininkai FK Molėtai, taip pat nesėdėjo rankų sudeję, kažkaip įrideno viena goliuką. Atrodė, kad intriga atkurta, bet antras kėlinys sustatė visus taškus. Rožė, (Mindaugas Rožė) prisiminęs, kad dar turi parako, sužaidęs sienelę muša tiksliai. Po minutės atvažiavo autogolas – FK Molėtai patys rikošetu įsimuša į savus vartus goliuką. Sekantį muša Kostas (Kostas Pavliuk), po Lesnio (Donatas Lesnik) dar vieno tikslaus paso duria į artimą. 5:1.

Po penkto golo visiems reikėjo įmušti. Lietus lyja, nuotaika puiki. Viesulas 2 muša. 6-ą goliuką, kurį įleido Raimis (Raimondas Kundra), tas. kuris +92kg, nuėjo ir parodė, kaip reikia kelti kampinį, įsuko dar ir nuo štangutės, juvelyras..

Po atostogų puikios rungtynės. Pabaigėm Riko (Ričardas Končius) 52 metų gimtadieniu. Alus ir gira liejosi laisvai. Su gera nuotaika judam pirmyn. Kol kas treti“.

Lentvaris B 5:1 Top Kickers-Koloro

Kaip po pirmųjų savaitės rungtynių sakė TK dublerių vadovas Mantas Urbonas – komanda trečiadienį tikėjosi kitokio vaizdo, tačiau jo nebuvo – komanda išvykoje patyrė dar vieną skaudžią nesėkmę ir dar kartą praleido nemažą įvarčių skaičių.

TK dubleriai turės daryti išvadas, jei, išlaikant panašią formą, gali laukti dar staigesnis smigimas žemyn.

Nemenčinė 1:6 Vova Juniors

Ketvirtadienį Vovos dubleriai iškovojo dar vieną pergalę, tiesa, šį kartą ją pasiekti reikėjo aikštėje. Panašu, kad didelių sunkumų komanda nesusilaukė – pirmame rate solidžiai atrodžiusi Nemenčinės vienuolikė antrame susitikime po pertraukos vėl patyrė pralaimėjimą, o voviniai, nors šiuo metu ir yra sužaidę daugiau rungtynių už savo oponentu, jau šoktelėjo į antrąją vietą.

Beliks pamatyti, ar panašų tempą komanda sugebės išlaikyti ir likusioje sezono dalyje.

ANONSAS

Per ateinančią savaitę (penktadienis – trečiadienis) C divizione bus sužaistos šešerios rungtynės (tarp jų nebeįtraukiant suplanuoto bei laiką ir vietą jau turėjusio Molėtų ir Vėtros susitikimo).

08.23 20:10 Senvagė: Medžiai 2 – PILK;

08.24 17:00 Šalčininkėliai: Visinčia – Modulis;

08.25 14:00 Fanų: Imperialas – Reaktyvas;

08.25 16:00 Fanų: Vieni Vartai – Olandai;

08.25 18:40 Maišiagala: Arpas – Ave.Ko 2;

08.27 18:15 Senvagė: Gariūnai – Pressas;