Po dviejų Sekmadienio Futbolo Lygos turų C diviziono turnyro lentelės viršūnėje įsitaisė Kalvelių Ave.Ko. dublerių komanda. Ji vienintelė surinko visus šešis galimus taškus.

Nors čia dar irgi yra viena išlyga. Kaip ir Ave.Ko.-2, nepraradusios nė taško dar išlieka ir Presso bei Reaktyvo ekipos. Nors turi savo sąskaitose trimis taškais mažiau nei lyderiai. Jos tiesiog yra nepabaigusios savo pirmojo turo rungtynių dėl elektros tinklų gedimo.

Per penkerias antrojo turo rungtynes komandos įmušė 14 įvarčių. O daugiausiai jų – 5 buvo įmušti per rungtynes mažojoje Kalvelių aikštėje, kur susitiko dvi pirmojo rato kovas laimėjusios komandos: Ave.Ko.-2 ir pas ją į svečius atvykęs Pabradės Modulis.

Av.Ko.-2 – Modulis 3:2

Prognozuodamas šių rungtynių rezultatą anonse, spėjau, kad rezultatu 2:1 laimės Modulis. Išėjo visai kitaip. Ne tik, kad laimėjo šeimininkai, bet tokio rezultato, koks buvo mano prognozėje, net nebuvo jokį rungtynių momentą. Pirmą kėlinį įvarčius mušė Ave.Ko. Ir ilsėtis komandos išėjo šeimininkams pirmaujant 2:0.

Bet pirmąją antro kėlinio pusę įvyko Modulio comebackas. Ir komandoms teko vėl pradėti viską iš naujo.

Vis dėl to Kalvelių futbolininkai savo gerbėjų nenuvylė. 75 minutę įmušė trečią įvartį, kuris tapo ir lemiamu.

Kiek ten ką bandė Modulis, dar kartą sulygint jam nepavyko. Net po to, kai 88 minutę Ave.Ko. žaidėjų aikštėje liko 10.

Vienas įvartis, pelnytas šį mačą, leido Modulio puolėjui Pauliui Stupenkai išlikti rezultatyviausiųjų rikiuotės viršūnėje. Dabar – su 4 įvarčiais.

Vova Juniors – Reaktyvas 0:2

Antroji Vovos komanda patyrė antrą pralaimėjimą paeiliui. Pirmą turą nusileidusi Ave.Ko.-2, dabar ji pralošė Reaktyvui, praleidusi du įvarčius antrą kėlinį.

Nors viskas galėjo susiklostyti ir kitaip. Pats Reaktyvo vadovas Justinas Baužys pripažino, kad „laimėjo ta komanda kuri sukūrė mažiau šansų, bet žinojo, kaip pasiųsti kamuolius į tinklą.“

Žodžiu Vova, nors ir didžiumą mačo žaisdama antru numeriu, turėjo kur kas daugiau progų įmušti, nei jos varžovai.

J. Baužys: „Na rungtynės buvo dviprasmiškos. Vovos jaunimas priminė ne vienam, kokie yra greičių skirtumai tarp 35 ir 19 metų. Mes laimėjome ir labai džiaugėmės, nes mokame iš mažai progų sugeneruoti įvarčių, o Vova atvirkščiai - turėjo daug progų, bet nesugebėjo įmušti. Labai džiaugiuosi, kad veikia mūsų gynybinės schemos ir visos silpnybės yra užmaskuojamos. Pirmas 30 minučių visai neblogai sekėsi žaisti pozicinį futbolą, bet gavome net 3 kontratakas, kurios privalėjo baigtis įvarčiu į mūsų vartus.

Abu įvarčius įmušėme po standartinių situacijų, 100 proc. progų buvo nedaug, tai galima sakyti realizacija puiki. Daug gynėmės, o paskutines 15 min. praktiškai jau žaidėme savo baudos aikštelėje. Mūsų vartininkas V. Stanelis, ką galėjo ištraukė, ko negalėjo, blokavo mūsų gynėjai ar Vova buvo netiksli.

Geras vakaro laikas, oras pusė velnio, tai nenuostabu, kad po sutemų Fanų stadione grįžo visi tie patys 18 žaidėjų, kai kuriuos svarbius pakeitė kiti, tačiau į šį klausimą reikia atsakyti, entuziazmas išaugo.

Nieko naujo apie Vovą negalime pasakyti, daug bėga, nes jauni, kovoja, nes jauni, yra nekantrūs puolime, nes jauni. Pas juo dažnai būdavo vienas kitas mūsų šalies svečias, kuris pasižymėdavo technika ar kokias išskirtiniais gebėjimai, tačiau šiame mače tokio nebuvo.“

Prognozavau lygų rezultatą 1:1. Vėl ne į temą.

Rungtynių video santrauka:

Rungtynių foto galerija:

Olandai – Viesulas-2 3:0

Na šiose rungtynėse bent jau laimėtoją atspėjau. Nors prognozėje buvo kur kas atkaklesnių rungtynių, pasibaigusių 2:1, scenarijus.

Olandai ilgai nelaukė ir jau susitikimo pradžioje išsiveržė į priekį. O iki pertraukos padidino rezultatą.

Antrame kėlinyje Viesulo senimas pabandė perlaužt žaidimą ir užgulė priešininkus. Bet ir tam Olandai rado priešnuodžių: kontrataka ir rezultatas padidėjo iki 3:0.

Ir nors žaisti buvo likę daugiau nei pusė kėlinio, realiai tai buvo Olandų pergalės galutinis įtvirtinimas.

Viesulo-2 saugas Andrejus Artiomovas: „Sekmadienis, Panerio stadionas, puikus oras, geras laikas.

Viskas futbolui, bet susirinkom tik 11. Riko vėl priverstinai vartuose, kas atsiliepė jau 5 minutę. Riko bandė sužaisti kaip aikštės žaidėjas, perimtas kamuolys ir įvartis. Ar dėl greito įvarčio ar karštis paveikė, bet pradėjome reikšti priekaištus komandos viduje, bei varžovams ir Doncė gavo geltoną.

Toliau vyko apylygis žaidimas, beveik be momentų prie vienu ar prie kitų vartų. Kol 31 minutę Olandai nesurengė atakos kairiuoju kraštu, aukštai pakeltą kamuolį varžovas gražiai aukštai iššokęs galva pasiuntė į mūsų vartus. Vartininkui be šansų.

Taip baigėsi pirmas kėlinys. Per pertrauką šiek tiek nuraminom aistras komandos viduje ir antrojo kėlinio pradžia parodė, kad galim ir mokam žaisti galva ir kojomis o netik liežuviu.

Sukūrėme eilę momentų, bet tai pritrukdavo paskutinio paso, tai tikslaus smūgio į vartus. Žaidimas vyko praktiškai vienoje pusėje, t. y. - prie Olandų vartų. Tačiau praėjus 20 antro kėlinio minučių ir mums neįmušus įvarčio, Olandai perėmė kamuolį aikštės viduryje ir surengė greitą kontrataką, bei įmušė trečia ir paskutinį rungtynių įvartį. Mes dar bandėm apeliuoti, kad įvartis įmuštas iš nuošalės, tačiau su vienu teisėju sunku ką nors kaltinti, išskyrus save.

Po šio įvarčio, sakyčiau, žaidimas nusiramino. Mes dar stengėmės ką nors pakeisti, bet rungtynės taip ir baigėsi 3:0 Olandų naudai.“

Ozo Tapyrai – Trivartis 1:0

O čia spėti sekėsi geriau. Atspėjau ne tik nugalėtoją, bet ir įvarčių santykį. Tik kad galvojau, jog mačas bus rezultatyvesnis – 2:1.

Ai, bet tiesą sakant tą nugalėtoją nebuvo taip sunku ir atspėti. Visi apie Trivarčio ir Ozo Tapyrų susitikimus kalba: derbis, derbis, nesutaikoma kova aikštėje, bet tai toks derbis, kurį pastaruoju metu visada laimi Tapyrai, kokiu formatu komandos bežaistų?

Šį kartą tai pergalei pakako vieno įvarčio, įmušto antro kėlinio pradžioje.

Ozo Tapyrų vadovas Raimondas Žilevičius, paklaustas, ar derbis nepraranda prasmės, kai visada laimi tie patys,  išsivartė: „Ne visai. Taip, mes paėmėm jaunimo, gal ir atrodom kiek stipresni, bet kad laimi sunkiai, tik 1:0, tai ir yra tikras derbis“.

Apie rungtynes R. Žilevičius kalbėjo: „Susirinkom mes normaliai. Keitimų turėjom daug – gal 7-8 ir kontroliavom žaidimą. Pirmam kėlimy daug progų neprikūrėm, buvo skersų ir kampinių, o ypač nuo tada, kai jų pagrindinis vartininkas susitraumavo, o į vartus stojo Dalius, vyras aukštas, tai jis visus tuos skersus ir kampinius perėmė. Žodžiu – netikslūs buvo tie mūsų perdavimai.

Antram kėlinį toliau atakavom, bet jau padarėm daugiau smūgių į vartus. O po vieno skerso kamuolys atsidūrė Tomui Beinorui po kojomis ir tas įmušė į devinkę iš dešinio pusiau krašto nuo dešimties metrų atstumo. Bet ir po to žaidėme taip pat. Trivartis neturėjo jokių progų, net praleidęs, mes kažkokių superprogų irgi neturėjome. Daug atakavome, bet viskas baigdavosi vidutiniškais smūgiais.“

Nemenčinė Hegvita – Pressas 1:2

Na apie šitą mačą aš nieko nekalbėsiu, nes kai jau visą kelionę aprašė Pressas, tai ką aš čia bepridursiu?..

Socialinio tinklo Facebook Presso paskyra: „Sekmadienį vakarop Pressas apsilankė Nemenčinėje. Tiksliau, josios dešiniajame flange (žiūrint nuo Vilniaus) įsikūrusiame stadione. Apsilankė ne šiaip sau, o vedinas ketinimų pažaisti futbolą, po to - pasinerti į Nerį ir ilgai bei laimingai keliauti namo.

Galima drąsiai pasakyti, kad visus tikslus bei ketinimus presininkai išpildė. Jei rungtynės būtų nutikusios šeštadienį, kaip kad iš pradžių buvo planuota, tikėtina, kad nebūtų pavykę išpildyti. Bet kadangi Nemenčinės komanda geranoriškai sutiko perkelti SFL C diviziono 2 turo rungtynes į sekmadienį - viskas susidėliojo stačiai optimaliai - ir pažaidėm, ir laimėjom (2:1), ir pasitaškėm, ir net ilgai-laimingai pakeliavom namo.

Labai netgi smagiai susidėliojo Presso sudėtis - nors iš pradžių atrodė, kad susirinks tik startinė vienuolikė ir pusė atsarginio, tačiau susirinko net 18 presininkų. Ir visi (ok, beveik visi) vienaip ar kitaip sudalyvavo.

Pačios rungtynės nebuvo anei lengvos, anei paprastos. Varžovai dar pernai žaidė III lygoje, nors dabar sudėtis ir kažkiek pasikeitusi, tačiau Nemenčinės gretose buvo keli solidūs žaidėjai, buvo keli jauni ir bėgantys, buvo ir namų sienų palaikymas. Priešininkai demonstravo ne tik kietą, bet ir taktiškai brandų, technišką futbolą. Didesnę rungtynių dalį presininkams teko bėgioti be kamuolio, dantimis, nagais ir ragais įsikibus į oponentus. Bet tai juk irgi futbolas - atbėgiojom, atarėm, įmušėm vienu daugiau ir laimėjom.

Rungtynių pradžia gavosi gan chaotiška, abi komandos nežibėjo išpildymu ar tai atlikimu, bet kėlinio viduryje Pressui pavyko surengti greitą kontrataką, Gediminas Dulskas įsiveržė į baudos aikštelę ir ten buvo be ceremonijų patiestas ant vejos. Švilpukas, arbitro žestas į tašką, prie kamuolio eina Domas, bet jį aplenkia Tautvydas Vencevičius. Presso vartininkas atlieka įsimintiną spurtą nuo vartų iki vartų, užtikrintai guldo kamuolį į tinklus, o paskui ant komandos draugų pečių ilgai keliauja atgal.

Po įvarčio žaidimo piešinys stipriai pasikeitė. Supratę, kad antru bėgiu nelaimės šeimininkai įmetė aukštesnę pavarą ir pradėjo energingai spausti presininkus prie vartų. Realiai pirmas kėlinys taip ir praėjo - Nemenčinė atakuoja, Pressas ginasi, daug kontakto, pražangų, standartų, bet gynyba stovi kaip uola, o jei ir neatstovi, tai Vencius patraukia.

Antras kėlinys prasidėjo pagal pirmo scenarijų, tačiau kėlinio pradžioje ir Pressas parodė nagučius. Tik ant pirmo kėlinio galo Nemenčinę pasiekęs Evaldas pademonstuoja ne pagal metus eiklias kojas ir išvengęs bent dviejų šienpjovių išveda Dulską į randevu su vartininku. Pastarasis turi visas opcijas, bet pasirenka žemą stiprų virš galvų. Ir virš vartų. Presso suolelis draugiškai atsidūsta. O kai po kelių minučių varžovai iš kampinio tiesioginio smūgiu įsuka kamuolį į patį tolimiausią vartų kamputį, atsidūsta ne tik suolelis.

Išlyginę rezultatą šeimininkai ir toliau spaudė gazas-dugnas. Prie Presso vartų netrūko gaisrų, buvo patikrintas ir skersinis, ir virpstas, o didžiausia įtampa kildavo po kampinių, kuriuos varžovai atlikdavo ypač aštriai. Kita vertus, antrame kėlinyje aštrių kontrargumentų turėjo ir Pressas. Kėlinio viduryje nutiko monumentali ataka, kurios metu Raimundas Celencevičius tolimu ir klastingu smūgiu pašventino dešinį virpstą, o prie atšokusio kamuolio pirmas suskubęs Edvinas Regelskis net dviem smūgiais iš kelių metrų pabandė sulaužyti kairį virpstą. Vartų konstrukcija atsilaikė, o Presso suolelis ir vėl atsiduso.

Visgi, po kelių minučių atodūsius pakeitė triumfo šūksniai. Domas nuo kampinio gairelės atliko stiprų ir tikslų perdavimą, Rimas Baubonis kūnu atitvėrė du gynėjus, o ties antru virpstu laisvas likęs Albertas ("sulaukiu kampinio ir keičiuosi) Skirpstas galva pakišo kamuolį po balkiu.

2:1 - ir aikštėje užvirė dar karštesnė kova. Daug pipirų teko arbitrui, netrūko ir tarpusavio pokalbių, tačiau visumoje abi komandos ribų neperžengė ir labiau žaidė futbolą, nei kažką kitką. Šeimininkai daugiau atakavo, Pressas stengėsi kontratakuoti, nei tiems, nei aniems pastangų vainikuoti įvarčiais nepavyko, tad nuaidėjus finaliniam švilpukui kepures į viršų mėtė presininkai.

Tradiciškai prakaitas ir dulkės buvo nuplautos Neryje, užgeriant žalio ir balto formato skysčiais. Atsigaivinę Lietuvos upių motinos glėbyje, presininkai patraukė Vilniun. Pakeliui buvo patikrinti keli lankytini objektai, bet futbolinėmis aprangomis pasipuošę presininkai jose kažkodėl nebuvo laukiami. Bet pasiekus sostinę paaiškėjo, kad Čili picerijoje priimami visi - ir treninginiai, ir džinsiniai, ir net su pliaženkėm. Trumpam prisėdę ir po kelionės dar trupinėlį pasistiprinę, Presso vyrai galiausiai išsiskirstė po namus. Ilsėtis ir ruoštis ateinančiai darbo bei futbolo savaitei.

Tiesa, artimiausias rungtynes Pressas žais net ne šią, o dar kitą savaitę. Birželio 29 dieną Fanuose numatyta pirmoji pažintis su SFL legendomis iš Trivarčio.

Neabejojame, kad bus smagu!“

Nemenčinės Hegvitos vadovas Vladimiras Pivovaras pateikė trumpą komentarą: „Pralaimėjome, ten kur neturėjome pralaimėti. Kas pavedė – nežinau, ko gero – nusiteikimas. Išlyginome rezultatą gan sunkiai, bet po to vėl gavome įvartį ir šturmas jau nepadėjo... Iš teigiamų dalykų - nosies nenukabinom ir jaunimas vis labiau įsilieja...

Pasikartosiu: dėl pralaimėjimo kalti esame patys, bet atskirai paminėsiu teisėją. Teisėjo nuostatos mačui; aš nebėgiosiu, autų nematau, spręsiu pagal atsarginio suoliuko repilikas. Ką??? Tai lai abiejų komandų atsarginiai suoliukai ir vadovauja rungtynėms... Briedas kažkoks.“

Spėjau šiame mače lygiąsias 2:2. Tepritrūko dar vieno šeimininkų įvarčio...

Anonsas

Modulis – Vova Juniors

06.27 18.00 Pabradė

Vieninteles oficialias komandų tarpusavyje žaistas rungtynes pernai 3:1 laimėjo Modulis.

Prognozuoju, kad ir šį kartą Pabradėje Vovos jaunimas neatsilaikys. 2:0 šeimininkų naudai.

Reaktyvas – Nemenčinė Hegvita

06.28 17.00 Dilgynė

Kažkada seniai Nemenčinė SFL taurės turnyre gan sunkiai 2:1 įveikė savo ateinančio sekmadienio varžovus.

Tai buvo vienintelis oficialus šių komandų susidūrimas.

Sekmadienį komandos rungsis Reaktyvo pamėgtoje Dilgynėje. Prognozuosiu vėl ne tokią lengvą Nemenčinės pergalę - 2:0.

Viesulas-2 – Ozo Tapyrai

06.28 19.30 BFA Arena

Tiesą sakant, komandos tokiu formatu yra žaidę. Bet labai jau seniai: 2010-2012 metais. Iš trijų mačų du tada laimėjo Ozo Tapyrai, vieną – dar Rezervais tada tebesivadinęs Viesulas-2.

Na o ateinančiam sekmadieniui spėsiu lygiąsias 2:2.

Olandai – Ave.Ko.-2

06.29 19.30 Panerio

Diviziono lyderė Ave.Ko.-2 komanda vyks į Panerio stadioną susigrumti su dviem taškais atsiliekančiais ir antrą vietą užimančiais Olandais. Ten Kalvelių ekipai negalės padėti praėjusiame ture raudoną kortelę gavęs puolėjas Aleksandras Borovko.

Šios komandos pernai sužaidė lygiąsias 4:4.

Šiemet prognozuoju pirmąją Ave.Ko. dublerių nesėkmę. Olandai laimės 2:1.

Pressas – Trivartis

06.29 21.30 Fanų

Pressas su Trivarčiu sužais pirmąsias oficialias tarpusavio rungtynes. Kažkaip keista, kad tvarkaraštis niekada šių komandų nesuvedė, lyg ir dalyvauja abi jos SFL varžybose tikrai netrumpai.

Nors ir nelengva prognozuoti rezultatą, kai komandos tarpusavyje žaidusios nėra, bandysiu pataikyt – 2:1 žurnalistų klubo naudai.