Septynerius metus Lietuvoje gyvenantis ukrainietis Bogdanas Kisil čia įkūrė salės futbolo komandą, sėkmingai plėtojo verslą, bet vieną dieną iliuzijas apie tvarų pasaulį sugriovė Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš jo tėvynę.

Po Krymo aneksijos ir Ukrainos rytuose prasidėjusių mūšių dalis ukrainiečių patraukė į Lietuvą ieškodami geresnio uždarbio. B. Kisil buvo vienas iš jų. 2015 metais jis įsidarbino statybininku Kupiškyje. Pradžia buvo sunki – draugų aplinkui neturėjo, o darbdavys pasirodė esąs nesąžiningas ir linkęs sukčiauti.

„Šie sunkumai pastūmėjo mane imtis iniciatyvos. Surinkau tautiečius ir subūriau savo statybininkų brigadą, vėliau įsteigiau statybos įmonę. Verslas ėmė sektis puikiai, mezgėsi verslo ryšiai ir pažintys“, – pasakojo 31-erių B. Kisil.

Ukrainoje jis iki 16 metų lankė futbolą ir svajojo visą likusį gyvenimą susieti su šiuo sportu, tapti profesionaliu žaidėju.

„Svajojau apie keliones į turnyrus užsienyje, troškau atstovauti savo gimtinei. Bet tos svajonės sudužo patyrus traumą, o po jos galėjau žaisti tik mėgėjiškai“, – prisiminė B. Kisil.

Bet svajonės niekada nemiršta.

Plečiantis pažinčių Lietuvoje ratui, Bogdanas susipažino su futbolą žaidžiančiais kupiškiečiais, kurie pakvietė kartu treniruotis. Pasiūlymą jis priėmė entuziastingai.

„Pamatę mano žaidimą, jie pakvietė į pagrindinę komandą. Džiaugiausi galėdamas laisvalaikį skirti maloniam ir artimam širdžiai hobiui. Laikui bėgant vis labiau įsitraukiau į futbolo veiklą, padėjau organizuoti turnyrus su savo tautiečiais Ukrainoje ir Lietuvoje“, – sakė B. Kisil.

2017 metais jis persikėlė gyventi į Vilnių, po metų subūrė savo futbolo komandą iš ukrainiečių, vietos žaidėjų ir uzbekų.

Bogdano vaikystės svajonė išsipildė, kai 2020 metais įkūrė salės futbolo klubą „International Vilnius“, besivaržantį VRFS salės futbolo I lygos pirmenybėse.

Kita „International Vilnius“ komandos vadovo svajonė – žengti dar vieną žingsnį į priekį ir žaisti aukštesnėje lygoje.

Tačiau šiuos planus ir ambicijas privertė pamiršti vasario 24 dieną pradėta Rusijos karinė invazija į Ukrainą.

„Mano gimtinę ištiko didžiulė nelaimė. Labai liūdna. Bet tuo pačiu širdis džiaugiasi matant, kaip lietuviai padeda Ukrainai. Draugai iš futbolo pasaulio organizuoja turnyrus ir renka pinigus mano šaliai. Jaučiu ne tik palaikymą, bet ir realius darbus, didžiulę humanitarinę pagalbą ir didelį tautos susitelkimą.

Šiuo metu esu nutraukęs darbinę veiklą ir visą savo laiką skiriu savanorystei organizuojant pagalbą Ukrainai bei ieškau būsto pabėgėliams. Kasdien stebiuosi, kokia didelė lietuvių širdis. Čia gyvenu septynerius metus ir dabar galutinai suvokiau posakį „draugą nelaimėje pažinsi“ – aš žinau, kad lietuviai yra mano tikri draugai“, – tvirtino B. Kisil.