VRFS Futsal Cup finalo rungtynėmis kovo pabaigoje baigėsi visas 2017-2018 m. mūsų žiemos salės futbolo sezonas.

Select Futsal I lygoje varžėsi 10 komandų. Turnyre netrūko intrigos, dažnai keitėsi lyderiai, o iki pat paskutinio turo į medalius realiai pretendavo šešios ekipos. Trumpai prisiminkime esminius salės futbolo sezono akcentus.

Nauja galia Kaišiadoryse

Šį sezoną I lygoje triumfavo Kaišiadorių Baltų komanda. Nėra jokių abejonių, kad jie buvo stipriausi ir nusipelnė šios šlovės. Galima tik dar kartą prisiminti, kad po 6 turų Baltai buvo surinkę tik 6 taškus, atsidūrę lentelės viduryje ir nebuvo laikomi pretendentais į aukščiausias vietas. Tačiau vėliau Baltai sužaidė įspūdingą seriją.

Ypač galingi jie buvo po Naųjųjų metų, kai iškovojo dešimt pergalių iš eilės ir sutriuškino varžovus. Kovo 7-ąją namie pasiekta pergalė 8:3 prieš Naujosios Vilnios Granitą buvo auksinė, užtikrinusi jiems auksinę poziciją.

Kalbėdamas apie triumfą lėmusias priežastis, komandos treneris Romas Jankauskas pirmiausiai nurodė išskirtinį kovingumą ir tvirtą charakterį, gerą vidinį mikroklimatą. Neabejotinai Baltai būtų rimta jėga iš aukščiausioje Futsal A lygoje, tačiau ten I lygos nugalėtojai eiti neketina. Pagrindinė priežastis - prasta namų infrastruktūra, o žaisti Kaune, Jonavoje ar kituose miestuose jie neturi jokio noro.

Ir tai dar ne viskas - Baltai šiemet kūrė istoriją LFF Futsal taurės turnyre. Prie favoritų nepriskirta komanda kantriai žengė žingsnį po žingsnio, kol pirmą kartą istorijoje sugebėjo patekti į Lietuvos Futsal taurės finalą. Aišku, ten susidūrus su braziliška Kauno "Vyčio" komanda rimčiau pasipriešinti nepavyko - 4:9.

Nepaisant to, nuotaikos Kaišiadorių komandos stovykloje išliko pozityvios.

"Žaidėme prieš Lietuvos čempionus, Europos taurių dalyvius ir rezultatas nebuvo toks garbingas, bet, kiek galėjome, tiek stengėmės ir gėdos sau nepasidarėme. „Vytis“ turi gerų žaidėjų lietuvių, bet vedantys yra brazilai ir mums lygiuotis į juos sunkoka.

Šį sezoną vertiname puikiai. Laimėjome Vilniaus apskrities I lygos pirmenybes šešiais taškais, buvo eilė nuostabių rungtynių ir pergalių, o taurėje įveikėme Radviliškio, Vievio žiedo ir Šiaulių komandas. Visą tai nulėmė nuostabus mikroklimatas, kolektyvas yra labai draugiškas ir puikiai sutaria, aikštėje atiduodame visas jėgas", – pabrėžė Baltų treneris R. Jankauskas.

Atskiro paminėjimo verti šaunieji Kaišiadorių komandos sirgaliai. Ištikimai palaikę savo ekipą viso I lygos sezono metu, jie gausiai rinkosi į LFF finalą Kėdainiuose. Rungtynes stebėjusiųjų pasakojimu, Baltų sirgaliai arenoje ėmė būriuotis ir savo vėliavas kabinti dar valandą prieš rungtynes. Finalą stebėjo apie 700 žiūrovų, didžioji dalis publikos palaikė Baltus ir sukūrė dar neregėtą lietuviams futsalo atmosferą. Be abejo, Baltams sunku buvo konkuruoti su Vyčiu tiek greičiais, tiek fiziniu pasirengimu, bet aistruoliams šventės tai nesugadino.

Studentiškas finalas

Prieš sezoną dalis ekspertų aukso medalius kabino VGTU-Inžinerijos komandai. Iš tiesų, solidžią sudėtį surinkę "inžinieriai" buvo realūs pretendentai į pirmąją vietą, tačiau lemiama jiems tapo atkarpa vasario viduryje, kai per 3 turus buvo pelnytas tik 1 taškas.

Tokiu būdu Baltai atitrūko ir VGTU beliko kovoti dėl antrosios pozicijos. O komandos treneriui Giedriui Barevičiui teko konstatuoti apie susikaupimo ir motyvacijos stoką ekipos viduje.

VGTU-Inžinerija pasigerinti nuotaikas galėjo iškovodama VRFS Futsal taurę. Taip jau sutapo, kad sostinės regiono futsal taurės finalas gavosi studentiškas - jame susitiko VGTU ir LEU aukštosios mokyklos.

I lygoje abu ekipų susirėmimai baigėsi lygiosiomis (0:0 ir 2:2). Ne išimtis buvo ir finalas - čia nugalėtojas taip pat nepaaiškėjo - 2:2.

Tad komandoms teko mušti baudinius, o čia didesnė sėkmė lydėjo LEU - 3:2.

LEU-Šviesa I lygos pirmenybėse liko 4 vietoje, tad iškovota taurė jiems tapo savotiška kompensacija už "medinį medalį". Be to, reikia paminėti, kad Donato Gražulio treniruojami edukologai šiemet tapo ir studentų salės futbolo čempionais!

Geriausia gynyba - puolimas?

Ar įmanoma laimėti Select Futsal I lygos medalius, jei per 18 rungtynių praleidi 107 įvarčius (Vid. 5,94 - trečias nuo galo rodiklis)? Įmanoma, jei tu žaidi Vilniaus kolegijoje ir pats įmuši 145 kartus (vid. 8,05 - geriausias rodiklis).

2016-ųjų lygos nugalėtoja Vilniaus kolegija šį sezoną buvo atraktyviausia komanda. Rimtų "legionierių" priglaudusi komanda dovanojo ne vieną įspūdingą rezultatą. 15:1, 13:8, 10:7, 16:5 - ne tokie reti skaičiai jų rungtynėse.

Vilniaus kolegiją treniruojantis Eduardas Vaitilavičius sezono eigoje ne kartą kartojo, jog priversti komandą gintis yra bergždžias reikalas. Todėl susitaikė su savo žaidėjų filosofija, kad svarbiausia rungtynėse yra įmušti bent vienu įvarčiu daugiau už varžovus.

Tikslą laimėti bet kokios spalvos medalius Vilniaus kolegija pasiekė. Ir su įtampa susidorojo. Prieš paskutines sezono rungtynes su Granitu jie žinojo, kad trečiąją vietą iškovoti padės tik pergalė. Ją pasiekė užtikrintai, granitiečius nugalėję 9:3.

"Visas šis salės futbolo sezonas mums buvo gana vidutinis. Tačiau jo pabaigą vertinu gerai", - nedaugžodžiavo E. Vaitilavičius.

Gera pradžia nėra pusė darbo

Žiemos viduryje atrodė, kad šis I lygos sezonas gali baigtis dideliu netikėtumu. Sausį lygoje tvirtai pirmavo Širvintų komanda.

Tačiau vėliau širvintiškius tarsi kas pakeitė. Vasarį jie įkrito į gilią duobę, iš kurios taip ir neišsikapstė. Keturi skaudūs pralaimėjimai palaidojo čempioniškas ambicijas. Neguodė komandos ir triuškinama pergalė 19:3 prieš Baltus - tąkart titulą jau užsitikrinę kaišiadoriškiai visą dėmesį buvo sutelkę į LFF taurės turnyrą ir į Širvintas atsiuntė antrą, jei ne trečią sudėtį.

Visgi Širvintos dar turėjo vilčių užimti prizinę vietą, bet patys jas sugniuždė, paskutiniame ture namie 6:9 neatsilaikę prieš Spartaką.

Širvintų komandos žaidėjas Raimondas Stakėnas nurodė kelias tokio sezono pabaigos fiasko priežastis. Visų pirma - tai emigracija. Pirmenybių metu į užsienį dirbti išvyko keli komandos nariai. Neišvengta ir traumų - sezono pabaigoje Širvintos turėjo verstis be vieno savo lyderių Igno Kružiko. O dar prisidėjo ir kortelės bei diskvalifikacijos.

"Emigravo bent du vedantys žaidėjai. O kai žaidžiama ketvertukais, salėje tai iš karto pasijaučia. Tai nebuvo psichologinės problemos. Tiesiog dėl minėtų veiksnių neatlaikėme tempo, - sakė R. Stakėnas ir pridūrė: Teisėjų sprendimai taip pat nebuvo palankūs. Lemiamose rungtynėse ginčytini epizodai būdavo traktuojami varžovų naudai."

Taigi, viskas galiausiai susiklostė taip, kad Širvintos ne tik liko be medalių, bet ir turėjo tenkintis vos 6-ąją vieta.

Kas toliau?

"Neskubėsime su sprendimais. Žiūrėsime, kiek žaidėjų liks komandoje, kiek emigruos į užsienį ar pereis į kitas komandas. Salės futbolo tikrai neatsisakome. Bet ar tai bus I, ar II lyga - pasakyti dar sunku", - teigė R.Stakėnas.

Spartako nusivylimas

Tik tritaškio iki medalių pritrūko brandžiai Spartako komandai, kurios amžiaus vidurkis jau 36 metai. Paskutiniame ture spartakiečiai 9:6 laimėjo Širvintose ir neleido varžovams pagriebti bronzos. Kaip sakoma, nei patys ėmė, nei kitiems leido.

Ilgametis Spartako narys ir siela Dmitrijus Raksa tik atsiduso prisimindamas sezoną - belieka kaltinti patiems save dėl neišnaudotų galimybių užimti prizinę vietą. O "neplanuotų" taškų buvo išbarstyta nemažai.

"Gaila, nes mums, senukams, galbūt tai buvo paskutinis šansas, o mes juo nepasinaudojome, - prisipažino D. Raksa. - Šiemet daug lėmė fortūna, kuri mums nesišypsojo, o turbūt visą savo meilę skyrė kaišiadoriečiams. Belieka juos pasveikinti iš visos širdies."

Beje, Spartakas žino, kaip žaisti prieš Baltus. Jie eliminavo būsimuosius čempionus VRFS taurės ketvirtfinalyje (3:2 ir 3:1), atėmė vieną pergalę ir I lygoje (8:5).

"Jei atvirai, iš pirmo ketverto komandų mums su jais žaisti buvo lengviausia. Jie kaip ir parankiausi varžovai", - stebėjosi D. Raksa.

Kaip ten bebūtų, Spartako komandai mes esame dėkingi už vieną pašėlusį epizodą, kuris apskriejo ir užsienio žiniasklaidos priemones (5:35)

Atėjau, pamačiau, nenugalėjau...

I lygoje šį sezoną debiutavo trys kolektyvai. Tiesa, Setaltas-Žibintas debiutantai tik salyginai, nes atsinaujinęs sugrįžo į lygą po poros metų pertraukos.

Pradžia jiems buvo sunki ir varginanti, pralaimėjimai pylėsi vienas po kito. Galų gale, Setaltui-Žibintui pavyko užimti gana aukštą 7 vietą ir aplenkti lygos senbuvį Granitą. Bet tik - dėl puikaus sezono finišo, kai per 5 paskutinius turus pavyko surinkti 13 taškų.

"Nebuvome beviltiški ir anksčiau, tiesiog trūko sėkmės ir susižaidimo. Kai tai atsirado, pasirodė ir rezultatai, - sakė Setalto komandos vadovas Dmitrijus Timko. - Galbūt po tragiškos sezono pradžios mus kažkiek ir nuvertino. Bet kokiu atveju, įrodėme, kad galime žaisti I lygoje. Ir tikiu, kad kitą sezoną kovosime dėl aukštesnių vietų."

Kol kas nieko negalima pasakyti apie Kupiškio komandos projektą. Eksperimentinė komanda, suburta daugiausiai iš čia gyvenančių ir dirbančių ukrainiečių, pasirodė kukliai. Gynyba buvo skylėta kaip rėtis (praleido vid. 7,88), bet kartais pavykdavo nuskinti vieną kitą pergalę. Tai leido lygoje nelikti paskutiniams. Nors Kupiškio ekipos vadovas prisipažino - tikėjosi kur kas aukštesnės vietos, nei 9-oji.

Kiekviename turnyre yra prizininkai, yra ir paskutinė komanda, nors ne visada ji nusipelno tokios "garbės". Šį kartą paskutiniai liko VDA-2 futsalininkai, nors tikrai buvo verti daugiau. Deja, daug rungtynių pralaimėta paskutinėmis minutėmis po prarastos koncentracijos ar vaikiškų klaidų.

Dailės Akademijos komandos vadovas ir treneris Artūras Žarnovskis išsamiai papasakojo įspūdžius iš debiutinio, bet nenusisekusio sezono I lygoje: "Sezonas buvo sunkus. Daugelis žaidėjų nėra turėję tiek daug pralaimėjimų ir tiek mažai pergalių per sezoną. Ilgos pralaimėjimų serijos labai vargino ir teigiamų emocijų trūkumas atsispindėjo tiek aikštėje, tiek rūbinėje.

Pasirodyti sėkmingiau sutrukdė trys dalykai: Meistriškumas, patirtis bei sėkmė. Nemažai žaidėjų nėra rungtyniavę pirmoje lygoje arba rungtyniavo labai mažai. O perėjimas į aukštesnę lygą nėra lengvas - viskas vyksta šiek tiek greičiau, varžovai baudžia skaudžiau, o patiems kažką nuveikti sunkiau. Pritrūko ir sėkmės, iki šiol nesuprantu, kaip sugebėjome pralaimėti kelias rungtynes, kai atrodė, kad visas žaidimo gijas turime savo rankose. Pritrūko ir ilgesnio suolo, lygiaverčių ketvertų, nes daug kartų apyilgiai kovojome, bet rungtynes visgi paleisdavome jų pabaigoje."

Antra vertus, nenuginčijamas faktas, kad kiekvienas VDA dublerių ekipos narys individualiai patobulėjo ir gavo vertingos patirties.

Be to, stambesnius dailininkų pralaimėjimus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o kitais atvejais virdavo lygi kova.

Paklaustas, ar VDA-2 kartotų tokį nuotykį Futsal I lygoje ir kitąmet, A. Žarnovskis sakė: "Mano požiūris toks, kad nuotykį tikrai kartočiau, o kaip galvoja komanda - aš nežinau. Pokalbio apie tai nebuvo, norime po sezono pailsėti ir apibendrinimą padarysime nuslūgus emocijoms."

Ateities kovų horizontai

Kalbama, kad kitą sezoną į salės futbolą grįš Bekentas. Jei iš tiesų taip nutiks, tai būtų gera žinia, kadangi šis klubas turi ilgą ir įdomią istoriją, tad salės futbole tikrai įneša savo spalvų.

Futsal A lygoje kitame sezone numatyti pakeitimai: svarstoma įvesti legionierių limitą ir riboti užsieniečių žaidėjų skaičių aikštėje vienu metu (svarstoma apie 3). Tai labiausiai paliestų Vyčio klubą. Baltai savo kailiu galėjo pajausti, ką reiškia varžytis su brazilišku penketu.

Taip pat komandos privalės ieškoti jaunimo – numatytas reikalavimas rungtynėms registruoti vieną U19 ir vieną U21 žaidėją. Taip pat numatoma perimti užsienio šalių praktiką ir po reguliaraus sezono vykdyti atkrintamąsias varžybas.

VRFS svarsto organizuoti vasaros Futsal lygą, taip pat numatytas FIFA World Cup turnyras Vilniuje, kuris pagal Futsal taisykles bus žaidžiamas atitinkant tikrojo čempionato sistemą. Komandos turės pasirinkti rinktines, kurias atstovaus. Grupės atitiks tikrojo čempionato grupes ir rungtynės bus vykdomos pagal tą patį grafiką.

Tad žaisti futsal bus įmanoma ir tarpsezoniu.