4 turas: Sutriuškinti čempionai ir 11 įvarčių per rungtynes Visos

 

Įsibėgėjusios VRFS III lygos pirmenybės 4-ame ture paserviravo įdomių rezultatų. Titulą ginantys AFK patyrė triuškinamą nesėkmę, Širvintų VGTU-Vilkai patogiai įsitaisė turnyro lentelės viršūnėje, Salininkai džiaugėsi pirmąja pergale, o jaunieji žalgiriečiai į varžovų vartus prispardė net 11 įvarčių.

 

FK Salininkai – FK Ketera 2:1 (2:1)
Dilgynės stadionas. Teisėjas – K. Guobys.
20' Martynas Barkauskas 1:0
37' Tautvydas Cicėnas 2:0
40' Chrisas Milesas 2:1

4 turą atidariusios rungtynės sulaukė priekaištų iš svečių komandos šeimininkų ir organizatorių adresu.

„Salininkams buvo leista žaisti Dilgynės stadione išimties tvarka, bet galėtų jie pasirūpinti bent elementariais dalykais – trimis kamuoliais rungtynėse. Jei nepataikai į vartus, turi bėgti į krūmus kamuolio susirinkti. Per rungtynes gal 30 minučių iš 90  praleidome ieškodami kamuolio miške, – piktinosi Keteros komandos vadovas Edvardas Jočis. – O didžiausias nusivylimas buvo, kad atvyko tik du teisėjai, nes vienas linijos arbitras nepasirodė. Realiai žaidėme su dviem teisėjais skirtingose aikštės pusėse. Buvo ir nesušvilptų pražangų, ir nesuprantamų nuošalių. Po rungtynių buvo daug emocijų. Bet dabar jau šaukštai po pietų. Patys kalti, kad sutikome žaisti.“

Į pastabas dėl kamuolių Salininkų vadovas Pranas Janušauskas atsakė: „Galėjo patys pasistatyti savo žmones už vartų ir bėgioti padavinėti kamuolį. Niekas netrukdė to padaryti. Aš manau, kad čia desperacijos po pralaimėjimo.“

„Neskani“ situacija jau sezono pradžioje. Bet grįžkime prie paties futbolo. Salininkai pirmą kartą šį sezoną įmušė pirmieji, o kėliniui artėjant prie pabaigos jau pirmavo 2:0.

Prieš pat pertrauką svečiai švelnino skirtumą, bet Salininkai atsilaikė sutankintos gynybos dėka.

„Mes visi žinome Salininkų stilių. Jei jie įmuša pirmieji, taktinis išsidėstymas aikštėje transformuojasi į schemą 9-1. Ir apeiti tą Jose Mourinho gynybos sieną tampa labai sudėtinga“, – tvirtino E. Jočis.

„Logiška, kad įmušus įvartį, reikia stengtis apginti savo vartus, – į pastabą replikavo P. Janušauskas. – Bet kada gali padaryti klaidą gynyboje ir jei nebus, kas šalia pasaugo, gali praleisti įvartį. Todėl pirmaudami vengiame rizikos klysti prie savų vartų.“

Salininkų vadovas pripažino, kad ypač antrame kėlinyje Ketera buvo rimtai juos užspaudusi ir turėjo progų lyginti rezultatą.

Visgi Keterai, pasak jų atstovo, sunku žaisti dominuojantį futbolą: „Sudėtinga, nes esame įpratę atiduoti varžovams iniciatyvą ir patys žaisti „antru“, o po oponentų klaidų su savo greitais žaidėjais kontratakuoti. Momentų turėjome, bet neišnaudojome. Nieko, žiūrime į priekį.“

Tuo metu Salininkams pirmoji pergalė sugrįžus į lygą suteikė daugiau impulso ir pasitikėjimo.

„Mes ir anksčiau nežaidėme prastai. Ir su Žalgiriu C ir su VGTU-Vilkais kovojome, prie sėkmės galėjome pelnyti taškų. Kaip bus toliau – matysime. Mane tik neramina tai, kad įžvelgiu nemažai mažojo futbolo MFL įtakos. Žaidėjai susigrūdą į mažą plotą krūvoje, naudoja trumpą pasą, nesugeba išnaudoti didesnių erdvių. O gal ir patingi“, – pripažino P. Janušauskas.

 

Žalgiris C – FM Vytis 11:0 (4:0)
Senvagės stadionas. Teisėjas – S. Bulošas.
5' Daumantas Braškys 1:0
21' Daumantas Braškys 2:0
25' Titas Kareiva 3:0
38' Titas Žilinskas (iš 11 m) 4:0
47' Daumantas Braškys 5:0
53' Jokūbas Žebrauskas 6:0
65' Jokūbas Žebrauskas 7:0
71' Jokūbas Šernas 8:0
73' Jokūbas Žebrauskas 9:0
74' Titas Kareiva 10:0
81' Jokūbas Šernas 11:0

Pildosi išankstinės prognozės, kad FM Vyčio komanda šį sezoną išsiskirs labai nestabiliu žaidimu bei rezultatais.

Tą sekmadienį pagrindinės klubo komandos laukė rungtynės LFF II lygos B divizione, tad svarbiausi žaidėjai buvo pasitelkti būtent šioms varžyboms.

O dublerinei komandai pristigo pajėgumų. Kaip ten bebūtų, tokio rezultato mažai kas tikėjosi, tad žalgiriečiai užfiksavo didžiausią šio sezono pergalę.

„Varžovų gretose tikrai nebuvo esminių žaidėjų. Mano supratimu, jiems pagrinde atstovavo buvusio Reaktyvo nariai ir jaunimas. O po pirmo kėlinio išvyko dar du žaidėjai, taip galutinai susilpninę jų sudėtį, – pastebėjo Žalgirio C treneris Romanas Lenskij. – Jei pirmas kėlinys dar buvo įdomesnis ir su šiokia tokia intriga, tai antrame jau mums buvo labai lengva. Visiški vieni vartai.“

Savo statistikos rodiklius ženkliai pasigerino Daumantas Braškys bei Jokūbas Žebrauskas, abu pelnę po „hat-tricką“.

Žalgirio C sudėtis sukomplektuota tradiciniu braižu – III lygoje šansą gauna tie vaikinai, kurie rečiau sulaukia žaidimo laio B ar U-18 komandų rungtynėse. Tokios filosofijos laikomasi ir šiemet.

Užpernai žalgiriečiai finišavo 5 vietoje, pernai liko 7-i, o šiemet jau norėtų medaliukų. Pradžia nebloga: 7 taškai per 4 rungtynes.

„Kodėl gi ne? Šį sezoną galime kilti aukštai. Galbūt ne dėl pirmos vietos, bet dėl trečios vietos pakovoti tikrai galime. Juolab ši komanda nėra slegiama jokios atsakomybės ar spaudimo“, – svarstė R. Lenskij.

 

FC Areonas – AFK 6:1 (4:1)
Kalnų parko stadionas. Teisėjas – S. Bulošas.
13' Andrijus Honcharenko 1:0
18' Viačeslavas Trušakovas 2:0
20' Justinas Jurčiukonis (iš 11 m) 3:0
29' Armandas Fedorovičius 3:1
35' Viačeslavas Trušakovas 4:1
81' Oleksijus Mazurenko 5:1
84' Viačeslavas Trušakovas 6:1

Žodis staigmena tokiam rezultatui nusakyti tikriausiai būtų per silpnas apibūdinimas. Veikiau šokas. Iki tol savo žaidimu neįtikinusi ir krūvą įvarčių praleidusi Areono komanda sutrypė pernykščius čempionus.

Esminius pagrindus pergalei pasiekti jie paklojo per pusę pirmo kėlinio, kai 20 min. buvo priekyje 3:0.

„Visų pirma, sėkmės priežastimi laikyčiau tai, kad pavyko susirinkti optimalia sudėtimi, – pažymėjo Areono treneris Aleksejus Kliosovas. – Sužaidėme tvarkingai ir sugaudėme varžovus ant kontratakų. AFK bandė kontroliuoti kamuolį nuo pradžių, o mums pavyko greitos atakos. Net pats buvau nustebęs, kaip greitai susikrovėme tokį pranašumą. Po to jau liko tik nesusimauti ir išlaikyti persvarą. Žaidime įsijungė pragmatizmas.“

Bet AFK kurį laiką rankų nenuleido. Pasak jų vadovo Dariaus Naviko, vienu momentu buvo galima tikėtis „comebacko“: „Mes neprisitaikėme prie jų stiliaus, greitų įmetimų į priekį, pritrūko koncentracijos ginantis. Jau rungtynėse su FM Vyčiu buvo galima įžvelgti pavojaus signalų, o Areonas daug solidžiau išnaudojo mūsų klaidas. Neturėjome vidurio saugų, tas irgi nepadėjo. Bet net rezultatui esant 1:4 mes buvome kovoje. Turėjome du tris gerus šansus. Įmušk – ir viskas atvira. Bet kokiu atveju, mes nusipelnėme šio skaudaus pralaimėjimo.“

Taškas buvo padėtas 76 min., kai pasikarščiavęs AFK žaidėjas Edvinas Baniulis buvo išvarytas iš aikštės. O Areonas rungtynes baigė dar dviem įvarčiais.

Rezultatas verčia pakelti antakį, bet Areono pergalė prieš AFK nėra stebuklas – per pastaruosius 4 metus jie Alternatyvų klubą nugali bent kartą per sezoną.

„Yra neparankių komandų, su kuriomis mums prastai sekasi. Labai nesisekdavo su Granitu, su Medžiais irgi prastesni pasiekimai. O AFK, atrodo, mums parankūs dėl savo stiliaus. Prieš juos pavyksta ir susirinkti, ir sužaisti gerai“, – sakė A. Kliosovas.

AFK vadovas pažymėjo, kad žaidžiant pirmu numeriu turi įsivertinti rizikas: „Pernai turėjome tokių pačių bėdų žaisdami su Ketera. Areonas turi kokybiškus atakuojančius žaidėjus: A. Hončarenką, A. Gacką, V. Trušakovą. Jie greiti, aštrūs, gali sėkmingai sužaisti vienas prieš vieną. Areonas mėgsta šitą trejetą palikti priekyje, ir jei atakuodamas tu atsikerti, gausi labai pavojingą kontrataką. Kokybės puolime turi daug. Areonas daug kam neparanki komanda. Kieto žaidimo ir kokybiško puolimo mišinys.“

D. Navikas ne pirmą kartą pamini, kad komandai sunku persijungti į III lygą po pasirodymo LFF taurės varžybose. Tad gal kitais metais verta atsisakyti dalyvavimo Lietuvos taurėje?

„Tikrai ne, – nukirto jis. – Netgi rekomenduoju visiems ten dalyvauti, nes yra didelis malonumas ir jaudulys vien laukiant burtų traukimo rezultatų. Net gavus I lygos komandą smagu pasitikrinti jėgas, nes virti tik III lygos sultyse pabosta. Ir pati komanda į pasiruošimą sezonui ateina su didžiule motyvacija. Vienintelė bėda ta, kad po taurės tas užsivedimas nukrenta ir reikia ieškoti kitų būdų motyvuotis. Bet apie pasitraukimą iš Lietuvos taurės kitais metais mes net nesvarstome.“

D. Navikas neabejoja, kad komanda greitai pamirš šitą sutriuškinimą ir toliau eis savo keliu: „Nėra kontraktų, nėra algų, todėl žaidėjų nepriversi ir kiekvienas turi nešti atsakomybę pats už save. Pralaimėjimas skaudus, bet komandoje nebuvo jokių pykčių. Be abejo, norime laimėti lygą, bet turime labiau pasistengti. Mes turime pakankamai klasės, tik reikia žaisti kokybiškiau, o ne viena koja.“

O baigdamas komentarą, čempionų klubo vadovas pridūrė: „Reikia pripažinti, kad kaip stipriausia lygos komanda, sau ant nugaros turime visų varžovų taikinį. Kaip kadaise niekam nereikėjo motyvuotis žaidžiant prieš Granitą, taip dabar visi nori sumedžioti mus.“

 

FK Medžiai – VGTU-Vilkai 1:2 (1:1)
Senvagės stadionas. Teisėjas – J. Paškovskis.
18' Motiejus Šamšonas 1:0
29' Mantas Leonavičius 1:1
48' Simonas Vasiljevas 1:2

Centrinėje turo dvikovoje vienvaldžiai lygos lyderiai iš Širvintų pratęsė pergalingą savo seriją, sunkiai išplėšę tris taškus.

Rungtynių pradžioje iniciatyva priklausė VGTU-Vilkams. Kurį laiką jų atakos ritosi viena po kitos, o Medžiai atsitraukę kantriai gynėsi.

„Kiekvienos rungtynės skirtingos. Taip reikėjo. Su Širvintomis atviro futbolo nepažaisi, – paaiškino Medžių vadovas Paulius Glosas. – Kai reikėjo – gynėmės, kai reikėjo – patys atakavome. Ir pirmą gerą progą pirmieji sukūrėme.“

Tos progos išnaudoti nepavyko, bet 18 min. blykstelėjo Motiejus Šamšonas, įspūdingai, vienu lietimu smūgiu maždaug iš 40 m perkėlęs kamuolį per išbėgusį vartininką.

„Rungtynių pradžia buvo ne pagal mūsų planą. Varžovai turėjo labai gerą progą, o vėliau įmušė didelės sėkmės dėka, – pasakojo VGTU-Vilkų treneris Deividas Maciulevičius. – Bet po praleisto įvarčio mes visiškai perėmėme žaidimo kontrolę.“

Išlyginamasis įvartis krito po dešimties minučių. Po kampinio vartininkui atmušus kamuolį, pirmas prie jo buvo Mantas Leonavičius, pasižymėjęs iš kelių metrų (1:1).

Viską nusprendė rezultatyvi širvintiškių ataka 48 min. Medžių gynėjams nesugebėjus „išsivalyti“, Simonas Vasiljevas užtikrintai pasiuntė kamuolį į vartus.

„Pergalę pasiekėme dėl to, kad vyrai parodė norą laimėti, charakterį ir buvo aktyvūs. Aikštės kokybė neleido pasirodyti dar geriau, bet man džiugu matyti taip žaidžiančią komandą. Manau, pergalė pelnyta“, – apibendrino D. Maciulevičius.

Su pastarąja mintimi linkęs sutikti ir P. Glosas: „Pilnai sutinku, kad jie buvo vertesni laimėti, nes tą vakarą buvo geresnė komanda. Mums pritrūko fiziškumo. Atrodė, kad visur vėluojame. Tą atspindi ir abu praleisti įvarčiai. Širvintos turėjo daugiau noro laimėti ir viską darė greičiau. Mums dar trūksta sprogstamosios medžiagos puolime. Vis dar ieškome naujo atakų lyderio.

Manau, kad VGTU-Vilkai kartu su AFK yra pagrindiniai pretendentai laimėti titulą. Likusios komandos kovos tik dėl 3 vietos.“

 

V turas (gegužės 17-18 d.)

Penktajame III lygos ture įvyks tik trejos rungtynės. To priežastis – Keteros komandos išvyka į Žalgiriados turnyrą Palangoje. Tad futbolo sezono atidarymo šventė Šalčininkuose atidedama dar savaitei, kai Ketera priims Žalgirio C komandą.

 

Žalgiris C – AFK. Sekmadienis, 13:00, Senvagės stadionas.

Prieš metus komandos sužaidė turbūt įspūdingiausias sezono rungtynes tame pačiame Senvagės stadione. Antro kėlinio pradžioje žalgiriečiai saugiai pirmavo 4:0, bet AFK surengė fantastišką sugrįžimą ir sugebėjo laimėti 5:4.

Tokie fokusai nutinka itin retai ir tikėtis kažko panašaus dar kartą būtų naivoka.

„Pernai mes turėjome Simoną Stankevičių, kuris vienas pats individualiomis pastangomis galėjo daug ką pakeisti. Dabar gi turime kliautis komandiniais veiksmais ir žaisti susikaupę nuo pirmų minučių, nes tokių combebacku jau nebus“, – įsitikinęs AFK vadovas D. Navikas.

Žalgirio C strategas užsiminė apie norą šiemet pakovoti dėl medalių. O testas su praėjusio sezono čempionais atsakys į klausimą, ar jaunimas subrendo tokiems pasiekimams.

Prognozė. Jei AFK pagaliau atsibus po LFF taurės magijos ir Areono antausio, turėtų susitvarkyti su užduotimi ir sugrįžti į pergalingą liniją. 2:4.

 

FM Vytis – FK Salininkai. Sekmadienis, 18:00, Fabijoniškių stadionas.

Niekada nežinai, kokios formos prieš save pamatysi Vyčio komandą. Ar besikaunančius iki galo kaip su AFK, ar prasileidžiančius 11 nuo žalgiriečių.

Visgi atsakymą gali pasufleruoti Lietuvosfutbolas.lt tinklapis. Anot informacijos jame, sekmadienį pagrindinė Vyčio komanda žaidžia II lygos rungtynes Prienuose. Tad III lygos atstovai veikiausiai vėl bus palikti be pagrindinių atlikėjų.

Salininkų vadovas P. Janušauskas sako, kad jam nedaug rūpi, kokios pajėgos išsirikiuos kitoje aikštės pusėje. Pranui didesnis galvos skausmas – pagrindinio vidurio gynėjo Rafalo Ruseckio iškritimas ir rūpestis, kuo užpildyti šią spragą.

Prognozė. FM Vyčiui nesurinkus sudėties, Salininkai turėtų pasiimti antrą pergalę paeiliui. Be fejerverkų, bet ramiai ir užtikrintai. 1:3.

 

FK Medžiai – FC Areonas. Pirmadienis, 20:15, Senvagės stadionas.

Areono treneris A. Kliosovas sako, kad yra parankių ir yra neparankių komandų. Medžiai jiems – viena iš neparankiųjų. Nuo 2021 m. abi komandos III lygoje susitiko 8 kartus ir Areonas dar nė karto neįveikė savo 5 turo oponentų. Tačiau tris kartus sugebėjo sužaisti lygiosiomis.

Paskutinė komandų akistata praėjusį rugsėjį Nemenčinėje taip pat pasibaigė taikiai, 1:1. Būtent šis faktas Medžių trenerį P. Glosą įgalina teigti, kad ir jiems Areonas yra neparankūs. Juolab žaidžia kietą, fizišką futbolą ir nevengia kontakto.

Prognozė. Jei rungtynės vyktų Nemenčinėje, komandų šansai būtų lygūs. Bet ant Senvagės kilimo nežymių poros favoritų statusas pereina į Medžių pusę. 3:2.