Dar neprasidėjus 4-ajam turui, SFL A2 divizione jau nebeliko komandos, kuri nebūtų praradusi bent taško. Tiesa, paskutinės dvi komandos, kurios dar nebuvo pralaimėjusios, prarado taškus žaisdamos tarpusavyje atidėtose pirmojo turo varžybose. Visgi, faktas lieka faktu, o čempionate kol kas neišryškėja komanda, kuri galėtų save vadinti visa galva aukštesne už kitas. Na mums, suprantama, nuo to tik įdomiau, o dabar pats laikas apžvelgti 3-čiojo turo dvikovas, kuriame kol kas viskas vyksta be staigmenų.

Modulis – FK Vingis 2:1

2014 gegužės 3 d., 17:00 val., Pabradės stadionas

3-čiojo turo dvikovos prasidėjo dar šeštadienio vakarą varžybomis Pabradėje. Vietos „Modulis“ priėmė svečius „Vingio“ futbolininkus. Nors nedažnai taip nutinka „Modulio“ komandoje, bet, šįkart, į varžybas šeimininkai atvyko bene stipriausios galimos sudėties ir, galbūt, tai jiems atnešė antrąją pergalę čempionate.

Varžybos prasidėjo svečių nesėkme. Aktyviai rungtynes pradėję šeimininkai į priekį išsiveržė jau 3-čią susitikimo minutę. Vaclav Komar skersuoja kamuolį iš dešinės pusės į baudos aikštelę ir jau savo darbą turėjo atlikti „Vingio“ vartininkas, tačiau pastarasis nesugraibo kamuolio ir jis nukrenta po kojomis, kaip visada, laiku ir vietoje atsidūrusiam Sauliui Kaušiniui. Suprantama, jis neklysta ir jau varžybų pradžioje išveda „Modulio“ komandą į priekį 1:0. Sėkmingos bangos genami šeimininkai neilgai trukus sukuria ir dar vieną puikią progą įvarčiui, tačiau, kažkur iš 5 metrų, tas pats Saulius pataiko į skersinį. Rezultatas nepasikeičia, tačiau žaidimas šeimininkams pradeda strigti. Prisimindamas apie varžybas „Modulio“ prezidentas Kazimir Kondratovič užsiminė, kad tai jau nebe pirmos varžybos, kai pelniusi greitą įvartį jo komanda sustoja, o kovojant su rimtu varžovu, neretai atsitinka ir taip, kad iniciatyva išsprūsta iš rankų ir išsaugoti teigiamą rezultatą pasidaro labai sunku. Ne išimtis buvo ir dvikova su „Vingiu“. Po gero šeimininkų starto, „Vingis“ pradėjo sėkmingiau kombinuoti atakas, tačiau viskas daugiau vyko ties aikštės viduriu ir labai 100 procentinių progų svečiams sukurti nepavyko. Visgi, dar pirmajame kėlinyje „Vingis“ turėjo vieną galimybę pasižymėti, tačiau prieš vieną baudos aikštelėje paliktą žaidėją „Modulio“ vartininkas sužaidė sėkmingai ir kėlinys baigėsi su minimalia šeimininkų persvara.

Neblogai užbaigę pirmąjį, antrąjį kėlinį svečiai pradėjo kur kas aktyviau nei šeimininkai. Didžiąją laiko dalį antroje dalyje „Modulis“ praleido savo aikštės pusėje griaudamas varžovų kuriamas atakas ir kartkartėm kurdamas nelabai daug naudos atnešusias kontratakas. Tokia taktika gana sėkmingai veikė, nes rezultatą išsaugoti sekėsi. Prie viso to prisidėjo ir šeimininkų vartininkas, kuris ištraukė maždaug iš kairės pusės, kažkur iš 10 metrų, paleistą kamuolį į artimąjį vartų kampą. Savų progų turėjo ir šeimininkai, tačiau 3 prieš 2 varžovų gynėjus išbėgę „Moduliškiai“ paskubėjo ir nieko naudingo iš to išpešti nepavyko. Savo progą turėjo ir Jaroslav Cemnolonskij, tačiau gerai prasiveržęs kraštu sėkmingai prasmūgiuoti nebesugebėjo ir kamuolys praskriejo greta tolimojo virpsto. Einant rungtynėms į pabaigą „Moduliui“ gintis sekėsi vis sunkiau ir galų gale „Vingiui“ pavyko išlyginti susitikimo rezultatą. Du laisvus žaidėjus savo baudos aikštelėje palikęs „Modulis“ brangiai sumokėjo ir nors ne iš pirmo mėginimo 78-tą minutę po Valdemar Juchnevič perdavimo įvartį pelnė Artur Fursov. Praleidę šeimininkai suprato, kad toks rezultatas jų netenkina ir  susiėmę perėmė iniciatyvą. 86-ą susitikimo minutę po keleto nesėkmingų bandymų smūgiuoti, kamuolys atšoko Tomui Širvinskui ir pastarasis būdamas netoli dešiniojo baudos aikštelės kampo smeigė į tolimąjį apatinį vartų kampą, bei persvėrė rezultatą „Modulio“ naudai. Džiaugsmo apimta komanda varžybų jau nebepaleido ir įsirašė minimalią pergalę į savo sąskaitą.

Po varžybų „Modulio“ prezidentas Kazimir Kondratovič pripažino, kad atsižvelgiant į varžybų eigą ir į sukurtų progų skaičių, dėsningas rezultatas būtų 1:1, tačiau, suprantama,  džiaugėsi komandos pasiekta pergale, bei priminė, kad futbole kartais jau taip nutinka, kad sėkmė susišypso vienai iš komandų. „Vingis“ liko nusivylęs, kad nepelnė nė taško varžybose, o pagrindiniu to kaltininku įvardino prastą komandos stabilumą. Pagrindinėje sudėtyje kiekvienose varžybose daug pasikeitimų turintis „Vingis“ vis negali atrasti savojo žaidimo, tačiau nereikėtų pamiršti, kad kol kas pralaimėjimai buvo patirti prieš čempionato favorites.

SK Nemenčinė – Stickers 5:4

2014 gegužės 4 d., 17:00 val., Nemenčinės stadionas

Sekmadienio vakarą šeimininkai „Nemenčinės“ klubas pirmą kartą šiame sezone pajuto pergalės skonį, prieš tokio malonumo dar nepatyrusius „Stickers“ futbolininkus. Rezultatyviausios turo varžybos atnešė nemažai gerų emocijų tiek žiūrovams tiek komandoms, tačiau apie viską nuo pradžių.

Kaip ir buvo prognozuota, kad jei susirinks pilna „Sticker‘ių“ komanda, galėsime laukti įtemptos kovos, taip ir nutiko. Iš pirmo žvilgsnio gal ir nedaug, 15 narių, surinkę svečiai pasigedo tik vieno pagrindinės sudėties puolėjo, o komandos vadovas Seimur Alyjev juokauja, kad jei minėtasis puolėjas būtų pasirodęs, būtume galėję sulaukti ir dar rezultatyvesnių varžybų. Visgi, kaip ir pridera šeimininkam, „Nemenčinės“ komanda pirmoji išsiveržė į priekį, kai po 15-tą minutę Dmitrij Aschabov pakelto kampinio savo komandą į priekį smūgiu galva išvedė Antanas Gediminas. Neilgai trukus, vos po 3-ų minučių, rezultatą padvigubino Robert Bovševič, kai sėkmingqi kyštelėjo koją po to paities Dmitrij Aschabov pakelto antrojo kampinio. Taigi, nepraėjus nė 20 minučių, šeimininkai jau pirmauja rezultatu 2:0, o svečių galvose pradeda suktis nieko gero nežadančios mintys. Kaip ten bebūtų, „Sticker‘iai“ pademonstruoja charakterį ir nusprendžia lengvai nepasiduoti greitą persvarą įgijusiems šeimininkams. 24-ąją rungtynių minutę svečių komandos saugas Aleksander Izotov skersuoja kamuolį iš kairiojo krašto, tačiau tas skersas nesigauna toks, kokį buvo suplanavęs saugas. Kamuolys nuskrieja link vartų ir pataiko į skersinį. Nuo jo atšokęs kamuolys nukrenta po kojomis laiku ir vietoje atsidūrusiam „Stickers“ žaidėjui Leonid Lisovskij, o pastarasis ilgai galvos nesukęs išmintingai papasuoja jį patogesnėje pozicijoje esančiam Augustinui Maniušiui ir Augiui telieka lengvoji darbo dalis – sušvelninti rezultatą iki 2:1. Praleidę šeimininkai nepasimetė, nes vis dar turėjo vieno įvarčio persvarą, tačiau sėkmingai sužaidę svečiai pajuto, kad taip pat gali žaisti. Greitai du įvarčius praleidusi „Stickers“ komanda savo antrąjį ir tuo pačiu išlyginamąjį įvartį pelnė dar greičiau. Praėjus vos dviem minutėms nuo 3-čiojo varžybų įvarčio, krito ir 4-tasis. Aleksander Izotov iš kairės pusės daro skersą pažeme (šįkart viskas taip kaip ir planuota) ir maždaug iš 13-14 metrų kamuolį į vartus siunčia Pavel Ševčuvianec. Rezultatas jau lygus 2:2, o svečių komanda atrodo užsivedusi. „Stickers“ dar turėjo galimybę ir išsiveržti į priekį, bet gerą sprintą padaręs Seimur Alyjev padaro vienu lietimu per daug, kas ir sutrukdė žaidėjui tinkamai prasmūgiuoti į vartus. O tada jau pasitvirtino sena kaip futbolas taisyklė: neįmuši tu, įmuša tau. 32 –ąją pirmojo kėlinio minutę Edgar Geglis įmeta kamuolį kažkur ties 11 metrų žyma. Svečiai protestuoja, kad neva „Nemenčinės“ žaidėjas buvo nuošalėje, tačiau teisėjo švilpukas tyli, o baudos aikštelėje šokinėjantį kamuolį tiksliai į vartus nukreipia Darius Juškevičius. Rezultatas tampa 3:2, o pirmajame kėlinyje komandoms nieko rimtesnio sukurti jau ir nebepavyksta.

Antrasis kėlinys iniciatyva, bent jau kėlinio pradžioje, priklauso svečiams. „Sticker‘iai“ bando atsilošti ir kontroliuodami kamuolį stengiasi kurti pavojingas atakas, tačiau tiksliai prasmūgiuoti vis nepavyksta. Vienos tokios atakos eigoje „Stickers“ praranda kamuolį aikštės viduryje. Kamuolį perėmęs „Nemenčinės“ žaidėjas Robert Bovševič geru stipriu perdavimu nuo aikštės vidurio perduoda jį Dmitrijui Aschabovui į kairę. Prasideda pastarojo lenktynės su „Stickers“ gynėju ir įsiveržęs į baudos aikštelę Dmitrijus tiksliai prasmūgiuoja į artimąjį vartų kampą. Rezultatas vėl išauga iki  2-jų įvarčių persvaros. Pažįstama situacija svečiams ir jie puola iš jos suktis. 62-ą rungtynių minutę po tikslaus antro Aleksander Izotov perdavimo, antrąjį įvartį varžybose pelno Augustinas Maniušis. Viltis vėl gyva. Visgi, tą viltį sudaužo Edgaras Kulvinskis, nes muša 5-ą „Nemenčinės“ įvartį iš už baudos aikštelės 74-ą varžybų minutę. Vėl grįžta kaip užburtas dviejų įvarčių šeimininkų pranašumas. Tačiau ilgai laukti nereikėjo ir praėjus 2 minutėms po šeimininkų džiaugsmo akimirkos, džiaugtis vėl galėjo svečiai. Dmitry Medvedev pelno 9-ąjį įvartį varžybose po išlyginamąjį įvartį pelniusio Pavel Ševčuvianec perdavimo ir neleidžia lengviau atsikvėpti „Nemenčinei“. Visgi, apvalaus įvarčių skaičiaus varžybose neišvydome ir teisėjas užfiksavo minimalią „Nemenčinės“ pergalę 5:4.

Prisimindamas apie savaitgalio susitikimą svečių vadovas Seimur Alyjev negailėjo pagyrų „Nemenčinės“ jaunimui ir gyrė juos už bandymą žaisti gražų kombinacinį futbolą. Taip pat neslėpė nusivylimo, kad nepavyko padaryti nuostabaus „comeback‘o“. Kol kas pergalės neiškovoję „Sticker‘iai“ pozityviai žiūri į ateitį ir laukia savo pirmųjų 3 taškų debiutiniame sezone.

Visinčia – Katastrofa 2:1

2014 gegužės 4 d., 18:45 val., Šalčininkėlių stadionas

Dėl pirmosios pergalės čempionate šeštadienio vakarą į kovą stojo ir „Katastrofos“ futbolininkai. Neartimoje išvykoje, Šalčininkėliuose, juos egzaminavo vietos komanda „Visinčia“. Prognozuota nesunki šeimininkų pergalė pasirodė ne taip lengvai pasiekiama. Bent jau rezultatas byloja būtent tai, tačiau kaip viskas buvo iš tikrųjų?

Ne pačios stipriausios sudėties į varžybas atvykusi „Katastrofa“ negalėjo pasigirti ir ilgu atsarginių žaidėjų suoleliu. Vis dėlto, tik porą keitimų turėję svečiai pirmąsias 20 minučių atrodė visai neblogai ir žaidimas klostėsi apylygiai, o prognozuotas rezultatas jau nuo pat pradžių atrodė sunkiai pasiekiamas. Tačiau, panašu, kad tik tiek ir tegalėjo parodyti „Katastrofa“ pirmajame kėlinyje. Kėliniui ritantis į antrąją pusę svečiai iš sostinės aikštėje atrodė vis sunkiau, o jų žaidimas nebežadėjo nieko gero. Iniciatyvą perėmusi „Visinčia“ neilgai trukus sugebėjo pelnyti ir pirmąjį varžybų įvartį. 26-tą susitikimo minutę įvartį po svečių gynėjų klaidos ir Edvardo Jočio perdavimo pelnė Igor Verbovik. Pajutę įvarčių skonį šeimininkai gana stipriai perėmė žaidimo vadžias į savo rankas ir neilgai trukus „Visinčia“ jau džiaugėsi antruoju susitikimo įvarčiu. 34-tą dvikovos minutę pasižymėjo pirmojo įvarčio perdavimo autorius Edvardas Jočis, o jam šįkart asistavo Valerij Barbarovič. Rezultatas jau 2:0, o „Katastrofa“ atrodo pasimetusi. Viskas, ką aikštėje bando sukurti svečiai jiems nesiseka, o „Visinčia“, savo ruožtu, galėjo ir dar labiau atitrūkti nė nepasibaigus pirmajam kėliniui. Tačiau, kai kur sėkmės ar varžovų technikos trūkumo lydimi „Katastrofos“ futbolininkai sugebėjo į pertrauką žengti turėdami tik dvejų įvarčių deficitą.

Supratę, kad nėra kur dėtis „Katastrofa“ antrajame kėlinyje į aikštę žengė labiau savimi pasitikintys. Kadangi reikėjo panaikinti dvejų įvarčių deficitą, nenuostabu, kad svečiai pradėjo žaisti kiek labiau agresyvia taktika ir išleido į aikštę dar vieną puolėją. Su dviem puolėjais ir daugiau užsidegimo „Katastrofa“ sugebėjo išlyginti žaidimą ir net, galbūt, kiek persverti jį savo pusėn, o beveik įpusėjus antrajam kėliniui ir viltis sužibo, kad varžybos dar neprarastos. 65-tą susitikimo minutę pasinaudoję sumaištimi varžovų baudos aikštelėje „Katastrofos“ futbolininkai sušvelnino rezultatą iki 2:1. Po tikslaus Justo Janušausko perdavimo įvartį pelnė Justinas Petkus. Likus kiek daugiau nei pusei kėlinio, aištelėje užvirė kieta kova. Pasak trumpą šių varžybų aprašymą „Katastrofos“ facebook paskyroje, teisėjas paleido varžybų vadžias, tačiau, panašu, kad nei vieni nei kiti nebuvo tuo pernelyg pasipiktinę ir kietu žaidimu stengėsi kurti progas įvarčiams. Progas kūrė ir susikūrė, tačiau įvarčiais jų paversti niekam taip ir nebepavyko. Teisėjo švilpukas užfiksavo dar vieną minimalią šeimininkų pergalę 3-iajame ture.

Po varžybų su gerbėjais mintimis dalindamasi „Katastrofa“ pasidžiaugė, kad po panikos ir pasimetimo pilno pirmojo kėlinio pabaigos pavyko susigriebti ir antrajame rimtai sukovoti. Tuo pačiu nepamiršo paminėti ir nusivylimo, kad kol kas komandos pralaimėjimus lemia tos pačios pasikartojančios pavienės klaidos gynyboje, o ne varžovų didelis taktinis pranašumas. Taip pat, kaip vieną iš pralaimėjimo faktorių įvardijo menką atsarginių suolelio indėlį.

Na ką, pirmosios pergalės palaukti dar reikės, bet „Katastrofa“ galėjo įsitikinti, kad kovoti gali ir su vienais iš čempionato favoritų, o rezultatas taip pat toli gražu ne toks, koks buvo prognozuotas. Visgi, dar tik sezono pradžia, tad ir nosies nukabinti dar tikrai nereikėtų.

Viesulas-Namila – Granitas 0:4

2014 gegužės 5 d., 21:30 val., Fanų stadionas

Gana vėsų pirmadienio vakarą Fanų stadione „Viesulo“ komanda priėmė svečius „Granito“ futbolininkus. Nors laukiau gana įtemtos kovos, žaidimas didžiąją dalį vyko tik į vieną pusę, tačiau plačiau apie viską netrukus.

Sausas rezultatas svečių naudai gana gerai atspindi ir pačių varžybų eigą. Nors, pasak „Granito“ vadovo, pirmąjį kėlinį aikštėje vyko apylygė kova ir stipraus žaidybinio pranašumo svečiai neturėjo, pirmasis varžybų įvartis krito jau 5-ąją minutę. Įvartį į „Viesulo“ vartus įmušė Jevgenij Ravda. Štai jau ir 0:1. Po įvarčio toliau, iš pirmo žvilgsnio, nedidelę žaidybinę persvarą turėjo „Granitas“. Kodėl tik iš pirmo žvilgsnio? Na dar pirmą kėlinį svečiams sekėsi gana gerai ir kibiai gintis, o jų atakos neskubėdavo pasibaigti vien tolimu perdavimu į priekį, kaip tai būdinga daugeliui SFL komandų. Priešingai, „Viesulas“ stengėsi laikyti kamuolį ant žemės ir žaisti technišką kombinacinį futbolą. Būtent tai, kaip varžovų stipriąją pusę išskyrė „Granitas“. Visgi, nepaisant didelių pastangų, svečių gynybos linija tądien dirbo nepriekaištingai ir neleido prie savų vartų sukurti nieko pavojingo. Na, o „Granitas“ be pelnyto įvarčio dar turėjo ir keletą neblogų progų pasižymėti iki pertraukos, tačiau paskutinėje atakos stadijoje vis pritrukdavo tikslumo.

Antrasis kėlinys šeimininkams susiklostė dar prasčiau. Pirmajame kėlinyje dar neblogai bėgioję ir kibiai gintis sugebėję „Viesulo“ futbolininkai, antrajame išbėgo kur kas labiau „pasėdę“. Svečiai aikštėje pradėjo jaustis vis drąsiau ir laisviau ir to pasėkoje pasipylė įvarčiai į „Viesulo“ ginamus vartus. 51-ą varžybų minutę rezultatą „Granito“ naudai padvigubino Sergej Makrov, dar po 5-ių minučių pasižymėjo ir Ernest Lisovskij. Rezultatas jau tampa triuškinamu 0:3, tačiau ties tuo svečiai nesustoja. Ir toliau gerais skersais perdavimais tiek iš kampinių, tiek iš žaidimo terorizuodami šeimininkus „Granitas“ turėjo neblogų progų pasižymėti, tačiau laimės ir savo vartininko padedami šeimininkai vis sugebėdavo išsisukti. Bet, kaip žinia, vien sėkme nelaimėsi ir tai „Granito“ futbolininkai įrodė 85-tą susitikimo minutę, kai Pavel Jurevič pelnė 4-tą svečių įvartį, ir pavertė rezultatą į kiek nepadorų 0:4. Varžybos taip ir pasibaigė užtikrinta „Granito“ pergale.

Po susitikimo „Viesulo“ vadovas pripažino, kad pralaimėta buvo pelnytai geresnį futbolą demonstruojančiai komandai. „Galbūt uždaresnis futbolas antrajame kėlinyje būtų padėjęs išvengti tokio didelio pralaimėjimo“, - mintimis dalinosi „Viesulas“. „Granitas“ jau ne pirmą kartą susilaukia liaupsių iš varžovų už gražų ir technišką futbolą, o jų gerą žaidimo kokybę puikiai atspindi ir platus įvarčius mušančių žaidėjų spektras. Praėjus dar tik 3 turams „Granite“ pasižymėjo jau net 8 skirtingi futbolininkai. Tačiau, nors „Viesulas“ ir pralaimėjo, tai įvyko prieš tikrai labai pajėgų varžovą, o jų pačių propaguojamas kombinacinis žaidimas žada neblogus rezultatus ateities kovose.

Prognozė pasitvirtino iš dalies. Atspėtas nugalėtojas ir jo įmuštų įvarčių skaičius. Visgi, iš šeimininkų buvo laukta rimtesnio pasipriešinimo. Prognozuotas rezultatas 2:4.

Geležinis Vilkas – Širvinta 1:4

2014 gegužės 6 d., 19:00 val., Kariškių stadionas

Savaitgalį vykusiuose trejuose 3-čio turo susitikimuose pamatėme įnirtingus susitikimus, be didesnio nugalėtojų pranašumo, na o tik persikėlus į darbo dienas išvydome kur kas labiau užtikrintas pergales. Vieną tokių antradienio vakarą išvykoje iškovojo „Širvinta“ prieš „Geležinį Vilką“.

Varžybos prasidėjo gana apylygiu žaidimu, tačiau, apie varžybas atsiliepiantys kariškiai, prižino, kad techniškiau su kamuoliu elgėsi svečiai, o jiems išryškėjusį technikos skirtumą reikėjo atidirbinėti fizine jėga. Futbole dažnai taip jau būna, kad komanda, kuri daugiau laiko ir kontroliuoja kamuolį pasižymi pirma. Ne išimtis buvo ir šios varžybos. Įpusėjus pirmajam kėliniui „Širvintos“ išnaudojo savo šansą ir savo komandą į priekį išvedė Domas Tamašauskas. Rezultatas jau 0:1, ir tai nieko gero nežadėjo dėl pirmos pergalės kovojantiems kariškiams. Visgi, kariškiai nepasimetė praleidę ir, žadimui vykstant panašiu scenarijumi, pirmasis kėlinys taip ir pasibaigė minimalia svečių persvara.

Antrą kėlinį neturėdami kur trauktis aktyviau pradėjo šeimininkai. Ne ilgai trukus, vos ko 4 minučių nuo antrojo kėlinio pradžios, šeimininkams pavyko išlygini rezultatą, kai po Andrėjaus Nachajaus perdavimo įvartį pelnė Andrius Kalesnikovas. 1:1 ir kariškių stovykloje nuotaikos jau visai kitos. Po sėkmingo starto kėlinio pradžioje šeimininkai perėmė žaidimo kontrolę į savo rankas, tačiau viskas truko neilgai. 56-tą susitikimo minutę „Širvintos“ kelia kampinį ir kamuolys ten suranda vieną iš svečių futbolininkų. Pastarasis smūgiuoja, nepelno įvarčio, tačiau savo komandai atneša dar daugiau naudos. Mat, prasmūgiuotą kamuolį nuo vartų linijos ranka numuša šeimininkų gynėjas Liutauras Smilga. Teisėjas nedvejodamas rodo raudoną kortelę ir skiria 11 metrų baudinį į „Geležinio Vilko“ vartus. Trumpai tariant, vietoj praleisto įvarčio viskas susiklostė dar blogiau, nes šeimininkai liko žaisti mažumoje, o savo šanso nuo 11 metrų žymos nešvaistė ir „Širvintų“ saugas Benas Lučiūnas. 1:2 ir viltys iškovoti bent tašką po truputį pradėjo blėsti. Bent jau taip buvo galima pagalvoti atsižvelgus į situaciją, tačiau viskas klostėsi ne visai taip. Po praleisto antro įvarčio šeimininkai dar labiau suaktyvėjo ir nepaisant to, kad žaidė mažumoje, turėjo puikių progų ne tik išlyginti rezultatą, bet net ir persverti jį savo pusėn. Tačiau tądien kamuolys į vartus tiesiog nėjo ir, nepaisant visų kariškių pastangų, „Širvinta“ kėliniui einant į pabaigą užtvirtino savo pergalę dar dviem įvarčiais. Vienas jų buvo įmuštas iš baudos smūgio kažkur iš 18 metrų, kai kamuolį į vartus pasiuntė Žydrūnas Germanas, o tašką varžybose 83-čią minutę padėjo dublį varžybose pelnęs Benas Lučiūnas.

Po varžybų atsiliepę kariškiai pripažino, kad „Širvinta“ demonstravo techniškesnį futbolą, tačiau pasidžiaugė, jog nepaisant sudėtingai susiklosčiusios situacijos varžybose, jiems pavyko nepalūžti, tokį galutinį rezultatą nulėmė ir fortūnos kariškiams atsukta nugara. Dar vienas vilkų pralaimėjimas rezultatu 1:4, ir jis vėl patirtas namuose. Tad, kol kas tik išvykose taškus pelnę kariškiai turės palaukti savo pirmosios pergalės čempionate.

Vėl atspėtas nugalėtojas, bet ne įvarčių skirtumas, tačiau prisiminus keletą neblogų šeimininkų progų pasižymėti, prognozę galima vadinti visai vykusią.

Tėvynės Sąjunga – AMSTAFF 2:2

2014 gegužės 6 d., 18:30 val., Panerio stadionas

Vienintelį taikų rezultatą 3-iajame ture pasiekė Panerio stadione susitikusios „Tėvynės Sąjungos“ ir „AMSTAFF“ ekipos. Kaip jau kartais futbole būna, rezultatas ne visada atitinka varžybų eigą, o ši dvikova buvo kaip tik tokia.

Nuo pat rungtynių pradžios iniciatyva priklausė aikštės šeimininkams. Jie kūrė pavojingas atakas, „AMSTAFF“ buvo priversti užsidaryti savo aikštės pusėje ir atsimušinėti, bei kartas nuo karto pabandyti surengti kontrišpuolį. „AMSTAFF‘ai“ nė nebando neigti, kad sėkmė tądien buvo jų pusėje, nes po nemažo skaičiaus šeimininkų prasiveržimų kraštais ir skersuotų kamuolių, svečiams pavykdavo išvengti didesnių problemų. Arba smūgiai iš gana patogių situacijų būdavo netikslūs arba „AMSTAFF“ vartininkas rodydavo klasę ir gelbėdavo iš išties sudėtingų situacijų. Vėl pasitvirtino sena kaip futbolas taisyklė: neįmuši tu – įmuša tau, o „AMSTAFF“ dar kartą sezone įrodė, kad yra ta komanda kuri moka žaisti antru numeriu. Turbūt vienintelę padoresnę progą sukūrę svečiai nešvaistė jos vėjais ir 26-tą susitikimo minutę, vienos kontratakos metu, po Almanto Doreikos perdavimo įvartį antru mėginimu (pirmu mėginimu kamuolys pataikė į virpstą) pelnė Vytautas Tainyla. „AMSTAFF“ pripažįsta, kad realiai vertinant sukurtas progas rezultatas po pirmo kėlinio toli gražu turėjo būti ne toks, tačiau su šypsenomis į pertrauką išėję svečiai nepamiršo priminėti, kad futbole laimi ne tas, kuris sukuria daugiau progų, o tas kuris geriau jomis pasinaudoja. Tokia, liūdna šeimininkams, buvo šių varžybų realybė. Sukūrę gausybę progų jie aikštę paliko turėdami vieno įvarčio deficitą.

Antrąjį kėlinį „Tėvynės Sąjunga“ vėl pradėjo aktyviau už varžovus. Kadangi jiems reikėjo įvarčio, tai šeimininkai vis didesnėmis pajėgomis plūdo į varžovų aikštės pusę, ko pasėkoje susidarė palankios galimybės ir „AMSTAFF‘ų“ kontratakoms. Dviejų puikių progų pasižymėti neišnaudoję svečiai, kaip taisyklė, trečią kartą jau neklydo. Po antrą assist‘ą varžybose atlikusio Almanto Doreikos perdavimo kamuolį į vartus techniškai, permesdamas jį per vartininką, pasiuntė Ričardas Šukaitis. Rezultatas jau 0:2, ir, atrodė, kad sėkmė visai nenori šypsotis aikštės šeimininkams. Visgi, savo įvarčių sąskaitą neilgai trukus atidarė ir „Tėvynės Sąjunga“. Praėjus vos 2 minutėm nuo 2-ojo, krito ir 3-čiasis įvartis. Po eilinio prasiveržimo dešiniuoju kraštu, kamuolį į baudos aikštelę paskersavo Robertas Baranovskis, o ten savo progą išnaudojo ir tiksliai prasmūgiavo Aleksandr Liukov. Rezultatas tampa bent kiek labiau atspindintis realybę, o „Tėvynės Sąjunga“ ir toliau lipa ant varžovų. Nors atakavo ir daug, tačiau įvarčio įmušti greitai nepavyko. Tiksliau sakant, „AMSTAFF“ patys atsinešė įvartį į savo vartus, kai, iš pažiūros, nepavojingoje situacijoje, savo baudos aikštelėje, pergriovė „Tėvynės Sąjungos“ žaidėją ir užsidirbo 11 metrų baudinį. Tiek daug progų išvaistę šeimininkai daugiau to daryti nebuvo nusiteikę ir 83-čią minutę Dmitrij Martiševskij pelnė išlyginamąjį įvartį. 2:2, o penktam įvarčiui varžybose įmušti jau buvo per mažai laiko.

Šeimininkai liko patenkinti, kad vis dėl to pavyko išlyginti rezultatą, nes viskas galėjo susiklostyti ir gerokai liūdniau. Tuo pačiu, pagyrė jau ne pirmą kartą liaupsių susilaukusius varžovus už taikią progų realizaciją bei prieš varžybas aptarto plano laikymąsi. Svečiai, priešingai nei varžovai, liko nusivylę, kad nesugebėjo išsaugoti susikurtos persvaros ir turėjo tenkintis vienu tašku.

Prognozuotas 3:2 rezultatas, panašu, irgi nebuvo toks jau nevykęs, nes gausybę progų sukūrę šeimininkai tikrai galėjo įmušti ir vienu įvarčiu daugiau. Yra kaip yra, o dabar belieka laukti tolesnių įvykių A2 divizione.