Nuo 2007 metų gyvuojantis Alternatyvus futbolo klubas (AFK) šiemet sužaidė geriausią savo sezoną istorijoje.

AFK'ai pagaliau tapo VRFS III lygos nugalėtojais. Jie sėkmingai pasirodė ir LFF taurės turnyre, kur peržengė Kupiškio „Narjantos“ (3:0) bei Gargždų „Pempininkų“ (4:2) barjerus ir tik aštuntfinalyje nusileido Plungės „Babrungui“ (0:6).

Apie čempionišką AFK sezoną III lygoje – pokalbis su AFK vadovu Dariumi Naviku.

– Kaip ir „Kauno Žalgiris“ A lygoje, taip ir jūs lygos čempionais tapote ne aikštėje. Kaip reagavote į tą naujieną?

– Dauguma mūsų komandos narių buvo pamiršę apie atidėtas „VGTU-Vilkų“ ir „Teros“ rungtynes. Todėl tą vakarą 22 val. sulaukus žinios apie „VGTU-Vilkų“ pralaimėjimą buvo netikėta ir džiugu.

Mes buvome pasiruošę užsitikrinti titulą patys aikštėje, bet po „Teros“ pergalės per paskutines savo rungtynes su „Granitu“ leidome pasižaisti visiems, buvome atsipalaidavę. O ir po rungtynių gavosi smagus „trečias kėlinys“. Nežinau, ar aikštėje laimėti titulą smagiau. Galbūt. Dabar jau nepatikrinsime.

– AFK įkurtas 2007 m., VRFS sistemoje žaidžiate nuo 2018 m. Kaip tapai šio klubo dalimi ir kada perėmei vadovo regalijas?

– Klubą įkūrė senosios „Zybajazz“ kompanijos nariai, tarp kurių buvo ir Svaras. Tuo metu komandoje buvo daug pankuojančios chebros. Maždaug 2014 m. AFK vadovauti ėmė Edvardas Čyvas, jis rinko komandos sudėtį. Susipažinau su juo per pasaulio jaunimo susitikimą, dažnai lankiausi „Piano Man“ bare. Ten ir išsikalbėjome, o jis pakvietė prisijungti prie AFK. Komanda jau turėjo ambicijų siekti sportinių tikslų.

Iš karto ėmiausi administracinių ir organizacinių funkcijų. Vykdėme įvairias socialines akcijas. Kai E. Čyvas persikėlė dirbti į Marijampolės „Sūduvą“, AFK vairą perėmiau aš. Tuo metu klubas buvo padaręs nemenką progresą. Jei „Zybajazz“ pankų laikais buvo grynai mėgėjiška komanda, tai apie 2017-2018 metus jau buvome orientuoti į sportinį interesą. III lygoje niekada neturėjome noro būti viduriuke, visada fokusavomės į aukštus tikslus.

– Prieš 2025 m. sezono startą pasakei: „Būtų nerimta sakyti, kad su tokia komanda nemėginsime užimti 1-osios vietos.“ Drąsus pareiškimas.

– Drąsus, bet po praėjusio sezono įžvelgėme geras tendencijas. Seniau komandoje turėjome daug sunkiai nuprognozuojamo jaunimo. Negalėjai žinoti, ar jie susirinks į svarbias rungtynes. Praėjusį sezoną antroje dalyje rinkomės gerai ir buvo matyti, kad tas jaunimas subrendo. Trūko individualiai stiprių žaidėjų, kokie dabar yra Augustas Valikonis, Simonas Stankevičius, Kajus Švedas. Jie pridėjo meistriškumo ir stabilumo, gerai įsiliejo į kolektyvą. „Ant popieriaus“ jau kelis sezonus turėjome gerą sudėtį, bet trūko geresnio susirinkimo ir stabilumo.

– Sezono pradžioje per tris turus patyrėte du pralaimėjimus, tada buvo priekaištų komandai. Kas pasikeitė po to?

– Į pirmąsias rungtynes su „Ketera“ išėjome per daug atsipalaidavę ir neįvertinę varžovų. „Tera“ irgi mums neparankus varžovas, žaidėme Nemenčinėje nepatogiu laiku. Viskas taip sutapo. Sakyčiau tai buvo labiau išimtis. Nes kai situacija stabilizavosi, rezultatai atėjo greitai. Svarbus faktorius, kad turėjome du patyrusius aukšto lygio puolėjus Edviną Baniulį ir Simoną Stankevičių. Jei kuris negalėdavo žaisti, vienas kitą puikiai pavaduodavo. O turėti abu juos aikštėje apskritai buvo prabanga.

– Prieš sezoną ir jo pradžioje visi aiškiais favoritais laikė „VGTU-Vilkus“. Bet jūs paneigėte prognozes. Kaip manai, kodėl Širvintų komandai nepasisekė?

– Kelčiau klausimą, kodėl jie laikyti favoritais? Juk jie neturėjo tokių individualiai stiprių ir meistriškumu išsiskiriančių žaidėjų, kokie buvo pas mus. Tokios prognozės galėjo būti dėl to, kad mums trūko stabilumo. O jie labiau universiteto komanda, sulipusi iš vidaus, vienas kitą gerai pažįsta, nes kartu įvairiuose turnyruose žaidžia ne pirmus metus. Todėl buvo logiška juos laikyti pagrindiniais pretendentais.

Tačiau mūsų sudėtis solidesnė ir kai „suclickinome“, atėjo rezultatai. Todėl nereikėtų ieškoti VGTU-Vilkų fiasko priežasčių. Jie pasiekė svarbių pergalių, bet mes tiesiog buvome geresni.

– Reziumuojant galima sakyti, kad AFK sėkmę nulėmė individualus meistriškumas, didesnė žaidėjų patirtis ir geras vidinis mikroklimatas?

– Iš esmės taip. Didelė dalis mūsų komandos kartu žaidžia seniai. Prieš sezoną turėjome nedaug permainų, pasipildėme keliais aukštesniame lygyje žaidusiais naujokais. Sena kompanija, nedidelės permainos nulėmė gerą vidinę atmosferą.

Kitas svarbus dalykas – mes pirmą kartą neturėjome bendrų treniruočių. Žaidėjai rungtyniauja įvairaus formato turnyruose ir jiems tų treniruočių nereikia, nes greitai atsivalgytų futbolo. Mažiau treniruočių – mažiau traumų. Paprastai matydavai, kad rugsėjį visi atsikandę futbolo ir neturi ūpo žaisti. Šiemet buvo kitaip. Treniruočių stoką kompensavo patyrimas.

– Kaip šventėte ir kaip dar švęsite?

– Kol kas įvyko trečdalis numatyto šventimo, po paskutinių rungtynių. Netrukus bus VRFS sezono uždarymas, ten irgi susirinksime atšvęsti. Po to bus klubo sezono uždarymas, tai paskutinis raundas iš trijų. Savotiškas maratonas, bet pergales reikia švęsti.