Ketvirtasis III lygos turas sugebėjo apsieiti be netikėtumų. Akto, Fakyrų, Ozo, TAIP komandoms pavyko iškovoti sunkias pergales ir nežymiai atsiplėšti nuo persekiotojų, bei tęsti tarpusavio lenktynes turnyro lentelės viršuje.

Jei jau labai reikėtų netikėtumų, prie tokių galima būtų priskirti užtikrintą Akto pergalę 3:1 prieš Prelegentus. Bet atsižvelgus į aplinkybes, toks rezultatas atrodo dėsningas. Pirmąją pergalę iškovojo patrupėjęs Legionas. O Snoras savo žaidimu prieš Ozą parodė, kad ilgai trintis lentelės dugne nežada. Apskritai, nors komandų skaičius išsiplėtė, šiemet čempionatas atrodo kaip niekada lygus. O be to, pasižiūrėkite, kas darosi snaiperių klasifikacijoje...

 

SNORAS – OZAS 0:1 (0:0).

LEU stadionas. Teisėjas – A.Radiušas.

Įvartis – Deividas Venckus (70).

Įspėjimai – Artiom Miloradovič, Darek Šablinskij (Snoras), Mantas Giedraitis (Ozas).

Ne visai teisūs buvo tie, kurie Snorui prognozavo vietą turnyro lentelės, gale, ypač po to, kai ši komanda kalnų nenuvertė sezono pradžioje. Ketvirtajame ture Snoras vėl pralaimėjo – šį kartą 0:1 Ozui. Bet trumpam iš komandos pasitraukusį jos vadovą Vladimirą Jevičių pakeitęs Andrejus Fadejenkovas liko patenkintas reginiu aikštėje: „Aktas ir Ozas yra komandos, kurios priskiriamos prie lyderių. Ir jie tikrai mūsų nemušė visas rungtynes. Praleidom vieną įvartį ir pralaimėjome, bet žaidimas ir komandos kovingumas jau teikia didelių vilčių ateičiai.“

Pagrindine komandos problema treneris įvardijo gero lygio puolėjų trūkumą. Atakos lyderis Aurimas Tamaliūnas dažnai atstovauja II lygos Kazlų Rūdos „Šilui“, Andžejus Vilkickis perėjo į „Poloniją“, tad atakose pastebimai stinga aštrumo.

„Reikia būtinai atrasti žmogų, kuris puolime išspręstų visas problemas. Vien ko vertas faktas, kad rungtynėse su Aktu mūsų įvartį įmušė keturiolikmetis. Tai ir rodo, koks yra mūsų puolimas. Atakos smaigalyje neatsiranda žmogus, kuris gali padėti tašką. Net Ozas kalbėjo, kad mes gerai atrodome ir stebėjosi, kaip vis pralaimime“, - sakė Andrejus.

„Snoras yra gera komanda. Žinant koks žaidėjas yra A.Tamaliūnas, jo buvimas aikštėje mums galėjo pridaryti didelių nemalonumų. Snoro komandoje yra ir šilto bei šalto mačiusių prityrusių žaidėjų, ir jaunų, greitų, bei techniškų vaikinų, - varžovus gyrė Ozo kapitonas Gintas Malašauskas. – Manau, kad Snoras tuoj ims rinkti taškus o poros turų su jais bus sunku net lyderiams.“

Ozo pergalę lėmė rezultatyviausias praėjusio sezono (26 įvarčiai) komandos žaidėjas Devidas Venckus. 70 min. ji pabėgo nuo gynėjų ir vienas nulėmė savo komandos pergalę.

„Gavosi darbinė pergalė. Jie rungtynių pradžioje spaudė mus ir pirmame kėlinyje buvo sunku žaisti. Antrame pagaliau supratome, kad lengva nebus ir įsižaidėme. Spaudėme varžovus ir pelnėme įvartį. Galėjome įmušti dar vieną, bet iš poros metrų mušėme dievui į langus. Ir Snoras turėjo šansų, bet mes gynėmės tvarkingai, - kalbėjo Gintas. – Galima pagirti varžovus ir palinkėti, kad nesužvaigždėtų. Gal mes kiek nuvertinome jų jaunimą, bet pamatėme, kad jie yra fiziškai pranašesni ir žaidžia protingai.“

 

CARLSBERG – KIEMAS 4:2 (1:2).

Nemenčinės stadionas. Teisėjas – R.Jasiūnas.

Įvarčiai – Josifas Valentinovičius (6), Andžej Rudzianec (64, 70 iš 11 m), Aleksandras Korvelis (79); Dainius Perednis (19), Modestas Vasiukas (30).

Įspėjimai – Benas Stankeras, Donatas Kairys (Carlsberg), Robertas Vrublevskis, Saulius Gecevičius (Kiemas).

Kiemas nuo savų problemų niekur nepabėgo. Komanda vėl sprendė žaidėjų nesusirinkimo galvosūkį, ar net galvosopį. Į dvikovą Nemenčinėje neatvažiavo visas Kiemo komandos žiedas su pačiu pagrindiniu vartininku. Tad svečiai šiaip ne taip sugebėjo surinkti 11 žaidėjų, tačiau be jokio keitimo.

Nepaisant to, jie kovėsi puikiai ir į ankstyvą Carlsbergo įvartį greitai atsakė dviem tiksliai smūgiais ir persvėrė rezultatą – 2:1.

Carlsberg, kaip seni lapinai, pasirinko gudrią taktiką ir sąmoningai (arba ne) atidavė varžovams iniciatyvą, patys kaupdami jėgas lemiamam šturmui. O kai Kiemo jėgos ėmė sekti, šeimininkai perėmė iniciatyvą ir smogė iš peties. 65 min. Kiemas nepasinaudojo gera proga pelnyti trečio įvarčio, o jau kitoje atakoje Andžejus Rudzianecas išlygino rezultatą – 2:2. Dar po kelių minučių Carlsberg uždirbo 11 m baudinį ir A.Rudzianecas persvėrė santykį – 3:2. Kiemas tuomet galutinai nuleido rankas ir šeimininkai netrukus padėjo tašką.

Stebėję rungtynes sakė, kad net tokia Kiemo komanda atrodė pakankamai solidžiai ir nusipelno pagarbos. O pilnos sudėties apskritai būtų žvėrys.

Šios rungtynės įeis į SFL istoriją dėl vieno pikantiško aspekto. Nesu tikras, ar lygos varžybose vienose rungtynėse nėra dirbę du vienos šeimos nariai, tačiau kad teisėjų brigadoje būtų vyras ir žmona – tai faktas, kad pirmas atvejis. Nemenčinėje Regimatui Jasiūnui talkino Vaiva ir Mantas Skipičiai. Sveikiname juos.

 

NAUJIEJI VERKIAI – LEGIONAS 2:5 (1:3).

LFF stadionas. Teisėjas – D.Ramanauskas.

Įvarčiai – Kšištof Čepulkovskij (9), Albert Bogdan (80); Sergej Makrov (13 iš 11 m, 24), Valentin Kovaliov (31), Tadas Dulkys (53), Rafal Dukel (82).

Įspėjimas – Vadim Novickij (Naujieji Verkiai).

Pašalinimas – Jurijus Kleimionovas (Naujieji Verkiai).

Tai buvo rungtynės, prieš kurias buvo sunku nuspėti, kuri ekipa yra slogesnės nuotaikos ir kuriai sezono pradžia buvo tragiškesnė. Abejoms tai buvo puiki galimybė pataisyti nuotaiką ir pasikrauti teigiamų emocijų įsibėgėjant čempionatui. Atrodė, kad tai pavyks Naujiesiems Verkiams, nes jie pirmieji pelnė įvartį. Tačiau Legionas vėliau sutraiškė savo varžovus 5:2.

Sergejus Makrovas. Tokį pergalės sinonimą nedvejodamas nurodė Legiono komandos vadovas Markas Vaitonis. Į komandą sugrįžęs Sergejus svariai prisidėjo prie pirmosios pergalės sezone.

„Vėl susirinkom prastai, turėjome tik vieną keitimą. Bet turėjome S.Makrovą, kuris beveik vienas viską padarė. Iki šiol mums labiausiai trūko tokio žaidėjo. Aš nežinau, ar čia mes gerai pasirodėme, ar varžovai prastai, bet S.Makrovas sužaidė puikiai. Jis ir kamuolį palaikydavo, ir pasą atlikdavo ir galų gale įmušdavo. Padėjo kontroliuoti situacija. Tikiuosi, kad padės mums ir toliau“, - pasakojo Markas.

„Nežinau, ar bereikia čia mums teisintis... Žaidėjai pas mus neblogi, bet komandinio žaidimo kaip nėra, taip nėra. Neturėjome ir vartininko pagrindinio. Nesinori teisintis labai, nes žaidėme su lygiaverčiais sau varžovais, - kalbėjo Verkių komandos žaidėjas Ruslanas Sidorovičius. – Bandome žaisti savo žaidimą, bet kai kurios smulkios aplinkybės, įvairūs niuansai savo padaro.“

Vienas tokių – drausmės trūkumas. Varžovams persvėrus rezultatą ir pakrypus mačo svarstykles savo naudai, ėmė šlubuoti šeimininkų drausmė. Prie rezultato 1:4 nervai neišlaikė vienam Naujųjų Verkių komandos lyderių Jurijui Kleimionovui. Už grubią pražangą jis užsidirbo geltoną kortelę. Kelios gražios pastabos teisėjo atžvilgiu ir geltona spalva tapo raudona. O dešimtyje atsiliekant 1:4 kabintis į rungtynes nėra jokių šansų.

 

TEC – TAIP 0:2 (0:1).

Bukiškis. Teisėjas – A.Pipiras.

Įvarčiai – Egidijus Juška (23), Tomas Buzas (87).

Rami ir užtikrinta TAIP komandos pergalė mušant po įvartį kiekviename kėlinyje. Rami tai yra sąlyginis išsireiškimas, kadangi liberalams teko neblogai paplušėti bandant pralaužti sutankintą raudonai juodų gynybą.

„Prieš rungtynes aptarėme rungtynių planą, ir nenorėdami gauti Nerijaus Astrausko hat-tricko, pastatėme jam asmeninį sargą. Todėl taktika iš 4-5-1 šiose rungtynėse patapo į 5-4-1.“, - toks TEC komandos taktikos apibūdinimas puikiausia atspindi šių rungtynių eigą.

TEC paliko aktyviai besipriešinančios komandos įvaizdį, bet tai daugiau dėl to, kad masyvi gynyba tvarkingai atmušinėjo varžovų kamuolius.

„Kai žaidi prieš aštuonis besiginančius varžovus, tai rezultatas manau geras. Turėjome tris progas, išnaudojome dvi ir sužaidėme, kaip galėjome, nes varžovai gynėsi tikrai įspūdingai“, - rungtynes pakomentavo TAIP vadovas Paulius Kutniauskas.

„Akcentavome, kad reikia uždirbti kuo daugiau standartų. Tik taip atsivertų geresnės galimybės pasižymėti, nes kai tik „kiši“ kamuolį link vartų, taip išlenda varžovų šešios kojos“, - aiškino jis.

Būtent po standartinės situacijos TAIP ir pelnė pirmąjį įvartį. 23 min. Egidijus Juška baudos smūgiu iš 18 metrų apvedė kamuolį per sienelę į vartus – 0:1.

Ir po įvarčio vaizdas aikštėje nesikeitė. TEC‘ai nesiryžo atsiverti ir veltis su varžovais į atvirą futbolą.

„Keista, kodėl taip jie žaidė. Gal norėjo pralaimėti mažesniu skirtumu, ar jėgų nepakako? Nes net likus žaisti 15 minučių jie net nebandė spausti o tik gintis. Žmonės mūsų klausė – kodėl nelipam ir nemušam dar įvarčių. Kad nelabai buvo kur kamuolį perduoti, o ir rezultatas toks tiko, - sakė Paulius. – Jie kaip gynėsi taip gynėsi. Pavojingiausius epizodus prie mūsų vartų pavadinčiau kamuolio perdavimus atgal vartininkui – buvo neramu, kad kamuolys neatsimuštų į kupstą ar į duobę ir neįskrietų į vartus.“

Visgi, pabaigoje TEC šiek tiek pabandė stiprinti vidurį ir bent taip kažką nuveikti puolime. Bet greitai gavo per nosis – po perdavimo iš krašto į baudos aikštelę Tomas Buzas akimirksniu aplenkė gynėjus bei vartininką ir nukreipė kamuolį į vartus – 0:2.

„Nenusimename, nes žaidėme prieš gerą strategą Algimantą Liubinską, kuris savo žaidėjus gerai sudėliojęs ir jie individualiai tikrai geri. Liberalai šiemet tikrai pasikabins medalius, o gal net auksą ims. Mes sukovojome pagal galimybes tikrai puikiai“, - vertino TEC.

 

UŽUPIS – NAVIGATORIAI-LT AQUA 1:1 (0:0).

Grigiškių stadionas. Teisėjas – D.Greviškis.

Įvarčiai – Gediminas Skrockas (85); Šarūnas Pliska (75).

Įspėjimai – Gediminas Tregubskis, Laurynas Purlys, Mindaugas Puodžiūnas (Užupis); Oleg Ivanovskij (Navigatoriai).

„Aš manau, kad šių rungtynių rezultatas yra visiškai dėsningas ir atspindi žaidimą. Pirmame kėlinyje mes turėjome didesnė pranašumą ir žaidėme Navigatorių pusėje, o jie kontratakavo. Antrame žaidimas išsilygino, o po to jau ir varžovai perėmė iniciatyvą“, - vertino Užupio komandos vadovas Vitalijus Jaroševičius.

Navigatorių komandos vertinimas apie šią dvikovą buvo labai tiesus ir aiškus: „Rungtynės apylygės ir labai nuobodžios. Abi komandos sukūrė tik po kelias pusproges. Užupis labiau mėtė aukštus kamuolius į baudos aikštelę ir iš ten bandė smūgiuoti. Turbūt tokia taktika Grigiškėse yra teisingesnė.“

Ilgai rezultatas laikėsi 0:0 (kaip sakytų vienas žinomas treneris – du nulis, nes ir vienoje pusėje degė nulis, ir kitoje). Bet mačo pabaigoje varžovai apsikeitė tiksliais baudos smūgiais. 75 min. Šarūnas Pliska nuo 16 metrų linijos, nuo baudos aikštelės kampo, nukreipė kamuolį po skersinių, kai ne visai teisingą poziciją užsiėmė varžovų vartų sargas. Po dešimties minučių tradiciškai iššovė ir Gediminas Skrockas. Jis baudos smūgiu apvedė gyvatvorę ir nukreipė kamuolį į apatinį vartų kampą.

Daugiau įvarčių nebuvo pelnyta. Abi komandas, regis, tenkino toks rezultatas. SFL senbuvių akistata baigėsi lygiosiomis, kaip ir buvo prognozuota prieš dvikovą.

 

PRELEGENTAI – AKTAS 1:3 (1:0).

LFF stadionas. Teisėjas – J.Paškovskis.

Įvarčiai – Marijus Jasas (43); Marius Ambotas (75), Kostas Pavliuk (81), Virginijus Vitkauskas (83).

Įspėjimai – Ervinas Kvitkauskas, Mindaugas Ponomoriovas (Prelegentai), Marius Ambotas (Aktas).

Sekmadienį buvo galima įsitikinti, kad Prelegentai nėra jokie į žemę nusileidę androidai. Jie tokie patys žmonės kaip ir visi kiti, kenčia dėl tų pačių problemų, kas SFL erdvėje yra vadinama paprastai – nesusirinkimas. Dėl tokios priežasties čempionų komandoje negalėjo žaisti daug esminių žaidėjų ir aikštėje pasirodė 3-4 asmenys, paprastai retokai prasibraunantys į sudėtį. Tad tokia Akto pergalė atrodo labiau suprantama ir neturėtų būti nuvertinama. Dėl LFF taurės finalo nebuvo ir pačio trenerio Ričardo Zdančiaus, jį ir vėl pavadavo Girius Kalvaitis.

Pirmame kėlinyje, kol abiem komandoms užteko jėgų, jos pliekė futbolą iš širdies. Iš pradžių pavojaus varpelis skambėjo prie Tomo Pociaus vartų – Kęstas Samajauskas pataikė į virpstą. Po to jau skambėjo Labui. Jis atmušė Mindaugo Zurzos smūgį, o pirmas prie kamuolio prilėkęs Choras pasekė Fernando Torreso pavyzdžiu. Visgi Labas praleido iki pertraukos. 43 min. po Žilvino Žudžio spyrio kamuolys atšoko nuo skersinio ir Marijus Jasas nekartojo Choro klaidos – 1:0.

Įvartis į rūbinę, kaip sakoma. Bet Aktas nesutriko. Kaip patys sakė, padarė tinkamas išvadas ir priėmė sprendimus – vietoje antrojo puolėjo išleido vidurio saugą. Taip geniai užvaldė aikštės vidurį, ir turėdami ilgesnį suolelį, ėmė lėtai, bet užtikrintai dusinti pandas. O kėlinio viduryje Aktas jau visu smarkumu atakuoja ir nesustodami bėga pirmyn. Iš pradžių V.Vitkauskas smūgiavo į virpstą, po to kažkas nepataikė į tuščius vartus. Ir pagaliau geniams laimė šypsosi 75 min., kai rezultatą lygina Marius Ambotas. Dar po penkių minučių grubiai klysta Prelegentų vartininkas, Kostas Pavliuk perima kamuolį ir persveria rezultatą – 1:2. Vėliau Girius pasakys, kad šis epizodas galutinai sugniuždė jo komandą. Ir savo spurtą Aktas baigia 83 min. labai gražiu V.Vitkausko įvarčiu į viršutinį vartų kampą.

„Ir taip trūko žaidėjų, o dar rungtynių metu iškrito Arūnas Pukelevičius su Marijumi Jasu, tad visai neturėjome keitimų. Laikėmės, laikėmės, kol varžovai galiausiai pramušė. Likus 15 min. labai pasijautė nuovargis. Aktas gera komanda, fiziškai pasirengusi. Mes neatsilaikėme“, - pripažino G.Kalvaitis. Jis pats vis dar nežaidė dėl rungtynėse Ukmergėje patirtos skausmingos traumos ir susiūto antakio. Žaidėjas tikisi sugrįžti į aikštę jau savaitgalį. O sekmadienį Giriaus liūdnu pavyzdžiu pasekė Martynas Starkus – antakį teko siūti ir jam. Pandos nebejaučia erdvių?

„Aš manau, kad žaisdami pilna sudėtimi ir jėga mes Aktą nugalėtume“, - pridūrė Girius. Aš ir taip manau. Jei tokiais resursais čempionai sugebėjo „likti žaidime“ pusantro kėlinio.

 

FAKYRAI – FKK SPARTAKAS 2:0 (0:0).

LEU stadionas. Teisėjas – R.Cviklinskis.

Įvarčiai – Nerijus Vasiliauskas (58), Andrius Prunckus (90).

Įspėjimai – Nerijus Vasiliauskas (Fakyrai), Giedrius Parauka, Kostas Fijalkauskas (Spartakas).

Turas baigėsi rungtynėmis pirmadienį vakare LEU arba VPU stadione tarp Fakyrų ir Ukmergės Spartako komandų. Į akis krito žiūrovų skaičius. Tuo metu paraleliai vyko A lygos rungtynės tarp REO ir Dainavos, bet sakyčiau, kad žiūrovų kiekiu pedagoginio arena nelabai ką tenusileido Žalgirio stadionui. Tik rungtynės paliko dvejopą įspūdį.

Lauktos intriguojančios kovos pirmame kėlinyje publika nepamatė. Ir broko aikštėje buvo, ir sumanymų komandoms trūko, nors apskritai jos aikštėje ir nepersistengė. Ne vienas garsiai pagalvojo, kad esant tokiai situacijai antrame kėlinyje, vertėtų pamastyti apie laiko švaistymą ir galimą ėjimą namo. Kalbėta, kad situaciją pakeistų vienas įvartis. Ir jis krito gan greitai.

Fakyrams vis gimdant kažką puolime, iniciatyvos ėmėsi Nerijus Vasiliauskas. Jis parodė, kad meistriškumo ir įgūdžių dar turi pakankamai. 58 min. Nerijus priėmė kamuolį, pasitaisė, kaip jam reikia ir tiksliai smeigė į vartų kampą – 1:0.

Praleistas įvartis išjudino Spartaką. Puolimas kaip mat suaktyvėjo. Į akis krito jaunojo Tomo Bielicko žaidimas. Jaunuolis maudydavo vyresnius žaidėjus, bet poroje epizodų jo puikių įmetimų į baudos aikštelę tiksliai smūgiais nesugebėdavo paversti komandos draugai. Dar į akis krito, kad bronzinė komanda nemoka kelti kampinių. Vienoje atakoje net trys pakėlimai paeiliui iš to pačio krašto buvo tokie nesėkmingi, kad kamuolys vos pasiekdavo artimojo virpsto prieigas ir nuo Fakyrų atšokdavo atgal už galinės linijos.

Laikui bėgant atrodė, kad Spartakui reikia dar truputį paspausti ir kris įvartis, nes Fakyrai atrodė pavargę. „Ramiai, palaikom kamuolį, neskubam“, - aikštėje draugus ragino komandos vadovas. Patarimai davė naudos ir šeimininkai apsiramino. Paskutinėmis minutėmis Spartako gynyba priminė atvirų durų dieną universitete. Vienu metu pusė Fakyrų komandos baudos aikštelėje prieš kelis gynėjus ilgai žaidė kvadratą, kol kažkas įsigudrino nepataikyti į vartus. Paskutinę minutę panašioje situacijoje atsidūręs Andrius Prunckus parodė šaltesnius nervus ir buvo tikslus – 2:0. Teisėjas tuoj sušvilpė mačo pabaigą.