Atsukam laikrodį: Ispanijos rinktinė prieš dvidešimtmetį Vilniuje Visos

"Lietuvos ryto" archyvo nuotrauka

 

Lygiai prieš 20 metų legendiniame Vilniaus „Žalgirio“ stadione Lietuvos rinktinė priėmė Ispaniją ir sužaidė lygiosiomis 0:0. Apie šias rungtynes dar ilgai buvo kalbama ne tiek dėl padoraus rezultato, kiek dėl „aplinkfotbulinių“ reikalų.

STADIONAI. Lietuvos futbolas Nepriklausomybė laikotarpiu išgyveno pakilimus ir skaudžius nuopuolius, bet savo infrastruktūra visada buvo Europos paraštėse. 2004-ųjų spalio pradžia Vilniuje pasitaikė itin žvarbi, o atvykusiems ispanams Lietuvos futbolo federacija nelabai galėjo pasiūlyti normalių treniruočių sąlygų. Iš pradžių Ispanijos delegacija buvo nuvežta į buvusią „Žalgirio“ klubo bazę Žolyno gatvėje. Tačiau pamatę treniruočių sąlygas ten, svečiai susirinko daiktus ir patraukė atgal į autobusą. Kilus skandalui, imtasi plano B. Federacijai pavyko susitarti su „Vėtros“ klubo savininku Romu Stašausku, kad šis įleistu ispanus į „Vėtros“ (dabar – LFF) stadioną.

„Žalgirio“ stadionas dėl apverktinos būklės irgi buvo užstrigęs laike. Ispanai skundėsi baisiomis sąlygomis, o LFF vadai teisinosi, kad viskas gerai, nes tai – paskutinės rungtynės prieš stadiono rekonstrukciją. Tokių „paskutinių rungtynių“ čia buvo sužaista dar ne viena dešimtis. Stadione UEFA taurių rungtynes vėliau žaidė „Žalgiris“, čia surengtas LFF taurės finalas, o A lygos rungtynės vyko iki 2012 metų vidurio.

ALUS. Nors profesionalus sportas ir alus atrodo nesuderinami dalykai, prieš du dešimtmečius su Lietuvos sostine susipažinę Ispanijos futbolininkai turėjo savo požiūrį šiuo klausimu. Dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad ispanai per kelias dienas pamėgo restorano „Fortas“ siūlomą asortimentą. Su futbolo žvaigždėmis nusifotografavęs restorano barmenas noriai pasakojo, kad išskirtiniai lankytojai per vieną užėjimą išlenkdavo po tris keturis bokalus alaus, o tarp garsiausių svečių jis išskyrė Raulį ir Santiago Canizarezą.

BILIETAI. Įpratome bilietus į renginius įsigyti bei atsisiųsti internetu vos keliais mygtuko paspaudimais? 2004-aisiais buvo „šiek tiek“ kitaip. Tąkart bilietus į neeilinis rungtynes buvo galima įsigyti tik „Akropolio“ prekybos centre arba greta stadiono stovėjusiame automobilyje.

SABONIS. Ispanijos žurnalistai anuomet sugalvojo, kad objektyviausia ir teisingiausia apie artėjančias rungtynes būtų klausti Arvydo Sabonio nuomonės. Sabas sau būdingu stiliumi tiesmukai pareiškė, kad Lietuvos rinktinės žaidėjų nelabai žino, o ispanų sudėtį išvardyti jis galėtų. „Širdyje esu už lietuvius, bet protu suvokiu, kad ispanai stipresni“, – A. Sabonio įžvalgas citavo „Marca“.

RUNGTYNĖS. Sabas tą kartą apsiriko. Vėsų 2004-ųjų spalio 13-osios vakarą 8 tūkst. žiūrovų akivaizdoje Algimanto Liubinsko treniruojami lietuviai atlaikė Raulio, Xavi, Alberto Luque ir kitų spaudimą, 21-erių vartininkas Žydrūnas Karčemarskas sužaidė idealiai. Ir ne tik atlaikė – Edgaras Česnauskis turėjo nuostabią progą, kai suklaidino Ikerą Casillasą, bet jo smūgiuotam kamuoliui kelią į vartus pastojo Carlesas Puyolis.

Ispanai neplanavo taškų praradimo Vilniuje ir po rungtynių buvo pikti. Savo drabužinėje „Žalgirio“ stadione jie paliko baisią netvarką, purvu išterliotas sienas ir krūvas šiukšlių. Šviesaus atminimo stadiono direktorius Jonas Grigas tik pasijuokė iš to ir pakvietė Lietuvos laikraščių fotografus įamžinti svečių padarytą jovalą.

LINKSMYBĖS. Prieš du dešimtmečius Vilniuje alaus bokalus kėlė ne tik Ispanijos futbolininkai. Dienraščio „Lietuvos žinios“ priedas „Sporto tribūna“ paviešino skandalą, kad rungtynių išvakarėse mieste „užjudėjo“ Andrius Velička ir Mantas Samusiovas. Abu žaidėjai naktį nenakvojo viešbutyje, o ryte atrodė gerokai pavargę. Supykę kiti rinktinės žaidėjai sušaukė susirinkimą ir pareiškė, kad abu prasižengėliai komandoje žaisti neturėtų.

A. Velička vėliau į rinktinę sugrįžo, o M. Samusiovas įsižeidė ir nusprendė ignoruoti nacionalinę komandą. Maskvos „Torpedo“ žaidęs futbolininkas federaciją apie savo neatvykimą informuodavo raštais rusų kalba.

„Samusiovas pažeidė sportinį režimą. Grįžęs į Maskvą, jis ant rinktinės pylė purvą. Nemanau, kad ateityje tokius futbolininkus reikėtų kviesti į nacionalinę komandą“, – „Sporto tribūnai“ pareiškė A. Liubinskas.