Penktadienį – sekmadienį sužaistos penkerios SFL B2 diviziono priešpaskutiniojo 12-ojo turo rungtynės. Vienerios jų įvyko jau anksčiau.

O trečiadienį jau paskutiniojo 13-ojo turo susitikimą žaidė Ryto ir Vovos komandos.

Svarbiausia, kas įvyko per šiuos mačus – ilgą laiką pirmavusio Liberalų Sąjūdžio pralaimėjimas Skaidiškių komandai. Ir visų pagrindinių liberalų varžovų pergalės. Viskas susiklostė taip, kad užimti pirmą vietą po pirmojo rato LS turi tiek pat šansų, kiek Kosta Rika laimėti pasaulio pirmenybes Brazilijoje. Ir gal net mažiau, kadangi ten tai viskas priklauso nuo pačios Kosta Rikos rungtynių rezultatų, o čia liberalams reikia, kad savo paskutinius mačus pralaimėtų visi trys kiti lyderiai.

Kas dar? Na nebent tai, kad rezultatyviausiųjų sąrašo lyderis skaidiškietis Jaroslavas Dičkovskis įmušė savo įvartį, o pagrindiniai jo konkurentai Mindaugas Kasperūnas iš Pietų IV ir Vladyslavas Podberezskis iš Baltosios Vokės – ne. Todėl Jarekas dabar Vaiduoklį lenkia dviem įvarčiais, o V.Podberezskį – trimis.

O prasidėjo viskas nuo Imperialo mačo su Setu.

Imperialas – Setas 2:1

Setas, kaip ir į mačą su Baltąja Voke, vykusį prieš savaitę, vėl surinko lygiai 11 žmonių.

„Vasara, atostogos, traumos... Turėjom 11 žmonių, bet iš jų du traumuoti. Tai vieną į vartus, o kitą į puolimą pastatėm ir laukėm, kas bus... Bent jau aš prieš varžybas tikėjausi, kad negausim daugiau nei prieš Vokę...“ – kalbėjo Seto atstovas spaudai ir pirmojo įvarčio (deja į savo vartus) autorius Darius Burbulys.

Nuo Vokės Setas gavo 2:13 ir dėl to D. Burbulio viltis, tiesą sakant, atrodė visai įgyvendinama.

Bet realybė Setui pasirodė dar šviesesnė, negu tos  viltys. Sutriuškinimu šiame mače nė nekvepėjo.

„Pasirodė, kad ne viskas taip baisu. Matyt tuo ir skiriasi praeitam sezone A divizione paskutinę vietą užėmusi ir sportiniu principu į B divizioną "patekusi" komanda nuo ant prizininkų pakylos aukštesnėje lygoje lipusios“, - svarstė vienas Seto vadovų.

Anot Seto atstovo, nežiūrint, kad vienas lyderių rungėsi su vienu autsaiderių, jėgų skirtumas nebuvo labai akivaizdus, ypač jei jį apskaičiuoti pagal susikurtas progas.

„Imperialas - smagi komanda. Aišku, jie žaidė pirmu numeriu, mes gynėmės ir kontratakavom.  Mano akim žiūrint, gerų progų mes bent jau ne mažiau už juos turėjom. Tiesa, ir įvarčių daugiau įmušėm nei jie, - pajuokavo Darius ir tuoj pat pasižadėjo. -  Antram rate nebebūsiu toks geraširdis ir varžovams nebepadėsiu į savo vartus mušdamas...“

Su D. Burbulio pagalba Imperialas abu įvarčius įmušė pirmą kėlinį. Setui rezultatą sušvelninti pavyko rungtynių pabaigoje.

„Oras šlapias buvo, teisėjas (neskaitant organizacinių smulkmenų) irgi gerai teisėjavo. Smagu aikštėj matyt žmogų su švilpuku, kuris visuomet netoli įvykių epicentro būna, o ne taip, kaip su "patyrusiais" būna: kontaktas, autas ar dar kažkas, o tu, atsisukęs, pamatai, kad teisėjas už 30 metrų ir nieko nematė...“ – pasakojo Darius.

Beje, po šio mačo nugalėtojų stovykloje – kur kas blogesnės nuotaikos, nei pralaimėjusiųjų. Štai Imperialo Facebook paskyra rašo apie mačą taip: „Sužaidėme tikriausiai pačias blogiausias savo rungtynes pirmame rate. Nuo rungtynių pradžios niekaip negalėjome susikaupti. Nepavyko nei kamuolio valdymas, nei jo perdavimai, nei įvarčiai. Žaidėjai buvo nusiteikę lengvam pasivaikščiojimui, bet, kaip dažnai nutinka, gavo labai stiprų priešininką. Seto žaidėjai atrodė žymiai geriau. Ir kas žino, kaip rungtynės būtų pasibaigusios, jeigu Setas būtų turėjęs nors keletą keitimų. Visų rungtynių metu žaisdamas visiškai be keitimų, Setas priešinosi iš visų jėgų. Paskutinėmis rungtynių minutėmis įmušęs įvartį, Setas parodė pavyzdį, kaip reikia kovoti iki pat rungtynių pabaigos. Kalbant apie mūsų komandą, beliko tik tikėtis, kad po šių rungtynių komanda padarys reikiamas išvadas.“

Setas sužaidė paskutiniąsias savo pirmojo rato rungtynes. Imperialui liko dar vienas susitikimas su Medžiais.

Prognozuodamas laimėtoją atspėjau be vargo. Tik stipriai neatspėjau rungtynių rezultato, manydamas, kad Imperialas sutriuškins Setą 5:1.

Vova – Mostiškės 1:6

„Pirmą kėlinį progų turėjo ir jie, turėjome ir mes. Jis gana apylygis buvo“, – apie rungtynes kalbėjo Mostiškių vadovas Vitalijus Masevičius.

Panašiai rodo ir mačo statistika. Nors lyderės Mostiškės jau 4 minutę įmušė įvartį į autsaiderės Vovos vartus, šeimininkai nepasimetė ir po aštuonių minučių rezultatą sulygino

Kėlinio viduryje pelnę dar vieną įvartį Mostiškių futbolininkai į pertrauką išėjo pirmaudami. Bet ne tiek daug, kad jau būtų ramūs dėl savo laimėjimo.

Vovai stipriai nenusisekė antrojo kėlinio pradžia. Jau trečią jo minutę Arturas Potkinas įmušė trečią įvartį, o dar po keturių minučių pasižymėjo Vaidas Lileika. To Vovai pakako su kaupu.

Tiesa, V. Masevičius teigia, kad viskas aišku tapo jau po trečiojo įvarčio. Būtent A. Potkino smūgis palaužė autsaiderių pasipriešinimą.

Ir antrą kėlinį Mostiškėms liko sužaisti savo malonumui. Klausantis Vovos aistruolių skanduočių ir dainų. Nors jos buvo skirtos šeimininkų palaikymui, Mostiškių vadovas jomis žavėjosi.

„Jie iš tiesų turi labai gerą palaikymą, - kalbėjo V. Masevičius. – Ir jeigu komandos būtų lygios, tas palaikymas galėtų ką nors lemti. Bet komandos vis dėl to lygios nebuvo. Lygiai skyrėsi ir antrą kėlinį buvo visai aišku, kad laimėsim, kaip besistengtų Vovos fanai“.

Prognozėje buvo numatyta Mostiškių pergalė. Tiesa, su skirtumu, rezultatyvumu vėl sugrybavau, kadangi spėjau svečių laimėjimą 2:0.

Skaidiškės – Liberalų Sąjūdis 3:0

Štai tau, kad nori. Antras Liberalų Sąjūdžio pralaimėjimas paeiliui. Taip jiems šį pirmąjį ratą iki šiol dar nebuvo nutikę. Nors, tiesa, LS rinkimasis į rungtynes šiuo metu yra kur kas mažiau entuziastingas, nei toks, koks jis buvo pirmenybių pradžioje. Ir vėlgi tai keistoka, kadangi komanda iki šio paskutinio rato mačo realiai pretendavo jį pabaigti pirma. Bet yra, kaip yra.

„Pagaliau baigesi I ratas. Nors ir baigėm jį pralošimu, einame į atostogas iškelta galva ir rimtai nusiteikę antrajam ratui“, - pradėjo pasakojimą apie rungtynes liberalų vadovas Marius Bikauskas.

Ir iš karto, aišku, paminėjo pagrindinę savo komandos šios dienos problemą – susirinkimą: „Rinkomės labai vangiai ir negausiai. Šį kartą teko netgi ir vartininkui žaisti žaidėjo amplua. Bet tokia jau vasaros specifika ir nieko čia nepadarysi.“

Liberalai neatlaikė antrojo kėlinio. Pirmajame, kuris baigėsi 0:0, jie net pranašumą šiokį tokį turėjo.

„Pirmąjį kėlinį pradėjom atsargiai besigindami, bet greitai užmiršome, kad esame tik su vienu keitimu. Pavojingos atakos vyko viena po kitos, bet arba kamuolys lėkdavo visiškai šalia virpsto, arba vartininkas gerai dirbo. Pirmajame kėlinyje visiškai valdėme žaidimą, bet jis baigėsi be įvarčių“, - pasakojo Liberalų Sąjūdžio vadovas.

Antrasis kėlinys prasidėjo nesėkmingai visomis prasmėmis. Po standarto prasileidome golą nuo Mariaus Bukausko galvos, o po to ne už ilgo tas pats Marius tiesiogine to žodžio prasme vos neužmušė mūsų kapitono (kieta stadiono danga prie to irgi prisidėjo). Po abejotinos pražangos baudos aikštelės prieigose skiriamas 11 m baudinys į mūsų vartus ir 2:0. Po tokių įvykių, kaip kapitono iškritimas bei antrasis golas, visiškai palūžome ir gavome pabaigoje trečią įvartį“, - baigė rungtynių aprašymą jis.

Liberalų Sąjūdžio kapitonas Deividas Liužinas ne tik, kad nenumirė, po susidūrimo su Skaidiškių vadovu, bet jau to paties sekmadienio vakare Facebooke rašė grįžęs iš ligoninės žadąs daug ir ilgai gyventi.

„Žiauriai trūko keitimų, negalėjom dėl jėgų taupymo savo greito futbolo žaist, tuo pačiu jų nuvaikyt“, - bene pagrindinę LS pralaimėjimo priežastį vienu sakiniu įvardijo jo žaidėjas Gediminas Stankevičius.

Kaip ten bebūtų, sveikinimai Skaidiškėms, o prognozė, reikia pripažinti, buvo ne kokia. Kadangi net iki šiol keista, kaip LS galėjo pralaimėti antras rungtynes paeiliui, prieš mačą nebūčiau patikėjęs, kad Liberalai nelaimės ir pranašavau jiems pergalę 3:1.

P. S. O čia – paskutinę minutę gautas Skaidiškių vadovo Mariaus Bukausko reportažas: „Rungtynės, kuriose nesitikėjome paimti taškų, bet gavome net tris. Kaip jau tampa įprasta, prieš stipresnes komandas mums sekasi žaisti. Gal koncentracija, gal susikaupimas, na bet kažkas per mačus su jomis būna kitaip ;)

Pirmas kėlinys: apylygis žaidimas, progas turi ir viena ir kita komanda. Skaidiškės pabaigoje turėjo idealią progą išsiveržti į priekį ir pelnyti įvartį į rūbinę, bet atakų lyderis Jaroslavas, ne tik nesugebėjo pelnyti įvarčio iš 10 metrų atstumo, bet ir dar nesėkmingai nusileido ant žemės ir susilaužė ranką. Pirmame kėlinyje daugiau nieko įdomaus ir nebuvo.

Antras kėlinys. Liberalai suaktyvėjo ir ėmė mus spausti prie vartų. Mes sėkmingai gynėmės ir jiems pasižymėti nepavyko. Dešiniam krašte uždirbom baudą ir Arturas sėkmingai atliko baudos smūgį. kabindamas kamuolį varžovų baudos aikštelėje. Niekas iš liberalų prie jo nesuskubo, o aš buvau pirmas ir pasiunčiau kamuolį galva į tolimąjį vartų kampą – 1:0. Liberalai bando atsilošti, bet vis nesėkmingai. Per dar vieną mūsų ataką baudos aikštelėje  neleistinai į nugarą stumiamas dešinio krašto žaidėjas Andrejus Ragelevičius. 11 m baudinį jis pats ir realizavo. Tapo lengviau ir jau ne taip baisu praleisti. Liberalai dar labiau įniko pulti, jų gynyba susilpnėjo ir greitos kontratakos metu įtvirtiname pergalę.

Šauni, kovinga pergalė.“

Baltoji Vokė – Medžiai 3:1

Prieš savaitę 13:2 sutriuškinusi Setą Baltoji Vokė susilaukė daug varžovų kritikos. Nugalėjusi Medžius 3:1 Šalčininkų rajono komanda iš jų sulaukė pagyrimų.

„Vokė paliko labai labai neblogą įspūdį. Greičiai, kuriais bėgo Vladas ir Edgaras mums liko didelė mįslė“, - kalbėjo Medžių vadovas Paulius Glosas.

Kaip ir pripratusi, Baltoji Vokė tais Medžių minėtais greičiais lakstė ne kažkurią tam tikrą atkarpą, o visą mačą. Todėl pirmą kėlinį svečiai atrodė gana padoriai, o ir rezultatas buvo 0:0. Tą kalba ir Paulius: „Pirmame kėlinyje dar susitvarkėme/apsigynėme, patys visai pusė velnio žaidėme toje keistoje aikštėje. Rungtynių pradžioje privalėjome įmušti, bet Viciokas pataikė į štangą. Iškart po to sekė greita Vokės ataka ir išėjimas 1x1 - gelbėjo vartininkas Algimantas.“

Prie šeimininkų greičių, Medžiams ne į naudą prisidėjo ir aikštės nelygumai.

„Be to, kad sunkiai gaudydavom jų puolėjus, dar viena mįsle buvo priimt/sutvarkyti kamuolį, nes tas atšokdavo bet kur ir darant papildomus judesius stabdant jį, greiti Vokės žaidėjai keliese spėdavo
pribėgti/uždengti/atimti. Tas ypač pasijautė antrame kėlinyje, kai tapome kur kas lėtesni nei pirmame“, - pasakojo P. Glosas.

Negali sakyti, kad Baltosios Vokės komanda antrą kėlinį sutvarkė Medžius kaip šiltą vilną. Galutinai ramūs jie galėjo būti nebent pačioje rungtynių pabaigoje, kai atsiplėšė dviejų įvarčių santykiu.

„Pirmame daugiau progų turėjo Vokė, bet žaidimas vyko apylygiai. Antrame prasileidžiame, po to Vokė gauna mušti pendelį, kurio nebuvo. Algis traukia. Po suirutės baudos aikštelėje mūsų vidurio gynėjas lygina. Vėl gauname, po greitos jų atakos. Mažinam gynėjų skaičių, didinam puolėjų ir gaunam trečią, vėl po greito jų puolėju sprinto“, - trumpai aprašė visus įvykius Medžių vadovas.

Jis reziumavo: „Pelnyta Vokės komandos pergalė - mus tiesiog apibėgo“.

Prognozuodamas pasitikėjau medžių gynyba ir komandos mokėjimu, kaip reikia numušti tempą. Tai Medžiams įgyvendinti pavyko tik vieną kėlinį. Jei mačas būtų vykęs 13 minučių trumpiau – prognozuotos lygiosios 1:1 būtų ir įvykę. Bet kadangi jis vyksta 90 min plius tiek, kiek pridės teisėjas (čia dėl skambesio parašiau, SFLe teisėjai nieko neprideda, kad nepersidirbtų), spėjimas tikrovės niekaip neatitiko.

Futboliukas – Pietų IV 1:0

Prognozėje spėjau daug įvarčių – Futboliuko pergalę 6:3. „Pietų IV šio mačo normaliai neištrauks, o nors ir kokia gera būtų Futboliuko gynyba, su šeštadienį fanų turnyre nedalyvausiančiu Mindaugu Kasperūnu nesusitvarkys, nes daug pirmaujant vis vien atsipalaiduos”, - buvo rašoma anonse.

Kad ir atspėjau nugalėtoją, visiškai neatspėjau mačo eigos.

Neištraukti Pietų IV turėjo dėl to, kad šeštadienį visą dieną jos pagrindiniai žaidėjai aiškinosi Fanų pirmenybių santykius Klaipėdoje. Ten jie užėmė antrą vietą iš 12 komandų, finale apmaudžiai 0:1 nusileidusi vietos „Atlanto“ gerbėjams.

Iš tos komandos po nepilnos paros rungtis su Futboliuku į pagrindą išėjo šešetas futbolininkų. Dar du tenkinosi žiūrovų vaidmeniu, nes buvo diskvalifikuoti. Ruslanas Klimentjevas – už ketvirtą geltonąją kortelę, o vienas komandos lyderių, o tuo pačiu nedrausmingiausias B2 diviziono žaidėjas Germantas  Gaurilčikas – dėl keistokos taisyklės, kurios apžvalgininkas, rašydamas anonsą, dar nežinojo. Pasirodo, jei futbolininkas gauna per mačą dvi geltonas korteles, jus susiprastina ir išnyksta praleidus mačą, o prieš tai surinktosios lieka galioti toliau.

Žodžiu, nors Pietų IV turėjo net 16 registruotų mačui su Futboliuku žaidėjų, bet turėjo ne visus, kuriuos norėjo turėti ir ne toje kondicijoje, kurioje norėtų.

Bet nuo pat rungtynių pradžios Futboliukui nebuvo lengva. Pietų IV susiglaudė gynyboje ir nors pati nieko rimtesnio daryti nebandė, varžovams žaidimą trukdė atsakančiai. Šeimininkai bandė spausti, bet galutiniam smūgiui jiems vis pritrūkdavo kokio laisvo žmogaus priekyje, kuriam būtų galima perduoti kamuolį, smūgiai iš toliau naudos nedavė ir rimčiausia proga pirmą kėlinį buvo ta, kad Futboliukas kartą sudrebino skersinį.

Atrodė, antrą kėlinį Futboliukas turėjo pavargusią Pietų IV galutinai pribaigti spaudimu, bet viskas ėmė klostytis atvirkščiai. Kuo toliau, tuo daugiau progų buvo prie Futboliuko vartų.

Galbūt viskas būtų susiklsotę ir kitaip, jei teisėjas būtų skyręs baudinį, kai Pietų IV gynėjas savo baudos aikštelėje sužaidė ranka, bet į kėlinio pabaigą atrodė atvirkščiai – dar dar ir Futboliuko gynyba kris.

Tačiau po puikaus tolimo Lešeko Jankovskio perdavimo į baudos aikštelę, laiku ir vietoje Vytautui Svilainiui pralenkus gynėją ir kyštelėjus galvą, viskas vėl apsivertė aukštyn kojomis.

Tai įvyko 86-ąją minutę ir užbaigė visą rungtynių intrigą. Pralaimintieji surengti paskutinio šturmo neturėjo nei jėgų, nei nuotaikos, laimintiesiems to nereikėjo.

Rytas – Vova 4:0

Rytas ir Vova nutarė ilgai nelaukę sužaisti ir paskutiniojo – 13-ojo turo mačą. Tas mačas galėjo Vovai gelbėjimosi šapu išplaukti iš turnyro lentelės dugno, kad nekiurksot jame visa vasarą. Galėjo, jei antifašistai būtų mokėję realizuoti susikurtas progas.

„Jie turėjo keletą išėjimų vienas prieš vieną, gal net 17 smūgių, bet nei karto nepramušė į vartų plotą“, - Vovos žaidimą komandavo Ryto vadovas Olegas Miasniankinas.

Rytas pirmą įvartį įmušė jau pirmą minutę.

„Iš karto. Vova pradėjo žaidimą, mes atėmėm kamuolį ir, surengę ataką, įmušėme“, - kalbėjo Olegas.

Tas pirmas kėlinys taip ir baigėsi 1:0 šeimininkų naudai. Nors susitikimas toli gražu nėjo taip liūdnai, kaip gali atrodyti iš rezultato.

„Jie mus suvalgydavo centre, tai mes naudojomės savo kraštais. Daugiausia dešiniuoju – per Deivį.“

O lemiamas įvartis, po kurio Vovai nusviro rankos (ar kojos) buvo antras. Paties O. Miasniankino įmuštas.

„Antrą įmušėme po baudos smūgio.  Kamuolys nusileido ir aš jį nukreipiau į kitą pusę. Vartininkas jau buvo pajudėjęs ten, kur skriejo kamuolys, bet aš jį permečiau“, - pasakojo įvarčio autorius. Ir pripažino, kad po antrojo įvarčio Rytui žaisti tapo kur kas lengviau.

„Trečias įvartis buvo po jų gynybos klaidos: jie lyg ir apsigynė, bet kvailokai išmetė kamuolį ir pataikė tiesiai mūsų puolėjui“, - kalbėjo Ryto vadovas.

Ketvirtas įvartis buvo įmuštas išėjus Ryto futbolininkui prieš vieną Vovos vartininką.

„Varžovai ir antrame kėlinyje sukūrė nemažai progų ir vėl nė vienos nerealizavo“, - teigė O. Miasniankinas.