Septyni turai sužaisti – pirmasis B2 diviziono ketvirtis jau finišavo.

Ir pirmenybėse neliko nė vienos komandos, kuri nebūtų iškovojusi taškų. Paskutinė tai padarė Elektrėnų Versmė, septintajame ture iškovojusi pergalę prieš Vovą.

Lyderis pagal iškovotus taškus septintajame ture sužaidė lygiąsias su lydere pagal prarastus taškus ir taip ir neišsiaiškino: Liberalų Sąūdis ar Baltoji Vokė yra tikrasis lyderis.

Skaidiškių puolėjas Jaroslavas Dičkovskis per mačą su Imperialu pasižymėjo keturis kartus. Pietų IV snaiperis Mindaugas Kasperūnas Viesului-2 įsūdė tris. Dabar Jarekas ir Mindaugas pirmauja rezultatyviausiųjų sąraše kartu, įmušė po 11 įvarčių.

Pietų IV – Viesulas-2 6:2

Iš karto pasigirsiu, kad atspėjau, kas laimės. Tik neatspėjau, kad Pietų IV pergalė bus tokia didelė. Tiesa, ji nebuvo tokia lengva, kaip gali pasirodyti iš rezultato, bet nepaisant to, kad, kaip ir mėgsta, Pietų IV pasirinko „antrą numerį“ aikštėje, ši komanda visiškai kontroliavo žaidimą ir sužaidė geriausią savo mačą šiemet. Lyg užmiršusi, kad dėl diskvalifikacijos rungtynėse nedalyvavo vienas komandos lyderių Germantas Gaurilčikas.

O šio mačo aprašymą pateiksiu iš Viesulo  komandos pusės, pats šen bei ten pabarstydamas savo prieskonių.

Nerijus Misiūnas (Viesulo-2 saugas): „Pagaliau atėjo ilgai lauktas sekmadienio rytas, senokai nesilankėm Grigiškių stadione. Stadionas nustebino – jame augo žolė ir tos žolės buvo gerokai per daug, net kamuolys sunkiai riedėjo. Rungtynių laikas buvo parinktas labai gerai, oras dar nebuvo pakankamai įšilęs ir lauke buvo galima guviai bėgioti, važiuojant į Grigiškes termometras mašinoje rodė tik 27,5 :)“

Tiesą sakant, Pietų IV svarstė kada pradėti šį mačą ir būtent dėl galimo karščio pasirinko 11 valandą ryto, tikintis, kad nespės taip įkaisti, kaip pavakarę. Vakarui gi stadioną buvo užėmusi B1 diviziono Grija.

Atrodo šeimininkai nepataikė. Link vakaro oras šiek tiek atvėso.

Be to du pagrindinius žaidėjus į aikštę pavyko partransportuoti tiesiai iš lovos, o paskutinis tos dienos rungtynių šeimininkų futbolininkas atvyko prieš prasidedant pertraukai tarp kėlinių.

N. Misiūnas: „Rungtynėse neturėjom savo pagrindinio ir vienintelio vartininko, tad buvo nuspręsta, kad į vartus teks stoti Mantui. Mantas - žmogus didelis, tai bent savo kūnu vartų ambrazūrą uždengs. Problemų turėjom ir su gynėjais, jų susirinko 4.“

Mantas Zabiela, anot jo komandos draugų, į mačą atvažiavo kone tiesiai iš vestuvių. Savo ar svetimų, tie draugai nekonkretizavo.

Pietų IV irgi susidūrė su vartininkų problema. Ir jai teko pasistatyti ne visai tikrą vartininką. Tą vartininką, kuris komandos paskutinę liniją gynė prieš metus-du, kol jo nenukonkuravo jaunesni vartininkai ir jis nebuvo pervestas į gynėjo poziciją.

N. Misiūnas: „Teisėjas švilpteli ir varžybos prasideda. Kiek pamenu visas mūsų varžybas su Pietų IV, tai jos vykdavo pagal vienodą scenarijų, mes kažkiek daugiau kontroliavom kamuolį, o priešininkai bandė kontratakuoti. Šios varžybos ne išimtis. Žaidimas vyksta pakankamai sunkiai, stadionas nelygus - sunku sustabdyti kamuolį, žolė per aukšta - sunku duoti žemus perdavimus. Iki pirmo kėlinio vidurio nieko pavojingo nei prie vienų, nei prie kitų vartų nevyksta. Pirmo kėlinio viduryje priešininkai surengia greitą ataką, išveda savo žaidėją vieną prieš vartininką ir priešininkas bando perkelti kamuolį per vartininką. Mantas atlieka tigro šuolį, bet kamuolys išslysta iš rankų ir įkrenta į vartus. Mes bandom rezultatą lyginti, bet po kokių 10 minučių priešininkai prasiveržia kairiuoju kampu ir įkala kamuolį į tolimąją devyniukę, rezultatas jau 2-0. Dabar jau mes puolam rezultato švelninti. Vienos atakos metu Gintas galva muša į vartus, bet kamuolys praskrieja truputi virš skersinio. Likus jau kelioms minutėms iki pirmo kėlinio pabaigos priešininkai prasižengia netoli savo baudos aikštelės ir Viktoras, iš kokių 20 metrų, įkala kamuolį į vartus. Va dabar mes jau jau pulsim, va dabar mes jiems parodysim … ir parodėm ...vėl gavom įvartį iš to paties kampo į tą pačią devyniukę. Pirmas kėlinys pasibaigia rezultatu 3-1 Pietų IV naudai.“

Tiesą sakant, jau pirmosiomis minutėmis Pietų IV išpuolis tikrai galėjo baigtis įvarčiu, kai Mindaugas Kasperūnas, jau iššokęs prieš vieną M. Zabielą, mušė šiek tiek netiksliai.

N. Misiūnas: „Per pertrauką prie mūsų prisijungia Efka ir Dangis. Efkos labai laukėm, nes jis gynėjas kurio labai trūko, o Dangio laukėm, nes jis po pirmo kėlinio dar nepavargęs. Antras kėlinyje mes jau spaudžiam, o Pietų IV atsitraukia ir ginasi karts nuo karto bandydami kontratakuoti. Spaudimas pasiteisina, Dangis prie baudos aikštelės vidurio gauna kamuolį, apsivaro vieną ar du priešininkus ir įsmeigia kamuolį į apatinį vartų kampą – 3-2! Va dabar mes jau pulsim … ir vėl užpuolėm ...greita kontrataka, priešininkų puolėjas gauna kamuolį, pora kartų bando suklaidinti Efką, mato, kad nepavyks apsivaryti ir kala kamuolį į mūsų vartus nuo baudos aikštelės linijos ir vėl beveik į devyniukę. 4-2. Mes vėl puolam, dar viena kontrataka, priešininkai kelia kamuolį į mūsų baudos aikštelę ir Donatas gražiu smūgiu galva įkala kamuolį ...į savus vartus ir vėl beveik į devyniukę. Mes pasveikinam Donatą su įvarčiu ir imituojam toliau puolimą. Antro kėlinio pačioje pabaigoje prasižengiam ir gaunam dar vieną devyniukę iš kokių 35 metrų, tigriškas Manto šuolis mūsų neišgelbėjo.“

Per mačą M. Kasperūnas ir krašto saugas Ovidijus Požela visiškai užterorizavo svečių gynybą savo kontrišpuoliais. Vienas jų įmušė tris, kitas – du įvarčius, dar kelių progų Pietų IV neišnaudojo.

N. Misiūnas: „Po šių rungtynių galima daryti išvadą, kad mes būtumėme laimėję, jei būtumėme turėję vartininką, visus gynėjus, jei lauke būtų vėsiau, jei varžybos būtų vykę ne sekmadienio ryte, jei varžybos būtų vykę ne Grigiškėse, jei aikštėje būtų 12 mūsų žaidėjų:)

Dėkui Pietų IV už korektiškas rungtynes.“

Vova – Elektrėnų Versmė 1:2

Po septintojo turo komandų, neiškovojusių taškų B2 divizione, neliko. Sveikinu Versmę. Juolab, kad jai tai iš tiesų istorinė pergalė – pirmoji SFL pirmenybėse. Elektrėnų futbolininkai juk yra šių pirmenybių debiutantai.

Tą, kad Versmė pagaliau panaikins nulį turnyro lentelės taškų grafoje, prognozavau jau prieš mačą. Tik galvojau, kad Elektrėnų futbolininkai pasitenkins lygiosiomis. Tad spėliodamas vėl nieko  neatspėjau.

Pasiskaitykim, ką apie savo pirmą pergalę parašė nugalėtojų socialinio tinklo Facebook puslapis: „Vakar, spiginant alinančiam karščiui, buvo žaidžiamas 7 turo mačas Fanų stadione su "Vovos" komanda, kuri buvo palaikoma gausiai susirinkusių jos fanų, nepabūgusių karščio ir palaikiusių savus su dainomis ir šūkiais. Tikriausiai vienintelė "Vova" ir turi tokį palaikymą SFLe (čia jūs tikrai pataikėt, kaip kamuoliu į tuščius vartus, - aut. past.)

Jau pirmosiomis minutėmis P.Verenis turėjo galimybę pelnyti įvartį, tačiau jo tolimas šūvis praskriejo visiškai šalia virpsto. Abi komandos kovojo ne tik su varžovais bet ir su karščiu, kuris tikrai siekė virš 30 laipsnių. Dar vieną progą pelnytį įvartį turėjo D.Kazlauskas, bet atsidūręs prieš vartininką, nesugebėjo jo pergudrauti. Ir visgi kėlinio viduryje,25min. P. Verenis išvedė komandą į priekį. Gavęs puikų M. Strasevičiaus perdavimą iš dešiniojo krašto, jį uždarė. Pirmajame kėlinyje "Vova" atliko pavojingą baudos smūgį, bet vartininkas užtikrintai susitvarkė su juo. Po pirmo kėlinio - 1:0 mūsų naudai.

Antrasis kėlinys prasidėjo varžovų spaudimu. Jie bandė kuo greičiau išlyginti rezultatą, bet nepavyko, ir mūsų komanda juos už tai nubaudė. Tas pats P. Verenis uždarė dar vieną puikų perdavimą iš dešiniojo krašto, kurio autorius šįkart buvo D. Žukovas. Verta paminėti, kad abi atakas, per kurias buvo pelnyti įvarčiai, pradėjo D. Kazlauskas.

Po šio įvarčio varžovai dar labiau padidino spaudimą ir jie tai leisti sau galėjo, nes turėjo 8-9 keitimus, kai tuo tarpu mes - tik 3. O esant tokiom oro sąlygom, tai buvo labai svarbu. Ir po 10 min. krito įvartis ir į mūsų vartus. Jį varžovai pelnė tolimu smūgiu. Per likusį laiką varžovams priklausė kamuolio kontrolė, bet įvarčio jie taip ir nepasiekė, komandos turėjo po kelis gerus epizodus įmušti dar, bet teisėjo švilpukas ir "Elektrėnų Versmė" iškovojo pirmąją pergalę.

Reikėtų padėkoti visai komandai už atsidavimą ir pasiaukojamą žaidžiant tokiu oru. Visi sužaidė tikrai pagirtinai ir kovojo iki galo, ko galbūt trūko ankstesniuose mačuose.“

Skaidiškės – Imperialas 7:3

Štai čia tai prašoviau pro šalį prognozuodamas... Pagal spėjimą laimėti 2:1 turėjo Imperialas. Bet šios komandos futbolininkai atvykę į Rudaminą buvo sutriuškinti. Ir aš tikrai žinau, kokia buvo tokios Skaidiškių sėkmės priežastis. Tos priežasties pavardė - Marijanas Choružis.

Šį kartą buvusio Žalgirio ir kitų A lygos komandų futbolininko indėlio į didelę pergalę Skaidiškių vadovas Marius Bukauskas neneigė.

„Pasisekė gan gerai  gaila tik, kad praleidom 3 įvarčius. Surinkom beveik stipriausią sudėtį. Aišku, labai pagelbėjo Marijanas, kuris ir gerai patarinėjo, ką daryti ir pats prisidėjo rezultatyviais pasais, išvesdamas komandos draugus prieš vieną varžovų vartininką“, - rašė  M. Bukauskas.

Tiesa, jis tvirtino, kad tokios didelės pergalės nesitikėjo pati šeimininkų komanda. O ir tikino, kad rungtynės Skaidiškių toli gražu nebuvo laimėtos viena koja.

„Rezultatas - gan netikėtas, nes Imperialas - tikrai gera komanda  ir tikėjomės kietos kovos.  Rungtynėse nebuvo taip lengva, kaip atrodo pagal rezultatą. Mes pelnėm pirmi, jie išlygino. Manau, lemiamos buvo paskutinės pirmo kelinio 5 minutės, kai mums pavyko pelnyti du įvarčius į rūbinę“, - pasakojo M. Bukauskas.

Imperialui neliko nieko kita, kaip eiti va-bank, stiprinant puolimą. Juolab, kad antro kėlinio pirmą minutę jie iš vartų ištraukė ketvirtą kamuolį.

„Antrame kėlinyje varžovai bandė atsitiesti ir pasirinko labiau atakuojančią taktiką su trimis gynėjais. Mes puikiai  tuo pasinaudojom ir pelnėm dar 4 įvarčius“, - rašo Marius.

Jis pažymėjo gerą teisėjo darbą, tvirtino, kad ir varžovė – Imperialo komanda priekaištų  teisėjui Donatui Dirmeikiui neturėtų turėti.

„Šaunu būtų, kad Marijanas dažniau mums padėtų. Tada, manau galėtume ir apie trejetuką kalbėti, bet yra kaip yra , gerai kad nors kartais prie mūsų prisijungia ir suteikia komandai daugiau pasitikėjimo savo jėgomis“, - tvirtino Skaidiškių vadovas.

Dar galima pažymėti, kad Skaidiškių atakų lyderis Jaroslavas Dičkovskis įmušė per šias rungtynes 4 įvarčius.

Mostiškės – Medžiai 1:1

Ech... Ir kas mane traukė už liežuvio (ar piršto link klaviatūros) rašyti, kad šių rungtynių rezultatas bus 2:2? Jau beveik pataikiau, bet vis tik tikslaus rezultato neatspėjau.

Abi komandos sužaidė po antrąsias lygiąsias paeiliui. Prieš turą Mostiškės nepajėgė nugalėti Seto, o Medžiai – Pietų IV.

Bent jau pastarieji lygiosiomis su Mostiškėmis džiaugėsi labiau, nei sužaistomis prieš tai.

„Jei lygiosios su Pietų IV šiek tiek nuliūdino, vakar iškovotas taškas yra svarbus. Žaidėme prieš gerą komandą, nors ir nukraujavusią“, - rašo Medžių Facebook puslapis.

Pirmas rungftynių kėlinys baigėsi be įvarčių.

„Nuo pat pradžių atidavėm šeimininkams kamuolio kontrolę, patys stengėmės kontratakuoti. Pirmą kelinį sunkai sekėsi prisitaikyti prie didelio karščio ir šiek tiek keistos žolės riedulio aikštės, tad ir pavojingų progų daugiau buvo prie mūsų vartų“, - rašo Medžiai.

Antrą kėlinį Medžiai suaktyvėjo puolant.

„Pradėjome kurti progas: Andriuhą išveda Laimis 1x1 su vartininku, ideali situacija, bet stiprus smūgis pataiko tiesiai į vartininką. Danieliaus muša galva (po kampinio), nuo gynėjo nugaros - vartininkui tiesiai i rankas. Dar keletas pusprogių, kuriomis nepasinaudojame, keletas netikslių paskutinių perdavimų ir tada ant kontros prasileidžiame: priešininkų vartininkas tolimu smūgiu išveda puolėją į greitą ataką, Algimantas Inčius šaukia "Mano!", mūsų vidurio gynėjai, ant 16 metrų, atsitrenkia vienas i kitą, puolėjas antru bandymu muša įvartį“, - gana kurioziškai praleido Medžiai.

Po to Medžių žaidimas kuriam laikui išsiderino. Nors svečiai nepalūžo.

„Algirdas griaunamas baudos aikštelėje ir kapitonas Vidimantas lygina iš pendeliuko!“ – džiaugiasi Medžių Facebookas išlyginamuoju įvarčiu..

Anot Medžių, vėliau  komandos dar apsikeitė keletu progų/pusprogių, tačiau rezultatas nepakito.

Rytas – Setas 3:1

Rytas iškovojo antrą pergalę tokiu pačiu rezultatu 3:1. Prieš savaitę jis taip sutvarkė Versmę, šį kartą nurungė Setą, palikdamas jį paskutinėje turnyro lentelės vietoje.

„Rungtynės,  sakyčiau, buvo mūsų: kontroliavom ir iniciatyvą ir paties susitikimo tempą“, - vertino mačą Ryto vadovas Olegas Miasniankinas.

Rytas į rungtynes surinko 13 žmonių, Seto suolelis, kaip yra įprasta bene per kiekvieną jo mačą, buvo ilgesnis

„Pradėjom labai intensyviai. Iškart pirmomis minutėmis surengėm kelias atakas ir po kampinio įmušėme įvartį, po to turėjom dar nemažai progų, bet realizacijai pritrūkdavo vieno žingsnio. Priešininkai bandė kontratakuoti, bet mūsų gynyba tvarkydavosi puikiai. Tiesa, kartą varžovai turėjo neblogą progą, bet tada puikiai sužaidė mūsų vartininkas“, - apie pirmą kėliny pasakojo O. Miasniankinas.

„Antrą kelinį pradėjom kiek atsipalaidavę, nors neturėjom priežasties tai daryti, ir praleidom Įvartį. Seto žaidėjas puikiai praėjo mūsų saugus ir smūgiavo iš 18 -20 metrų įmušė įvartį. Tada jau susiėmėm ir gana greitai atstatėm pranašumą. Devis Bledis puikiu reidu dešiniu kraštu nuginklavo vartininką. Mes vis bandėm sukurti dar vieną įvartį ir 90 min. mūsų puolėjas, išbėgęs prieš vieną vartininką užtvirtino pergale trečiu įvarčiu“, - tęsė pasakojimą Olegas.

Jis džiaugėsi tuo, kad Ryto komandos susižaidimas vis gerėja: „Mes gerai dirbam ir gynyboj nėra nesusižaidimo. Priešininkas buvo pažįstamas, todėl žinojom kaip prieš jį reikia žaisti“.

O čia – Seto vadovo Dariaus Burbulio požiūris į rungtynes: „Mes kaip visada... Kai prieš stiprias komandas tai ir susirenkam, ir nusiteikiam, tik to retai kada užtenka, o vat sekmadienį prieš Rytą - ir vėl... Nei nusiteikėm, nei susirinkom, nei... sekėsi:)

Pirmi gavom įvartį, pats nemačiau, bet sakė, kad Seto klaida buvo... Antro kėlinio kokias 20 min sužaidėm gerai, bet to neužteko... Per tas 20 min varžovus užspaudėm ir galiausiai išlyginom rezultatą, bet iškart po to pradėjom keitimus ir vėl ritmą pametėm bei neužilgo gavom antrą įvartį. Trečią prasileidom paskutinę minutę.

Rytas nebuvo stipresni, tiesiog labiau nusiteikę, kovingesni ir labiau norintys laimėt...

Karšta labai nebuvo, bent jau lyginant su oru dienos metu. Teisėjas mums jau įprastas paskutiniu metu, bet skųstis tikrai nėra kuo. Vėl suteisėjavo puikiai, kai reikėjo laiku porą kortelių ištraukė ir visi ramiai toliau žaidė:)“

Prognozuodamas atspėjau rungtynių nugalėtoją. Tiesa sakiau, kad Rytas varžovus įveiks sunkiau – 2:1.

Liberalų Sąjūdis – Baltoji Vokė 1:1

Ir vėl lygiai tas pat, kaip ir per Mostiškių-Medžių dvikovą. Spėjau 2:2, sužaidė 1:1.

„Puiki diena. Oras idealus (be lietaus ir alinančio karščio).Žaidimas prieš lyderius – superinis.“ – savo rungtynių atpasakojimą Liberalų Sąjūdžio komandos vadovas Marius Bikauskas pradėjo džiaugsminga nata.

Bet ne viskas tiems Liberalams klostėsi taip džiaugsmingai. Ypač rungtynių pradžioje. Kai jau 4 min. jie ėmė atsilikinėti.

„Kaip visada, rungtynių pradžioje pirmieji praleidžiam apmaudų ir tikrai netikėtą įvartį: 4 min. iš dešinio šono kamuolį kelia Vladyslavas Podberezskis ir gynėjas Robertas Liubinas jį nukreipia į vartus. Gan netikėtas šaltas dušas, bet žaidžiam toliau savo futbolą. Pirmasis kėlinys taip ir baigėsi 0:1 be ypatingų situacijų bei progų“, - rašo M. Bikauskas.

Antrasis kėlinys prasidėjo mūsų spaudimu varžovų aikštės pusėje. Žaidėme vos ne idealiai ir progų bei pusprogių labai daug turėjom, bet iki galo trūkdavo arba tikslumo, ar vartininkas ištraukdavo, kaip žvėris. Artėjant rungtynėms į pabaigą, užgulėm varžovus, kaip reikiant - kėlėm kampinius vieną po kito. Mes per mačą kėlėm gal kokiu 12, o varžovai - gal tik 2 kampinius. Po eilinio kampinio pakėlimo, Edvinas Adomaitis iššoko aukščiausiai ir pagaliau įmušė lauktą išlyginamąjį įvartį. Po jo visi tik dar labiau užsivedė ir bėgo mušti antro. Tiek varžovai, tiek mes turėjome įmušti daugiau, bet gelbėjo arba gynėjai, arba vartininkai, arba klišos medinukės kojos“, - pasakojo LS vadovas.

"Visas rungtynes vyko rimta ir kieta kova. Labai patiko, kad varžovai žaidė žaidimą, o ne šnekėjo ar skundėsi aikštėje, kaip daro dauguma mėgėjiškų komandų. Pagal 100procentines progas turėjome užtikrintai laimėti 6:3, bet Fortūna ir priešininkų vartininkas buvo ne mūsų pusėje“, - tęsė Marius.

O baigė jis savųjų pagyrimu: „Noriu pagirti savo komandą, kad žaidė tikrai gerai ir labai užsivedę buvom siekiant to išlyginamojo įvarčio. Šios rungtynės buvo geriausios iš visų, sužaistų šį  sezoną.“

O dabar aš savo trigrašį įkišiu. Apie turnyrinę padėtį pakalbėsiu.

Teoriškai Liberalų Sąjūdis sužaidė gana sėkmingas lygiąsias. Turėjo atsižaidinėti, sulygino, išsilaikė pirmojoje vietoje. Betgi atrodo, kad šios lygiosios Baltajai Vokei naudingos labiau. Visų pirma ji žaidė svetimame stadione, o akistatą su Liberalų Sąjūdžiu namuose, stadione, kur yra pripratusi žaisti ir kurį visos svečių komandos keikia, pasiliko antrajam ratui. Visų antra, nors jūs Baltąją Vokę turnyro lentelėje rasite žemiau Liberalų Sąjūdžio, tai yra apgaulinga. Baltoji Vokė yra sužaidusi vieneriomis rungtynėmis mažiau nei liberalai. O štai pagal prarastus taškus ji liberalus lenktų. Todėl Vokė – lyderis de facto, o LS – de jure.

Kita vertus – ne tik iki turnyro, bet ir iki pirmojo jo rato pabaigos liko dar apsčiai rungtynių ir progų abiems šitiems lyderiams prarasti taškų.