VRFS futsal pirmenybės įvažiavo į antrąją sezono dalį. Dominuojančiųjų vaidmenyje nuo sezono pradžios esantis Aktas išlaiko pozicijas, bet jų laukia įtemptos paskutinės septynios savaitės.

Pagrindinę grėsmę Aktui vis dar kelia VDA, Spartakas ir Bekentas, tuo metu Setaltas jau turi tikėtis stebuklo.

 

Rezultatai:

VDA Futsal – Setaltas 3:4
Tera – Bekentas 2:9
Aktas – Visinčia 5:1
Mostiškės – VGTU-Vilkai B 4:7

 

Turo rungtynės: VDA Futsal vs Setaltas

Setaltas šį sezoną moka stebinti. Vieną kartą jie gali žaisti kaip kiemo komanda ir prasileisti 7 įvarčius nuo Visinčios, o kitą sugeba nugalėti VDA Futsal ir apriboti jų auksines ambicijas.

„Nežinau, kodėl, bet šį sezoną su mumis vyksta kažkokie kuriozai, – stebėjosi Setalto vadovas ir treneris Dmitrijus Timko. – Galime apžaisti bet kurią Top komandą, tačiau nesugebame įveikti autsaiderių. Gal motyvacijos trūksta...“

Ir tikrai: Setaltas laimėjo ne tik prieš VDA, bet ir prieš Spartaką bei Vilniaus kolegiją, tačiau lygiosiomis sužaidė su Tera, paskutinėmis sekundėmis paleido pergalę mače su Bekentu. Iškalbingas faktas, kad šį sezoną Setaltas dar nelaimėjo dvejų rungtynių paeiliui.

O gal kaltės dalį prisiimti turi ir treneris?

„Gali būti. Dažniausiai taip ir nutinka. Tai laiku minutės nepaimu, tai su keitimais pavėluoju“, – atsakomybės nesipurtė D. Timko.

VDA Futsal žaidimui diriguojantis Dominykas Jonaitis akcentavo, kad šitą pralaimėjimą lėmė siaubinga gynyba ir prarasti kamuoliai savo aikštės pusėje.

„Klaidų buvo per daug. Nors sakoma, kad be klaidų nebūna futbolo, bet jų tiesiog per daug. Šį kartą patys sau prisidirbome. Reikėtų mažiau žvalgytis į kitus, kaltinti teisėjus, o pirmiau pažiūrėti į save. Turbūt visos komandos su tuo susiduria, klausimas, kaip pavyksta susitvarkyti su tuo. Setaltas sužaidė tvarkingai, išnaudojo momentus. O mums gaila dėl prarastų taškų“, – pasakojo D. Jonaitis.

Bent jau 1 tašką VDA Futsal galėjo iškovoti, tačiau paskutinę minutę prie savo vartų žioplai prarado kamuolį, o tokia dovanėlę pasinaudojęs Gediminas Skrockas dūrė pergalingą įvartį – 3:4.

Pažymėtina, kad to įvarčio G. Skrockas nešventė. Galbūt iš pagarbos VDA komandai, kurioje praleido daug sezonų?

„O gal tiesiog jau pavargęs buvo, – paprieštaravo D. Timko. – Praleido daugiausiai laiko aikštelėje. Skrockas yra pagrindinis mūsų žaidėjas, galintis sustyguoti žaidimą ir teko palaikyti jį aikštelėje ilgiau. Todėl tikriausiai neturėjo jėgų švęsti.“

VDA Futsal parengta rungtynių santrauka:

Svarbiu motyvaciniu dirgikliu Setaltui siekiant šios pergalės buvo revanšo troškimas po pirmųjų rungtynių Širvintose. Ten solidžiai gynyboje sužaidę VDA pasiekė solidžią pergalę 3:0.

„Taip, motyvacijos siekti revanšo netrūko. Tada buvo skelbta, kad mes neturėjome šansų. Jei tie mūsų sukurti momentai neverti dėmesio, tada nesakysiu nieko. Atrodė, kad skirtingas rungtynes žiūrėjome, – ironizavo Setalto vadovas. – Šį kartą progų buvo iš abiejų pusių. Žiūrovai irgi kalbėjo, kad jiems patiko rungtynės.“

Po dviejų mėnesių pertraukos pralaimėjimą patyrę VDA lieka antroje vietoje, bet lyderį Aktą į priekį paleido jau 5 taškų atstumu.

„Gal nėra taip svarbu, kokią galutinę vietą lygoje užimsi. Daug svarbiau, kaip tą padarysi – oriai ar susipykęs tarpusavy. Mums kol kas pavyksta išvengti nesutarimų, pavyksta suprasti savo klaidas. Pralaimėti visada skaudu. Bet gyvenimas tuo nesustoja“, – samprotavo D. Jonaitis.

Setaltas dalintis panašiais pareiškimais neturi prabangos. Jie lentelėje ir toliau šešti, o iki sezono pabaigos likus 8 turams, nuo prizininkų trejeto juos skiria 8 taškai.

„Dabar nuo mūsų nebepriklauso niekas. Tiesiog turime žaisti savo malonumui, mėgautis, laimėti, kiek galima, o matematika užsiimsime likus 1-2 turams, – tvirtino jų treneris. – Lyderių taškų praradimai įmanomi kiekviename ture. Mums gi reikia ne skaičiuoti kitų, o mėginti laimėti savo rungtynes.“

Šią savaitę Setaltas važiuoja susitikti su Visinčia, kuriai pirmame rate pralaimėjo 1:7. Dar vienas revanšas reikštų, kad pirmą kartą šį sezoną būtų iškovotos dvi pergalės iš eilės.

„Norėčiau pasakyti, kad važiuojame laimėti ir sieksime revanšo, bet šį sezoną su mumis tiek fokusų, kad baisu prisišnekėti. Be to, rungtynės penktadienį, per „valentinkę“, todėl visiškai neaišku, kokią sudėtį surinksime“, – nerimavo D. Timko.

 

Savaitės tema: konkurentų spaudimas Aktui

Prieš sezoną visų varžovų beveik vienbalsiai favoritu pripažintas Aktas tokį statusą pateisina. Nuo pirmo turo lentelės viršuje atsidūrę Geniai šias pozicijas išsaugo iki šiol.

Dabar jų pranašumas prieš konkurentus siekia 5 taškus, bet jeigu Spartakas laimėtų atidėtas rungtynes su Vilniaus kolegija, virtualiai persvara ištirptų iki 2 taškų.

„Lentelės aš beveik neanalizuoju. Naujienų neskaitau, kitais rezultatais stengiuosi nesidomėti ir taip neapsikrauti. Visą svarbiausią informaciją man į čatą sumeta kolegos. Aš pats juos raginu žiūrėti savo komandos reikalų, nes su visomis komandomis lygoje reikia žaisti labai rimtai“, – asketišką požiūrį į pirmenybių reikalus pateikė Akto treneris Tadas Diržininkas.

Bet tuo pačiu atskleidė, kas jį šiemet džiugina: „Vienas dalykas, dėl kurio tikrai džiaugiuosi – tai mūsų sudėties gylis. Prieš sezoną atrodė, kad žaidėjų tiek, jog nežinai, kur visus sukišti, kur visiems rasti minučių aikštelėje. Bet sezono eigoje paaiškėjo, kad vienas negali, kitas serga ir t.t., todėl buvo kuo pridengti juos. Visada surenkame 8-9 žaidėjus. Be tokio sudėties gylio abejoju, ar išsilaikytume taip aukštai.“

Pastarasis laikotarpis Aktui buvo sudėtingas. Iš pradžių iškovota sunki pergalė 4:3 prieš Vilniaus kolegiją vos nepaleidžiant trijų taškų.

Po to buvo senas geras derbis su Bekentu ir per kelias dienas apsikeista abipusiais antausiais – 3:8 ir 3:1.

„Bekentas davė mums labai gerų pamokų. Galėjome ristis į duobę, bet sugebėjome reabilituotis ir laimėjome atsakomąsias rungtynes. Apie Bekentą per mažai kalbama. Pernai atrodė, kad jie subyrės, bet išsaugojo komandą ir šiemet varo įspūdingai“, – tvirtino T. Diržininkas.

Lygindamas dvi kaip naktis ir diena skirtingas rungtynes prieš Bekentą, jis sakė: „Pirmose rungtynėse – žiaurus antausis. 3:8 atrodo baisiai, bet tai buvo visiškai dėsninga. Nesuskaičiuoju, kiek kartų jie išeidavo į situacijas 1x1. Mūsų vartininkas Titas pyko ir rėkė, kad jis niekuo negali padėti, kai taip ginamės. Galvojau, kad nusimes pirštines ir išeis. Kai visi atrodome prastai individualiai, tai ir bendra komandinė dvasia greitai nusirita žemyn. O antrose rungtynėse atstovėjome. Akcentavome, kad negali nubėgti kur nori palikęs varžovą, nepasaugojęs. Gynėmės kompaktiškai ir išlaukėme šansų. Kartais reikia nepabijoti žaisti antru numeriu ir duoti varžovams laisvę kurti. O kurti gi visada sunkiau.“

11 ture Aktas įsirašė dar vieną pergalę, kai rezultatu 5:1 nugalėjo Šalčininkėlių Visinčią. Rezultatas neturėtų klaidinti: po ankstyvo Armando Žigo įvarčio skaičiai 1:0 labai ilgai degė švieslentėje ir tik sužaidus keturis penktadalius rungtynių laiko favoritai tiksliais smūgiais pradėjo uždarinėti rungtynes.

„Progų mes turėjome, bet užbaigime labai trūko kokybės. Pirmaudami 1:0 viską darėme gerai, tik niekaip nepavykdavo įtvirtinti persvaros ir nusiraminti. Bet vėliau pastebėjome, kad Visinčia pradėjo kažkiek nervintis. Mes ilgiau išlaikėme šaltumą, o po antro, trečio įvarčio jau tapo ramu“, – prisiminė Akto treneris.

Aktui lieka 7 rungtynes ir kol kas viskas tvirtai kontroliuojama jų pačių rankomis. Bet... Galima prisiminti 2022-2023 m. sezoną, kai jie paskutiniuose turuose pralošė čempionatą Setalto naudai. Galima prisiminti 2023-2024 m. sezoną, kai jie po klaikios pabaigos apskritai liko be medalių.

Ar išvados padarytos, kad panašus scenarijus nesikartotų trečią kartą?

„Oi, kaip aš nemėgstu tokių klausimų, į kuriuos nežinau, ką atsakyti, – atsiduso T. Diržininkas. – Kažkokio stebuklingo recepto nėra, kaip to išvengti. Galvoju, kad šį sezoną turime įvairesnę sudėtį. Galbūt ir aš pats labiau patobulėjęs, man padeda vadinamasis štabas – Ovidijus ir Labulis. Visada bandai nuteikti komandą, kad lengvų rungtynių nebus, kartoji ir kartoji, gal išgirs. Taigi, jokio recepto nėra, viską pamatysime kovo mėnesio pabaigoje.“

 

Pozityvas: prisikėlusi Visinčia

Jei ignoruosime paskutinį Visinčios pralaimėjimą Aktui (1:5), kuris nebuvo toks baisus kaip galima spręsti iš rezultato, galima konstatuoti apie Šalčininkėlių komandos atgimimą po slogaus sezono starto.

Besibaigiant pirmam ratui, Visinčia skėlė riebų antausį Setalto komandai, nukaudami juos Širvintų salėje 7:1. Tada Setalto apžvalgininkui ir panižo pirštai saviškius pavadinti „kiemo komanda, atėjusia į salę paspardyti kamuolio.“

„Per vieną vakarą sutapo viskas, kas gali būti blogiausio. Negalėjome įmušti patys, nesugebėjome apsiginti, visi žaidė kaip medinėmis kojomis. Blogiausios mūsų rungtynės, kokias tik prisimenu. Buvo baisu žiūrėti“, – antrino šios komandos treneris D. Timko.

Pamenate, prieš sezoną Visinčios atstovai prakalbo apie medalių ambicijas? Atrodė drąsus pareiškimas, o po penkių pralaimėjimų starte tai jau kėlė šypseną.

Tačiau nukautas Setaltas, netrukus iškovota sultinga pergalė 9:3 prieš Terą jau leido šypsotis patiems Visinčios žaidėjams ir šoktelėti lentelėje į 8 poziciją.

Dabar gi Visinčia jau rodo realų savo potencialą. Prie jų prisijungė Danielis Gunevič, atvyksta padėti Deimantas Rimpa ir Šalčininkėliai gali išrikiuoti du stabilius konkurencingus ketvertus. Apie ką anksčiau tik pasvajodavo.

„Malonu žaisti, kai visi susirenka ir turi lygiavertę sudėtį. Planavome žaisti šia sudėtimi nuo sezono pradžios, o gavosi, kad tik 9 ture ją surinkome, – pripažino Visinčios kapitonas Gžegožas Vilkin. – Pagaliau pavyksta susirinkti. Anksčiau kažkas gydėsi traumas, kažkas norėjo tiesiog pailsėti. Nenoriu prisikalbėti, bet ši komanda gali daug daugiau, nei kol kas pasiekė.“

Jei Šalčininkėliai toliau surinks tokią sudėtį, sezono finiše galima prognozuoti kilimą lentelės laipteliais. Juolab dabar pradeda ketverių namų rungtynių seriją.

„Po tokios pergalės kaip prieš Setaltą komandoje buvo juntamas emocinis pakylėjimas. Vėl gi, nenoriu prisikarksėti, bet tikiu, kad tas mūsų tvarkaraštis toliau nebus tik raudonai žymimas, o pagaliau pradės žaliuoti“, – vylėsi G. Vilkin.

 

Turo skaičius: 11

Tiek įvarčių sukrito Mostiškių ir VGTU-Vilkų B mače „pedagoginėje“ salėje.

Treniruočių pobūdžio pasižaidimas, kurį Vilkų atstovai laimėjo rezultatu 7:4. Jie visas rungtynes buvo priekyje ir kontroliavo padėtį, neleisdami Mostiškėms pagalvoti apie teigiamą rezultatą.

„Nors ir kontroliavome, bet absoliučios ramybės nebuvo. Jei įmuštų Mostiškės papildomą įvartį, iš karto atsirastų įtampos ir gaisrų, – pasakojo VGTU-Vilkų žaidžiantysis treneris Marijus Rimas. – Bet susitvarkėme su tuo.“

Čia buvo darbinė VGTU-Vilkų B pergalė, o prieš tai įvyko geriausios jų sezono rungtynės, nors ir pralaimėtos Spartakui 1:3.

Atsilikdami dviem įvarčiais Vilkai antrame kėlinyje švelnino skirtumą ir tada uždarė Spartaką jų aikštės pusėje. Net Spartako vartininkas Maksas, išmokęs ankstesnes pamokas, šį kartą vengė jungtis į atakas ir daugiau laiko leido tarp virpstų.

„Su visa pagarba Spartakui, nesu matęs, kad jie tiek spardytų kamuolį į užribį ar bet kur į priekį, kaip tų rungtynių antrame kėlinyje, – stebėjosi VGTU-Vilkų vadovas. – Tik jie yra patyrę ir moka protingai gintis. Sulindo į vidurį ir net turint žaidimo persvarą sunku tokioje situacijoje realizuoti progas.“

Spartako pranašumą likus 5 min. įtvirtino Dmitrijus Raksa (3:1), o prieš tai nutiko emocingas epizodas kitoje aikštės pusėje. Vilkų įsitikinimu, Eriko Milašausko ataka buvo nutraukta neleistinai, bet į reikalavimus skirti 6 m baudinį arbitrai neatsižvelgė.

„Galima pasakyti, kad tą kartą teisėjai naglai ištraukė Spartaką“, – pareiškė M. Rimas.

 

Intriga: ar Tera taps prasčiausia penkmečio komanda?

Kaip sakė filosofai, futbole ne tik kamuolys apvalus, tačiau jeigu kažkas laimi – kažkas turi ir pralaimėti.

Pralaimėtojų vaidmuo šį sezoną tenka debiutantų Teros komandai, kuri tęsia nesibaigiančių sudėties eksperimentų karuselę. Jaunimui dar sunku per trumpą laiką adaptuotis salėje, o „seniams“ sunku patempti.

Šaltiniai Teros komandoje pasakojo, kad po rudenį laimėto naktinio „Žalgirio“ turnyro vaikinai užrietė nosis ir pamanė, kad geriems treniruotis nereikia. Pasitikėjimą savimi stiprino pasiektos lygiosios pirmaisiais turais su Vilniaus kolegija ir Setaltu.

Tačiau kol kas tai yra vieninteliai Teros iškovoti 2 taškai šio sezono pirmenybėse.

Paskutinėmis savaitėmis Teros rezultatai siaubingi: pastaruosiuose 3 turuose naujokai praleidžia po 9 įvarčius. Į rungtynes su Bekentu jie pagaliau susirinko daugmaž pageidaujama sudėtimi, tačiau gavo dar vieną porciją – 2:9.

Šioje vietoje apžvalgininkas pakėlė popierius ieškodamas panašaus prasto sezono pavyzdžio. Nemalonioje kategorijoje be konkurencijos pirmauja SFK Novovileisk, kurie pandeminį 2019-2020 m. sezoną per 15 žaistų rungtynių iškovojo tik 1 tašką.

Pokovidinėje eroje per pastaruosius 5 metus rastume du itin prasto pasirodymo pavyzdžius. Eišiškių Nauja Banga 2022-2023 m. ir SK Nemenčinė pernai per 16 turų rinko po 4 taškus. Tačiau abi šios komandos sugebėjo iškovoti po vieną pergalę.

Teros kraityje kol kas dvejos lygiosios. Tad išvada aiški: per likusias septynerias rungtynes jiems karštligiškai reikia bent vienos pergalės arba trijų lygiųjų, siekiant išvengti prasčiausios penkmečio komandos vardo.

 

Savaitės citata

„Esame mėgėjiškas klubelis ir jokios babkės čia nevaikšto. Visi susirenkame laisva savo valia. Kažkokius dialogus su žaidėjais vedame, o ar jie duos naudos – pamatysime sezono pabaigoje“, – T. Diržininkas apie motyvacijos skatinimą Akto komandoje.

 

12 turo susitikimai

VDA Futsal – Bekentas. Antradienis, 20:45, LEU salė.

Tera – VGTU-Vilkai B. Trečiadienis, 20:15, Širvintų SC.

Aktas – Vilniaus kolegija. Ketvirtadienis, 20:45, LEU salė.

Visinčia – Setaltas. Penktadienis, 20:15, Šalčininkėliai.

Spartakas – Mostiškės. Pentkadienis, 20:30, Pliaterytės mokykla.