Prieššventinę savaitę VRFS futsal komandos neužtruko: per tris vakarus prasuko 6 turą ir išsiskirstė ruoštis Kalėdoms. Vienos rungtynės neįvyko – Bekentas su Aktu nerado abi komandas tenkinančio susitikimo laiko, todėl sužais sausio mėnesį.

Praėjusio turo „highlihtu“ tapo solidi Setalto pergalė prieš Vilniaus kolegiją. Studentai trumpai pasidžiaugė lygos lyderių vaidmeniu, dabar šią poziciją priversti užleisti Spartakui.

 

6 savaitės rezultatai

FK Tera – Visinčia 2:6 (2:5)
Vilniaus kolegija – Setaltas 1:5 (0:3)
Mostiškės – VDA Futsal 3:5 (0:2)
Spartakas – VGTU-Vilkai B 6:5 (2:4)

 

Savaitės rungtynės: Vilniaus kolegija VS Setaltas

Jeigu viešas pabarimas gali turėti teigiamos įtakos komandos motyvacijai ir rezultatams, geruoju to pavyzdžiu laikytume Setaltą. Po paleistos pergalės mače su Tera (4:4) Setaltas feisbuke (via Eagle Team) rėžė apie charakterio ir nusiteikimo nebuvimą, apie atsipalaidavimą, kuris esą nebeleis kovoti dėl aukso.

Gana yra gana, arba laikas nustoti juokinta publiką – nusprendė Setaltas ir 6 ture padirbėjo iš peties: įspūdingu rezultatu 5:1 nugalėta Vilniaus kolegija.

Solidžiai čia buvo paplušėta per pirmo kėlinio pirmą pusę atsiplėšiant nuo varžovų 3:0. Kai dar du įvarčiai krito po pertraukos, į aikštelę buvo galima mesti baltą rankšluostį – buvę lygos lyderiai tą vakarą šansų atsitiesti neturėjo.

Setaltas susirinko neidealiai, su 7 žaidėjais ir neturėjo dviejų pilnų ketvertų. Bet kaip paaiškėjo vėliau, kokybė nustelbė kiekybę.

„Galbūt varžovai manė, jog būsime lengvai sukramtyti, tačiau mes nebėgome kur nereikia, taupėme jėgas, ir kaip bebūtų keista, turbūt išnaudojome apie 75 proc. momentų, – analizavo Setalto apžvalgininkas. – O kadangi norėjome laimėti labiau – gavome ir keletą fortūnos šypsnių.“

Deivydas Venckus, treniruojantis Vilniaus kolegijos vaikinus, po šio pralaimėjimo neslėpė, kad komanda nesitikėjo tokių rungtynių: „Atrodė, buvome pasiruošę viskam, bet jų gynyba išmušė iš vėžių. Dar prie nulinio rezultato jie žaidė su mintimi „svarbu nepraleisti, o patys kažkaip įmušime“. Nuo pirmų minučių lyg ir kontroliavome rungtynes, bet iš niekur sumušti keli Setalto įvarčiai dar labiau surakino mus puolime.“

Objektyvumo dėlei reikia pažymėti, kad nors susitiko tuo laiku lygos lyderiai ir septinta komanda, būtent lyderiai tą vakarą atrodė kaip septinta komanda.

Setaltas davė varžovams gerų pamokų elementariose situacijose, standartinių padėčių išpildymuose, o varžovų jaunatvišką greitį ir energiją gesino užsiimdami tinkamas pozicijas ginantis.

„Tą vakarą Setaltas užrakino visus kelius prie jų vartų. Pergudravo mus išsidėstymu ir kompaktiška gynyba. Skrockas žaidė labiau atsitraukęs prie vartų ir viską valė. Yra kaip yra, pasidarysime išvadas po šio pralaimėjimo ir judėsime toliau“, – konstatavo D. Venckus.

 

Turo tema: rusenanti motyvacija Šalčininkėliuose

Prieš futsalo sezono pradžią į I lygą sugrįžusios Šalčininkėlių Visinčios vadovas Valerijus Barbarovičius ambicingai deklaravo, kad ši komanda pajėgi kovoti dėl medalių ir būtent to sieks, o realų vaizdą pamatysime po 4-5 savaičių.

Kelti aukštus tikslus nėra gėda, bet po pirmų savaičių pamatėme, kad Visinčiai toli gražu iki medalių – penki pralaimėjimai sezono starte, švelniai tariant, nenuteikė optimistiškai.

Ypač stipriai per pakaušius kirto paskutinis pralaimėjimas namie prieš VDA Futsal rezultatu 0:12.

Todėl 6 turo rungtynės Širvintose prieš Terą Šalčininkėlių komandai buvo „do or die“ klausimas – pagaliau sukruti ir parodai ambicijas, arba pasmerktas likti lentelės dumble, ar net dar blogiau.

„Neslėpsiu, po VDA rungtynių buvo visokių minčių, apmąstymų. Pralaimėti 12 įvarčių ir dar namie? Aš apskritai nepamenu tokio rezultato mūsų istorijoje. Čia nepaaiškinama. Kalbėjome, kad reikia susiimti ir pradėti žaisti, arba tiesiog nuimti komandą iš lygos ir visiems skirstytis. Bet labai nesinorėjo to daryti“, – atviravo Visinčios žaidžiantysis treneris Gžegožas Vilkin.

Pokalbis padėjo. Nors Visinčia į Širvintas atsivežė tik du keitimus, pati sudėtis buvo labai kokybiška ir to pakako pirmajai pergalei pasiekti. Svečiai nuo pradžių kontroliavo rungtynes, sumušė kelis greitus įvarčius bei pelnytai nugalėjo 6:2.

„Pataikėme su žaidėjais. Atvažiavo vaikinai su patirtimi ir meistriškumu, patys laimėje futsal varžybų medalių. Manau, mūsų turima futsalo patirtis šiose rungtynėse tapo esminiu faktoriumi, – sakė Visinčios treneris. – O kai pirmas įmuši kelis įvarčius, žaisti tampa daug lengviau. Kai prasileidžiame patys, atsiliekame negrįžtamai. Tera turėjo 13-15 žaidėjų, bet mes su 7 juos apibėgome. Tikriausiai jie to nesitikėjo, galvojo – autsaideriai, atvažiuoja iš toliau, nebus pasiruošę. Bet sužaidėme.“

Link pirmosios pergalės Visinčią nutempė jaunoji karta – Riterių atstovas Deimantas Rimpa (3 įv.) ir iš Spartako perėjęs Raimondas Klimas (2).

Jaunimo entuziazmas Visinčioje labiausiai pastebimas. Net seni futsalo specialistai stebisi, kaip jie energingai išbėgioja visas rungtynes. Bėda, kad to jaunimo nėra daug ir išlaikyti tolygų tempą visą valandą nelengva užduotis.

„Jaunimas niekada negalvoja apie jėgų taupymą ir tas tikrai kiša koją, – pripažino treneris. – Būna, pradedi gerai, o po to viskas keičiasi. Su Vilkais B turėjome trijų įvarčių persvarą ir po to gavome keturis atgal. Jauni netaupo savęs, jie negalvoja apie pasikeitimą ir poilsio minutę, nes dar sunkiai jaučia žaidimo pulsą.“

Pergalė Širvintose kilstelėjo Visinčios motyvaciją ir suteikė iliuziją, kad po švenčių atsinaujinus futsal pirmenybėms tokių sėkmingų rungtynių bus daugiau.

Būtent to tikisi ir pats G. Vilkin: „Jau nesinori vėl patirti tos gėdos. Visinčia – komanda su istorija o rezultatai – 0:12 ar 2:9. Reikia susiimti. Kaip visada, prieš sezoną norinčių ir žadančių žaisti buvo daugiau, nei dabar žaidžiančių. Ant popieriaus yra viena sudėtis, o aikštelėje – visiškai kita. Kitos komandos turi savo branduolius, mes į rungtynes susirenkame iš pakampių. Nieko nepriversi, tai nėra profesionalus sportas. Todėl tikiu, kad po Naujųjų reikalai pasitaisys į gerąją pusę ir komanda užsives.“

 

Savaitės pozityvas: Spartako įtūpstas į pirmą vietą

Pralaimėjus Vilniaus kolegijai, o Aktui nusikėlus savo rungtynes su Bekentu, Spartakas išnaudojo pasitaikiusią proga iškopti į pirmąją lentelės vietą. Ir dabar tą lentelę Dmitrijus Raksa gali fotografuoti ir įsirėminti kur nors šventinės eglutės fone. Iki pat kitų metų sausio 9-osios, kai žais artimiausias savo lygos rungtynes.

Bet kiti metai bus kitais metais, kaip sakė garbus Salininkų komandos vadovas. O dabar galima mėgautis šlovės momentu. Juolab – šventės.

Į tą pirmąją vietą Spartakas įsispraudė po sudėtingos pergalės 6:5 prieš VGTU-Vilkų dublerius.

Galbūt atrodė, kad vieni lyderių nestabilius dublerius pasiims daug lengviau, bet gavosi visiškai priešingai.

„Nieko panašaus, labai sunkios rungtynės. Aš nesuprantu, ką jie daro 8 vietoje. Man patinka, kaip jie žaidžia susikaupę, nuo gynybos ir nesiblaškydami“, – pastebėjo D. Raksa.

Artėjant penktadienio vakarui VGTU-Vilkų B treneris Marijus Rimas buvo apsvarstęs rungtynių nukėlimo galimybę, bet nusprendė žaisti. Po šimtmečio pertraukos jis į salę žaisti prikalbino Virmantą Lemežį, tokiu būdu svečių komanda susikombinavo vienintelį keitimą.

„Susirinko tiek ir tokie, kur gali mėginti žaisti protingai, o ne bėgioti po visą aikštelę pirmyn atgal“, – paaiškino M. Rimas.

„Mums irgi trūko trijų svarbių žmonių, kiti su mažomis traumelėmis buvo. Vilkai apskritai su 1 keitimu ir net neatrodė, kad pavargo ar nepabėga. Būna, kad blogesnės aplinkybės netgi išeina į naudą“, – pastebėjo Spartako vadovas.

Kukliomis pajėgomis Vilkai žaidė ramiai ir užtikrintai, pirmavo beveik visą kėlinį. Į pertrauką išėjo pirmaudami dviejų įvarčių persvara.

„Aš po pirmo kėlinio Maksui pasakiau, kad jie laimės 5:4. Nu gerai, ne 5:4, o 6:5, bet laimėjo“, – gyrėsi fotografas Saulius Čirba.

Čirba buvo teisus, bet viskas neįvyko savaime. Spartakas galingai startavo antrame kėlinyje ir po trijų minučių jau buvo priekyje 5:4.

Mantas Leonavičius po to lygino rezultatą, o Valdemaras Šaveiko kontratakoje įmušė, kaip vėliau paaiškėjo, lemiamą įvartį – 6:5.

„Sudėtinga pergalė. Tikrai ne viskas aikštelėje sekėsi taip, kaip mes norėtume. Ir kažkurį laiką atsiliekant, nesigaunant žaidimui, mes pradėjome nervuotis. Bet komanda kažkaip ištraukė per kančias, per didelį norą. Turbūt padėjo gera vidinė chemija“, – reziumavo D. Raksa.

Nereikia čia stebėtis tuo, kad su vienu keitimų Vilkai-B vos neištraukė taško, davė suprasti M. Rimas: „Ta trijų minučių pradžia antrame kėlinyje viską sujaukė. Nepasakyčiau, kad išėjome nesusikaupę – taip sukrito. Apylygės rungtynės, tik jiems pasisekė labiau. Nieko čia keisto, ne prieš Kauno Žalgirį žaidėme. Spartakas moka žaisti protingai, neskubėti, turi standartinių padėčių pasiruošę.“

 

Atėjau, pamačiau, nugalėjau

VDA Futsal komanda turėjo aktyvią praėjusią savaitę paminint Kalėdinių renginių maratoną. O savaitės pabaigoje laukė išvyka į Šalčininkėlius žaisti 6 turo rungtynių su Mostiškėmis.

Praėjusį sezoną VDA abu kartus tarpusavio rungtynėse siuntė į Mostiškių vartus po 10 įvarčių. Praėjęs penktadienis tokio lengvo pasivaikščiojimo nežadėjo vien dėl kalėdinių renginių ciklo.

Ir buvo sunku. VDA pirmą kėlinį laimėjo 2:0, bet po pertraukos vakarėlį užkūrė Mostiškių komandos broliai Danielis ir Tomašas Gulbickis. Po jų įvarčių mačo šeimininkai išsiveržė į priekį 3:2.

VDA atsiliko netgi likus žaisti 13 minučių, bet tuomet Darius Pupliauskas išlygino ir persvėrė rezultatą, o priešpaskutinę minutę krito lemiamas Roko Grikšto įvartis – 3:5.

„Svarbu, kad sugrįžome į rungtynes ir jas laimėjome. Pavadinčiau tai stipriai darbine pergale. Gerai tokia nata pabaigti metus“, – sakė VDA treneris Dominykas Jonaitis.

VDA Futsal pabaigė VRFS lygos metus, bet dar laukia kova LFF futsal taurėje – gruodžio 28 d. numatytos pirmojo etapo išvykos rungtynės Joniškyje su Saned. Sėkmės atveju VDA aštuntfinalyje kovotų prieš Akmenės kraštą.

 

Savaitės citata

„Normali ta mūsų sudėtis. Salėje pavargti sunkiau. O kokia nauda iš 10 žmonių? Nepjausi žaidimo ritmo dešimty susirinkus“, – M. Rimas įžvelgė žaidimo su vienu keitimu prasmę ir naudą.