Salės futbolo VRFS lyga pradeda paskutinį sezono mėnesį atsinešdama neįtikėtinas permainas kovoje dėl aukso ir aštrėjančią bronzinę intrigą.

Praėjusią savaitę 14 ture būta labai įspūdingų ir kvapą gniaužiančių kovų. Kaip toje dainoje: „dabar geriausi mūsų vakarai“. Ir labiausiai nenuspėjami.

 

14 turo rezultatai

FK Tera – Sapartakas 2:7 (2:3)
Visinčia – Vilniaus kolegija 2:6
Bekentas – Setaltas 5:7 (0:5)
VDA Futsal – VGTU-Vilkai B 4:5 (1:3)
Aktas – Mostiškės 4:7

 

Turo įvykis: sensacingas Akto pralaimėjimas

Sužinojus Akto ir Mostiškių rungtynių rezultatą (4:7), pirma į galvą šovusi mintis buvo „Ar tikrai?“ Teko pasitikslinti pasiteiraujant atsakingų žmonių. Pasirodo – tiesa.

Dėl titulo kovojanti ir lygoje didžiąją dalį sezono pirmavusi komanda sugebėjo atsiimti 7 įvarčius nuo buvusių autsaiderių, kurie visai neseniai fiksavo 8 pralaimėjimų seriją.

Kaip?

„Galima daug pilstyti, kodėl kas ir kaip, bet tai būtų tik tuščios kalbos. Šį kartą norisi mažiausiai komentuoti, – atsiduso Akto treneris Tadas Diržininkas. – Šį kartą mums labai nepasisekė. Kai reikėjo gerų rungtynių, nesugebėjome jų sužaisti.“

Geniai šiose rungtynėse pirmavo 4:2 ir įprastu atveju būtų tiesiausiu keliu nukeliavę link pergalės. Bet penktadienį viskas apvirto aukštyn kojomis. Mostiškės staiga pelnė vieną, antrą, trečią įvarčius, persvėrė rezultatą, o šoke atsidūręs Aktas pradėjo panikuoti.

Atsilikdami jie keitė vartininką papildomu aikštės žaidėju, bet norimos naudos tai nedavė. Mostiškės apsigynė ir baudė juos kontratakomis – 4:7.

„Ką dabar galutinai supratau – žaisti daugumoje penkiese mes tiesiog negalime ir nemokame“, – pareiškė treneris.

Ir pridūrė: „Pavartosiu seną gerą frazę: dėl visko kaltas treneris, nesugebėjęs parinkti tinkamos taktikos ir priimti tinkamų sprendimų. Taip ir parašykite.“

Neseniai pirmavęs lygoje Aktas dabar nuo Spartako atsilieka 3 taškais. Tai reiškia, kad likusiose rungtynėse klysti nebegali.

„Mes tą puikiai suprantame. Yra toks posakis, kad „kas mūsų nenužudo, tas padaro stipresniais“. Taigi, dabar turėsime dar keturis turus šiam posakiui patvirtinti“, – vylėsi T. Diržininkas.

 

Savaitės rungtynės: trys valandos „pedagoginio“ balkone

VIKO sporto salėje dažnai galima sutikti buvusį žalgirietį ir Lietuvos futbolo rinktinių direktorių Robertą Tautkų. Žmogus labai myli futbolą ir vaikšto ne tik į A lygos, bet ir į I lygos, draugiškas rungtynes, o taip pat ir futsalo kovas.

VRFS futsal lygos rungtynes jis stebėjo ne pirmą kartą. Todėl apžvalgininkui pasidarė smalsu paklausti, ar Robertui tikrai įdomios tokio lygio rungtynės, ar jis tik bando prastumti laiką?

„Aš ateinu pažiūrėti, kaip nereikia žaisti“, – su sau būdingu humoro stiliumi ironizuodamas atsakė R. Tautkus.

O vis dėl to pažiūrėti tą vakarą buvo, ką. Ir Bekento – Setalto, ir VDA Futsal – VGTU Vilkų dublerių rungtynėse dramos pasitaikė kaip reta daug.

Pirmas veiksmas

Bekentas ir „pedagoginio“ salė turi tampriai susijusią istoriją. Šlovingais laikais Bekentas čia žaisdavo savo A lygos rungtynes, o salės balkonai kartais girgždėdavo nuo sirgalių ir jų keliamo triukšmo.

Salės interjeras iki šiol menkai pasikeitęs. To paties dizaino tamsūs ir niūrus koridoriai su rėmelių tipo informaciniais stendais ant sienų, tas pats senas miniatiūrinis, bet neužmušamas, lyg „per sniegą“ transliuojantis televizorius budinčiojo kambariuke.

Pasikeitė tik Bekento statusas. Komanda ir rezultatai nebe tie, žaidžia jie daugiau iš idėjos, nei iš sportinio intereso. Natūralu, kad į balkoną nebesirenka tifozių minios.

Ketvirtadienio mače, atmetus operatorių ir fotografą nesusirinko nė dviejų dešimčių futsalo mylėtojų. Rungtynių metu jų skaičius svyravo nuo 13 iki 18.

Ir aikštelėje įvykiai klostėsi taip, kad neatrodė, juk čia laukia stulbinamas vakaras. Po keliolikos minučių viskas panašėjo į liūdną Bekento sutriuškinimą.

Setaltas viso sezono metu skundėsi prasta progų realizacija, bet pirmame kėlinyje jiems krito beveik viskas. Ir į devyniukę, ir nuo virpsto, ir galva – visi kamuoliai rasdavo plyšį Simono Sabonio vartuose.

Kėliniui artėjant link pabaigos rezultatas tapo 5:0 Setalto naudai. Galėjo būti net didesnis, bet pirmaujantieji pradėjo puolime naudoti išdurtukus, ieškoti klynų, žaisti kulnu, užuot pasirinkę paprastesnius variantus. Nesėkmingai.

O Bekentas per pertrauką ramiai pasikalbėjo ir nusprendė parodyti, kad 5 įvarčių atsilikimas salėje visiškai nieko nereiškia.

Greitai sumušė du įvarčius ir rezultatas tapo 2:5. Neaišku, ar Setaltą išgąsdino Arsenijaus Buinickio ryškiai raudonas džemperis, bet žaisti prieš kiekybinę daugumą jie atrodė visai nepasiruošę ir sutrikę.

Dalis lygos komandų žaisdamos daugumoje atrodo pasimetusios, perskuba, nervinasi ir pradeda priekaištauti vienas kitam. Setalto bėda ta, kad Bekentas yra puikiai nušlifavęs žaidimo 5x4 elementą ir tą daro labai užtikrintai.

Įvarčiai toliau krito ir rezultatas staiga tapo 5:5.

Setalto treneris Dmitrijus Timko po rungtynių pasakys: „Pirmame kėlinyje mes žaidėme gerai ir tą reikėjo tęsti toliau. Nežinau, kodėl komanda sustojo, pradėjo tempti laiką, kai buvo likę dar 20 minučių. Žaidėme ant ištiestų kojų ir varžovai mus prigavo.“

Įdomu, kad kai Bekentas paėmė minutės pertraukėlę, pats D. Timko liko nuošaliau ir net nėjo prie komandos. Įtampos buvo daug, atsirado nesutarimų, todėl patiems paliko išsispręsti tuos klausimus.

Ir Setaltas sugebėjo išsikapstyti, nepasidaryti gėdos. Ernesto Bublevič įvartis perlaužė rungtynes, o Tadas Olbikas paskutinėmis sekundėmis jau mušė į tuščius vartus – 7:5.

Beliko tik svarstyti, kaip viskas būtų pasibaigę, jei Bekentas ir išlyginęs rezultatą toliau būtų žaidę penkiese. O išsilyginus sudėtims, Setaltas nusiramino ir susigrąžino iniciatyvą.

Antras veiksmas

Santūriai pasidžiaugę išplėšta pergale ir apsikrovę šviežiomis picomis, Setalto delegatai užkopė į balkoną stebėti kitų rungtynių tarp VDA Futsal ir VGTU-Vilkų B. Bei tikėtis netikėtumo – Vilkų dublerių pergalė stiprintų Setalto viltis pavyti nuvažiuojantį prizininkų traukinio vagoną.

VDA Futsal išrikiavo ne stipriausią sudėtį – iš pagrindinių žaidėjų jiems trūko Dariaus Pupliausko ir Vidmanto Veikalo. Bet kokiu atveju, jie laikyti susitikimo favoritais. Juolab jų varžovai susirinko tik su dviem keitimais. Antra vertus, žaidžiantysis Vilkų-B treneris Marijus Rimas yra sakęs, kad daug keitimų jam tik trukdo. Esą trys yra optimalu, su dviem – sunkiau, bet žaisti įmanoma.

Šituo teiginiu buvo galima dar kartą įsitikinti.

VDA Futsal rungtynių pradžioje dėl žioplų klaidų ir nerangumo palindo po šaltu dušu, po kurio atsidūrė keblioje situacijoje su -2.

VGTU-Vilkai B toliau žaidė ramų ir tvarkingą futsalą, į oponentų įvarčius atsakydavo savaisiais, taip versdami juos nervintis. O vartininkas Yanas Trubachas, nepaisant smulkaus sudėjimo, eilinį kartą sėkmingai traukė jam skriejančius kamuolius.

Antrame kėlinyje galvą pametė VDA žaidėjas Rokas Grikštas, sugalvojęs jėga įrodinėti savo tiesas. Raudona kortelė, o kiekybinį trumpalaikį pranašumą VGTU-Vilkai B įtvirtino Vladislavo Pientsovo įvarčiu (2:4). Po kelių minučių įmušė Deividas Maciulevičius ir VDA stovykloje pakvipo degėsiais – 2:5.

Į šturmą pakilę VDA dėka Petro Harapko sušvelnino atsilikimą iki minimumo (4:5), tačiau trenerių štabas nei tada, nei po to užsispyrusiai nekeitė vartininko penktuoju aikštės žaidėju.

Ir vis dėlto, poo šių rungtynių išliko vienintelis ramybės nedavęs klausimas: kodėl VDA Futsal pabaigoje nesiryžo keisti vartininko aikštės žaidėju? Ankstesni jų tokie bandymai dažniausiai nebūdavo vaisingi, tačiau logika diktuotų, kad atsiliekant vis tiek turėtum rizikuoti.

„Buvo ne mūsų vartininko vakaras. Be to, savo minutės pertraukėlę jau buvome išnaudoję. O kai leidžiame penktą aikštės žaidėją, mes paimame pertraukėlę ir susitariame, kaip žaisime tokiu išsidėstymu“, – paaiškino VDA vadovas Dominykas Jonaitis.

Galutinis rezultatas daugeliui prilygo staigmenai, bet ne M. Rimui: „Dėl ko stebėtis? Sužaidėme geras ir tvarkingas rungtynes. Viskas gerai.“

Patenkinti buvo ir Setalto delegetai. VDA Futsal pranašumas prieš juos per vieną vakarą sumažėjo nuo 7 iki 4 taškų. O abiem komandoms dar liko žaisti po 5 rungtynes.

 

Balkono privalumai

Vilniaus kolegijos treneris Deivydas Venckus per emocingas rungtynes su Spartaku gavo raudoną kortelę ir turėjo praleisti 14 turą. Tiksliau – negalėjo būti prie komandos per rungtynes.

Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Rungtynės su Visinčia vyko VIKO sporto salėje. Vaizdas iš balkono čia – netgi geresnis nei nuo atsarginių suolo. Triukšmo lygis taip pat nėra kurtinantis, tad komandos nariai puikiai girdi tavo patarimus.

Turime ne vieną pavyzdį iš didžiojo futbolo A lygos, kai pašalinti treneriai kaip žuvys vandenyje jaučiasi kukliuose mūsų stadionuose, tad ką jau kalbėti apie salės futbolą.

Vilniaus kolegija solidžiai pradėjo rungtynes su Visinčia ir neleido suabejoti savo pranašumu. Pirmaudami 5:0 jie Setalto klaidų nekartojo, o galutinę pergalė pasiekė rezultatu 6:2.

„Sužaidėme ramiai ir užtikrintai, net klausimų neturėjo kilti, kas laimės, – teigė D. Venckus. – Gal dažniau reikės per savo komandos rungtynes balkone būti.“

 

Savaitės skaičius: 18

Tiek įvarčių per dvejas tarpusavio rungtynes į Teros vartus prispardė Spartako žaidėjai.

Pirmame ture jie laimėjo 11:1, praėjusią savaitę – 7:2.

Nors Dmitrijus Raksa baiminosi Teros pasipriešinimo („jiems rungtynės su Aktu gali būti nesvarbios, o prieš mus atiduos viską“), nieko panašaus nenutiko.

Apie nykstančią intrigą buvo galima nuspėti dar prieš rungtynėms prasidedant. Mat pagrindinių Teros žaidėjų žiedas į Širvintas taip ir nenuvyko, o beveik visas rungtynes teko išbėgioti komandos vadovui Sergejui Vasiljevui.

Spartako atstovai priešpriešą su Tera dėl savitų tarpusavio santykių bei ryšių pavadino derbiu, bet kai per du mačus sumuši 18 įvarčių – kalbėti apie derbio statusą sudėtinga.

„Žinau, kad Tera labai norėtų mus nugalėti. Taip jau susiklostė šį kartą. Mes irgi susirinkome ne visi, sužaidėme tikrai nestebuklingai, buvome apsunkę. Bet pergalei to užteko ir svarbiausia čia yra paimti 3 taškai“, – sakė D. Raksa.

 

15 turas: Aktas klysti nebegali

Situacija lygoje keičiasi greitai. Aktas prieš kelias savaites gana saugiai jautėsi lyderių pozicijoje, bet po siaubingų dviejų rungtynių staiga nuo Spartako atsilieka 3 taškais. Šią savaitę Geniai žais su VGTU-Vilkų dubleriais ir klysti nebegali. Dar vienas taškų praradimas gali reikšti auksinės kovos pabaigą anksčiau laiko. Ir ne jų naudai.

Psichologinis ir emocinis pranašumas dabar Spartako pusėje. Jiems kaip iš dangaus nukrito auksinis šansas, kurio laukta N metų. D. Raksos kapela į Šalčininkėlius važiuos su labai aiškiu tikslu.

Spaudimas jau slegia ir trečioje vietoje esančius VDA Futsal pečius. Antradienį jie privalo nugalėti Terą, kad likusiose kovo mėnesio rungtynėse patys kontroliuotų savo padėtį.

VDA Futsal – FK Tera. Antradienis, 20:45, VIKO sporto salė.

Setaltas – Mostiškės. Trečiadienis, 20:15, Širvintų SC.

Bekentas – Vilniaus kolegija. Ketvirtadienis, 20:45, VIKO sporto salė.

Aktas – VGTU-Vilkai B. VIKO sporto salė.

Visinčia – Spartakas. Penktadienis, 20:15, Šalčininkėlių salė.