VRFS futsalo lygoje praėjusią savaitę nutiko unikalus įvykis – Teros komanda iškovojo pirmąją sezono pergalę. Tai suteikė jiems viltį pakilti iš turnyro lentelės dugno.

Tera šia pergale džiaugėsi, nes jos laukė ilgai. Panašiai džiaugėsi ir Aktas, po velniškai sunkiai iškovotų trijų taškų išlaikęs pirmąją poziciją.

Vienos rungtynės 12 ture neįvyko. Mostiškių komanda pasirinko švęsti Valentiną ir į rungtynes su Spartaku neatvažiavo. Kaip yra reglamentuota, tokiais atvejais varžovų nesulaukusiai komandai (Spartakui) už dyką atiteko techninė pergalė ir trys taškai į taupyklę.

 

Rezultatai:

Spartakas – Mostiškės 5:0
Visinčia – Setaltas 4:8
Aktas – Vilniaus kolegija 4:3
Tera – VGTU-Vilkai B 10:4
VDA Futsal – Bekentas 5:3

 

Savaitės rungtynės: Aktas vs Vilniaus kolegija

Kaip yra sakęs Akto treneris Tadas Diržininkas, kai pamatė jis savo komandą lentelės viršuje po pirmo turo, taip norėtų matyti ir po paskutinio.

Bet iki to dar laukė netrumpas kelias ir septynios sudėtingos savaitės.

Vienas žingsnelis iš septynių buvo žengtas praėjusį ketvirtadienį, kai Aktas 4:3 nugalėjo Vilniaus kolegiją. Ir tuo pačiu eliminavo juos iš kovos dėl aukso.

Pirmame rate tarpusavio kovoje Aktas taip pat laimėjo 4:3. Tačiau tada vos neišbarstė keturių įvarčių pranašumo ir pabaigoje turėjo nervingas minutes. Šį kartą patys mušė pergalingą įvartį susitikimo pabaigoje.

Permainingose rungtynėse du kartus pirmavo Vilniaus kolegija, po to į priekį veržėsi Aktas (3:2). Studentai lygino, bet likus žaisti 3 minutes padarė lemtingą klaidą išsimušdami kamuolį. Jį perėmęs Eimantas Budreckas pasivarė į priekį ir smeigė pergalingą įvartį – 4:3.

„Nepasisekė. Vertinant patį žaidimą, kokiais 60/40 mes atrodėme geriau. Bet daug neišnaudotų progų, virpstai... Ir mūsų pačių klaidos. Viską gerai iliustruoja paskutinis praleistas įvartis, kai išsimušdami užribį tiesiog atidavėme jiems kamuolį“, – konstatavo Vilniaus kolegijos treneris Deivydas Venckus.

Dėl titulo kovojančių komandų brandos požymis yra sugebėjimas laimėti didelės svarbos rungtynes.

Aktas šiemet turi viską, ko reikia – patirtį, meistriškumą ir šaltakraujiškumą.

Jaunatviškas entuziazmas bei degančios akys irgi gerai, tačiau kartais tai lemiamu metu kiša koją.

„Pritarčiau šiam teiginiui. Futsalas nėra vien greitis ir fiziškumas, daug dalykų slypi detalėse. Tokio lygio rungtynėse kažkiek lemia ir sėkmė, bet juk sakoma, kad geriems sekasi, – šyptelėjo T. Diržininkas. – Girdžiu kalbant, kad tas varžovų baudinys, po kurio jie išlygino iki 3:3, buvo silpnokas. Kaip ten bebūtų, mes dar radome jėgų įmušti ketvirtą, o jie savo gera proga nepasinaudojo. Kodėl nepasinaudojo? Vėlgi – detalės. Rungtynės buvo geros, lygiavertės, varžovai verti vienas kito. Jei sugebame laimėti svarbias rungtynes vieno įvarčio persvara, tai rodo šiokią tokią meistriškumo persvarą mūsų naudai.“

„Dėl didesnio meistriškumo aš gal nesutikčiau, bet tikrai jie yra vyresni, daugiau patyrę ir labiau kantresni. Išlaukia progų ir susimuša jas. Tie įvarčiai kartais krenta iš niekur, po mūsų klaidų, – pripažino D. Venckus. – Mūsų jaunimas kartais bėga per daug ir paskuba. Kai reikėtų numesti tempą, jie pameta galvas. Visa tai ateina su metais ir patirtimi.“

Antras pralaimėjimas prieš Aktą beveik užtrenkė Vilniaus kolegijai duris siekiant čempionų titulo. Bet pirminis tikslas – medaliai – lieka reali siekiamybė.

„Iki praėjusio turo 1 vieta atrodė pasiekiama, bet mes apie ją daug negalvojome. Realus mūsų tikslas buvo ir yra medaliai, jis išlieka. Kol kas visi šansai mūsų rankose“, – sakė D. Venckus.

Prie sėkmingų Akto rezultatų taip pat prisideda patirtis ant atsarginių suolo. Klubo mohikanai veteranai Labulis su Ovke šį sezoną iš tribūnos balkono nusileido ant atsarginių suolo ir demonstruoja savo vokalinius sugebėjimus patardami treneriui.

Tačiau čia yra ir kita medalio pusė, kaip toje patarlėje sakoma: „Devynios auklės – vaikas be galvos.“

„Tas mūsų stuffas solidus, bet aš galvoju, kad kartais būna per daug replikų ir komentarų. Mes rūbinėje pasikalbame ir išsikalbame, prieiname nuomonės, kad rungtynių metu reikėtų ramybę palaikyti. Nes kai visi turi, ką pasakyti, nelabai iš to naudos būna. Žaidėjas varosi kamuolį ir girdi skirtingas replikas: „atiduok tam“, „stabdykis“, „imk po savim“. Aš nesu despotas, kad tokias iniciatyvas gniaužčiau. Tuomet pats bandau būti ramesnis. Visgi pritarčiau gerb. M. Rimo nuomonei, kad žaidėjas aikštėje gavęs kamuolį turi pats priimti sprendimus, o ne laukti patarimų nuo suolo“, – įsitikinęs T. Diržininkas.

Su kiekviena tokia sunkia pergale Aktas artėja prie išsvajoto tikslo. O pirmadienį jų laukia vienos svarbiausių rungtynių klubo istorijoje. VIKO sporto salėje 20:45 val. Geniai LFF taurės ketvirtfinalyje susikaus su Vilkaviškio Bruklino komanda. Nugalėtojui atiteks bilietas į finalo ketverto turnyrą.

Stebuklo tikimybė pedagoginio salėje labai menka, tačiau kiekvienos tokios rungtynės mėgėjams tampa labai gera praktika ir duoda vertingos patirties. Kurią vėliau galima atsinešti į VRFS futsal lygos pirmenybes.

„Aš didelio eksperto nevaidinsiu ir neapsimesiu, kad esu išstudijavęs Bruklino komandą. Apie juos žinau nedaug. Mūsų tikrai neslėgs jokia psichologinė našta. Tačiau komandų meistriškumas nelygintinas ir favoritas daugiau, nei aiškus. Tik nesinorėtų, kad mus suskabytų 19:1 ar panašiai. Savo sudėtį surinksime ir tikrai pakovosime. O kaip bus, pamatysime jau pirmadienį vakare“, – prieš laukiantį testą kalbėjo T. Diržininkas.

 

Turo įvykis: pirmoji Teros pergalė

Oficialu: FK Tera šį sezoną netaps prasčiausia VRFS futsal lygos penkmečio komanda. Praėjusios savaitės apžvalgoje akcentavome, kad norint išvengti šios gėdos, būtina rinkti 5 taškus, t. y., prie esamų 2 pridėti dar 3.

Atrodo, Teros komanda perskaitė šias eilutes ir reikalus sutvarkė jau po poros dienų, kai Širvintose 10:4 nukalė VGTU-Vilkų dublerius.

Prielaidų tokiam rezultatui iš pradžių nebuvo. Tera į šias rungtynes atsinešė 6 pralaimėjimų seriją, o pastarosiose 3 rungtynėse praleido po 9 įvarčius. Netgi mačo su VGTU-Vilkais B pradžioje jie anksti prasileido 2 įvarčius.

O tada viskas apsivertė aukštyn kojomis.

„Visa komanda labai norėjo laimėti ir pagaliau tai pavyko. Turbūt pirmą kartą šį sezoną mūsų pirmasis ketvertas sužaidė taip, kaip gali, tvarkingai ir solidžiai. Negaliu pasakyti, kokiu būdu apvertėme šitas rungtynes. Gal Marijus Rimas atsakytų į šį klausimą“, – svarstė Teros vadovas Sergejus Vasiljevas.

O VGTU-Vilkų treneris M. Rimas į klausimą atsakė taip: „Nuvažiavome žaisti penkiese, šeštas prisijungė jau rungtynių metu. Su dviem keitimais greitai pavargome, nustojome grįžti į gynybą. Ir, kaip visada, šimtai neišnaudotų progų, po to jau rankos nusvyra. O Terai sulindo beveik viskas. Kamuolys apvalus.“

Teros rezultatai galėtų būti geresni, jei ne chaosas renkant sudėtį ir rotuojant žaidėjus.

„Į mūsų treniruotes ateina 9-10 žaidėjų, bet dauguma tų, kurie į pagrindą nepatenka. Visą sezoną nepavyksta suderinti gynybos veiksmų. Kažką keičiame, kažką kombinuojame, bet dėl tos didelės rotacijos pasipila klaidos, – aiškino Teros vadovas. – Šį kartą pirmasis ketvertas labai gerai susiklijavo tarpusavyje ir laimėjome.“

Dalykai turnyro lentelėje keičiasi greitai. Ilgai dugne tupėjusi Tera kitą savaitę turi progą kilti iš paskutinės pozicijos, jei nugalės Mostiškių komandą.

„Mes strategavome, kad yra komandos, prieš kurias galime ir turime laimėti. Bet rungtynėms prieš jas surinkdavome tokią sudėtį, kad užkabinti palankų rezultatą buvo sudėtinga. Labai tikiuosi, kad šita pergalė nebus paskutinė. Nors vėliau mūsų tvarkaraštis bus labai sudėtingas, mėginsime pagadinti nuotaikas lyderiams. Įgauname patirties, tobulėjame ir įsibėgėjame. Turbūt keista tai girdėti, kai jau du trečdaliai sezono prabėgo. Tačiau visa ta patirtis pravers ateičiai“, – įsitikinęs S. Vasiljevas.

 

Savaitės tema: atsipūtęs Bekentas

„Jūs per mažai kalbate apie Bekentą“, – replikavo vienos komandos vadovas.

Pakalbėkime šį kartą.

Bekentas šiemet kitoks, nei buvo praėjusį, sugrįžimo sezoną. Jei prieš metus jie greitai prarado žaidimo džiaugsmą ir nebuvo tikri dėl savo ateities, tai šiemet žaidžia linksmą futsalą, tapo tvirtais vidutiniokais ir nusipelnė daugelio varžovų pagyrimų.

Skaičiai irgi kalba už save. Praėjusį sezoną Bekentas per 16 turų surinko 11 taškų. Šį – 11 taškų turėjo jau po 7 rungtynių, o dabar yra sukaupę 18.

„Malonu, kai kažkas gražiai kalba apie tave, – sakė Bekento treneris Arsenijus Buinickis. – Didelio skirtumo tarp šio ir praėjusio sezono komandos nėra. Sudėtis išliko ta pati, renkamės daugmaž panašiai, todėl susižaidimas negalėjo staiga pagerėti. Bet pasikeitė žaidėjų požiūris ir atsakingumas. Čia yra esminis dalykas.“

Po praėjusio sezono netgi svarstę vėl trauktis iš futsalo, Bekento vadovai priėjo bendros išvados – žaidimas pirmiausiai turi teikti džiaugsmą.

„Tą akcentuojame ir dabar. Jei nebūtų malonumo žaidžiant, tuomet dalyvavimas varžybose tapti visiškai nereikšmingu. Nežinau, kas užvedė komandą. Gal įtakos turėjo pirmosios sezono rungtynės su Setaltu, kai išlindome paskutinėmis sekundėmis išlygindami rezultatą. Tai davė daug gerų emocijų, komanda patikėjo savimi, patikėjo, kad gali žaisti su visais. Ir užsikūrėme, – tvirtino A. Buinickis. – Sportinių tikslų nesame išsikėlę, nes rezultatas yra tik vienas: pirmoji vieta. Visos kitos nereikšmingos. Tikslas ir toliau bus gauti malonumą aikštelėje. O jei dar pavyksta apsiginti, iškišti gerą pasą ir įmušti, tuomet dar smagiau.“

Bekentas išsiskiria specifiniu žaidimo braižu. Jie mėgsta vietoje vartininko įvesti penktą aikštės žaidėją ir tą daro ne pavieniais epizodais, o ilgesnėmis rungtynių atkarpomis.

Būtent taip buvo žaidžiama ir praėjusią savaitę su VDA. Nors žaidimo kontrolė ir iniciatyva priklausė Bekentui, tačiau jų varžovai dažniau mušė įvarčius – 3:5.

Tokia taktika visada bus rizikinga, bet Bekentas jos išsižadėti neketina.

„Jei žaistume be penkto žaidėjo, rezultatas su VDA galėjo būti kitoks. Bet mes žiūrime pagal aplinkybes. Kartais taip elgtis priverčia trumpesnis suolas ar netikėtai patirtos traumos. Antra vertus, pastebėjome, kad mūsų įmuštų-praleistų įvarčių santykis žaidžiant penkiese nėra tragiškas ir nedaug skiriasi nuo to, kuris būna rungtyniaujant tradicine schema. Aišku, jei nuolat prasileistume įvarčius į tuščius vartus, to atsisakytume. Bet kol statistika nėra prasta, kodėl gi ne“, – paaiškino treneris.

O gal šituo prasideda Bekento sugrįžimas į platesnius vandenis, į A lygą, iš kurios jie pasitraukė 2019-2020 m. sezono eigoje?

A. Buinickis, dirbantis ir šalies čempiono Kauno Žalgirio trenerių štabe, tokias perspektyvas vertina atsargiai: „Niekada nesakyk niekada ir mes to nesakome. Bet žaidimas A lygoje priklauso bent nuo trijų esminių faktorių: stabilios sudėties, salės su pastoviais treniruočių bei rungtynių laikais ir visa tai užtikrinančio finansinio pamato. Be to, žaidimas A lygoje reikalauja visai kito požiūrio ir atsidavimo, todėl žmonės turėtų aukoti laisvalaikį, mažiau laiko skirti šeimoms ir t.t. Tokiame klube kaip Kauno Žalgiris viskas daugmaž sudėliota puikiai ir jo nariams daugiausiai reikia galvoti tik apie žaidimą. O mėgėjams patiems reikia spręsti labai daug organizacinių klausimų. Todėl bet kuriai komandai – ar tai būtume mes, ar Aktas, ar Vilniaus kolegija ar kiti – sprendimas keltis į aukščiausią laiką pareikalautų daug resursų užtikrinant stabilumą.“

 

Turo skaičius: 2

Viena pagrindinių pretendenčių į medalius laikyta Setalto komanda pagaliau pirmą kartą šį sezoną iškovojo 2 pergales iš eilės.

Anksčiau visus 3 sykius po pergalės kitame ture jie patirdavo pralaimėjimą ir visada – riebiu skirtumu nuo 3 iki 6 įvarčių.

Desperatiškai į Top 3 mėginantis kibti Setaltas praėjusią savaitę atkaklioje kovoje 4:3 palaužė VDA.

„Nuo mūsų dabar niekas nepriklauso. Ir mums reikia skaičiuoti ne varžovų pelnytus ar prarastus taškus, o mėginti susirinkti savo ir tada žiūrėti“, – prieš savaitę sakė Setalto treneris Dmitrijus Timko.

Ir Setaltas mėgina. Antra pergalė paeiliui atėjo Šalčininkėliuose, kur 8:4 buvo nukauta vietos Visinčios komanda, taip revanšuojantis už skaudų pralaimėjimą prieš mėnesį 1:7.

Vasario mėnesį jie užbaigs dviem sudėtingomis akistatomis su Aktu ir Bekentu. Jei bus dar dvi pergalės – medalių klausimas išliks atviras.

 

Savaitės citata

„Gavome dovaną nuo Valentino“, – Spartako paskyra po neįvykusių rungtynių ir techninės pergalės prieš Mostiškes.

 

13 turas: peštynės dėl vietos trejete

Praėjusiame ture gerai pailsėjęs ir techninę pergalę paėmęs Spartakas turės labai darbingą savaitę. Pirmadienį jie su Bekentu apšildys VIKO sporto salę prieš Akto kovą su Bruklinu.

Darbo savaitę Spartakas pabaigs Pliaterytės sporto rūmuose priimdami Vilniaus kolegijos komandą atkeltose 11 turo rungtynėse. Kolegijos studentams tai bus ypatingos svarbos penktadienio vakaras. Net lygiosios jų nelabai tenkintų, o pralaimėjimas tikriausiai reikštų kovos dėl medalių pabaigą.

„Mes nebijome ir nestresuojame. Viskas gerai, tos lemiamos rungtynės anksčiau ar vėliau turi ateiti, – tvirtino Vilniaus kolegijos treneris D. Venckus. – Labiau neramina pati salė, kur net apsisukti erdvės nelabai yra. Pernai ten pralaimėjome 1:11 ir gerai būtų tokio scenarijaus išvengti.“

Ateinančią savaitę turėsime ir senų gerų varžovų Akto bei Setalto pasimatymą, ir turnyro autsaiderių pasistumdymą dėl negarbės likti paskutiniais.

Bekentas Futsal – FK Spartakas. Pirmadienis, 19:20, VIKO sporto salė.
FK Tera – Mostiškės-Tonitra. Trečiadienis, 20:15, Širvintų SC.
Visinčia – VGTU-Vilkai B. Penktadienis, 20:15, Šalčininkėlių salė.
Spartakas – Vilniaus kolegija. Penktadienis, 20:30, Pliaterytės mokykla.
​Aktas – Setaltas.