Po to, kai salės futbolo VRFS lyga pavasarį pasitiko skambučiais ir fanfaromis, įsivyravo laikina ramybė. Praėjusią savaitę pirmenybėse nieko netikėto neįvyko – pirmojo penketo komandos nugalėjo apatinio penketo atstovus ir medalių dalybų aiškumą pavėlino dar savaitei.

 

15 turo rezultatai

Visinčia – Spartakas 2:9 (0:2)
Aktas – VGTU Vilkai-B 4:3 (0:1)
Bekentas – Vilniaus kolegija 4:11 (2:4)
Setaltas – Mostiškės 12:2 (4:1)
VDA Futsal – Tera 4:3 (1:2)

 

Turo rungtynės: Aktas VS VGTU-Vilkai B

Geriau negražiai laimėti, nei negražiai pralaimėti, mėgsta sakyti treneriai ir Aktas šį variantą ima užsimerkęs.

Įpuolę į duobę, Akto vyrai neturėjo teisės klysti ir mače su VGTU-Vilkais B ištraukė svarbią, sunkią pergalę 4:3.

Geniai pirmieji praleido, vėliau persvėrė rezultatą, pirmavo +2 įvarčiais, tačiau įtampa ir intriga išsilaikė iki paskutinių sekundžių.

Aktui svarbiausia buvo laimėti, idant dar labiau nepaleisti į priekį Spartako, ir jie minimalią programą įgyvendino.

„Smagu tik tiek, kad vis dar esame žaidime dėl titulo. O rungtynės vidutinės. Akivaizdu, kad mūsų sezono pikas buvo pasiektas anksčiau, nei reikia.

Išlaikyti jį viso sezono metu labai sudėtinga. Kažkur individualiai pranokdavome varžovus, dabar net šioje kategorijoje nesijaučiame pranašesni. Ir po LFF taurės rungtynių su Bruklinu kažkaip riedame žemyn, – konstatavo Akto treneris Tadas Diržininkas. – Aš asmeniškai dar į kvalifikacijos kėlimo kursus vaikštau. Nevaikščiočiau – gal būtų paprasčiau. Sunku sezono pabaigoje.“

„Salės futbole pagrindinius reikalus reikia spręsti pirmame kėlinyje. Jau trejos rungtynės, kai mes buksuojame pirmame kėlinyje, atidedame tuos reikalus antram. O tuomet antras kėlinys gaunasi nervingas, sunkus, slogus ir nebūtinai su sėkminga atomazga. Jei nuo rungtynių pradžios gerai užvažiuotum ant varžovo, ir antra dalis būtų paprastesnė“, – tvirtino jis.

Užvažiuoti nepavyko, o gavosi taip, kad patys Vilkai pirmi užvažiavo ant jų.

Tas atrodo šiek tiek ironiškai, nes kai Akto komanda susirinko pedagoginio salėje apšilimui, jų varžovų buvo lygiai du. Vėliau raumenis tingiai tampėsi trys, po to keturi, o galiausiai jie susirinko su tradiciniais dviem keitimais.

„Vienas žaidėjas prieš rungtynes užsilaikė tualete, dar du prisijungė prieš pat jų pradžią. Bet rungtynes pradėjome lygiomis sudėtimis“, – paaiškino VGTU-Vilkų treneris Marijus Rimas.

Aktas su Vilkų dubleriais vargo ir sezono pradžioje – tąkart irgi laimėjo rezultatu 4:3. Čia nereiktų pamiršti ir M. Rimo faktoriaus – ilgametis Akto komandos narys gerai žino šitą kompaniją ir pats sugeba sustatyti savo komandėlę.

„Mes su visais galime žaisti, nemanau, kad esame silpnesni už kažkurią lygos komandą. Bet viskas remiasi į tai, kaip susirenki, kaip nusiteiki. Tvarkingai gynėmės ir neleidome Aktui kažko daug sukurti. Bet jėgų neužteko. Vėl nenudžiugino teisėjai, kai paskutinę minutę rodė varžovams geltoną kortelę ir gal 30 sekundžių sudegino diskutuodami. O laikas tai nėra stabdomas“, – pastebėjo jis.

„M. Rimo faktorius yra reikšmingas, šito nereikia atmesti. Bet aš pažymėčiau kitą dalyką. Kai tu ateini į salę ir pamatai tris varžovus, automatiškai pagalvoji, kad nebus, su kuo žaisti. Ir pradedi rungtynes taip lėtai, lėtai... O kai supranti, kad žaisti vis tik reikės, persijungti būna sunku“, – psichologinį faktorių akcentavo T. Diržininkas.

Šią pergalę jis dedikavo savo komandos draugui: „Mariui Linkevičiui gimė sūnus. Suprantama, rungtynėse jis dalyvauti negalėjo. Todėl ta proga pergalę dedikuojame jam.“

Didžiąją sezono dalį Aktas VRFS lygoje sėdėjo ir dirigavo iš vairuotojo sėdynės. Dabar porą savaičių jie atsilieka grėsmingu 3 taškų skirtumu.

Dar vienos klaidos kaina būtų pražūtinga. Todėl emocinis spaudimas tokiais atvejais turėtų būti stiprus.

„Nežinau, norisi tikėti, kad to nėra. Aš pasikartosiu, kad mes nesame profesionalus klubas su treniruočių planavimu ir t.t. Būna sunkesni etapai, būna lengvesni. Dabar ne taip lengva ir reikia tą išgyventi. Ir po to žiūrėsime“, – pragmatiškai susidariusią situaciją vertino T. Diržininkas.

 

Savaitės klausimas: su kuo kovoja VDA?

Sunkiai savo tris taškus įsirašė ir VDA Futsal komanda, kuri sudėtingoje kovoje 4:3 įrodė pranašumą prieš Teros ekipą.

Rungtynės prasidėjo ne pagal dailininkų scenarijų ir greitai jų pusėje pakvipo svilėsiais. Per pusę pirmo kėlinio Tera susikūrė dviejų įvarčių pranašumą (0:2), o netrukus antrą geltoną kortelę prieš save išvydo Vilius Jurgis Stakutis.

Lyg maža to, po poros minučių traumą patyrė ir rungtynių tęsti nebegalėjo Marius Šoblinskas.

„Prieš rungtynes visada susidėlioji žaidimo planą. Bet jis neišvengiamai griūna ir keičiasi susidūrus su nenumatytomis aplinkybėmis. Išvarius Vilių ir susitraumavus Mariui, likome be dviejų svarbių žaidėjų atsilikdami -2. Neturėjome dviejų pilnų ketvertų, todėl reikėjo kažkaip išlaviruoti“, – pasakojo VDA komandos vadovas Dominykas Jonaitis.

„Aš nesutinku su kalbančiais, kad rungtynėms užtenka poros keitimų. Man idealiausia, kai yra 10 aikštės žaidėjų, – tęsė jis. – Du galbūt būna nepatenkinti dėl mažesnio minučių kiekio bet strategiškai jautiesi gana gerai. Rezultatą ir stabilumą duoda tik platesnė sudėtis.“

Reikia pagirti ir Teros komandą, kuri, kai susirenka ir motyvuojasi, gali duoti kovą bet kuriam varžovui. Taip ir šį kartą – iki lygiųjų autsaideriams trūko ne tiek ir daug.

„Kai kurios komandos savo augimo procesą stato aukščiau už esamus rezultatus. Tera – viena iš jų, yra aiškiai orientuota auginti jaunimą su kelių veteranų pagalba. Dirbant tinkama kryptimi iš šios komandos gali gautis kažkas gero“, – pažymėjo VDA vadovas.

VDA klubo parengtas rungtynių reportažas:

„Ant popieriaus“ VDA Futsal atrodo solidžiai. Visą sezoną kyla klausimas: dėl kokios pozicijos ši komanda kovoja?

Pirmoji vieta – tik teoriniuose šansuose. Antroji – įmanoma, bet šiuo metu realiausiai atrodo trečiosios vietos gynyba.

O gintis yra nuo ko – Vilniaus kolegija su Setaltu tik ir laukia jų klaidų.

„Aš galvoju, kad konkrečių vietų, kaip tikslų statymas turi nerūpėti, nes tik taip darydami seniau mes pasiekdavome kažkokį rezultatą, – šyptelėjo D. Jonaitis. – Jei dabar pasakysiu, kad mūsų užduotis konkreti vieta, tai taps lyg našta, įsipareigojimas. O apsikrauti nėra gerai.“

Įdomu tai, kad VDA dirigentas kovoje dėl bronzos favorite mato ne savo komandą. Arba tiesiog sumaniai gudrauja...

„Šiuo metu salės futbolas šiek tiek slenkasi į šoną, nes prasideda lauko sezonas, laukia veteranai. Todėl svarbu rinkti optimalią sudėtį futsalui. Aš žinau, kad Setaltas rimtai nusiteikęs, Vilniaus kolegijos požiūris irgi ryžtingas. Kolegijai liko lengviausias tvarkaraštis – apart mūsų, jiems realiai nebus su kuo žaisti, žinant kokia jauna ir fiziška šita komanda. Jie pagrindiniai favoritai lygoje užimti 3 vietą“, – pareiškė D. Jonaitis.

 

„Su vėjeliu“

Net trejos 15 turo rungtynės baigėsi stambiais rezultatais, be šiam sezonui būdingos intrigos ir dramos, jau rungtynių eigoje niekam nekeliant klausimų dėl nugalėtojo.

Stambiausią turo laimėjimą įsirašė Setaltas, kurie pagaliau stabilizavo progų realizaciją ir į vietą pastatė pastarosiomis savaitėmis stebinusias Mostiškes. 12:2 – toks galutinis rezultatas Širvintų SC salės švieslentėje.

Būtina pasveikinti Setalto žaidėją Luką Valčiūną, pagaliau atidariusį savo įvarčių sąskaitą šitame sezone, po ilgų sausringų savaičių ir nesėkmių realizuojant progas. L. Valčiūnas šiame mače pasižymėjo „dubliu“.

Bekentas Futsal susipažino su savo gynybos antirekordu – prieš Vilniaus kolegiją be didesnių variantų pralaimėjo 4:11. Bekentas susirinko gausiai, tačiau pagrindinius savo atlikėjus turėjo ir Kolegijos jaunimas, uždominavęs ir apibėgęs patyrusius varžovus.

„Kai mes gerai susirenkame taip ir gaunasi, kad tada pavyksta uždominuoti varžovus“, – pažymėjo Vilniaus kolegijos treneris Deivydas Venckus.

Ir lyderis Spartakas pratęsė savo fantastinę pergalingą atkarpą.

Jų rungtynės su Visinčia vyko Šalčininkėliuose, bet kaip šeimininkai čia jautėsi Spartakas, kurie į išvyką atvažiavo turėdami keitimų daugiau, nei reikia.

Tuo metu Visinčia sukrapštė vos du keitimus ir rungtynių eigoje prarado energiją. Spartakas mačo viduryje perlaužė žaidimo eigą bei ėmė krautis solidų pranašumą, o po kelių įvarčių pabaigoje įtvirtino savo pranašumą iki 9:2.

„Ramesnė pergalė. Visinčia greitai pavargo ir mūsų žaidime atsirado vėjelis, – sakė Dmitrijus Raksa. – Bet tai nieko nereiškia. Užtenka pažiūrėti, kas mūsų laukia paskutiniuose trijuose turuose. Jokio vėjelio ten nenusimato.“

O paskutiniuose turuose Spartakui teks grumtis prieš VDA, Aktą ir Setaltą – kiekvienas iš šių varžovų ne tik mėgins apsunkinti gyvenimą pirmojo titulo siekiančiai komandai, bet pirmiausiai sieks savo sezono tikslų bei bus pakankamai motyvuoti.

 

Savaitės citata

„Marijus Rimas gerai supranta futsalą. Ir pats moka žaisti. Suvokia, kur pasiuką reikia atiduoti, kur varžovą laiku už maikės patempti“, – savo draugą gyrė Akto treneris Tadas Diržininkas.

 

16 turas: apšilimas prieš auksinį mūšį

Kitą savaitę vyksianti Akto ir Spartako dvikova turėtų vainikuoti visą šį sezoną, bet iki tol per šią savaitę skirtumas tarp komandų neturėtų išaugti daugiau kaip per 3 taškus.

16 ture rimtesnis išbandymas teks Spartakui: lengvos pergalės baigtos, ketvirtadienį laukia išbandymas VDA Futsal komanda. Aktas viena diena anksčiau priims Terą, kurią Širvintose atspardė 13:3.

„Apie Spartaką pakalbėsime po savaitės. Pirmiausia reikia su Tera sužaisti. Sėkmingai sužaisti. Pavojinga komanda, kuri gerai susirinkusi gali duoti kovą“, – mano T. Diržininkas.

Kovoje dėl bronzos irgi max intriga: VDA Futsal kluptelėjimo kaip šakalai laukia į trejetą įšokti norintys Vilniaus kolegija bei Setaltas. O VDA juk susitiks su Spartaku...

Setaltas – VGTU-Vilkai B. Trečiadienis, 20:15, Širvintų SC salė.

Aktas – Tera. Trečiadienis, 20:45, VIKO sporto salė.

VDA Futsal – Spartakas. Ketvirtadienis, 19:30, VIKO sporto salė.

Mostiškės – Vilniaus kolegija. Ketvirtadienis, 20:45, VIKO sporto salė.

Bekentas – Visinčia. Penktadienis, 20:15, Pliaterytės mokyklos salė.