Vilniaus regiono futbolo sąjungos 2021 metų apdovanojimuose geriausiu VRFS komandos vadovu pripažintas Gediminas Paberžis jaunesnysis iš „A komanda-Margiris“ ekipos.

„A komanda-Margiris“ antrus metus iš eilės dominavo III lygos pirmenybėse, sezono pabaigoje laimėjo 9 rungtynes iš eilės ir apgynė pernai iškovotą titulą.

Apdovanojimą atsiėmęs G. Paberžis santūriai įvertino šį pripažinimą ir šiek tiek praskleidė „A komandos-Margirio“ užkulisius.

– Kaip vertini geriausio komandos vadovo prizą?

– Mes nevykdome profesionalaus klubo veiklos, nerengiame kasdien treniruočių – mano pareiga surinkti komandą į rungtynes ir viskas. Tiek to vadovo čia ir yra. Tai visos komandos nuopelnas, kad laimėjome lygą. O mano pareiga, kad ta komanda susirinktų laiku ir vietoje. Turiu išprašyti, kad jie prieš rungtynes išgertų ne po šešis, o po porą bokalų.

– Kaip prieš dvejus metus susikūrė jūsų komanda?

– Žaidžiau „Navigatoriuose“ ir man vienu metu ėmė nepatikti kai kurios jų idėjos bei mintys. Nusprendžiau išeiti. Tokiam mano žingsniui pritarė ir Gražvydas Mikulėnas. Pažadėjau, kad surinksime savo chebrą ir darysime taip, kaip mums atrodo geriau. Gerai pažinojau „A komandos“ vadovą Artūrą Sukristovą, kurio sūnus treniravosi pas mane. „A komanda“ tuo metu irgi sprendė savas problemas. Su Artūru sutarėme apjungti jėgas ir turėti bendrą komandą. Labai ačiū jiems, kad sutiko susijungti.

– Gal trumpinsite pavadinimą ir liksite tiesiog „Margiriu“?

– Nežinau. Man nesvarbu, koks pavadinimas – kad ir „Žaibai“. Svarbu savas kolektyvas būtų. Jei norės palikti dabartinį pavadinimą – paliksime. Negalvoju apie tai.

– Ar sukūrę šią komandą įsivaizdavote, kad pasieksite tai, ką turite dabar?

– Iš pradžių mes akcentavome, kad svarbiausia turėti draugišką, sąžiningą komandą, kad nebūtų intrigų ir kalbų už akių, kad visi atvirai pasisakytų, kas nepatinka. Norėjome, kad tai netaptų vieno sezono projektu, o būtų ilgalaike perspektyva, čia visi kiekvieną savaitgalį norėtų ateiti pažaisti. O jei bus geri rezultatai – dar smagiau. Atrodo, pavyko.

– Bet 2020-ųjų pradžioje kaip tik kalbėta, kad tai bus vieno sezono projektas.

– Turbūt visi iš karto sakė, kad čia bus trumpalaikis reikalas. O mes žinojome, kad surinkome žaidėjus, kurie žaisti bet kur nenori ir žais už mus vien dėl gero vidinio mikroklimato. Buvo keli išėję žaidėjai, bet dabar jie grįžta atgal supratę, kad kitose komandose nėra taip gerai.

– Kaip atrodys „A komanda-Margiris“ 2022 metų sezone?

– Grįžo Eivinas Zagurskas. Sudėtis jau sudėliota – turėsime dar 5-6 gero lygio futbolininkus. Kas jie tokie? Negaliu pasakyti, kol kontraktai nepasirašyti.

– Kaip pritrauki visus šiuos buvusius profesionalus?

– Su daugeliu jų pačiam teko žaisti įvairiose komandose. Visi vilniečiai, su kuriais esame pažįstami. Nemažai jų treniravo mano tėvas, todėl atėjo pas mus žaisti iš pagarbos jam. Taip pat čia esantys komandos nariai pakviečia savo draugus. Taip ir susibūrė kolektyvas.

– G. Paberžis vyresnysis prie „Margirio“ irgi prisijungė iš karto?

– Nuo pradžių. Jis – kaip pilkasis kardinolas. Būna rungtynėse, duoda savo patarimų.

– Jo statusas kaip konsultanto?

– Taip. Ir poziciją pasiėmęs tokią, kad jei tą dieną tingi – pasilieka teisę neateiti į rungtynes. Iš tiesų, mes neturime aiškiai išreikšto trenerio. Sudėtį praktiškai patys susidėliojame, pagal tos dienos savijautą. Tėvukas dar kažkiek perstato, pataria iš šono ir žaidžiame.

– Kaip keitėsi III lygos varžovų požiūris į jūsų komandą?

– Iki šiol visi labai stengiasi žaisdami prieš mus ir nori savo įrodyti. Kojos dvikovose nepatrauks, labai užsivedę. Ypatingai tai jaučiasi žaidžiant su „Navigatoriais“ ir „Medžiais“ – jiems tada būna principiniai mačai. Bet mums nėra, ko įrodinėti. Įrodinėti reikėjo profesionalų futbole, o mėgėjų lygoje mes ateiname išprakaituoti. Nors, kai mus nuvertina, tada jau pasistengiame. Kaip buvo su D. Raksa, kai pasakė, kad mes duok dieve penketuke būsime. Tada susiėmėme ir laimėjome viską.

– VRFS komandų vadovų ir žaidėjų balsavime nugalėjai labiausiai erzinančio žaidėjo nominacijoje. Malonus pripažinimas?

– Labai. Nors kažkur esu pirmas. Būti nemėgstamu žaidėju yra komplimentas. Apie save girdėjau kalbant, kad esu geras žmogus, bet aikštėje nėra nieko bjauriau, nei žaisti prieš mane. Kodėl taip yra – tiksliai nežinau. Galbūt todėl, nes ant čiurnos kitam kartais užminu. Kitas dalykas – Navigatoriai manęs nelabai mėgsta, supyko, kai išėjau iš jų ir pasakiau, kad su savo komanda būsime čempionais. Tai gal jie visi čia prabalsavo?..

– O Tomas Mikuckis pripažintas kiečiausiai rungtyniaujančiu žaidėju. Šios nominacijos susijusios?

– Sunku pasakyti. Aš T. Mikuckį rinkau nemėgstamiausiu žaidėju.

– T. Mikuckis lieka „Margiryje“?

– Be abejo. Sakė – ir treniruos, ir žais. Bus žaidžiančiuoju treneriu. Pamatė, kad komanda du metus iš eilės laimi, tai čia jam kaifas. Dabar nori ne tik žaisti, bet ir tapti geriausiu III lygos treneriu.