Eksperimentinis, o gal revoliucinis SFL aukščiausiojo diviziono, besitransformavusio į III lygą, sezonas baigėsi. Trukęs lygiai pusę metų, jis padovanojo neeilinę intrigą. Ilgą laiką dėl čempionų titulo kovėsi trys komandos, vėliau lenktynės tęsėsi tarp Fakyrų ir Akto kolektyvų. Ir viskas išsisprendė tik paskutinę čempionato dieną - ko daugiau norėti tikriems sirgaliams? Fakyrai SFL karūną pasimatavo pirmą kartą. Ir daugeliu įsitikinimu - visiškai pelnytai.

Simboliška, kad naujieji čempionai ir daugiausiai įvarčių mušė - 90 (vid. po 3,46) , ir mažiausiai praleido - 23 (0,88).

Šiemet išbandėme naująjį varžybų formatą. Kai 14 komandų kovojo dviem ratais. Akivaizdu, kad naujovė nepasiteisino, nes daugelis komandų ja skundėsi. Atsiradus keturiems papildomiems turams, daug rungtynių teko žaisti darbo dienomis, jos dubliuodavosi su LFF ir SFL taurių mačais, pynėsi su praėjusio ir būsimo turo susitikimais. Nepaisant to, 2013-aisiais nuspręsta likti prie šio formato. Tik problema bus išspręsta paprastai - atsisakant keturių papildomų turų darbo dienomis, bet paankstinant čempionato pradžią ir pavėlinant jo pabaigą.

Mėgėjiškas futbolas kupinas netikėtų ir linksmų nutikimų, kuriozų. Jų sezone būta nemažai. Bet vis dėl to, didžiausias kuriozas nutiko ne aikštėje, o užkulisiuose. SFL apžvalgininkas, pasikliaudamas savo lakia fantazija apsijuokė demonstruodamas orakulo savybes ir prieš čempionatą Akto komandai išbūręs 7-8 vietas. Prisimenant tai, dabar tikrai išsprūsta šypsena. Antra vertus, pastaruoju metu daug kartų pasitvirtindavo tokia aksioma - Aktas sužaisdavo 180 laipsnių kampu priešingai, nei žadėdavo apžvalgininkas. Taigi, Akto geniai apžvalgininkui už tokį vangizmą galėtų ir gaiviųjų gėrimų nepašykštėti...

Atkakli ir intensyvi kova dėl titulo buvo sezono atradimas, o didžiausia netektis, be abejo, yra Legiono pasitraukimas. Ilgai trūkčiojusi ir striginėjusi, Legiono komanda drastišką sprendimą priėmė rugsėjo viduryje. Paskutinėse šešeriose dvikovose legionieriams buvo įskaityti pralaimėjimai. Kovinga ir nenuspėjama Legiono komanda jau buvo tapusi neatsiejama SFL dalimi. Belieka jiems palinkėti sėkmės ir pastangų atkuriant savo komandą.

Na, o dabar - visų kitų trylikos komandų pasirodymo apibendrinimas ir jų sezono skerspjūvis. Kaip ir pridera - nuo apačios į viršų.

 

13. ALFA-RYDERS         6-4-16           39:78            22

Siužetas. Jauni, drąsūs, ambicingi. Tokie atrodė Ryderiai prieš sezoną. Vadovas ryžtingai pareiškė, kad minimalus tikslas - patekti į šešetuką. Iki šešetuko trūko labai daug ir debiutantai finišavo paskutiniai.

Aukštyn. Vadovas aiškino, kad šiai komandai reikia laiko įsibėgėti ir ji tada parodys kas ir kaip. Jau buvome tuo įtikėję pirmo rato pabaigoje, kai Alfa-Ryders laimėjo 3 iš 4 mačų, o ratą baigė triumfu 4:0 prieš Prelegentus.

Žemyn. Antro rato pradžia šiai komandai iškasė duobę. Per 8 susitikimus pelnyti 4 taškai negrįžtamai bloškė Ryderius į lentelės dugną.

Skaičius. 30. Tiek metų skyrė jauniausią ir vyriausią komandos žaidėjus. Alfa-Ryders itin išbalansuota ir kontrastinga sudėtis, kaip matome, efektyviu patirties ir jaunatviškos energijos lydiniu taip ir netapo.

Komentaras. Vladimiras Jevičius: Nėra viskas taip blogai. Įgavome patirties, dabar galvosime, kaip sugrįžti į III lygą. Bus pakeitimų sudėtyje, vykdysime selekciją. Dar prieš naujuosius pradėsime ruoštis kitam sezonui, kad sugrįžtume čia. Buvo daug klaidų. Manau, ištaisysime jas ir sugebėsime viską sustyguoti.

Sezono pradžioje kalbėjote, kad reikia laiko įsižaisti. Taip ir buvo. Bet antrame rate vėl "sėdote". Kodėl?

Priežasčių yra daug. Buvo daug traumuotų žaidėjų. Vienu metu 5-6 iš pagrindinės sudėties negalėjo žaisti. O tai labai sunku, nes komandoje reikia turėti apie 20 žaidžiančių žmonių. Darysime viską, kad išbristume iš šios padėties.

Sezono pabaigoje komanda labai sunkiai rinkosi į rungtynes, trūko motyvacijos. Kame problema?

Gal kaltas amžius. Daugeliui žaidėjų 20-21 metai, jie mokosi, turi mažiau laiko. Po mokslų jiems geriau pailsėti, nei eiti futbolo žaisti. Dabar kitokia karta, kitoks mentalitetas, nei buvo prieš dešimt metų. Jaunimas į viską žiūri kitaip - jei suskaudo koją, vadinasi, trauma...

Reziumė. Debiutinį sezoną Alfa-Ryders skaudžiai užmynė ant grėblio. Nors sugebėjo įrodyti, kad turėdama pajėgiausia sudėtį, yra konkurencinga bet kuriai komandai. Ekipoje laukia permainos. Jei jos bus įvykdytos be nuostolių ir jei žaidėjai rinksis į rungtynes, SFL A divizione kitąmet Ryderiai bus tarp favoritų.

 

12. NAUJIEJI VERKIAI7-2-17           45:75            23

Siužetas. Sezono starte pasiektos kovingos lygiosios su Ukmergės Spartaku likviduojant trijų įvarčių deficitą buvo daug žadantis šių debiutantų pareiškimas. Po savaitės sekęs krachas 0:9 mače su Aktu simbolizavo gilios krizės pradžią. Iki pertraukos Naujieji Verkiai per 12 mačų taip ir nepelnė taško. Tačiau vasaros metu pasipildę keliais žaidėjais ir nuteikę komandą kovai, verkiečiai prisikėlė lyg iš pelenų. Iki sezono pabaigos komanda kantriai lipo iš dugno, kol galiausiai finiše pasiekė šviesą tunelio gale - užsitikrino išlikimo rungtynes. Jose pavyko nugalėti Krušą ir išlikti lygoje.

Aukštyn. Daug žadantis renesansas rugpjūtį, kai 2:0 buvo smogta Spartakui, pasiektos lygiosios su Aktu, sensacingai įveikti Fakyrai, vėliau - TAIP. Toks antro rato startas įkvėpė ekipą kovai ir privertė patikėti savo jėgomis.

Žemyn. Sezono startas ir siaubingas pirmasis ratas virto baisiu debiutantų košmaru, po kurio atsigauti sugebėtų ne kiekviena ekipa. Nuo antrojo turo verkiečius spardė kas tik norėjo ir kaip norėjo, kartais priartėdami prie dviženklės įvarčių ribos. O patiems autsaideriams dažnai ir vieną įvartį pelnyti buvo per sunki misija.

Skaičius. 114. Tiek dienų komandai ir jos gerbėjams prabėgus nuo sezono starto teko laukti pirmosios pergalės III lygoje.

Komentaras. Ruslanas Sidorovič: Antrasis ratas buvo gerokai smagesnis, tačiau patys kalti, kad likome tik dvylikti. Tikrai galėjome finišuoti vienuolikti ir išvengti peržaidimo. Buvo rungtynių, kur mūsų pralaimėjimą lemdavo grynai komandos narių nesusirinkimas. Apskritai sezoną vertinčiau gerai - pamatėme lygą, įvertinome varžovus. Atlikome žvalgybą ir jau gerai žinome, ko reikėtų kitiems metams. Išlikdami III lygoje dedame pliusą savo pasirodymui. Prieš čempionatą net nesvajojome apie aukštas vietas, norėjome išsiaiškinti, ko esame verti.

Kur dabar būtumėte, jei ir pirmame rate rodytumėte tokį žaidimą, kaip antrame?

Nesunku paskaičiuoti pažvelgus į lentelę - kažkur per vidurį. Bet esame dvylikti ir taškas.

Komandoje buvo daug permainų po tokio pirmo rato?

Atėjo nedaug - gal 4 ar 5 žaidėjai. Tačiau svarbiausia, pradėjome rinktis į rungtynes. Iki tol žaisti ėjo, kas norėjo, buvo prasta psichologinė komandos būsena. Po gero rudens rato starto žaidėjai pamatė, kad kažką gali pasiekti. Aš po pirmo rato buvau įsitikinęs, kad nesame verti paskutinės vietos.

Sunku buvo atstatyti komandą psichologiškai?

Teko atskirai kalbėtis vos ne su kiekvienu žaidėju asmeniškai. Prašėme, kad jie neišsibėgiotų po kitas komandas, nes nėra buvę, kad taip prastai žaistume. Džiaugiuosi, kad žaidėjai paklausė ir liko komandoje.

Reziumė. Naujų Verkių žvalgyba ir "apsiuostymas" III lygoje vos nevirto tragedija šiai iš VAFF atėjusiai komandai, kuriai daug kas pranašavo vietą pirmoje lentelės dalyje. Jei Verkiai išsaugos vietą III lygoje, kitais metais taps grėsminga jėga ir galės kovoti dėl vietos pirmame penkete. O jei drausmingai rinksis į rungtynes - ir pakovoti dėl apdovanojimų. Šią tezę patvirtina pergalės prieš Fakyrus ir TAIP.

 

11. CARLSBERG             8-2-16           47:75            26

Siužetas. Tikslai prieš sezoną buvo gana abstraktūs - pakovoti dėl vietos lentelės viduryje, tačiau išlikti lygoje. Tačiau B diviziono laimėtojau nepaskendo tarp III lygos ryklių. Pasitaikė nemažai triuškinamų ir beviltiškų nesėkmių, bet būta ir blizgesio - lygiosios su Aktu ar Ozu.

Aukštyn. Be jokios abejonės - birželis. Kitaip ir būti negalėjo. Birželį startavo Europos čempionatas, o Carlsberg bendrovė buvo viena pagrindinių jo rėmėjų. Ryšium su tuo, Carlsbergas SFL'e birželį įsisiautėjęs per 6 rungtynes surinko 14 taškų - 54 proc. visų pelnytų sezone.

Žemyn. Rudenį Carlsberg sezoną baigė gana anksti. Anksčiau surinktų taškų pakako išsaugoti vietą divizione, bet šešių pralaimėjimų serija sezono finiše džiaugsmo nekelia. Ir nepraskaidrino tos nuotaikos popierinė pergalė prieš Legiono komandą.

Skaičius. 7. Iš komandoje registruotų 28 žaidėjų lygiai ketvirtadalis buvo veteraninio amžiaus cenzą pasiekę asmenys. Procentaliai daugiau tokių buvo tik Prelegentuose. Tačiau skirtingai nei Prelegentuose, Carlsberge nebuvo tų veteranų, kurie kažkada iš futbolo duoną valgė. Tad rungtynėse ne visada pavykdavo "greičiau, aukščiau ir stipriau".

Komentaras. Arūnas Demidovičius: "Pirmąjį čempionato ratą įvertinčiau labai gerai. Bet antras buvo prastas. Todėl, kad visi stiprinosi jaunais ir greitais žaidėjais, mastančiais ir žaidžiančiais su protu, o pas mus liko žaidžiantys su protu, bet bėgti nebuvo kam. Daug kas vadino mus seniais, bet įrodėme, kad galime kovoti."

Galima sakyti, kad birželį keturių pergalių serija pasiekėte savo piką?

Žaidėme su komandomis, esančiomis turnyro lentelės pabaigoje. Kaip tik tuo metu įsivažiavome, susižaidėme ir viskas buvo tvarkoje. Po to sekė vasaros pertrauka. Visi stiprinosi, mes ne. Todėl rudenio tvarkaraštyje vien tik raudoni indikatoriai.

Vadinasi, antram ratui buvote nepasiruošę?

Pasiruošę ne taip, kaip reikėtų. Būtent apie tai sezono uždaryme ir bus kalbama bei galvojama apie ateitį.

Galima buvo tikėtis, kad pakilsite aukščiau 10 vietos?

Tikrai taip. Galėjome laimėti prieš TEC. Su Ozu rezultatas 0:3 atrodo didelis, tačiau jie tikrai nebuvo visa galva pranašesni. Tiesiog klydome gynyboje ir puolime progų neišnaudojome. Su Užupiu apskritai žaidėme baloje. Reikėtų tokias aikštes uždrausti. Rungtynės su Kiemu priminė košmarą. Pelnėme gražų tašką rungtynėse su Aktu. Manau, dėl to jie mūsų truputį nemėgs. O apibendrinant - svarbiausia, jog išlikome lygoje.

Reziumė. Pagal realų žaidėjų amžiaus vidurkį antra po Prelegentų Carlsberg komanda pasiekė tikslą minimum ir išsaugojo vietą III lygoje. Tačiau jei šie vyrukai ateityje dar tikisi nuveikti kažką įdomesnio, turėtų susimąstyti, kuo 2013-aisiais atjauninti ir paįvairinti komandą, nes kitąmet jiems verstis esamais resursais bus dar sudėtingiau.

 

10. TEC        7-5-14           36:50            26

Siužetas. Komanda, kurios akcijos niekada nebūna vertinamos itin aukštai. TEC buvo pranašaujama kova dėl išlikimo. Iš esmės taip ir buvo. "Kovinga" - toks dažniausiai vartotas epitetas apie šią komandą. Bet sezono pabaigoje TEC tapo ir "pavojinga". Svaiginama pergalių serija leido šauti iš lentelės dugno į ateičiai daug žadančią 10 vietą.

Skaičius. 46 proc. Tiek savo viso sezono įvarčių TEC pelnė per paskutinius keturis turus. Žmonių kalba šnekant, TEC per paskutines 4 dvikovas įmušė 15 kartų, kai iki tol per 22 susitikimus pasižymėjo 21 sykį.

Aukštyn. Auksinis ruduo spalį ženklino TEC'ų renesansą. Kovingais laikyti, tačiau vienu metu jau kritimui į žemesnį divizioną smerkta komanda sugebėjo išsikapstyti po įspūdingos 4 pergalių serijos. Gaila, kad sezonas staiga baigėsi. Įdomu, kiek tų pergalių dar būtų buvę.

Žemyn. Kalendorinė vasara. Per trijų vasaros mėnesių laikotarpį TEC III lygoje sužaidė 10 rungtynių, per jas surinko vos 4 taškus.

Komentaras. Aurimas Baubkus: "Antras ratas buvo geras, vien per jį surinkome 18 taškų. Atėjus lemiamų rungtynių atkarpai, susitvarkėme puikiai. Pirmame rate jautėsi, kad komandoje vyksta pokyčiai administraciniuose reikaluose. Susitvarkėme ir ėmėme judėti pirmyn. Rudens ratas nuteikia pozityviai. Manau, esame Užupio komandos lygio ir galėtume būti lentelės viduryje."

Kiek dar pergalių būtų, jei sezonas tęstųsi toliau?

Sunku pasakyti. Bet antrame rate daug rungtynių pralaimėjome kaudamiesi iki pat pabaigos. Jei ne tas vidinis nervingumas, mums būtų "atsirišę" anksčiau ir taškų surinktume daugiau. Tikiuosi, kad seriją pratęsime kitąmet.

Kaip pavyko komandoje sutvarkyti pakrikusį mikroklimatą?

Nuotaikos vienu metu buvo labai niūrios. Eidavome žaisti, bet nesisekdavo, murkdėmės dugne. Tokiu atveju žaidėjai atsisuka į vadovus. Vadovai galbūt neturėjo laiko tinkamai pasirūpinti komanda. Bandėme reorganizuotis, iš pradžių naudos tai nedavė. Antrame rate iniciatyvos ėmėsi trys keturi žmonės ir to pakako. Pergalės taip pat duoda labai daug pasitikėjimo.

Reziumė. Su Verkiais galėtų pretenduoti į labiausiai savo potencialo neįrodžiusiųjų titulą. Stabilumas yra SFL komandoms nebūdingas, bet sezono finišo sprintas TEC narius nuteikė labai optimistiškai. Kitąmet išlaikius tokią kovinę dvasią ir nusiteikimą galima drąsiai kalbėti apie aukštesnius tikslus nei išlikimas.

 

9. KIEMAS  7-6-13           45:64            27

Siužetas. Sezoną Kiemas pradėjo pakiliai ir kupini entuziazmo gerinti komandos padėtį tiek finansine, tiek turnyro lentelės prasme. Pradžioje sekėsi neblogai, bet vasarą tradiciškai buvo įkrista į gilią duobę. Reikalai pasitaisė rudenį sugrįžus studentams ir komanda užėmė prognozuotą vietą pirmame dešimtuke.

Skaičius. 50 proc. Lygiai pusė komandos - 15 iš 30 paraiškoje registruotų žaidėjų buvo 23 metų ar jaunesnio amžiaus. Tai yra studentinis amžius. Ir tai paaiškina, kodėl dėl žaidėjų mokslų ir atostogų Kiemas dažniausiai vertėsi per galvą, mėgindamas surinkti sudėtį.

Aukštyn. Kaip dažniausiai būna, sezono pradžia gera. Po 7 turų Kiemas turėjo 15 taškų ir buvo netgi tarp lyderių. O tada prasidėjo vasaros studentų ir moksleivių atostogos ir startavo tradicinė Kiemo komandos krizė.

Žemyn. Kol studenčiokai sugrįžo, Kiemas jau buvo patyręs 8 pralaimėjimus iš eilės. Rugsėjį reikalai ėmė taisytis į gerąją pusę, kai pergalės buvo būtinos lyg oras ir niekas apie vietas lentelės viduryje nesvaigo. Kelios sunkios darbinės pergalės ir lygiosios pavyko pasiekti saugią zoną.

Komentaras. Karolis Astrauskas: Programą minimum įgyvendinome. Šitie metai sunkūs buvo. Ypač antra sezono dalis, kai sustiprėjo TEC ir Naujieji Verkiai, pradėjo skinti pergales. Vienu metu buvo neramu.

Vasarą kritote į pralaimėjimų liūną. Dėl to kaltas studentinis komandos amžius?

Taip, tai ypač pasijaučia vasaros metu. Pirmą ratą pradėjome po kelių turų turėdami vos vieną pralaimėjimą, bet nuo birželio viskas apvirto aukštyn kojomis. Šį sezoną komanda buvo prastai sukomplektuota.

Bet ir pernai buvo kažkas panašaus?

Turime šešis žaidėjus iš Telšių, kitų miestų, kurie vasarai išvažiuoja. Pagrindas lieka, bet tik 12-13 žaidėjų, kurie turi būtinai rinktis į rungtynes ir žaisti be keitimų. Buvo gal tik trys kartais, kai visus pavyko surinkti. Reikės pamastyti apie komandos komplektavimą kitam sezonui, ieškoti daugiau lygiaverčių žaidėjų.

Prieš šį sezoną buvote keblioje padėtyje. Ar per metus pavyko atsistoti ant kojų?

Prieš sezoną žadėjęs padėti rėmėjas paskutinę minutę pabėgo. Šiemet Robertas įdėjo nemažai pastangų ir pinigų. Situacija ne ką geresnė, nei pernai. Bet galvojame apie 2013 metų sezoną, mėginsime startuoti. Nesinori po tiek metų pasitraukti.

Reziumė. Dar vienas sunkus sezonas liko už nugaros ir į ateitį žvelgiama su intencija tikintis geresnių laikų. Kiemui žūtbūtinai reikia daugiau žaidėjų, nes antraip komanda vėl bus pasmerkta kovoti dėl išlikimo. Bet rasti žaidėjų ne taip lengva - jie verčiau renkasi stabilesnį finansinį pagrindą turinčias komandas, nei investuoja savo pinigus, kad ir nedidelius, už galimybę žaisti.

 

8. UŽUPIS    10-4-12         50:76            34

Siužetas. Po žiemos Užupis neteko būrio žaidėjų, patraukusio į Salininkus, tačiau branduolį išsaugojo. Vadovas kalbėjo apie galimybę būti pirmame penkete. Apžvalgininkas jiems žadėjo 6-7 vietas. Užupis liko 8-as. Privalėjo būti aukščiau, jei ne pateisinamos priežastys - tokios kaip sėkmės stygius ir aišku, nuolatinis pagrindinio vartininko nebuvimas.

Skaičius. 7. Tiek rungtynių iš eilės sezono finiše įvarčius mušė Užupio lyderis Gediminas Skrockas. Pasitaupė čempionato pabaigai. Aukštesnių lygų komandų dėmesį nuolat atkreipiantis vaikinas buvo rimtai nusiteikęs į "auksinį batelį". Bet visas kortas sumaišė paskutiniame ture TAIP gynybą negailestingai talžęs Ozo Deividas Venckus.

Aukštyn. Užupis momentumą pagavo atšilus orams ir atėjus vasarai. Tada galėjo pasigirti reta ir įspūdinga šešių nepralaimėtų rungtynių serija, žaidė gražiai ir gynėsi itin patikimai, bet...

Žemyn. Bet įsibėgėjant vasarai Užupis tradiciškai sėdo į dugną. 10 rungtynių atkarpoje pelnytas 1 taškas. Košmariška serija atrodė niekada nesibaigs. Vis tik rugsėjį pavyko sugrįžti į pergalių keli. Tačiau tos pergalės buvo gyvybiškai svarbios siekiant atitrūkti nuo relegacijos zonos, nei kovojant dėl vietos penkete.

Komentaras. Vitalijus Jaroševičius: Labai vidutiniškas sezonas. Koją pakišo vasaros didžiųjų atostogų metu atsiradusi duobė, turėjome daug sunkumų dėl sudėties formavimo. Vidutiniškas sezonas ir tiek.

Antrą vasarą iš eilės nematėte pergalių. Kur problema?

Problema ta, kad prasideda vasara, atostogos ir visi išsivažinėja, ypač mūsų studentai. Ne mes vieni susiduriame su tuo, bet mūsų komandai tai atsiliepia labai skausmingai.

Kur buvo didžiausia komandos problema?

Esminės problemos neišskirčiau. Galbūt pamaišė rinkimosi faktorius. Tai vienas lemiamų veiksnių, turėjęs įtakos galutinei turnyro lentelės įskaitai.

Nesate tie, kurie prastai ginasi. Bet buvo rungtynių, kuriose praleidote 6, 7, 8 ir net 9 įvarčius...

Tos pačios rungtynės su Aktu, kurias pralaimėjome 3:9, dar iki 70 min. atsilikome 1:2. Po to sulūžome. Tiesiog sėkmės trūkumas, spaudėm varžovus, "nedaspaudėm", neišnaudojome progų, po to pristigo jėgų ir jie mus pribaigė kontratakose. Nuo Fakyrų praleidome 8. Su jais net pilna sudėtimi sudėtinga kovoti, o tą kartą turėjome pusantro kėlinio verstis be Donato Gražulio, be to, pas Fakyrus motyvacija buvo neeilinė. Reikia patiems realizuoti, ką sukuri.

Reziumė. Du pastarieji sezonai Užupiui buvo labai panašūs. Kovinga komanda, galinti galynėtis su favoritais ir kovoti dėl vietų pirmoje lentelės pusėje dažnai bloškiama žemyn dėl staiga iš niekur atsiradusios ilgos nesėkmių serijos. Išsprendus šį rebusą, kitąmet Užupį galėtume matyti Navigatorių vietoje.

 

7. FKK SPARTAKAS                            11-5-10         58:45            38

Siužetas. Prieš sezoną nedemonstravo besaikio apetito ir pabrėždavo, kad pilnai tenkins penktoji vieta. Panašiai ir sekėsi. Spartakas klupinėdamas buvo arti penktosios pozicijos - ją paskutiniu momentu nupūtė atidėtas rungtynes kišenėje turėję Prelegentai.

Skaičius. 42. Viso labo tiek procentų galimų taškų žaisdami namie šį sezoną sugebėjo sukrapštyti spartakiečiai. 4 pergalės, 3 lygiosios ir 6 pralaimėjimai - blogiausias Spartako rodiklis žaidžiant Ukmergėje ever.

Aukštyn. Ko geri, banguotesnio sezono Spartakas nėra turėjęs. Prie pakilimų galima priskirti tris pergales pirmo rato pabaigoje, sėkmingą antro rato pradžią ir istorinę pergalė prieš Prelegentus 5:0.

Žemyn. Po istorinės pergalės prieš Prelegentus vėliau sekė juodasis periodas. Rugsėjis baigėsi trijų pralaimėjimų iš eilės serija praleidžiant net 9 įvarčius.

Komentaras. Igoris Krasinas: Pradžia ir pirmas ratas buvo gana geras. Antrame sugriuvome - koją pakišo susirinkimas. Ne kartą mums buvo sunkų net vienuolika žmonių surinkti. Bandėme šnekėtis, bet taip ir neišsiaiškinome, kas vyksta. Sezonas vidutiniškas - buvo ir labai gerų akimirkų, ir labai prastų. Išvykoje 5:0 nugalėti Prelegentus sugeba ne kiekvienas. Jau dabar laukiu kito sezono.

Ar buvo realių norų vėl užimti trečiąją vietą?

Dar prieš sezoną suvokėme, kad pakartoti tokį pasiekimą bus be galo sunku. Pavasario rate manėme, kad visgi tai įmanoma, bet po kelių pralaimėjimų supratome, jog gerai bus ir 5 vieta. Nesigavo ir jos užimti. Bet nieko baisaus.

Rugsėjį sutriuškinę Prelegentus, sėdote į gilią duobę. Kas atsitiko?

Tikriausiai užmigome ant laurų. Nereikia pamiršti, kad tai mėgėjų futbolas - kažkas negali žaisti, kažkas neatvyksta ir tai lemia rezultatus. Mūsų komanda neturi daug lygiaverčių žaidėjų. Pora iškrenta ir jau šlubuojame. Kas į užsienį išvyko, kas traumą patyrė, kas tėvu tapo. Taip ir susideda viskas. Visi tai suprantame.

Reziumė. Sezoną praktiškai galima laikyti nuostolingu. Komandai, pernai iškovojusiai bronzą, 7 vieta nėra geras pasiekimas. Visgi nėra priežasčių, kurios bylotų apie kylančią grėsmę ukmergiškiams - komanda pernelyg jauna, kad ir kitą sezoną sėstų į duobę. Reikia tik viduje padirbėti, kad žaidėjai turėtų noro kovoti ir žaisti.

 

6. NAVIGATORIAI                               11-6-9           63:56            39

Siužetas. Komandos vadovas prieš sezoną pataikė į dešimtuką. Cituoju: "Tikslas būti kažkur per viduriuką. Patampysime nervus visiems." Ir per viduriuką liko ir dar nervus belekaip patampė kitiems. Ir jeigu savo žaidimą būtų atradę ne sezono viduryje, o nuo pat pradžių, būtų kas veikt buvę ir TAIP bei Ozo komandoms.

Skaičius. 1. Skambioji frazė "Geriausia gynyba yra puolimas" kaip niekam kitam geriausiai tinka Navigatoriams. Viena iš nedaugelio komandų, mėgstanti žaisti atakuojantį futbolą nepriklausomai nuo priešininkų pajėgumo ir pavojingumo. Visuomet ieškos kelio prie oponentų vartų. Tad nenuostabu, kad per 26 rungtynes buvo vos 1 kartas, kai Navigatoriams nepavyko įmušti įvarčio (7 turas, 0:0 su Alfa-Ryders).

Aukštyn. Laikotarpis nuo rugpjūčio iki rugsėjo pabaigos buvo šios komandos sezono pikas, zenitas. 8 rungtynės, 7 pergalės, 1 lygiosios, 22 taškai iš 24 galimų. Best team of september.

Žemyn. Tų pergalių regis buvo per daug, nes Navigatoriai jomis aiškiai persisotino ir sezoną pabaigė su šaukštu deguto - 4 pralaimėjimai iš eilės. Žaista su pajėgiais varžovais, tačiau tuo pateisinti 17 praleistų įvarčių 4 rungtynėse negalima.

Komentaras. Kęstutis Maželis: Sezonas banguotas. Pradžioje truko fizinio pasirengimo, nes varžovai kartais mus apibėgdavo. Antras ratas buvo labai sėkmingas. Didelį impulsą davė sėkmingas rudens startas ir tai, kad sugrįžo pagrindinis mūsų žaidėjas Modestas. Pradėjo mušti jis ir pagavome ritmą. Užimta vieta pateisina lūkesčius. Kitais metais kilsime aukščiau, jei pasipildysime vienu kitu geru gynėju. Nes senstame, keliai nebelaiko, ne po 18 metų turime.

Smagu buvo rugsėji sėsti ant tos pergalių bangos?

Tikrai smagu. Tačiau po tos pergalių serijos komandoje nebeliko tos ugnies, džiaugsmo laimėjus. Laimėjimai atrodė kaip savaime suprantamas dalykas ir tai atsiliepė nusiteikimui. Jei praleidę pirmi su Naujaisiais Verkiais ir Alfa/Ryders po to atsitiesdavome ir laimėdavome, tai Prelegentai ir Fakyrai ne to kalibro komandos ir po to mus sumušdavo.

O kas nutiko sezono finiše?

Pagrindinė problema - suprastėjęs lankomumas. Žaidėjams padaugėjo užimtumo dėl darbų. Be to, atsirado per didelis pasitikėjimas savimi po pergalių serijos. Ir tai pakišo koją. Tas paskutines rungtynes reikėjo žaisti kaip visas kitas, bet kažkodėl nesužaidėme ir todėl tokie rezultatai.

Reziumė. Šiemet pamatėme tikruosius Navigatorius, kurie papuošia lygą savo meile šiam žaidimui. Tokie jie pernai ir užpernai buvo tik epizodiškai. Galite neabejoti, išlaikius tą pačią sudėtį ir padarius aukšto lygio pasirengimo procesą, 2013 metais Navigatoriai bus pajėgūs pirmą kartą istorijoje iškovoti SFL medalius.

 

5. PRELEGENTAI           12-4-10         63:55            40

Siužetas. Prastai ir net atsainiai pasirengę sezonui čempionai, kaip ir prognozuota, sezono pradžioje strigo. Ilgai negalėjo išsikapstyti iš tos peklos - po 10 rungtynių turėjo surinkę vos 9 taškus. Vėliau reikalai ėmė taisytis. Tačiau pradėjus nesirinkti žaidėjams labai anksti atsisveikino su viltimis apginti titulą ir tapo pasmerkti kovai lentelės viduryje.

Skaičius. minus 8. Taip drastiškai skiriasi Prelegentų iškovotų pergalių skaičius pernai ir šiemet. Pernykščiai čempionai šiemet- nusileido keturiomis pozicijomis žemiau. Pernai per 22 turus surinko 58 taškus. Šiemet žaidė net keturiais susitikimais daugiau, tačiau tų taškų yra vos 40.

Aukštyn. Nebuvo tokių atkarpų sezone, kurios keltų susižavėjimą ir nuostabą. Užtat daug nuveikė LFF taurės turnyre. Ten nugalėjo Širvintų "Širvintos", Vilniaus "Rotalio", Biržų "Rinkuškių" komandas ir tik IV etape nusileido "Šilutei".

Žemyn. Į čempionato pabaigą ir rezultatai ėjo žemyn. Atrodė, greičiau tie vargai baigtųsi. 4 taškai per 5 rungtynes - toks silpnas buvo pernykščių čempionų finišas.

Komentaras. Ričardas Zdančius: "Sezono pradžioje visi drauge tarėmės, kad rinksimės į rungtynes. Bet matome, kas iš to gavosi. Kartais net komandą buvo sunkų išleisti į rungtynes - vienuoliktas žmogus prisidėdavo tik mačui prasidėjus. Daug pastangų dėjom į LFF taurės varžybas. Ten nepasisekė su "Šilute", bet ką darysi.

Po praėjusio sezono niekas negalvojo, kad šiemet liksite taip toli nuo prizininkų. Ar kaltas tik rinkimasis į rungtynes?

Vienareikšmiškai ne. Einame į aikštę laimėti, tik ne visada sekasi. Daug vilčių dėjome į komandos jaunimą. Tačiau ir jie nelabai noriai ateidavo. Smagu, kad bent 5 vietą užėmėme, o ne 7 ar 8. Nieko, kitais metais sugrįš tikrieji Prelegentai!

Šiemet padaugėjo rungtynių ir tai tikriausiai labiausiai atsiliepė Prelegentams?

Galbūt. Kai žaisdavome darbo dienomis, tik du kartus pavyko surinkti visą komandą. Ir su vartininkais turėjome bėdų. Pagrindinis dėl šeiminių rūpesčių dažnai nepadėdavo, kartais į vartus stodavo aikštės žaidėjai.

Ypač sezono pabaigoje komanda prastai rinkosi į rungtynes. Gal tai iššauks esmines permainas sudėtyje?

Labai didelių permainų nebus. Visi sakydavo, kad bus rungtynėse, o kai reikėdavo, neateidavo. Poros žmonių apskritai taip ir nesulaukiau viso čempionato metu. Žvalgomės 2-3 žaidėjų, mums jų reikia. Tokiems žmonėms kaip Girius Kalvaitis jau nelengva ištempti nuo 1 iki 90 minutės kiekvieną kartą.

Reziumė. Prasčiausias Prelegentų sezonas ir viskas tuo pasakyta. Metas pasvarstyti apie ateitį. Ar griebtis rimtesnės kartų kaitos, ieškoti naujų vėjų ir grįžti į kovą dėl pirmųjų vietų. Arba remtis sena kapela ir likti grynai mėgėjiška ekipa, prie sėkmės sugebėsiančia pakovoti dėl trečiosios vietos.

 

4. OZAS                             15-5-6           57:28            50

Siužetas. Antrus metus iš eilės ketvirti. Prieš sezoną komandos vadovai truputį "užpasavo" teigdami, kad aukštų tikslų nekelia ir neva nežino, ko yra verti. Kartais Ozas atrodydavo labai solidžiai. Bet tik kartais. Todėl ir medaliai mediniai.

Skaičius. 10. Ozo komandos lyderis, įvarčių mašina Deividas Venckus kasmet prideda po 10 įvarčių. 2010 metų sezone jis įmušė 16 kartų. 2011 m. - 26. Šiemet - 36 (įskaičiuojant ir taurę). Kitąmet bus 46? O gal D.Venckų pasiims kokia I lygos komanda?

Aukštyn. Birželis - rugsėjis. Tuo metu Ozas buvo tiesiog nenugalimas. Pasiektos net 8 pergalės iš eilės, prie viso to sėkmingai įveikti du Taurės varžybų barjerai.

Žemyn. Sezonas pradėtas gerai, bet pasitinkant vasarą, tvarkaraštis lėmė visą puokštę favoritų - Aktas, Prelegentai, Fakyrai, Spartakas. Dar ir Carlsbergo nepavyko nugalėti. Rezultate - 3 taškai per 5 mačus ir po to jau ilgai teko vargti, kad susigrąžinti turėtas pozicijas.

Komentaras. Domantas Savičius: Yra ir teigiamų, ir neigiamų niuansų. Turėjome visas galimybes būti tarp trijų geriausių komandų. Tačiau abu kartus pralaimėjome Fakyrams. Abu - Aktui, nors abejose rungtynėse kabinomės. Sugebėjome du kartus nugalėti TAIP, bet praradome nesąmoningų taškų - pralaimėjome Navigatoriams, Prelegentams, lygiosios su Užupiu, Carlsberg ir Alfa/Ryders. Nemažai rungtynių, kur turėjome imti tris taškus.

Kodėl pirmame rate atsirado tas nesėkmingas periodas ir nesėkmių serija?

Tai buvo atkarpa su pajėgiais varžovais, savo įtaką padarė ir susirinkimas. Realiai normalią sudėtį surinkome tik pusėje rungtynių - ne daugiau. O tada prasideda problemos. Žaidžiant su silpnesniu varžovu pakanka 12-13 žaidėjų, o su stipresniu tokioje situacijoje palieki taškus.

Jei rinksite pajėgiausią sudėtį kitąmet, galbūt bus pirma vieta?

Kasmet keliame tikslą laimėti medalius. Jei rinktumėmės kaip Fakyrai ir Aktas, manau iki sezono pabaigos būtų išlikusi dviguba intriga. Tai ir yra mėgėjų futbolo specifika. Tai, kaip renkiesi, atsispindi rezultatuose.

Reziumė. Laimėta SFL taurė atpirko visas sezono nuoskaudas ir neįgyvendintus lūkesčius. Kai kurios rungtynės parodė didelį komandos potencialą. Renkant visą sudėtį kaskart, galima tikėtis ir kovos dėl čempionų titulo. To ir palinkėsime Ozui kitais metais.

 

3. TAIP         17-2-7           77:48            53

Siužetas. Įspūdingiausią transferinę politiką žiemos turguje atlikusi TAIP komanda buvo laikoma pagrindine favorite. Ir pati neslėpė didelių ambicijų. Kelios treniruotės per savaitę, žinomo trenerio Algimanto Liubinsko patarimai, buvusių garsių futbolininkų parama - viskas atrodė pakankamai solidžiai. Tačiau sezono finiše vienu metu kažkas komandoje sulūžo ir galų gale teko tenkintis tik bronzos medaliais.

Skaičius. 1,84. Tiek vidutiniškai įvarčių per rungtynes praleisdavo TAIP futbolininkai. Aukščiausių tikslų siekiančiai komandai tai akivaizdžiai per daug. Geriau gynėsi net keturios komandos. TAIP praleidžiamų įvarčių statistika gerokai pakriko sezono pabaigoje. Kai viskas jau buvo dzin, liberalai per paskutines 5 rungtynes praleido 22 įvarčius (kai iki tol per  21 rungtynes - 26).

Aukštyn. Aukštyn buvo jau nuo sezono pradžios. Iš ritmo neišmušė net nelauktas pralaimėjimas 0:1 Kiemui antrame ture. Per Jonines dar buvo pralaimėta Ozui, bet ir tuomet TAIP tvirtai žingsniavo pergalingu keliu.

Žemyn. Kovojusi dėl aukso komanda savo ambicijas turėjo sumažinti po pralaimėjimų spalio pradžioje Prelegentų ir Fakyrų komandoms. Tuomet beliko apginti trečiąją vietą, nes motyvacija krito. Rodos nieko baisaus, tačiau tas pralaimėjimas 1:11 Ozui paskutiniame ture bus pamirštas negreitai.

Komentaras. Paulius Kutniauskas: Po pirmo rato tikėjomės, kad galutinis rezultatas tikrai bus geresnis. Bet minimalų tikslą įgyvendinome. Prisimenant praėjusio sezono rezultatus (9 vieta) medaliai yra geras pasiekimas. O žvelgiant į pozicijas po pirmo rato tikrai galėjome pasirodyti geriau.

Buvote tarp favoritų. Ar nenuvylė galutinėje įskaitoje užimta trečioji vieta?

Šiek tiek nusivylimo būta. Bet viską ramiai apsvarsčius, tai tikrai geras pasiekimas. Lyga sustiprėjo, komandų padaugėjo, o tai pareikalavo daugiau jėgų. Vertinant bendrai, komandai parašyčiau 8 dešimtbalėje sistemoje.

Ar tikrai komandai sezono pabaigoje buvo "dzin"?

Kai tapo aišku, kad aukščiau trečios vietos nepakilsime, orientavomės į mažiau rungtyniavusius žaidėjus. Mūsų lyderis Egidijus Juška visą sezoną žaidė kęsdamas kelio skausmus, tad kam jį varginti, kai nebebuvo dėl ko kovoti. Kiti žaidėjai turėjo išvažiuoti. Viskas susidėjo į krūvą ir sužaidėme kaip sužaidėme. Galbūt kažkam ir buvo "dzin", bet tikrai ne visai komandai.

Komandą registravo tris portugalus. Kur jie po to dingo?

Jie buvo atvykę pagal erasmus programą. Birželį pasibaigus mokslams, išvyko atgal namo.

Kalbėta, kad TAIP ketina dalyvauti LFF II lygos pirmenybėse. Kokie planai?

Dabar apie tai tikrai nieko negalvojame. Nekalbėjome apie tai komandoje. Tiesiog ilsimės po sezono. Net į SFL puslapį neužsuku paskaityti, tiesiog norisi nuo futbolo atsikvėpti.

Reziumė. Potencialas buvo didelis, bet komanda viso jo neišnaudojo. SFL taurėje - ketvirtfinalis, čempionate iškovota bronza yra lyg paguodos prizas. Jei nepersikels į II lygą kitąmet privalės įrodinėti, kad verti pirmosios vietos.

 

2. AKTAS                          21-4-1           87:24            67

Siužetas. Nors komanda apmaudžiai liko antroje vietoje, džiaugsmo Akto stovykloje ne ką mažiau, nei čempionais tapusių Fakyrų. Po pernykščio pasirodymo nebuvo labai daug tokių, kurie žadėjo geniams medalius, o juo labiau - kovą dėl aukso iki paskutinio turo. Kelių naujokų įsiliejimas pakėlė komandą į aukštesnį lygmenį ir Aktas tapo sezono atradimu.

Skaičius. 18. Dėl titulo kovojusi komanda buvo pati "fayr-play'iškiausia" III lygoje. Per 26 rungtynes Akto komanda gavo viso labo 16 geltonų ir 1 raudoną kortelę - sumoje pelnė 18 baudos taškų. Arčiausiai Akto pagal šį rodiklį buvę TEC surinko 28 baudos taškus (24+2). Kitos komandos nesugebėjo įsitekti į 30 kortelių per sezoną rėmus.

Aukštyn. Įspūdingas Akto sezono startas tapo dideliu netikėtumu. Visi užgniaužę kvapą stebėjo, kada gi bus pirmas pralaimėjimas. Po 6 pergalių serijos pasitaikė lygiosios, tačiau geniai toliau stabiliai laikėsi pergalių kely. Išlaikyti nepralaiminčios komandos statusą pavyko net 19 turų.

Žemyn. Rugsėjo vidury lemiamos rungtynės su Fakyrais ir beviltiškas pralaimėjimas 0:4. Jis iš esmės ir nulėmė čempionato baigtį. Po šio mačo Aktas atsidūrė antras ir šioje vietoje liko iki pat sezono pabaigos.

Komentaras. Nerijus Jakučionis: Sezonas geras. Prieš jį išsikėlėme tikslą, kad jau pats metas mums laimėti medalius. Jautėme, kad turime potencialo. Po pirmo rato tikėjomės kabintis ir už pirmosios vietos, bet taip ir neužsikabinome. Pasirodymą vertiname gerai - antroji vieta, taurės finalas.

Ar prieš sezoną galėjote įsivaizduoti, kad iki pat paskutinių rungtynių kovosite dėl pirmosios vietos?

Tokio scenarijaus niekas negalėjo prognozuoti. Gavosi labai įdomus ir intriguojantis sezonas. Apskritai, prieš pirmenybių startą buvo daug tikimasi iš Prelegentų. Bet viskas susikristalizavo kitaip.

Lemiamas rungtynes Fakyrams pralaimėjote 0:4. Bet tarp komandų nėra toks didelis jėgų santykis?

Taip jau nutiko, kad tose rungtynėse neturėjome dviejų pagrindinių vidurio saugų. Rungtynės prasidėjo gan anksti, daug kas vėlavo iš darbų. Nebuvome pasirengę pilnai ir anksti praleidome. Tai buvo pralaimėtos rungtynės, kurioms tinkamai nepasiruošta. Belieka tik griaužtis, lieka nedidelis kartėlis. Tačiau antroji vieta tikrai nenuvilia, ypač žinant, kas buvo kalbama prieš sezoną.

Reziumė. Šiemet galima sakyti, kad Aktas iš savęs išspaudė visą potencialą. Kur slypi komandos stiprybė? Aišku, kad puikus vidinis mikroklimatas ir išskirtinis žaidėjų aktyvumas. Su pergalėmis ateidavo ir puiki nuotaika bei dar didesnis entuziazmo pliūpsnis. Taip ir šuoliavo medalių link.

 

1. FAKYRAI                     22-2-2           90:23            68

Siužetas. Yra! Pirmieji balsai, kad Fakyrai gali laimėti čempionatą, pasigirdo prieš jų debiutinį sezoną 2010 m. Prognozės tuomet pasirodė per drąsios. Tačiau pernai ilgai įtampoje laikė Prelegentus ir užėmė antrąją vietą. O šiemet jau sąlygas diktavo patys Fakyrai, sezono viduryje išnirę iš TAIP ir Akto šešėlių bei finišavę čempioniškai.

Skaičius. 20. Tiek komandos žaidėjų šiemet mušė įvarčius čempionate ir Taurės varžybose. Turint omeny, kad Fakyrų paraiškoje yra 33 pavardės ir kad kai kurios atlieka daugiau statistinį vaidmenį, tokia rezultatyvumo įvairovė atrodo iš tiesų įspūdingai.

Aukštyn. Kai to labiausiai ir reikėjo - sezono finišas. Paskutinius du čempionato mėnesius sekė įspūdinga vienuolikos pergalių iš eilės serija, nepalikusi jokių klausimų, kas stipriausias lygoje.

Žemyn. Čempionai išvengė duobių ir kluptelėjimų. Netgi nuopuoliu nepavadinsi nesėkmės žaidžiant su Naujaisiais Verkiais. Kaip paaiškėjo vėliau, šis pralaimėjimas davė daugiau naudos, nei problemų.

Komentaras. Kastytis Valantinas: Liko šiokia tokia nuoskauda tik dėl SFL Taurės, kai pusfinalyje nuo Akto paskutinę minutę prasileidome įvartį ir pralaimėjome. Bet III lygos sezonas buvo labai geras, nuoseklus ir be duobių, kokios pasitaikydavo anksčiau. Pralaimėjimas Naujiesiems Verkiams antro rato pradžioje buvo "teisingas", jis tapo perspėjimo skambučiu, nuaidėjusiu pačiu laiku. Sudėliojome viską ir nusprendėme - jei norime laimėti čempionatą, tai ir laimime. Rungtynės su Aktu, TAIP parodė, kad viskas tvarkoje.

Patyrėte du pralaimėjimus - vienu daugiau už Aktą. Ar jų galėjo apskritai nebūti?

Pirmojo su TAIP (2:5) negalėjome išvengti. Jis buvo tarsi užprogramuotas. Žaidėme darbadienį, prastai susirinkome, nusiteikimas ne tas. O antrojo pralaimėjimo galėjo ir nebūti. Jei ne jis, titulo klausimą galėjome išspręsti anksčiau. Bet tai buvo naudingas pralaimėjimas, gera pamoka.

Sezono finišas įspūdingas - 11 pergalių iš eilės...

Tai lėmė supratimas, nusiteikimas ir žaidėjų susirinkimas. Iš 26 turų maždaug 90 proc. rungtynių rinkome dvi sudėtis. Ne visiems tekdavo pažaisti, bet esmė ta, kad žinojome, kur einame ir kryptingai to siekėme su charakteriu ir noru.

Sezono pradžioje dėmesį traukė TAIP ir Aktas, Fakyrai tarsi liko nuošaliau. Jums tai buvo į naudą?

Taip. Mums pranašavo vietą penketuke, bet tai tik į naudą išėjo.

Reziumė. Sezonui – devynetas su pliusu. Iki dešimtuko truko geresnio pasirodymo Taurėje. Bet lygoje nekėlė abejonių, kas geriausias.

 

Redakcijos žodis. Aš, SFL apžvalgininkas Vilmantas, aukščiausiojo SFL diviziono kovas nušviečiau jau trečią sezoną iš eilės. Manau, tai pakankamas laiko tarpas saviraiškai išreikšti. Vieni darbą vertino teigiamai, kiti atsiliepdavo ir kritiškai. Visiems dėkoju už pastabas, jos vertė neužmigti ant laurų. Trys sezonai yra gana nemažai, todėl apsvarstęs visus niuansus, nutariau ketvirtą sezoną iš eilės nebeaprašinėti jūsų smūgių ir kortelių. Tikiu, kad mane pakeis dar geresnis apžvalgininkas o visoms komandoms linkiu dar įspūdingesnio ir nemažiau intriguojančio 2013 metų sezono!