Balandžio 17-ąją startavusi, o spalio 25-ąją sužaidusi paskutines rungtynes, per pusmetį III lyga nubėgo dar vieną savo sezoną.

Taip komandos atlaisvintą lygos sostą po dviejų sezonų pertraukos vėl užėmė Fakyrai. Antras liko favoritu laikytas Granitas, trečias - per metus net aštuoniomis pozicijomis aukštyn palypėjęs Ozas. Pastarojoje komandoje žaidė ir rezultatyviausias III lygos žaidėjas Deividas Paulauskas. Kad pelnytų šį titulą, Deividui pakako įmušti 14 įvarčių.

2015 metais III lygos komandų geografija buvo labai plati. Šiemet ją praplėtė ne tik Naujoji Vilnia, bet ir Pabradė su Kalveliais. Tiesa, pastariesiems (Ave. Ko.) dėl infrastruktūros reikalavimų teko kraustytis į Nemenčinė. O tradiciškai toliausiai komandoms tekdavo važiuoti į Ukmergę.

Praėjus šiek tiek laiko nuo sezono pabaigos galima įvertinti kas ir kaip vyko čempionate. Apie viską - pagal komandų pozicijas iš apačios į viršų.

 

12 vieta - SALININKAI (9 tšk., įvarčiai - 27:70)

Praėjusiais metais Salininkai buvo tvirti vidutiniokai III lygoje, laimėję 10 iš 26 žaistų rungtynių. Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė šiemet, nors per žiemą komandos sudėtis keitėsi labai minimaliai.

Sezono pradžia salininkiečiams tragedijos nežadėjo - per 5 turus buvo surinkti 6 taškai, nugalėta netgi Akto komanda. Bet tuo viskas ir pasibaigė, o komandą netrukus ištiko taškų badas.

"Nemeluosiu - kai kas sezono pradžioje rimtai galvojo, kad turėtume kovoti dėl medalių. Po pernykščio sezono komandoje buvo likęs visas pagrindas, pasipildėme dviem naujokais. Ir pats ėmiau galvoti: juk komanda nesusilpnėjo, - prisimena Salininkų ekipos vadovas Pranas Janušauskas. - Na, bet prasta sezono pradžia, keli stambūs pralaimėjimai ir svarbių žaidėjų traumos bei pats požiūris pražudė komandą dar pirmame rate."

Vasaros pertraukos metu Salininkai dar labiau susilpnėjo, kai į Fakyrus nutekėjo Gediminas Skrockas ir Artūras Žarnovskis.

"Komanda negali būti taip priklausoma nuo dviejų žaidėjų, kaip kad pamatėme antrame rate, - įsitikinęs Pranas. - Ekipoje nežaidė daugybė narių, kuriems sezono pradžioje buvome numatę svarbius vaidmenis. Taškų tikrai galėjo būti daugiau. Buvo rungtynių, kai tiesiog nesisekė. O galiausiai tie pralaimėjimai žaidėjus palaužė morališkai ir tai puikiai matėsi per rungtynes su Pabrade (1:5)."

Nuo gegužės iki spalio Salininkai turėjo ištverti košmarišką 16 pralaimėjimų seriją. Liūdną padėtį tik šiek tiek pataisė popierinė pergalė prieš Prelegentus paskutiniame ture.

"Deja, šie rezultatai atspindi realų mūsų pajėgumą. Galime mobilizuotis vienoms ar kitoms rungtynėms, tačiau geriausiu atveju esame tik taškų atiminėtojai. Be pastangų ir darbo rezultatų nepasieksi netgi D divizione. Kai per sezoną praleidi 70 įvarčių, sunku kažko tikėtis", - reziumavo P. Janušauskas.

Vertinimas. 3/10. Dar prieš čempionatą Salininkams buvo lipdoma autsaiderių etiketė, bet niekas nesitikėjo, kad bus taip blogai. Nors nesėkmes lėmė iš dalies pateisinamos priežastys, 16 pralaimėjimų serija yra per daug. Iki teigiamo įvertinimo pritrūko vieno kito taškelio antrame rate.

 

11 vieta - SŽK PABRADĖ (17 tšk., įvarčiai - 30:60)

Pabradės komandai tiktų šūkis "atėjau, pamačiau, įvertinau". Pagal reglamentą pabradiškiai turėjo kristi į A divizioną, bet juos išgelbėjo Prelegentų pasitraukimas. Dėl to Pabradė gavo teisę žaisti išlikimo rungtynes su GB United. Tačiau antruoju šansu nepasinaudota - po lygiųjų 3:3, 11 m baudinių serijoje 6:5 pranašesnė buvo GB United komanda.

Reikia pripažinti, kad šiemet naujokams dažnai šypsojosi fortūna - 2 pergalės iš 4 pasiektos nežengus į aikštę (prieš Ave. Ko. ir Prelegentus).

"Niekas nenori būti paskutiniais, todėl 9-10 vieta mums būtų neblogas rezultatas", - ankstyvą pavasarį kalbėjo Pabradės treneris Grigorijus Kisel. Paskutinės vietos išvengti pavyko, tačiau iki aukštesnės pozicijos šiek tiek pristigo.

Kartais pabradiškiai pralaimėdavo 4 ir didesniu įvarčių skirtumu, bet džiaugėsi pasiektomis lygiosiomis su Kruša, Ozu ir Aktu, pergale prieš Olimpiją.

Esminė naujokų problema buvo itin dažnos pagrindinės sudėties žaidėjų traumos. Dėl to lyderius keitė nepatyrę vaikinukai iš dublerių komandos, kuriems kaip lygūs su lygiais kovoti III lygoje dar ankstoka. Tačiau galima neabejoti, kad kai tas jaunimas subręs, Pabradės komanda sugrįžusi į III lygą taps rimta jėga.

"Aš tikiu savo komandos potencialu. Tikrai galėjome būti virš iškritimo zonos, jei tik visi žaidėjai būtų sveiki ir galėtume rengti pilnavertes treniruotes", - tvirtino G. Kisel.

Vertinimas. 4/10. Nepriklausomai nuo dvikovos su GB United baigties, Pabradė nusipelno teigiamo įvertinimo. Buvo akivaizdu, kad į III lygą žengę naujokai su neapšaudytu jaunimu čia kalnų nevers. Tačiau dauguma varžovų gyrė atėjūnus už kovingumą ir drąsą. Kitą kartą III lygoje pabradiškiai tikrai pasirodys geriau.

 

10 vieta - AVE. KO (20 tšk., įvarčiai - 39:60)

Jei lygoje būtų renkama labiausiai nuvylusi ir savo potencialu nepasinaudojusi komanda, šioje nominacijoje aiškia favorite būtų Ave. Ko.

Prieš sezoną klubo vadovai buvo kuklūs ir kalbėjo apie būtinybę išlikti III lygoje. Tačiau buvo aišku, kad su broliais Šaveiko bei Ovsejuku puolime naujokai gali pridaryti fokusų. Kai kurie SFL žinovai netgi kuždėjosi, kad nebūtų nuostabos, jei Ave. Ko. įsiveržtų tarp prizininkų.

Sezono atidarymo rungtynėse Ave. Ko. patampė Fakyrų nervus (0:1), bet debiutas buvo psichologiškai sunkus. Iki birželio Kalvelių komanda pralaimėjo 4 rungtynes vos 1 įvarčio skirtumu. Pirmame rate paskutinėmis rungtynių minutėmis praleidžiami įvarčiai tapo vizitine šios komandos kortele.

Antrame rate išryškėjo kita problema - Ave. Ko. nesurinkdavo optimalios sudėties. O be pagrindinių žaidėjų sunku pasiekti rezultatą. Košmariškos sezono pabaigtuvės su Aktu (2:12) tą tik patvirtino ir privertė klubo vadovus pasijausti gėdingai.

"Tikrai buvome verti daugiau. Manau, kad galėjome kovoti dėl 5-8 vietų. Bet tik su tokiu žaidimu, kokį demonstravome iki 15 turo, - pažymėjo komandos treneris Sergejus Lajevskis. - Žaidimas sezono pradžioje tenkino, bet pabaigoje jis buvo visiška nesėkmė."

Tad ko pritrūko Ave. Ko. šį sezoną? Pasak trenerio, pirmiausiai tokio rango varžybų patirties. Taip pat geresnio susižaidimo ir tarpusavio supratimo aikštėje. Trečia priežastis - vasarą komandą papildę naujokai žaidimo nesustiprino.

"Dabar turime nemažai namų darbų 2016 metams ir privalome juos atlikti. Tik tuomet galėsime tikėtis sėkmingesnio sezono", - teigė S. Lajevskis.

Vertinimas. 4/10. Išsaugota vieta III lygoje yra vienintelis pozityvus dalykas šiai komandai. Visa kita buvo blogai arba labai blogai. Rašome patenkinimą įvertinimą ir spėjame, kad 2016-aisiais Ave. Ko. nebesiblaškys lentelės apačioje.

 

8 vieta - TEC (27 tšk., įvarčiai - 32:39)

TEC liko pozicijoje, kuri galbūt ne visai atspindi komandos realų pajėgumą. Tai žemiausia jų vieta III lygoje per pastaruosius tris sezonus, tačiau patys TEC'ai ir kalti - pernelyg tuščia buvo sezono pabaiga.

"Nesame patenkinti, nes 8 vieta nėra ta, kurios tikėjomės, ar buvome verti. 5-8 pozicijose esančios komandos yra labai panašaus pajėgumo. Kažkurie vieną ratą sužaidžia geriau, o kitą - silpniau. Tik Fakyrai ir Granitas visą sezoną žaidė stabilų futbolą, todėl ir yra pirmosiose vietose. Kruša su Aktu antrame rate atrodė super, bet pirmame buvo silpnesni. O mes visą čempionatą bangavome, patys prisikūrėme bėdų, todėl esame ten, kur esame", - sezoną apibendrino TEC atstovas Donatas Stakauskas.

Nagrinėdamas komandą apnikusias bėdas jis sakė: "Permainos sudėtyje, vasaros pradžioje prasidėjęs bruzdesys irgi išmušė iš vėžių mūsų stilių, braižą ir teko vėl ieškoti savojo identiteto. Antro rato papildymas buvo savalaikis ir gana perspektyvus žvelgiant į ateitį, bet dėl traumų savo potencialo taip ir neatskleidėme."

Būta ir daugiau negandų. TEC komandai šiemet buvo būdingos dvi krizės: gegužę (4 pralaimėjimų serija) ir spalį (1 taškas per 4 rungtynes).

"Gegužės krizė, sakyčiau, buvo tik nesėkmė. Kai vis pralaimi 1 įvarčio skirtumu, pradedi jausti spaudimą viduje. Ir nors daugelis komandos narių neprisipažino, manau, kad jie jautė bejėgiškumą ir pyktį. O mes ne Sitho Lordo mokiniai, todėl nemokame nusivylimo ir pykčio tinkamai panaudoti aikštėje, - sakė D. Stakauskas. - Pralaimėjome nemažai mūšių ir "jėgos ramybė" buvo sudrumsta. užtrukome, kol atstatėme pusiausvyrą ir vėl pajutome malonumą žaisdami. Rudeniop dalis komandos pagavo "Prelegentų ligos" virusą. Žaisdami keliais frontais, ypač vyresnieji, prarado motyvaciją. Mažojo futbolo ar veteranų lygose jie kovojo dėl medalių, o III lygoje teko nieko nelemiančios rungtynės..."

Vertinimas. 5/10. Per pirmus tris turus TEC surinko ketvirtadalį viso sezono taškų. Tuomet atrodė, kad jie pajėgūs kibti į kovą dėl medalių, bet greitai viską į vietas sustatė keturių pralaimėjimų serija. Komanda buvo verta vietos šešetuke, todėl nepateisino lūkesčių.

 

7 vieta - OLIMPIJA (31 tšk., įvarčiai - 31:25)

Dar viena komanda, neišnaudojusi viso savo potencialo. Šiemet Olimpija mušdavo retai - pagal rezultatyvumą (1,41) jie buvo priešpaskutiniai, tačiau pagal gynybą (1,14) nusileido tik Fakyrams ir Granitui. Todėl nieko keisto, kad Olimoijos mačuose vyraudavo rezultatai 1:0.

Prieš sezoną olimpiečiai taikėsi į penketuką. Aš tokiais ketinimais netikėjau ir prognozavau jiems vietą lentelės apačioje. Todėl 7-oji vieta komandos viduje buvo įvertinta daugiau teigiamai, nei neigiamai.

"Manau, kad sezoną derėtų užskaityti kaip teigiamą. Antrus metus iš eilės mums buvo klijuojama čempionato autsaiderių etiketė, o mes ir vėl finišavome viduriuke. Ir labai tvirtame, be "chalevinių" taškų, su neutraliu 9 pergalių ir tiek pat pralaimėjimų balansu, bei teigiamu (+6) įvarčių santykiu. Žinant, kad komanda praktiškai nesitreniravo, tikėtis kažko daugiau III lygoje būtų naivu", - konstatavo Olimpijos treneris Sigitas Aleknavičius.

Ir vis dėlto, šios komandos užmojai prieš sezoną buvo gana ambicingi. Vadovai tuomet nusprendė rengti privalomas treniruotes, rengė žaidėjų atranką, iš anksto skelbė startinius 11-tukus ir atsarginių 7-tukus. Buvo pasirinktas "semi-professional" lygis. Mostas platus, tačiau ilgainiui teko grįžti į pradinę padėtį, kadangi sezono eigoje į treniruotes ateidavo vis mažiau žmonių.

Nepaisant to, S. Aleknavičius tvirtai tiki, kad jo komanda turi didžiulį potencialą, tik mėgėjiškas požiūris neleidžia siekti aukštesnių tikslų.

"Lyginant su praeitu sezonu III lygoje nusiritom vienu laipteliu žemyn. 2014 m. buvome 7-i tarp 14-os komandų, o šiemet - 7-i tarp 12. Tai reiškia, kad užsibrėžtų tikslų neįvykdėme (minimalus tikslas buvo pirmas penketukas, maksimalus - medaliai). Bet komanda visose rungtynėse kovojo, rodė charakterį, gelbėjo taškus paskutinėse atakose, II rate įvarė baimės visiems medalininkams, o savo gynyba nusileido tik dviem stipriausioms lygos komandoms. Šį sezoną olimpiečiai padovanojo savo sirgaliams daug teigiamų emocijų, bet tikrai galėjo padovanoti jų žymiai daugiau", - teigė Olimpijos treneris.

Vertinimas. 6,5/10. Kaip ir pernai, užimta 7 vieta, tačiau šiemet už nugaros palikta 2 varžovais mažiau. Vienu metu Olimpija netgi garsiai galvojo apie medalius, bet gana greitai su tokiomis viltimis turėjo atsisveikinti. Akivaizdu, kad komandai pritrūko geresnės progų realizacijos. Mėgėjų lygoje sunku laimėti, mušant po 1 įvartį.

 

6 vieta - FKK SPARTAKAS (32 tšk., įvarčiai - 41:39)

Kadaise Ukmergė turėjo savo komandą aukščiausioje futbolo lygoje, bet po to viskas griuvo. Dabar jiems tenka tenkintis III lygos varžybomis, kur jau kelerius metus stabiliai 6-8 vietas užima Spartako komanda. 6-ąji vieta jie liko patenkinti.

Tačiau ne viskas yra taip gražu. Prieš sezoną ukmergiškiai nuogąstavo, ar pavyks motyvuoti žaidėjus rinktis į varžybas. Nerimauta buvo ne be reikalo.

"Šaunu, kad vos nepatekome į penketuką ir toli nuėjome taurėje, tačiau labai bloga situacija su dalies komandos požiūriu į šį reikalą. Jei per ateinančią žiemą situacija nepasikeis, mūsų laukia Prelegentų ar net Kruojos likimas", - perspėjo Spartako kapitonas Igoris Krasinas.

Pernai ukmergiškiai džiaugėsi pirmą kartą klubo istorijoje pasiekę SFL Taurės ketvirtfinalį, šiemet buvo eita dar toliau - iki pusfinalio.

"Deja, labai nuvylė vadinamasis varžybų sistemos medis - visas rungtynes turėjome žaisti išvykose, savi žiūrovai to nematė ir apie SFL Taurę girdėjo tik iš penktų lūpų..." - sakė kapitonas.

Į rungtynes su Spartaku kitoms komandoms tenka keliauti valandą, bet ukmergiškiai savo aikštėje namų sienų pranašumu pasigirti negali. Šiemet Spartakas namie sužaidė 11 mačų ir surinko tik 16 taškų iš 33 galimų - iš viso tik 48,5 proc.

"Namie pralaimėjome per daug rungtynių. Taip nutinka, kai į rungtynes susirenka tik 11 personų. Turime neblogų žaidėjų, bet kas iš to, kai jie tik "ant popieriaus". Su rimtesniu požiūriu ir nuolat rinkdamiesi stipriausios sudėties būtume pasiekę ir penketuką", - neabejojo I. Krasinas.

Vertinimas. 8/10. Spartakas jau keleri metai yra tvirtas III lygos vidutiniokas, o šis sezonas buvo toks, kurį Ukmergės futbolininkai prisimins su teigiamomis emocijomis. 6 vieta turbūt yra šios komandos galimybių riba, o prisiminus, kad SFL taurėje pasiektas pusfinalis, galima metus laikyti pavykusiais.

 

5 vieta - AKTAS (34 tšk., įvarčiai - 46:31)

Visas SFL sezonas baigėsi džiaugsmingu Akto komandos akordu. Šeštadienį Carlsberg taurės finale geniai 3:1 (0:1) nukovė Granitą ir šį trofėjų iškovojo ANTRĄ kartą. Taurę Aktas buvo laimėjęs 2010-aisiais, kai finale taip pat 3:1 įveikė Snorą.

Bet vertinant čempionatą, Akto pasirodymas buvo gana vidutiniškas ir taip - nebe pirmus metus. Aktas sugeba susitelkti vienoms kitoms svarbioms rungtynėms, tačiau ilgai čempionato atkarpai jiems parako neužtenka.

"Jei vertinsime tik III lygos varžybas - sezonas nebuvo geras. Jaučiame, kad turime daugiau potencialo, tik aibė mėgėjų komandoms būdingų priežasčių neleido kilti aukščiau. Bet čia patys esame kalti", - pripažino Akto treneris Nerijus Jakučionis.

Sezonas geniams buvo banguotas. Po pralaimėjimo pirmenybių pradžioje sekė trys pergalės, o po to buvo įkrista į duobę - vasarą komandą pasitiko per 6 rungtynių atkarpą pelnydama tik 4 taškus. Rudenį svyravimai tęsėsi - trys pergalės iš eilės spalio pradžioje dar leido pagalvoti apie kovą dėl medalių, bet dvikovos su Kruša ir Granitu grąžino į realybę.

Bangavo ir Akto puolimas. Per sezoną įmušti 46 įvarčiai (vid. 2,09) žiūrisi neblogai, bet nereikia pamiršti, kad šis rodiklis stipriai pagerintas, kai paskutiniame ture buvo įmušta 12 įvarčių į pakrikusio Ave. Ko. vartus. Net 6 iš 22 mačų Aktas aikštę paliko neįmušęs.

III lygos prizininkais Aktas paskutinį kartą tapo 2012 metais. Kitus tris sezonus komandą nuo pirmojo trejeto skyrė atitinkamai 17, 8 ir 5 taškai. Atstumai mažėja, bet ar ne laikas pagalvoti apie permainas šioje gilias tradicijas turinčioje komandoje ir naujas perspektyvas?

Trenerio požiūris šiuo klausimu gana konservatyvus: "Dažnai padiskutuojame, kokiu keliu eiti klubui. Galima būtų eiti tuo taip vadinamu "komerciniu" keliu - susirinkti "futbalistų" ir žaisti. Manau, būtų ir titulų daugiau. Bet klausimas, kaip ilgai klubas gyvuotų ir kokia vidinė atmosfera jame vyrautų. Kai kurie klubai nuėjo tokiu keliu. Mes laikomės nuostatos, kad pirmoje eilėje yra kolektyvas, gera atmosfera, bendra veikla na, ir be abejo futbolas, kuris mus visus riša. Todėl ir atsinaujinimo procesas pas mus vyksta labai palengva, ateina nauji žaidėjai su kažkieno iš saviškių rekomendacijomis. Visada norisi, kad naujas žaidėjas tiek psichologine, tiek žaidimo lygio prasme tiktų komandai. Kurie pritampa, tie įsilieja į kolektyvą, kiti natūraliai atkrenta. Artimiausiu metu turbūt ir toliau išlaikysime tokią klubo eigą, o vėliau bus matyti. Visi po truputį senstame, entuziazmo kažkiek mažėja. Gal kada prieisime kryžkelę, kai spręsime dalyvauti ar ne, ir kur dalyvauti. O dabar mes dar dainuosim..."

Vertinimas. 8/10. Taurė yra labai gerai ir ji atperka visą sezono III lygoje kartėlį, tačiau Aktas buvo vertas daugiau nei 5 vieta. Žaisdama taip, kaip taurėje, komanda būtų kovojusi dėl medalių.

 

4 vieta - KRUŠA-BASICA (36 tšk., įvarčiai - 46:31)

4-oji vieta yra nedėkinga dėl to, kad tu lieki pirmas už brūkšnio - prizininkų ribos. Kruša šį sezoną nusipelnė apdovanojimų vien dėl savo įspūdingo spurto antrame rate. Tačiau dėl šios užimtos pozicijos komandos viduje niekas neliūdėjo.

Galime prisiminti, kaip atrodė Krušos perspektyvos balandį. Prieš naują sezoną į Fakyrus arba į II lygą patraukė visas būrys senų vilkų, o jų vietą turėjo užpildyti mažiau patyręs jaunimėlis. Komandos vadovai tikino, kad pamaina yra adekvati. Tačiau apžvalgininkas tuo nepatikėjo ir būrė, kad Kruša kovos dėl išlikimo.

Viskas iš pradžių taip ir atrodė - taškai į Krušos taupyklę krito labai sunkiai, per pirmus 8 turus buvo laimėta tik 2 kartus. Tačiau reikalai kardinaliai pasitaisė, kuomet Krušos naujokai susižaidė ir atrado tarpusavio ryšius. Rugsėjį komanda pabaigė gražia 6 pergalių serija. Ir tik pralaimėjimas nervingame mače su Fakyrais (1:3) palaidojo viltis kovoje dėl bronzos vytis Ozą.

"4 vieta yra aukščiausias mūsų pasiekimas III lygoje, tad esame patenkinti. Tikslas buvo įsitvirtinti lentelės viduryje, tai jį įvykdėme su kaupu. Svarbiausia, kad žaidėjai į rungtynes rinkosi su entuziazmu ir jau dabar kalba apie kitą sezoną", - pažymėjo Krušos treneris Valius Bagdonas.

Kruša šiemet surinko 36 taškus ir net 24 iš jų (67 proc.) buvo pelnyti rudens rate.

Kalbėdamas apie komandos atgimimą, Valius išsamiai išdėstė kelias priežastis: "1. Antrame rate dingo rinkimosi problema. Turėdavome po 14-16 žaidėjų ir tolygius keitimus į kiekvieną poziciją. Dažnai po keitimo aikštėje pasirodęs žaidėjas įmušdavo pats, arba atlikdavo rezultatyvų perdavimą. 2. Į komandą atėjus Vaidotui Praniui ir sugrįžus Giedriui Petrylai, puolimas tapo greitesnis ir efektyvesnis. 34 iš 46 įvarčių įmušėme antrame rate. Komandos viduje atsirado sveika konkurencija, todėl pasitempė ir kiti puolimo grandies žaidėjai. 3. Vasarą komandą papildęs Rokas Rusys gali žaisti atraminio saugo pozicijoje. Tai leido rotuoti vidurio saugus ir visas rungtynes palaikyti aukštą tempą, su kuriuo daugelis komandų nesusitvarkydavo, ypač kėlinių pabaigose. 4. Rudens rate dėl kortelių nė vienam žaidėjui neteko praleisti rungtynių. Pavasarį ši problema buvo. Ir 5 - Pirmame rate trūko tarpusavio susižaidimo ir šiek tiek sėkmės."

Vertinimas. 8,5/10. Po lėto pirmojo rato Kruša virto maloniu atradimu antrajame. Greitos, trumpais perdavimais pagrįstos atakos tapo šios komandos žaidimo dalimi. Išsaugojusi sudėties branduolį, kitąmet ši komanda bus pretendentė ne tik į medalius, bet ir į titulą. Patikėkite.

 

3 vieta - OZAS (39 tšk., įvarčiai - 48:35)

Kaip prašoviau su Kruša, lygiai taip pat pyliau pro šalį ir spėdamas Ozo galimybes šį sezoną bei nugrūsdamas juos į 8-9 pozicijas. Tokią netoleriagišką išvadą privertė daryti pernykštis sezonas, kai oranžiniai užėmė vos 11 vietą. Be to, tarpsezoniu komanda tikrai nesustiprėjo.

Tad kas gi lėmė medalius Ozo komandai? Pagrindinis atsakymas į šį klausimą - gera komplektacija ir solidus rinkimasis į rungtynes, ypač pirmoje sezono dalyje. Beje, komandos vadovas Domantas Savičius prieš sezoną ištarė pranašiškus žodžius: "Galvojame apie prizinę vietą, o Taurėje tikimės nueiti bent iki pusfinalio."

Dabar jis kalbėjo taip: "Sezono įvertinimas - tarp "pusė bedos" ir "geras". Vieta trejetuke gerai, bet gaila, kad intrigos neliko likus trims savaitėms iki sezono pabaigos. Paskutinius kelis turus nebebuvo stimulo visiems rinktis į varžybas, todėl pabaigoje buvo trys pralaimėjimai. Iki gero sezono kažko pritrūko.

Sezono planus įgyvendinti pavyko, tik po I rato norėjosi daugiau, juolab gerai rinkomės į rungtynes. Gaila kvailai išmėtytų taškų čempionate ir nepasisekusių pusfinalio rungtynių Taurėje. O Fakyrų tarpsezonio judesiai iškėlė juos virš visų. Tikiuosi, kad toks dalykas kaip dukterinės komandos buvo pirmas ir paskutinis kartas."

Kalbos apie tai, kad Ozas III lygoje galėjo pasiekti daugiau, nėra iš piršto laužtos. Faktai tokie - žaisdamas su Fakyrais ir Granitu, per 4 rungtynes Ozas susirinko 7 taškus. Tačiau šiuos pasiekimus lengva ranka nubraukė lygiosios su Pabrade ir pralaimėjimas Ave. Ko.

"Žaisti prieš stiprias komandas eini labiau motyvuotas, galbūt tai ir yra sėkmės priežastis. Sunku pasakyti, kas būtų jei būtų... Buvo rungtynių, kur rinkome taškus, nors gal to nebuvome verti. 3 vieta daugmaž yra teisinga. Prie didesnės sėkmės galėjo būti ir geriau, bet jei mažiau sektųsi, galėjome likti ir 4-5 vietoje", - svarstė D. Savičius.

Vertinimas. 8/10. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, sezonas Ozui buvo geras. Iki labai gero pritrūko dviejų dalykų - rimtesnio pasipriešinimo Aktui Taurės pusfinalyje ir rimtesnio nusiteikimo sezono pabaigoje, kai užsitikrinus medalius, buvo prapilti trys mačai iš eilės.

 

2 vieta - GRANITAS (49 tšk., įvarčiai - 59:19)

Naujosios Vilnios Granitas debiutavo III lygoje ir šiai komandai iš karto buvo priklijuota favoritų etiketė. Bet lenktynėse dėl "aukso" granitiečius aplenkė Fakyrai.

"Nusivylimas? Aišku, jis yra. Visą sezoną buvome arti tikslo ir galėjome laimėti. 2 vieta ne paskutinė, todėl yra kuo pasidžiaugti. Bet mes tikėjomės daugiau", - pripažino Granito futbolininkas Jevgenijus Rybakovas.

Šeštadienį vykusiame Taurės finale Granitas 1:3 pralaimėjo Aktui, nors po pirmo kėlinio pirmavo 1:0 ir kontroliavo situaciją. Bet klaida po pertraukos leido varžovams išlyginti rezultatą. Tuomet vicečempionų žaidimas išsiderino ir Aktas tuo pasinaudojo.

III lygoje favoritų statusu Granitas dalijosi su Fakyrais, tačiau specialistai kalbėjo, kad pagal sudėtį ir žaidėjų pasirinkimą pranašesnė Naujosios Vilnios komanda. Kai kas net manė, kad jie verti žaisti II lygoje.

"Galbūt taip atrodo tik iš šalies. Taip, mes turime gerų žaidėjų. Bet jiems patyrus traumą, iškyla problemos dėl lygiaverčio pakeitimo. Todėl netektys labai atsiliepia žaidimui. Mes neturime 20 lygiaverčių futbolininkų, todėl ir į II lygą nusprendėme neiti", - paaiškino Jevgenijus.

Iš esmės lemtingas lūžis čempionate įvyko rugsėjo viduryje. Tuomet Granitas du turus paeiliui pralaimėjo Krušai bei Ozui ir leido Fakyrams atitrūkti.

"Nepasakyčiau, kad tuo metu buvome iškritę iš sportinės formos, - sakė J. Rybakovas. - Tiesiog susidėjo keletas aplinkybių. Pasipylė traumos, dėl to susilpnėjo puolimas. O gindamiesi darėme rimtas klaidas ir varžovai mušė įvarčius."

Galima prisiminti, kad vasarą iš Granito buvo atimtas 1 taškas dėl nuostatų pažeidimų. Kaip tai paveikė komandą?

"Niekaip. Netgi motyvavo rimčiau kovoti. Galbūt tas taškas būtų lėmęs atkaklesnę čempionato pabaigą, bet yra kaip yra. Patys esame kalti", - kalbėjo Granito atstovas.

Granito komandai taip pat kyla minčių kitais metais atrasti žmogų, kuris atliktų tikro trenerio funkcijas - skaitytų žaidimą, suvaldytų emocijas, laiku atliktų keitimus. Kol kas viską daro patys žaidėjai ir kartais tai automatiškai išderiną žaidimą. Tačiau kol kas tai - apmąstymai žiemai.

Vertinimas. 7/10. Iš Granito mes tikėjomės daugiau. 2 vieta nėra prastas rodiklis, tačiau prieš sezoną buvo sunku nuspėti, kad Granitas šiemet apskritai liks be titulų. Todėl sezonas - tik vidutiniškai geras.

 

1 vieta - FAKYRAI AD MEN (56 tšk., įvarčiai - 52:19)

"Sezono vertinimas - labai gerai. Buvo pakilimų ir nuopolių, bet nuo pirmojo iki paskutinio turo žinojome, ko siekiame ir ši vidinė motyvacija buvo labai svarbi", - sako Fakyrų prezidentas ir vadovas Kastytis Valantinas.

Kalbininkai pirštu grūmoja, kad čempionai šalyje gali būti tik vieni - tie, kurie laimėjo aukščiausio diviziono varžybas. O visų kitų žemesnių divizionų "čempionai" esą yra tik "pirmenybių nugalėtojai". Bet tiek to, leiskime Fakyrams šiemet vadintis čempionais. Jie to nusipelnė.

Į III lygos viršūnę Fakyrai įkopė po trejų metų pertraukos. Ir tai padarė dar nesibaigus pirmenybėms. Aišku, kad triumfą lėmė žaidėjų mainai su Gariūnų komanda ir į trenerio postą sugrįžęs Viktoras Pavlovas.

Priešsezoninėje komandos vadovų apklausoje Fakyrai daugiausiai kartų - 5 - paminėti kaip potencialūs lygos nugalėtojai.

Ką kalbėjo pats Fakyrų vadovas? Nepatikėsite: "Jei vertinti dabartinę mūsų situaciją, iliuzijų kautis dėl 1 vietos šiuo metu neturiu. Tačiau pamatysime. Viskas priklausys nuo dviejų dalykų - žaidėjų sveikatos ir jų rinkimosi į rungtynes. Kovą pažadame."

Gudriai pakalbėta. Vis tik sezono startas parodė, kad Fakyrams labai trūksta bendrų treniruočių: - nuo Granito buvo atsirauta net 0:4, o dėl pergalių daugelyje rungtynių teko vargte vargti.

Bet Fakyrų sąstatas po truputį įsibėgėjo. Vasaros žaidėjų turguje jie apsiprekino solidžiai, nusipirkdami Gediminą Skrocką, Artūrą Žarnovskį, Raimondą Vilėniškį ir Gerdą Aleksą.

Tai ir davė lemiamą impulsą rudens čempioniškam skrydžiui. II rate pasiekta 10 pergalių iš 10, vidutiniškai mušant po 3,2 įvarčio. Tikras čempioniškas žaidimas.

"Pirmame rate mušėme mažai, bet mažai ir praleidome. Patirties dėka sugebėdavome išspausti maksimumą. Antrame rate solidus žaidėjų papildymas sustygavo žaidimą ir leido pasinaudoti visu potencialu. Gaila, sezono pabaigoje žaidėjų traumos treneriui sukėlė galvos skausmo, bet susitvarkėme, - vertino K. Valantinas. - Buvo rungtynių, kai atsakomybė krisdavo ant vienų ar kitų pečių. Pirmame rate kelis kartus mus traukė Andrius Baukys, antrame vartuose labai stabiliai stovėjo Valdas Jakimavičius, sunkiu metu padėdavo Vidas Kaušpadas ir dar daug kitų panašių atvejų."

Šaukštu deguto šioje medaus statinėje tapo nesėkmingas pasirodymas Taurės varžybose - aštuntfinalyje 2:3 netikėtai pralaimėta D diviziono lyderiams VJFK Trakams.

"Tas pralaimėjimas tapo tema diskusijai. Tuo metu buvau išvykęs, bet žinau, kad komanda žaidė gerai, tiesiog nepasisekė. Kita vertus pralaimėta buvo prieš vasaros pertrauką ir tai atkreipė dėmesį į poreikį stiprintis. Na, o po to bendras tikėjimas atvedė ten, kur ir esame dabar", - teigė čempionų vadovas.

Vertinimas. 8/10. Fakyrai antrame čempionato rate važiavo tolygiai ir švariai, kaip Kauno meras su savo -648 bbd- ferrariu naujuoju tiltu. Tačiau tokio žaidimo mes tikėjomės viso sezono metu. Jei būtų išvengta kluptelėjimų I rate, o SFL Taurėje nebūtų pasitraukta taip anksti (aštuntfinalyje), Fakyrai gautų aukštesnį įvertinimą. Bet galės pasitaisyti jau 2016-aisiais.