VRFS III lygos pirmenybėse liko sužaisti du turus. Dėl pirmosios vietos ir aukso medalių toliau konkuruoja Širvintų VGTU-Vilkai ir Žalgiris C.

Tuo metu po 19 turo iš kovos dėl medalių oficialiai pasitraukė FK Medžiai. O tai reiškia, kad III lygos medalius pirmą kartą užsitikrino Šalčininkų Keteros komanda.

 

FK Ketera – Žalgiris C 2:6 (1:1)
Šalčininkų stadionas. Teisėjas – J. Solovjovas.
18' Erikas Rasikevičius 0:1
30' Chrisas Milesas 1:1
60' Osvaldo Alfieri 1:2
64' Karolis Chrustaliovas 1:3
71' Benas Bruzga (iš 11 m) 1:4
74' Augustas Markovas 1:5
83' Benas Bruzga 1:6
88' Chrisas Milesas 2:6

Sporte kartais būna, kad pralaimėjusios komandos nusivylimą greitai pakeičia džiaugsmas ir triumfo nuotaikos.

Taip praėjusiame ture nutiko Keteros komandai. Šeštadienį jie skaudžiai pralaimėjo Žalgirio pamainai, o jau sekmadienį po Medžių nesėkmės tapo aišku, kad antrą sezoną VRFS III lygoje žaidžianti Šalčininkų ekipa užsitikrino mažiausiai trečiosios vietos medalius.

„Po sekmadienio įvykių lengviau atsidusome. Nesitikėjome tokios dovanos iš varžovų, bet po jos tapo daug linksmiau, – sakė Keteros treneris Gžegožas Vilkin. – Vilniaus apskrities pirmenybėse dalyvaujame tik antrą sezoną ir jau turime medalius. Ką tai reiškia Šalčininkams – nežinau. Bet komandai, jos vadovams, rėmėjams reiškia labai daug.“

Rezultatas 6:2 atrodo bauginančiai, tačiau aikštėje nebuvo vienakrypčio eismo.

„Viskas man priminė ankstesnes rungtynes su žalgiriečiais, kai pralaimėjome 0:5, bet vyko lygi kova, laikėmės valandą ir tada subyrėjome“, – prisiminė G. Vilkin.

Šiuo atveju į ankstyvą žalgiriečių įvartį Keteros snaiperis Chrisas Milesas atsakė išlyginamuoju tiksliu smūgiu.

Konkurencinė kova aikštėje vyko apie valandą, o tada šeimininkų žaidimas išsiardė į gabalus.

Žalgiriečių treneris Romanas Lenskij papasakojo, kas padėjo pasiekti persilaužimą: „Mums sunkiai sekasi susidraugauti su natūralios vejos aikštėmis, nes esame įpratę žaisti ant sintetikos. Todėl pradžia buvo sunki, kol įsivažiavome. Varžovai atakavo pavojingai. Bet per pertrauką vaikinams paaiškinau, ko noriu iš jų ir jie suprato. Paprašiau žaisti greičiau. Keteros komanda turi vyresnius gynėjus, todėl liepiau mesti perdavimus jiems už nugaros, daugiau bėgti, greičiau stumdyti kamuolį. Ir tas davė naudos, greitai pakeitėme rungtynių eigą.“

Įdomu tai, kad Šalčininkuose žalgiriečiai į aikštę leido keturis žaidėjus, kurie tą savaitę žaidė UEFA Jaunimo lygos rungtynes Islandijoje su B komanda. Nesutrukdė jiems net 20 valandų kelionė namo ir jau kitą dieną jie buvo metami į aikštę.

„Viena diena poilsio. Toks jau futbolininko gyvenimas, – replikavo R. Lenskij. – Bet aikštėje jie atrodė pavargę. Vėliau pradėjau juos keisti ir greitinti žaidimą.“

O lūžio momentu reikėtų laikyti įspūdingą taiklų Osvaldo Alfieri tolimą smūgį 60 min., leidusį persverti rezultatą. Netrukus iniciatyvos ėmėsi Benas Bruzga, asistavęs taikliai mušusiam Karoliui Chrustaliovui ir pats realizavęs 11 m baudinį. Tuomet šiose rungtynėse viskas tapo aišku.

„Labiausiai apmaudu, kai gerai treniruota komanda tave iš karto baudžia už klaidas, – apgailestavo G. Vilkin. – Žaidžiant su kita lygos komanda tokios klaidos ne visada lemia praleistą įvartį, o šitie baudžia iš karto. Su Žalgiriu C galima žaisti, bet matome, kad priešintis jiems sugebame tik valandą. Po to išlenda nuovargis, koncentracijos stoka ir, žiūrėk, „plaukiame“. Aš manau, kad pirmos dvi lygos komandos yra ten, kur joms ir priklauso būti. Be diskusijų. Mes treniruojamės du kartus per savaitę ir negalime lygiuotis į juos, todėl esame savoje vietoje.“

„Ketera man patinka. Tai gera komanda, žaidžianti gražų futbolą, – varžovus pagyrė R. Lenskij. – Bet mūsų pranašumas yra dažnos treniruotės ir pasiruošimas – vaikinams daug paprasčiau atlaikyti didesnį fizinį krūvį bei intensyvumą.“

Vieną nebaigtą darbą Ketera šį sezoną dar turi – rezultatyviausio lygos žaidėjo pozicijoje išlaikyti Ch. Milesą. Tiesa, konkurencijos 22 kartus pasižymėjusiam legionieriui šiuo metu nelabai yra.

„Nebus taip, kad paskutinius du turus žaisime vien ant Chriso ir kursime progas tik jam, – žadėjo G. Vilkin. – Būtų smagu, jei dar kokį įvartuką įridentų. Bet manau, niekas nepasikeis, jei konkurentai netikėtai nepriskaldys įvarčių.“

 

FK Salininkai – FC Areonas 3:1 (2:0)
Dilgynės stadionas. Teisėjas – K. Guobys.
28' Dominykas Vaitkevičius 1:0
32' Daniel Bardovskij 2:0
69' Pavelas Šarynskis 3:0
76' Artemas Nastaus 3:1

Labai gera šių rungtynių iliustracija – bendra abiejų komandų vadovų nuotrauka, patalpinta FK Salininkų feisbuko paskyroje.

Iš pažiūros Pranas atrodo daug laimingesnis už Sergejų. Turbūt taip ir turi būti, kadangi Salininkai šį sezoną Areoną nugalėjo visus tris kartus, o šiuo laimėjimu užsitikrino mažiausiai šeštąją vietą.

Traumų smarkiai išretintos abiejų komandų gretos verčia rudenį žaisti „avarinėmis“ sudėtimis.

Šeimininkų teisėmis žaidę Salininkai ant suolo turėjo du atsarginius ir kompaniją jiems palaikiusį Praną, tuo metu Areono techninėje zonoje iš galinčių žaisti blaškėsi vienišas Sergejus.

Visus įvarčius Salininkai įmušė naudodamiesi varžovų gynybos spragomis ir paliktomis erdvėmis, o trečiąjį – ir su varžovų vartininko labai nesėkmingu epizodu.

Panašią dovanėlę varžovams atidavė ir Areono vartų sargas ir tai suteikė galimybę Artemui Nastaus uždaryti nesmagią jo komandos keturių rungtynių atkarpą nepelnant įvarčio.

O Pranas nebūtų Pranas, jei ir po laimėtų rungtynių neturėtų pastabų: „Ruduo atėjo, orai pablogėjo, žaidimas – nepagerėjo.“

 

AFK – FK Medžiai 3:1 (0:1)
Kalnų parkas. Teisėjas – J. Solovjovas.
7' Renatas Giriūnas 0:1
70' Donatas Konikas 1:1
78' Armandas Fedorovičius 2:1
80' Osvaldas Čipkus 3:1

Būtent šios rungtynės nulėmė, kad medaliai keliaus į Šalčininkus, o FK Medžiai dabar užsikonservavo 4-oje vietoje.

„Galutinai paleidome savo sezoną. Dar buvo teorinis šanselis kabintis, bet nepasinaudojome ir juo“, – sakė Medžių treneris Paulius Glosas.

Tai trečias kartas šį sezoną, kai Medžiai pirmieji įmušę įvartį, galiausiai pralaimi rungtynes. Taip buvo pirmose rungtynėse su Ketera (1:3), vėliau tai pasikartojo žaidžiant su VGTU-Vilkais (1:2).

„Pirmaudami 1:0 turėjome puikią progą, bet nepataikėme į tuščius vartus. Įmušus būtų 2:0 ir galėjome uždaryti rungtynes. Vietoje to prasileidome tris per dešimt minučių.“

Virsmas rungtynėse įvyko žaibiškai per 11 minučių atkarpą. Medžiai nesugebėjo apsiginti po standartinių situacijų, neišsivaldė savo baudos aikštelėje. Greitai atsidūrė atsiliekančiųjų vaidmenyje. Tuomet puolimą stiprino gynybos sąskaita, tačiau praleido trečią įvartį ir dvikovos baigtis tapo aiški.

Vasaros periodu AFK buvo įlindę į gilią duobę ir sunkiai iš jos kapstėsi. O dabar jie atkuto ir parodė gyvybės ženklus. Buvo solidi pergalė 4:0 prieš Areoną, dabar sutvarkyti Medžiai.

AFK vadovas Darius Navikas tokį atsigavimą sietų pirmiausiai su traumą išsigydžiusio vartininko Andriaus Juzkiv sugrįžimu į aikštę. Jis prideda užtikrintumo ir solidumo.

Vertindamas rungtynes, Darius sakė, kad viskas dėsninga: „Medžiai pradėjo aktyviau ir turėjo iniciatyvą, turėjo progų. Jei viena būtų pasinaudoję, rungtynės tikriausiai galėjo baigtis kitaip.

Bet laikui bėgant mes pradėjome valdyti situaciją. Nepasakyčiau, kad abi komandos degė noru trūks plyš laimėti. Nebuvo apatijos, bet ir didžiulio užsidegimo nesimatė. Tiesiog paprastos rungtynės. Susirinkome, gerai pažaidėme ir smagu, kad laimėjome.“

Laimėti visada smagu. Ypač po krizinio periodo, kad tenka spėlioti, ar kitoms rungtynėms pavyks surinkti vienuolika žaidėjų. Praėjusių metų čempionų prieš kitą sezoną laukia daug darbų, bet pergalingas sezono finišas turėtų pakelti ūpą.

„Daugmaž kalbamės apie kitus metus, išlieka atviras klausimas. Bet taip jau penkerius metus, panašiu metu, iškyla klausimai dėl ateinančio sezono. Dažniausiai sėkmingas finišas įkvepia visus. Todėl būtų smagu teigiamai pabaigti ir šį sezoną. Matysim“, – sakė D. Navikas.

 

FM Vytis – VGTU-Vilkai 0:7
Fabijoniškių stadionas. Teisėjas – D. Raksa.

Širvintos žengė dar vieną žingsnį link ilgai siekto tikslo – pirmosios vietos III lygoje.

Rungtynės su Vyčio dubleriais jiems buvo privaloma pasiimti tris taškus. Nesvarbu, kaip, bet tenkinti turėjo tik pergalė. O pavyko gana lengvai bei užtikrintai.

Žalgiriui C alsuojant į nugarą, VGTU-Vilkams visi likę sezono mačai yra tarsi finalai. Todėl į rungtynes su autsaideriais jie pasižiūrėjo rimtai ir atsakingai, surinko solidžią sudėtį bei pasiekė savo tikslą.

Nors susitikimo pradžioje buvo kažkiek nustebinti varžovų.

„Pirmosiomis minutėmis Vyčio jaunimas padiktavo aukštą tempą. Jie davė daug spaudimo, greitai bėgo, jų buvo pilna visur. Buvome net šiek tiek sutrikę ir nustebę“, – prisipažino VGTU-Vilkų vadovas Haroldas Kerušauskas.

Bet toks Vyčio entuziazmas greitai išblėso ir viskas stojo į savo vėžes. Iniciatyvą palaipsniui perėmę širvintiškiai ėmė ramiai tvarkytis savo reikalus. Įpusėjus kėliniui krito vienas įvartis, antras, o kai prieš pertrauką rezultatas tapo 0:3, svečiai galutinai nusiramino.

Tuomet prasidėjo strateginiai manevrai – keisti žaidėjai, esantys kortelių rizikos zonoje, kad neprisidirbtų reikalų ir netektų praleisti svarbiausių sezono kovų. Taip pat buvo patausoti ir lyderiai.

Galutinis rezultatas – 7:0 – parodė aiškų pirmenybių lyderių dominavimą.

Čempionų titulą VGTU-Vilkai gali užsitikrinti artimiausiame ture namie. Jei taip nutiks, likę du tarpusavio mačai su Žalgiriu C taps tik formalumu.

Bet Haroldas tikino, kad bet kokiu atveju jų susitikimai su žalgiriečiais bus svarbūs emociškai: „Net jei tie susitikimai nieko nelemtų, mes būsime nusiteikę rimtai. Turėsime noro ir ambicijų parodyti, kad ne veltui pirmaujame lygoje visą sezoną. Ypač, kai žalgiriečių sportinė forma pastaruoju metu žvėriška.“

 

20 turas (rugsėjo 26-29 d.)

 

VGTU-Vilkai – AFK. Sekmadienis, 16:00, Širvintų stadionas.

Širvintose – aukso nuojautos. Ilgus metus III lygoje žaidžiantys VGTU-Vilkai artėja prie išsvajoto titulo. Situacija paprasta. Jei sekmadienį jie nugalės AFK, automatiškai užsitikrins čempionų titulą. Jei nepajėgs to padaryti, per du likusius susitikimus su Žalgiriu C reikės imti bent vieną tašką.

Šį sezoną lyderiai praėjusių metų nugalėtojus AFK skriaudė abu kartus (2:0 ir 3:1), bet tai buvo periodai, kai AFK sėdėjo pralaimėjimų serijose. O dabar, sezono finiše, atrodo kažkiek atkutę. Ta akcentavo ir Haroldas Kerušauskas – suprask, nežinia, ko iš šios komandos tikėtis.

VGTU-Vilkų pasiruošimą svarbiausioms rungtynėms kažkiek komplikuoja savaitgalį prasidedantis futsal A lygos čempionatas, kuriame tradiciškai rungtyniaus ir keletas šios komandos atstovų.

Realus scenarijus, kad sekmadienį praėjusio sezono nugalėtojai simboliškai perduos čempioniškas regalijas naujiesiems lygos karaliams. Arba priešingai – sugadins jiems šventę.

„Mes nesame užsibrėžę tikslo nuvažiuoti ir sugadinti jiems šventę, arba kaip tik tyčia pralaimėti ir padovanoti tą šventę, – sakė AFK vadovas D. Navikas. – Mums tai tiesiog eilinės rungtynės. Užtat varžovams neeilinės. Juokaudamas Haroldui pasakiau, kad jei jau nesugebės nugalėti dabartinės mūsų komandos, vadinasi nėra verti titulo.“

Teoriškai viską galima išspręsti daug paprasčiau ir ūkiškiau (svetingas priėmimas ir t.t.), tačiau H. Kerušauskas patikino, kad jokių susitarimų nebus: „Norime viską išspręsti patys, be jokių pagalbų ir pademonstruoti, kad esame verti būti čempionais.“

Prognozė. Šeimininkų pusėje bus jaudulio. Svarbu rungtynių pradžioje neprisidirbti, „neatsivežti“ įvarčių, o vėliau viskas užsisuks kaip priklauso ir bus iškovota istorinė pergalė. 3:1.

 

FK Medžiai – FK Salininkai. Pirmadienis, 20:15, Senvagės stadionas.

Kaip sakė Medžių treneris P. Glosas – dabar svarbu atžaisti iki sezono pabaigos. Motyvacijos nebelikę, kovoti nėra dėl ko, tad per likusius turus svarbu „atbūti savo numerį“. Labai panašios nuotaikos vyrauja ir Salininkų stovykloje, kur visi laukia sezono pabaigos ir prasidėsiančių apmąstymų apie kito sezono projekcijas.

Pirmame rate komandos sužaidė lygiosiomis 1:1, antrame Medžiai pasiėmė pergalę rezultatu 2:0.

Prognozė. Dvi komandos, kurios įprastai pirmiau pasirūpina savo savų vartų saugumu ir tik tada žvalgosi į priekį. Bet rungtynių statusas suteiks progą pasiautėti aikštėje atakuojant ir sužaisti laisviau. 4:3.

 

FM Vytis – FK Ketera. Antradienis, 20:00, Fabijoniškių stadionas.

279 minutės gryno žaidimo laiko be įvarčio. Tokie Vyčio dublerių rodikliai III lygoje šį mėnesį. Kitą savaitę pas juos atvyksta medalius užsitikrinusi komanda ir lieka viltis, kad anie bus atsipalaidavę, todėl labiau pažeidžiami.

Juolab Vytis pavasarį Fabijoniškėse parodė, kad gali įgelti Keterai – kovingose ir atkakliose rungtynėse pralaimėjo 2:4. Vėliau į atsakomąją dvikovą Šalčininkuose nenuvyko (techninis 0:3).

Tačiau Keteros treneris Gžegožas Vilkin veja šalin mintis apie galimą atsipalaidavimą: „Kai ateini į rungtynes, visada privalai stengtis jas laimėti. Nežinau, kokią sudėtį atsivešime antradienio vakarą, bet žinau, kad motyvacija laimėti niekur nedings. Norėsime gerą mums sezoną pabaigti pergalingai.“

Prognozė. Greičiu pasižymintis jaunimas įvarčių sausrą nutrauks, tačiau prasileis dar daugiau. 2:5.

 

FC Areonas – Žalgiris C. Trečiadienis, 20:00, Senvagės stadionas.

Nuo šeštojo turo nepralaimintys žalgiriečiai susitinka su išdraskyta Areono komanda ir mėgins pratęsti savo įspūdingą seriją. Sezono finiše laukiantys du susitikimai su VGTU-Vilkais gali nieko nebelemti, bet jaunimo treneris R. Lenskij tikino, kad žaidėjų motyvacija dėl to niekur nedingtų. Noras pasirodyti ir užsirekomenduoti ima viršų.

Nėra net menkiausių klausimų, kas šios poros favoritai. Rudens rate per rungtynes vidutiniškai 7,3 įvarčio per rungtynes raškantys žalgiriečiai yra baubas visoms komandoms. Juolab Areoną šiemet jie jau skriaudė tokiais rezultatais kaip 6:1 ir 8:1.

Prognozė. Žalgiris C įmuš tiek, kiek norės. Areonas – tiek, kiek galės. Mažyčiu laimėjimu jiems taptų bent vienas tikslus smūgis. 1:7.