III lyga - jau be Legiono... Visos

Lyderių trejukė nemažina tempo ir toliau tęsia beprotiškas lenktynes dėl titulo. 21 ture savaitgalį laimėjo visas trejetukas - TAIP, Aktas ir Fakyrai, bei dabar jau galutinai nutolo nuo bet kokių persekiotojų, esančių 4 ar net 5 vietoje.

Lyderių ir favoritų pergalės ture svyravo nuo 1 iki 9 įvarčių intervalo. Bet pradėti norisi nuo kur kas niūresnių dalykų.

Liūdna, bet tenka konstatuoti, jog iš čempionato traukiasi Legiono komanda, per trumpą savo egzistenciją lygoje palikusi gana žymų pėdsaką.

Prie SFL šeimos Legionas prisijungė 2008 metų vasarą. Ir pusmetį neturėjo sau lygių tuomečiame D1 divizione, surinkdami 25 taškus iš 27 ir užtikrintai laimėdami turnyrą. 2009 metais Legionas jau varė į neviltį C diviziono komandas. Vėl solidus žaidimas, vos 1 pralaimėjimas per 22 turus ir įstabus įvarčių santykis +71.

Nebuvo itin daug vargo legionieriams ir 2010-aisiais B divizione. Vėl 1-oji vieta (22 rungtynės, įvarčiai 83:22, 52 taškai) ir per rekordiškai greitą laiką pelnytas bilietas į aukščiausiąjį divizioną.

Debiutavęs stipriausių SFL komandų būryje, Legionas nepražuvo. 6 vieta debiutiniame sezone įvertinta teigiamai, juolab reikia prisiminti, kad ekipa turėjo rimtų komplektacinių problemų. Dar geriau sekėsi SFL taurės varžybose, kur Legionas sugebėjo nukeliauti iki finalo ir jame 2:4 pralaimėjo Prelegentams.

Simboliška, kad būtent rungtynės su geriausia visų laikų SFL komanda Prelegentais žymėjo Legiono pabaigą. Sekmadienį jie taip ir neatvyko į rungtynes su čempionais. Tenka konstatuoti, kad prie tokios atomazgos ši komanda ėjo kryptingai. Pora pergalių sezono pradžioje lyg ir žadėjo neblogus metus, bet vėliau Legioną apėmė dažną komandą kankinanti liga - žaidėjų nesirinkimas į rungtynes. Kartais net piktybinis. Žinome, kad savo tikslų siekti sudėtinga net ir turint porą keitimų per rungtynes, o dažniausiai Legionas ir tokios "prabangos" neturėjo. Rugsėjo 15 dieną vykusios rungtynės su Alfa-Ryders (2:3) tapo savotišku pasispardymu prieš "mirtį" ir po nesėkmės žaidžiant su Kiemu (2:6) komandos vadovai nutarė - pakaks kankintis, skirstomės.

Šiandien Legionui skamba requiem ir siunčiami palinkėjimai sugrįžti į SFL reinkarnavusis į kokį nors kitą kūną. Vis dėlto tai yra neatskiriama SFL istorijos dalis - galime prisiminti Fortūnos, Mažosios statybos, Fazės, F.1.C. atvejus...

O III lygos gyvenimas toliau teka savo vaga. 21 ture buvo ir gėdingų sutriuškinimų ir paskutinėmis minutėmis išplėštų lygiųjų.

 

TAIP - ALFA-Ryders 9:0 (5:0)

LFF stadionas. Dainius Jagminas (5, 31, 47, 56), Marius Urbutis (6, 27), Denis Biveinis (20), Tomas Buzas (72), Nerijus Pacevičius (79 iš 11 m).

Kai prieš rungtynes ant TAIP suolo buvo du atsarginiai, o ant Alfa-Ryders trys ar keturi, neatrodė, kad viskas gali pasibaigti tokiu rezultatu.

"Komanda padarė tinkamas išvadas po ankstesnių rungtynių su Naujaisias Verkiais ir pradžioje sumušusi greitus įvarčius, vėliau galėjo žaisti ramiau", - sakė TAIP vadovas Paulius Kutniauskas. Pasak jo, neskaitant paskutinių 10 minučių žaidimas buvo bene tobulas. Bet gi sunku sužaisti tobulai visas rungtynes, kai pirmauji 9 įvarčiais.

"Po pirmo kėlinio buvo iškelta užduotis neatsipalaiduoti, nes mėgstame tą padaryti turėdami palankų rezultatą", - sakė Paulius.

Liberalai žinojo, kad atsipalaiduoti negalima ir labai rūpinosi pirmą kartą vartus gynusiu vartininku ir išrūpino jam sausas rungtynes.

Šį kartą TAIP gretose nebuvo visiems varžovams siaubą varančio Gražvydo Mikulėno. Bet ir be jo atsirado kam mušti įvarčius. Dainius Jagminas neseniai atšoktas savo vestuves pažymėjo visu pokeriu. Kitaip tariant per mačą įmušė tiek, keik iki tol per visas buvusias sezono rungtynes.

Beje, TAIP 9 įvarčius per rungtynes muša jau antrą sykį. 16 ture 9:1 buvo bausti Carlsberg vyriokai.

 

AKTAS - FKK SPARTAKAS 4:1 (0:0)

Ukmergės centrinis stadionas. Aidas Petkevičius (10?), Artūras Rasimavičius (62 į savo vartus), Kęstutis Samajauskas (65 ir 90); Andrius Krisiūnas (75 į savo vartus).

Ir vėl susitarė. Vidury baltos dienos. Nei gėdos nei sarmatos - dešimtoji Akto pergalė iš eilės tarpusavio rungtynėse prieš Spartaką. Sufixintose rungtynėse galima ir pakvailioti - po kartą įsimušti į savuosius vartus...

Sekmadienį žaidusios komandos peikė oro sąlygas - lietus koregavo jų technines galimybes. Lietus neaplenkė ir Ukmergės, bet čia žaidėjai burbėjo mažiausiai - vietinio stadiono puiki veja leido žaisti ir mėgautis futbolu.

Prasidėjus rungtynėms iniciatyvos griebėsi geniai. Nors atakavo daug, bet atakos ritose ne taip, kaip norėjo. Spartakas neketino nusileisti ir taip pat rodė nagus. Kėlinys taip ir praslinko, ekipoms kovojant dėl iniciatyvos.

Smagumai prasidėjo po pertraukos, nes matyt, komandos per pertrauką užmetė nemenka sumelę live'u ant overio...

Aikštės kraštų siaubas Aidas Petkevičius driokstelėjo, parodydamas, už ką komanda visą laiką jį taip gerbė. Prasiveržęs kairiuoju kraštu jis galingai spyrė į vartus. Ukmergės komandos žaidėjas Artūras Rasimavičius nepanoro atiduoti įvarčio varžovui ir rezultatyviai pakoregavo kamuolio skriejimo kryptį. Krepšinyje Aideliui jau būtų užskaitytas asistas. Na, bet jis buvo užsispyręs ir po kelių minučių mušė taip, kad niekas iš jo įvarčio neatimtų. Tik šį kartą iš priešingo krašto - 2:0.

Tada į sceną žengė Kęstas Samajauskas. Šį kartą - be prijuostės. Brofkė audringai šaukė Samai, Samai. Ir Samas veikė. Pirmą jo smūgį atrėmė vartininkas, bet antruoju Samas nežaidė su likimu - 3:0 ir viskas kaip ir aišku. Bet tada dėmesio panoro Andrius Krisiūnas. Utenos apskrities futbolo asociacijos prezydentas nutarė pradžiuginti asociacijos narės Ukmergės komandą ir įkvėpti ją kovai autogolo sąskaita - 3:1. Bet tą dieną aukštumoje buvo Samas, nesusižavėjęs Krisiūno iniciatyva. Sužaidęs sienelę, jis gražiai padėjo kamuolį į vartus nuo baudos aikštelės linijos. 4:1 Akto naudai ir vietinės picerijos šturmas.

 

OZAS - FAKYRAI-AD MEN 1:2 (1:1)

Panerio stadionas. Deividas Venckus (21); Andrius Prunckus (18), Nerijus Vasiliauskas (58).

Centrinis turo mačas baigėsi sunkia Fakyrų pergale Ozo tvirtovėje Paneryje ir palaidojusia oranžinių paskutines viltis pakovoti dėl vietos trejetuke.

"Kai pralaimi rungtynes, visuomet norisi sakyti, kad kažkas nepavyko, ieškoti pasiteisinimų. Bet iš tiesų, buvo lygios rungtynės. Fakyrams pasipriešinome nepalyginamai geriau, nei pirmame rate. Abi komandos kūrė progas. Galbūt lygiosios būtų dėsningesnis rezultatas. Ir net patys Fakyrai po tokių rungtynių lengviau atsiduso", - sakė Ozo vadovas Gintas Malašauskas.

"Sunkios, varginančios rungtynės. Ozas šaunuoliai, gerai žaidė, priešinosi, - neslėpė Fakyrų prezidentas Kastytis Valantinas. - Progų turėjome ir mes ir jie. Tik mes geriau išnaudojome. Realiai tai mums buvo vienos iš lemiamų rungtynių. Ozas kabinosi rimtai, o pergalę pasiekėme, kaip sakoma, su mėsomis."

Komandų jėgas gerokai aplygino gausiai iškritęs lietus. Panerio stadiono aikštę jis pavertė sunkia ir klampia, nenaudinga nė vienai komandai.

"Tokioje klampioje sunku žaisti trumpą pasą, apvesti žaidėją. Mes esame labiau mėgstantys pavarinėti kamuolį ant žemės", - sakė Kastytis.

Bet pirmųjų įvarčių šiose rungtynėse ilgai laukti nereikėjo. Pirmo kėlinio viduryje įvyko greitošauda. Iš pradžių po kampinio poziciškai suklydo Ozo gynėjai, neišsirinkę ginamųjų ir tuo pasinaudojęs Andrius Prunckus (ne itin didelio ūgio, bet ne pirmą kartą parodantis puikią įvarčio uoslę po standarto) atidarė tablo. Bet jau po trijų minučių rezultatas tapo lygus. Kas gi kitas, jei ne Deividas Venckus. Jis dėka individualiu veiksmų nukreipė kamuolį į tolimą vartų kampą - 1:1.

Antrame kėlinyje ėmė ryškėti ilgesnį atsarginių suolą į Bukčius atsivežusių Fakyrų pranašumas, jie vis tvirčiau ėmė gniaužti iniciatyvą savo rankose.

58 minutė, kaip paaiškėjo vėliau, buvo lemtinga. Fakyras Nerijus Vasiliauskas ir vėl pademonstravo turinti smagią koją, baudos smūgiu pristatęs kamuolį į vartus - 1:2.

"Kai varžovai gauna teisę mušti baudos smūgį maždaug už 20 metrų tiesiai prieš vartus ir kai prie kamuolio stoja N.Vasiliauskas, galima duoti 80 proc., kad bus įvartis", - konstatavo Gintas.

"Rungtynių pabaigoje stengėmės lipti ir atakuoti. Kaip tokiais atvejais sakoma, arba viskas arba nieko. Šiuo atveju nieko - nei mums, nei Fakyrams nepavyko daugiau pasižymėti..., - aiškino Ozo vadovas. - Bet šį kartą žaisti su Fakyrais patiko. Nebuvo kalbų ir kivirčų, kas būdinga ankstesniems susitikimams."

"Patiko, kaip kovojo komanda. Labai tikiuosi, kad būtent taip kovos ir artėjančiose itin svarbiose rungtynėse su Aktu ir TAIP", - vylėsi Fakyrų vadovas.

 

UŽUPIS-Compensa - CARLSBERG 2:1 (1:0)

Grigiškių stadionas. Kęstutis Jančiauskas (5), Gediminas Skrockas (71); Andžej Ščepakov (76).

Pašalintas - Tomas Rudzianec (Carlsberg).

Ponios ir ponai, Užupis sugrįžo. Kai prieš savaitę 4:0 buvo nugalėtas išsiderinęs Kiemas, tada Užupio ekipos vadovas Vitalijus Jaroševičius nešokinėjo iš laimės ir sakė, kad artimiausios rungtynės parodys, ar komanda atkunta. Ką gi užupiečiai džiaugiasi dar viena pergale, šauna aukštyn ir pradeda rūpintis, kad sezono finiše kova dėl išlikimo vyktų jau be jų. Užteko jau pernai prisinervinti iki paskutinių turų.

"Turiu pasakyti, kad jau seniai nežaidėme taip gerai ir brandžiai, kaip sekmadienį. Gerai atrodėme, - džiaugėsi Vitalijus. - Aišku tik sunku įmirkusi aikštė paliko savo pėdsaką, buvo nelengva regzti žaidimą."

Jau mačo pradžia simbolizavo Užupio atgimimą. Sužaidus 5 minutes rezultatas jau buvo 1:0. Ir įmušė senų gerų Užupio laikų goleodoras Kęstutis Jančiauskas. Tai pirmasis jo įvartis sezone. Tikėsimės, ne paskutinis. Atgimsta Užupis, gal atgims ir numeris 69?

Carlsberg atsilikdami turėjo auksinį šansą išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo realizuoti 11 m baudinio. Jį atrėmė Užupio vartininkas, kurio tikroji pozicija yra aikštės žaidėjas ir į vartus jis stoja tik esant ekstra atvejui.

Šis epizodas Užupiui pridėjo dar daugiau tikėjimo savimi, žaidimui - lengvumo ir ramybės.

Antro kėlinio viduryje svarų žodį tarė ir Gediminas Skrockas - 2:0. Vienu metu visai primiršęs įvarčiu skonį, Skrockas per paskutinius keturis turus varžovus nuskriaudė jau 5 įvarčiais. Pasirodo, naudinga kartais aplankyti bažnyčią.

Likus žaisti apie 15 minučių Carlsberg viltis kiek atgaivino Andžejus Ščepakovas. Bet galimybes siekti bent taško sunkino Tomo Rudzianec pašalinimas iš aikštės už antrą įspėjimą. Užupis šventė pergalę 2:1.

"Labai svarbu persilaužti, nes paskutiniu metu mums juodai nesisekė. Progų gal milijonas, o realizacijos nulis", - vaizdingai palygino Užupio vadovas.

 

NAVIGATORIAI - LT Aqua - NAUJIEJI VERKIAI 5:1 (1:0)

Nemenčinės stadionas. Mantas Pilibaitis (60), Modestas Bajoriūnas (69 ir 79), Mantas Pilibaitis (80), Dmitrijus Kirjackis (90); Valerij Kotusev (13).

Tai, kad Navigatoriai iškovojo šeštąją pergalę per septynis turus, nebestebina. Veikiau stebina būdas, kaip jie tai pasiekė. Kai komanda, antrame kėlinyje sužaidus apie 15 minučių atsilieka 0:1, o po to nugali 5:1, suvoki, koks žavus tas futbolas. Ne veltui Navigatorių saugas Jaunius Lasickas šias rungtynes pavadino savo komandos puolimo triumfu.

Navigatorių pasąmonėje buvo įstrigusi įspūdinga Naujųjų Verkių serija su turnyro lyderiais, todėl ta mintis šiek tiek kaustė jų veiksmus ir neleido dominuoti aikštės centre. Verkiai stengėsi žaisti per Artiomą Barinovą, bet varžovai parūpino jam patikimus gynybos pančius. Tačiau pražiopsojo Valerijų Kotusevą. Ir jis jau 13 min. iš po kokių trijų neryžtingai sužaidusių varžovų gynėjų kojų kalė kamuolį į vartus - 0:1.

Įvartis buvo lyg ledinio vandens kibiras Navigatoriams. Jie tuoj pat nukėlė žaidimą į varžovų teritoriją. Iki pertraukos Naujų Verkių gynybai ir vartininkui pavyko atsilaikyti, tačiau atrodė, kad taip tęstis dar 45 minutes tiesiog negali.

Tą puikiai suvokė ir Navigatoriai, per pertrauką atlikę kelis pasiteisinusius taktinius manevrus ir užsivedę išėję žaisti antram kėliniui. Naujos jėgos, kiti greičiai, verkiečiai ima nebespėti, palieka erdves ir 60 minutę jų gynyba prakiuro. Net dešimt keitimų turėję mačo šeimininkai suko uraganines atakas tol, kol prisuko penkis įvarčius. Net tris jų pelnė po standartinių padėčių. Sako, kad taip dar nėra buvę. Keitimų nelabai turėję verkiečiai palūžo po trečiojo įvarčio ir tuoj prasileido ketvirtąjį.

 

KIEMAS - TEC 1:1 (0:0)

Fanų stadionas. Vytautas Žičius (80); Ugnius Juozaitis (62).

Pašalintas - Viačeslav Rodevič (Kiemas).

Anonse aš juk aiškinau, kad šios komandos negali sužaisti kitaip, kaip tik lygiosiomis. Ir štai - 1:1.

Kas matė rungtynes pripažins, kad jos buvo nuobodžios. Didesnę jų dalį iniciatyvą turėjo Kiemas, bet nieko apčiuopiamo sukurti nepajėgė. Abi komandos žaidė atsargų futbolą ir per visas rungtynes sukūrė vos po porą trejetą progelių. Išnaudojo po vieną.

TEC pirmieji išsiveržė į priekį po Ugniaus Juozaičio tikslaus smūgio įsibėgėjant antram kėliniui. Ne už ilgo už antrą geltoną kortelę aikštę turėjo palikti šeimininkų žaidėjas Viačeslav Rodevič ir Kiemo padėtis komplikavosi.

"Ne veltui mes įpratę žaisti mažumoje. Taigi, norėjome prisiminti, kaip tai daroma", - ironizavo Kiemo komandos vadovas Karolis Astrauskas.

Esant tokiai situacijai, kamuolio kontrolę perėmė TEC komanda. Kiemui beliko kontratakuoti ir viena greita ataka baigėsi išlyginamuoju įvarčiu 80 min.

"Aišku, vertinant mačo eigą, TEC galėtų sakyti, kad pergalė jiems išsprūdo iš rankų, ar prarado du taškus", - sakė Karolis.