Iš pradžių mums reikia aptarti opią temą.

Vaikus darželyje lengviau priversti eiti pietų miego ar nemėgstamą košę valgyti, nei daugelį iš jūsų įkalbėti žaisti futbolą.

Pastaraisiais sezonais visus erzinusi nusikeltų-nesužaistų rungtynių problema šiemet pratrūko visu „gražumu“. Oficialiai praėjo 7 turai – truputį daugiau nei trečdalis sezono. Formaliai turėtų būti sužaistos 35 rungtynės, bet realiai tik 29. Per pusantro mėnesio jau yra 6 neįvykusios rungtynės.

Priežasčių nukėlinėjimams būna begalė. Salės futbolas, minifutbolas, Tėvo diena, Mamos diena, stalo futbolas, karšta-šalta, lyja-sninga, bulviakasis, gimtadienis, bernvakaris, šaltibarščių festas ir t.t. ir t.t...

Turbūt labiausiai dėl šito kenčia FK Ataka. Jie aikštėje nesutiko Versmės ir Žalgirio jaunimo, o per mėnesį sužaidė vos 2 rungtynes.

„Skaitant lygos apžvalgas susidaro įspūdis, ka kai kurie žmonės ne iki galo susipažinę su varžybų nuostatais, arba turi ne tokį didelį norą rungtyniauti, – tvirtino Atakos treneris Tomas Bielickas. – Mūsų jaunimas aktyviai dalyvauja keturių savaitinių treniruočių procese ir savaitgalį laukia rungtynių. O prieš jas paskambina varžovai ir sako: sorry, nesusirinksime. Pas mus dirba treneriai, kineziterapeutė, tam ir aikščių nuomai skiriame lėšas ir netenkina požiūris, kai kažkam tos rungtynės neypatingai rūpi. Norėtųsi daugiau pagarbos iš varžovų pusės. Suprantama, tai yra mėgėjų lyga, bet kažkokios kokybės turėtume tikėtis.“

Ne kartą svarstėme, kur šios problemos priežastys, kad senoji karta, senieji mohikanai stadione žemę ardavo nepriklausomai nuo visų aplinkybių. Galbūt dabartinė karta per daug išlepusi, galbūt viską gauna ant lėkštutės, jaučiasi labai patogiai ir nesiruošia išeiti iš pamėgtos komforto zonos.

O galbūt ateina laikas imtis nepopuliarių sprendimų. Kad ir prieštaringai vertinta idėja „vienas žaidėjas – viena komanda“. Nes kai dalyvauji N turnyrų įvairiausių formatų varžybose ir atėjus savaitgaliui renkiesi tarp futbolo ir šašlykų, tuomet kenčia tave į sąrašą įtraukusi komanda. Nepopuliarus sprendimas nepaliktų teisės rinktis, paliktų aiškias šešių mėnesio sezono gaires su 18 rungtynių? O gal ir VRFS atėjo metas nustoti nuolaidžiauti, panaikinti šiltnamio sąlygas ir nustoti prašyti, o patiems kalbėti griežtesnėmis sankcijomis?

Tai tik idėjos pamąstymams kiekvienam. O dabar pakalbėkime apie įspūdingas ir atkaklias praėjusio turo rungtynes nuo Šalčininkų iki Širvintų.

 

FK Medžiai – FK Granitas 1:0 (0:0)
Senvagės stadionas. Teisėjas – J. Paškovskis.
79' Benas Buzevičius 1:0

2019 metų liepą Medžiai ir Granitas tarpusavio rungtynėse sužaidė lygiosiomis 2:2. Nuo to laiko – jokių kompromisų, jokių lygiųjų. Per 11 tarpusavio kovų iki praėjusio turo Granitas pasiekė 8 pergales, Medžiai – 3.

Jokių kompromisų nesimatė ir pirmadienio vakarą Senvagės stadione. Tai nebuvo vadovėlinės futbolo rungtynės, bet savo įtampa ir kova (korektiška, beje) išėjo vienas įdomiausių sezono mačų kol kas.

Pirmas kėlinys ėjosi apylygiai, nors iniciatyvą turėjo Medžiai, jie surezgė pavojingesnių išpuolių, po vieno iš jų kamuolys pabučiavo Granito vartų virpstą. Tuo metu Granito atakos susidurdavo su nuožmiu pasipriešinimu: Medžiai gynyboje žaidė koncentruotai, griežtai išsivalydavo visus kamuolius, nepalikdami varžovams antrųjų šansų. Buvo akivaizdu, kad svečiams teks ieškotis naujų idėjų.

Bet po pertraukos svečiai suprato, kad reikės ieškoti ne idėjų puolime, o kaip sustabdyti varžovų entuziastingas atakas.

Medžiai užsikūrė ir įjungė aukštesnę pavarą. Dažnai kaitaliodami žaidėjus, jie didino spaudimą, vos perėmę kamuolį greitai siųsdavo jį į priekį. Nuolat stengėsi išnaudoti abu atakos kraštus, iš kurių Granito vartams kilo daug pavojaus.

„Planas žaisti labiau per kraštus buvo dar prieš rungtynes. Matėme, kad jų vartininkas nėra aukštas, todėl raginome kelti daug skersų. Bet tai, kas buvo planuota, komanda išpildė tik antrame kėlinyje, – paaiškino Medžių treneris Paulius Glosas. – Per pertrauką nieko savo žaidime nekeitėme. Turėjome didesnę rotaciją, tai padėjo patausoti lyderius ir išsaugoti daugiau jėgų.“

Progų išsiveržti į priekį Medžiai turėjo nemažai. Bet treniruotėse nušlifuotus derinius ir kombinacijas konvertuoti į įvartį šiose rungtynėse niekaip nesisekė.

„Ko jums dar reikia?“, – desperatiškai paklausė P. Glosas po eilinės tokios neišnaudotos progos.

Po poros minučių supratome, kad reikia laimingo atsitiktinumo. Granito gynėjai jau buvo beveik išsivalę prie savų vartų, tačiau tuomet kažkas nepataikė į kamuolį, tas atšoko ne besiginančios komandos naudai ir Benas Buzevičius iš arti pelnė pergalingą įvartį.

„Labiausiai apmaudu dėl to, kad Medžiai turėjo daug geresnių progų, o įmušė nei šiokį, nei tokį. Kai praleidi po geros atakos, lyg ir negaila. O čia krito toks lygioje vietoje. Ten mes privalėjome išmušti kamuolį“, – sakė Granito treneris Pavelas Svirskij.

Dar vėliau nutiko epizodas, galėjęs uždaryti rungtynes. Bet skirtingai nei atrodė Medžių komandai, teisėjas ten kriminalo neįžvelgė (video nuo 3:50 min.).

Nors Medžių persvara buvo trapi, jie ją išsaugojo labai užtikrintai. Granito bandymus lyginti rezultatą rungtynių pabaigoje pavadinti šturmu sudėtinga. Tai buvo labiau padriki aukšti kamuoliai link baudos aikštelės tikintis užsikabinti. O Medžių gynėjai tą vakarą klaidų nedarė.

Ir pats P. Svirskij pripažino, kad šturmas nepavyko, nes jėgų paprasčiausiai nebuvo likę ir nuovargis padarė savo.

„Kai pažiūrėjau į Medžių suolą ir pamačiau gal 10 žmonių, supratau, kad rungtynėse tai bus svarbus faktorius, – pasakojo Granito treneris. – Rotacija jiems labai padėjo. Mūsų vienas žaidėjas sakė, kad krašte spėjo pažaisti prieš 3 ar 4 skirtingus varžovus. Tai daug ką pasako. Mes norėjome priešintis, bet galimybės buvo ribotos.“

„Progų turėjome, kėlėme neblogų kampinių, bet neįmušėme, o įmušėme po nesėkmingiausio standarto, – kraipė galvą Medžių treneris. – Labiau noriu pasidžiaugti gynyba. Sužaidė patikimai, neklydo, blokavo daug smūgių. Gera pergalė. Džiaugiuosi už gynėjus ir už vartininką.“

„Malonu“, – paklaustas, kiek svarbu įveikti savo kolegą VRFS rinktinėje, atsakė P. Glosas.

„Pilnai sutinku, kad Medžiai šį kartą pelnytai nugalėjo. Jautėsi, kad jie žaidė lengvai, o mes labiau kankinomės, – pripažino P. Svirskij. – Neturime tokios gilios sudėties, kaip jie. Atsirado porą jaunuolių, kuriuos po truputį integruojame. Jiems dar reikia laiko ir kažkada į komandą įneš energijos. Toks dabar Granito periodas. Dėl medalių šiemet bus sunku kovoti, bet nerimo dėl to nėra. Pernai buvo nepalyginamai sunkiau. Dabar matome geras tendencijas ir kažkokį ėjimą į priekį.“

 

FK Ketera – FK Tera 1:2 (0:1)
Šalčininkėlių stadionas. Teisėjas – J. Paškovskis.
38' Justinas Jurčiukonis 0:1
54' Raimond Klim 1:1
84' Jurgis Grigas 1:2

Šios rungtynės vyko ne įprastuose Keteros namuose Šalčininkų gimnazijos stadione, o Šalčininkėliuose, kur natūralios aikštės kokybė nebuvo tobuliausia.

Teros žaidėjas Vytautas Velička pasakojo, kad jiems, pripratusiems žaisti Nemenčinėje, buvo sunki aikštė. Todėl tokiomis aplinkybėmis svarbu buvo ne techninės savybės, o komandų fiziškumas ir Tera šiame komponente buvo pranašesnė.

„Natūralios aikštės daugeliui jau tapo išbandymu. Dauguma komandų įpratę žaisti ant dirbtinės dangos, o kai atvykstą į tikros vejos stadioną, susiduria su rimtais iššūkiais“, – pastebėjo Keteros atstovas Edvardas Jočis.

Tera davė gerą kovą aikštės viduryje, neleido jo užvaldyti varžovams. Tai padėjo susikurti keletą progų, iš kurių dvi baigėsi įvarčiais.

Svečiai taip pat akcentavo, kad juos ne kartą lydėjo sėkmė. Esą Ketera turi porą smagių puolėjų, kurie kėlė problemų, tačiau sunkiau sekėsi su atakų užbaigimu.

„Puolėjai gal ir smagūs, bet smagintis reikia prie ežero kepant šašlyką ar gaudant žuvį, – replikavo E. Jočis. – Futbolo aikštėje reikia dirbti ir realizuoti progas. Geras puolėjas tas, kuris iš pusprogės padaro įvartį. Mums šiuo atžvilgiu dar daug tobulėti.“

Sudėtingas naujokų sezonas tęsiasi. Savaitgalį jie buvo netoli lygiųjų, bet viltis sužlugdė Jurgio Grigo įvartis 84 min.

Antra vertus, sunku siekti aukštumų su ribotu puolimu. Per 7 rungtynes Ketera yra įmušusi 7 įvarčius.

„Tik prasta realizacija nulėmė šį pralaimėjimą. Sukūrėme krūvą progų ir galėjome nulemti rungtynių baigtį daug anksčiau. Toks progų švaistymas yra nepriimtinas, – krimtosi Keteros atstovas. – Vis dar neišsigryniname momento, kada reikia atiduoti pasą, o kada pačiam kalti vinį į vartus. Dirbsime toliau. Gal kitose rungtynėse norimo rezultato dar nebus, bet jei nepasiduosime – pasikandžiosime su visais.“

 

Širvintos/VGTU-Vilkai – FK Ataka 2:1 (1:1)
Širvintų stadionas. Teisėjas – E. Dirmeikis.
28' Jurgis Stankevičius 1:0
45' Joris Gilaitis 1:1
64' Danielius Zybartas 2:1

VGTU-Vilkai tikėjosi labai sunkių rungtynių su Atakos jaunimu, tokias jie ir gavo.

Ne paskutinį vaidmenį suvaidino abiejų komandų pajėgos. Šeimininkai turėjo vos du keitimus, įskaitant nominalų vartininką ir žaidžiantįjį trenerį. Svečiai – beveik dvi sudėtis. Jaunų, alkanų ir bėgančių žaidėjų.

„Jie visas rungtynes bėgo be sustojimo, – atviravo VGTU-Vilkų vadovas Haroldas Kerušauskas. – Iš pradžių mums sunkiai sekėsi su jais lenktyniauti, nebuvo net kur pasistumdyti. Dažnai vėlavome, pralaimėjome mikrodvikovas ir sunkiai išeidavome į puolimą.“

Atakos komandą treniruojantis Tomas Bielickas pasakojo, kad intensyvi rungtynių pradžia buvo iš anksto apgalvotas planas: „Puikiai supratome, kad individualiai dauguma jų šiuo metu yra pranašesni. Todėl komandinėmis pastangomis stengėmės neleisti jiems pradėti žaidimo, mėginti spausti ir uždarinėti juos jų pačių aikštės pusėje. Pirmą pusę valandos tas pavyko visai neblogai.“

Kaip ten bebūtų, kartais nutinka, kad įvartis krenta prieš žaidimo logiką. Nes labiau patyrusios komandos sugeba išspausti iš savęs daugiau. Taip Jurgis Stankevičius po to pirmo sunkaus pusvalandžio išvedė Vilkus į priekį. Netrukus Vilkai turėjo dar vieną galimybę, tačiau prieš pat pertrauką Joris Gilaitis atstatė pusiausvyrą (1:1).

Širvintiškių komandos vadovas pasakojo, kad visas pasitarimas per pertrauką nuėjo perniek, nes į aikštę sugrįžę žaidėjai kažkodėl viską darė priešingai. Ataka turėjo bent dvi puikias progas persverti, tačiau šeimininkus gelbėjo vartininkas. Ir sėkmė.

„Čia buvo signalas, kad reikia kažką keisti. Pagaliau vėl išsiveržėme į priekį (Danielius Zybartas, 64 min.). Sugrįžo ir pasitikėjimas. Turėjome dar progų padidinti persvarą. Jei būtume išnaudoję, klausimų dėl baigties nebūtų kilę. O dabar mums atiteko pergalė su sėkmės prieskoniu“, – pasakojo H. Kerušauskas.

„Iš tikrųjų, progų mes sukūrėme geresnių, tik sėkmė užbaigiant nelankė. Ir varžovai turbūt nesupyks, jei pasakysiu, kad Ataka šiose rungtynėse žaidė geriau, – vertino T. Bielickas. – Rezultatas netenkina, tačiau žaidimu esame patenkinti. Tai jauna komanda, žaidėjai kuria, bet nepavyksta realizuoti. Jauni vaikinai, kurie turi daug energijos ir noro, tačiau kartais perskuba, pritrūksta šalto proto ir sėkmės. Vienas žinomas treneris sakė, kad sėkmė lanko darbščiausius. Tikiu, aplankys ir mus. Manau, einame geru keliu.“

Komandos šiuo metu sprendžia skirtingus uždavinius. Atakos tikslas – rinkti taškus kiekvienose rungtynėse ir finišuoti kaip įmanoma aukščiau. VGTU-Vilkų užduotis – neištaškyti jau dabar turimos solidžios persvaros prieš persekiotojus iki vasaros atostogų, kurios prasidės birželio pabaigoje.

Visgi pirmenybių lyderiams jau girdisi pavojaus signalai. Komandos vadovas anksčiau nerimavo dėl vangoko sudėties susirinkimo. Dar labiau keista, kai laiminti ir lygoje pirmaujanti komanda į namų rungtynes surenka tik 13 žaidėjų.

„Turint pilną sudėtį rungtynėse prieš Ataką nekiltų abejonių. Būtų kita kova ir didesnė energija, ko šį kartą labai trūko. Dėl susirinkimo liūdnoka. Jaučiuosi šiek tiek apgautas prieš sezoną. Popieriuje turėjome ilgą sąrašą, todėl naujokų neieškojome. Netgi kai kuriuos kandidatus atmetėme. Dabar teks grįžti prie transferų klausimo“, – atskleidė H. Kerušauskas.

​

 

VIII turas (birželio 13-16 d.)

 

FK Granitas – Viltis-B. Penktadienis, 19:30, Naujoji Vilnia.

Po pirmadienį patirto pralaimėjimo Medžiams Granito treneris Pavelas Svirskij pripažino, kad medaliai tolsta ir pasiekti juos bus be galo sunku. Ankstyvas pareiškimas nepraėjus nė pusei sezono, bet galbūt inspiruotas dviejų pralaimėjimų VGTU-Vilkams ir minėtiems Medžiams. Dar įdomiau, kad per abejas rungtynes granitiečiai įvarčio taip ir neįmušė.

„Tikrai nėra taip, kad stovime prie savų vartų ir atsispardome. Progų ar pusprogių sukuriame, gal sėkmės pritrūksta. Ir ne tie laikai, kai vienas Darius Kazubovičius mušdavo po 2-3 įvarčius. Visi suprantame, kad taip lengva jau nebus“, – atvirai pasakojo P. Svirskij.

Penktadienį Granitas suinteresuotas nutraukti sausą atkarpą. Papildomas stimulas – neseni prisiminimai iš pralaimėjimo Vilties dubleriams pernai Vilniaus taurėje (0:1).

Prognozė. Nebus taip, kad Viltis-B vėl praleis 8 ar 9 įvarčius, tačiau Granito puolėjai namų rungtynėse pasikraus teigiamų emocijų. 5:1.

 

FK Ketera – Žalgiris U-19. Sekmadienis, 16:00, Šalčininkėlių stadionas.

Antrosios pergalės belaukiant – taip galima afišuoti šį susitikimą. Abi komandos pirmenybes pradėjo pergalėmis, tačiau vėliau į savo kuklų kraitį pridėjo tik po taškelį ir dabar stumdosi lentelės apačioje.

Keteros varžovai pastebi, kad naujokai žaidžia solidžiau, nei rodo jų rezultatai. Tačiau jiems verkiant reikia tobulinti realizaciją – kai šešeriose rungtynėse iš eilės komanda nemuša daugiau 1 įvarčio, stebuklų tikėtis negali. Naujos rungtynės yra nauja istorija, bet jei baigiantis jaunimo čempionatams žalgiriečiai sekmadienį išstatys kovinę sudėtį – Keterai saldu nebus.

Prognozė. Aikštės kokybė bus dideliu trukdžiu ant sintetikos žaisti įpratusiems žalgiriečiams. Bet kai jie adaptuosis, „nulauš“ rungtynes. 1:3.

 

AFK – Širvintos/VGTU-Vilkai. Sekmadienis, 18:15, Pilaitės stadionas.

Praėjusį savaitgalį AFK turėjo žaisti su Versme ir po to rinktis į komandos sąskrydį. Bet žiburėlį galėjo pradėti anksčiau ir net nesuplukę – jų varžovai neatvyko. Klausimas, kaip neplanuota pauzė paveiks AFK ritmą. Bet turint omenyje pasigirdusias kalbas apie traumas ir nuovargį, toji pertraukėlė gal net į naudą. Kitas klausimas – kaip pavyks susirinkti VGTU-Vilkams. Optimalia sudėtimi jie pajėgūs tęsti šimtaprocentinę seriją, bet jei susirinkimas bus kaip paskutiniuose turuose – kalbėsime apie atgimstančią intrigą.

Pernai Senvagėje AFK tarpusavio mače išplėšė pergalę 2:1, bet rudenį iš Širvintose vykusio mačo grįžo su apvalu nuliu – 0:3.

Prognozė. Pirmieji lygos lyderių prarasti taškai, kurie jų padėčiai jokios žalos neatneš. 1:1.

 

FK Tera – ESFA-Versmė. Pirmadienis, 20:00, Nemenčinės stadionas.

Šeštadienį Versmė drauge su Kaišiadorių atstovais planuoja žaisti tradicinėmis tampančias draugiškas su Lietuvos futbolo legendų komanda. Vadinasi, III lygos čempionai po paskutinių savaičių nesklandumų rankų nenuleidžia. Bet pirmadienį laukia sudėtinga laiko ir atstumo prasme kelionė į Nemenčinę.

Pernai abi komandos sužaidė dvejas įspūdingas rungtynes. Fanų stadione po paskutinių minučių įvarčio Versmė nugalėjo 3:2. O Elektrėnuose Teros komanda būsimiesiems čempionams išrašė pralaimėjimą 5:3.

Prognozė. Jei rungtynės įvyks, Teros komanda sieks tik pergalės ir pasinaudos proga perrėžti turnyro lentelę į du penketus – viršutinį ir apatinį. 3:2.

 

FK Medžiai – FK Ataka. Pirmadienis, 20:20, Senvagės stadionas.

Paulius Glosas yra geriausias III lygos skautas-analitikas ir čia diskusijų nėra. Jis vėl buvo pastebėtas Širvintų miesto stadione VGTU-Vilkams žaidžiant prieš Ataką.

„Vilkai turbūt nežinojo, ką mes ir kaip žaidžiame, tai juos kažkiek nustebinome. O Medžius nustebinti bus sunku. Paulius visada stengiasi susipažinti su varžovais dar iki nuaidi rungtynių pradžią skelbiantis švilpukas, – pažymėjo Atakos treneris T. Bielickas. – Pamėginsime nustebinti. Apie mus pasakė nemažai gerų žodžių. Todėl reikės pateisinti tokią nuomonę.“

Ką Širvintose pamatė Medžių treneris – nedaugžodžiavo. Bet pripažino – žaidžiant su Ataka reikės bėgti daug ir greitai. Antra vertus, surinkus panašias pajėgas, kaip buvo su Granitu ir dažnai rotuojant, šią problemą gali pavykti išspręsti.

Prognozė. Medžiams pirmiausiai reikia nugesinti varžovų entuziazmą, nuraminti žaidimą, o tada jau patiems žnaibyti jų gynybą ir kantriai ieškoti savo šansų. Sprinte su Ataka nepasivaržysi, todėl reikia iškentėti „iki tikro“ arba kokio palankaus standarto, Įmušti pirmiems ir kontroliuoti situaciją. 2:1.