„Žmonės galvoja, kad futbolas yra gyvybės ar mirties klausimas. Man nepatinka toks požiūris. Tai kur kas rimčiau“, – Billas Shankly, 1970-ieji.

„Nusiimi bucą, išsipili kraują, ir toliau žaidi“, – Vincas Kateiva, 1980-ieji.

„Pasižiūri į veidrodį – dar ne Maradona – ir varai toliau“, – Kęstutis Latoža, 1990-ieji.

„Mes mylime futbolą dėl to, kas būna po futbolo“, – Prelegentai, 2000-ieji.

Dar gi nežinomas autorius yra pasakęs, kad dabartinėje visuomenėje dauguma myli ne futbolą, o save futbole. Galima tęsti ir tęsti, tačiau III lygos sezono pabaiga paliko labai nemalonų poskonį.

Siūlyčiau trumpai nusikelti metus atgal.

2023-iųjų sezono pabaiga irgi buvo, švelniai tariant, neįkvepianti. Piktinomės, kad vėl liko nesužaistų rungtynių, kad lyga per porą metų susitraukė nuo 15 komandų iki 10. Ir ieškojome tokių problemų priežasčių bei sprendimo būdų.

Buvome priėję nuomonės, kad vis daugiau mėgėjų pasisotina futbolu dėl varžybų bei turnyrų įvairovės, todėl prioritetus pirmiausiai teikia asmeniniams ar šeimos interesams. Natūralus kartų kaitos procesas daugelyje VRFS komandų yra užstrigęs bei pavėlavęs, desperatiškos pastangos pritraukti jaunimo dažniausiai būna nesėkmingos, bevaisės ir duoda demotyvacinį efektą.

Sutarėme, kad vasarą pirmenybėse reikėtų ilgesnės atostogų pertraukos ir šią naujovę komandos priėmė palankiai. Tačiau kitos, tačiau visai nepopuliarios idėjos – griežtinti sankcijų už nesužaistas rungtynes – lyga imtis nesiryžo. Galima konstatuoti – be reikalo.

Galų gale atsidusę pritarėme, kad geriau lygoje turėti mažesnį kiekį – 10 komandų, tačiau tvarių ir stabilių.

Ką turime po metų? Situacija ne tik nepagerėjo, bet netgi ir suprastėjo. Iš 90 sezone numatytų rungtynių lygoje nebuvo sužaistos net 6. Ne vienos, ne dvejos, o ŠEŠERIOS! Net penkerios iš jų neįvyko per paskutines dvi sezono savaites.

Žemiau matome 2024-ųjų sezono turnyrinę lentelę, kuri po šešių dirbtinai įrašytų rezultatų 3:0 yra nenatūrali ir rodo tik sausą bejausmę statistiką.

Skaičiai nuviliantys ir gąsdinantys, todėl tendencijos neramina.

Šiemet netgi tvaraus mėgėjiško klubo pavyzdžiu buvę FK Medžiai paleido sezono pabaigą, nors būtina pažymėti, kad apie nesužaistas rungtynes pas juos net minčių nebuvo. Nors paskutines dvejas rungtynes Granitui ir Kickersams pralaimėjo bendru skirtumu 1:13, verti pagarbos už principingumą.

Ambicingai lygoje debiutavę Top Kickers sezono pradžioje galėjo dvi sudėtis išrikiuoti, o pabaigoje sunkiai rinko tuos pačius žaidėjus, kol galiausiai dviejų rungtynių net nesužaidė. Motyvas – viruso protrūkis. Virusui praėjus, sužaisti tų mačų nepajėgė.

Porą sykių kapituliavo ir Navigatoriai, o labiausiai nuvylė naujieji III lygos čempionai Elektrėnų Versmė.

Spalio 7 dieną Senvagės stadione Elektrėnų ESFA Versmė 3:0 nugalėjo Navigatorius ir oficialiai užsitikrino pirmąjį VRFS III lygos nugalėtojų titulą. Triumfas, pergalės šokis, nugalėtojų šampanas – tą vakarą Versmė pelnytai jautėsi stipriausiais lygoje.

Tačiau sunku buvo numatyti, kad naujieji čempionai ranka numos į likusias dvejas rungtynes svečiuose su VGTU-Vilkais ir su AFK.

Neįvykus išvykai į Širvintas Versmės vadovas ir treneris Romas Ščiuka aiškino, kad tesurinko 10 žaidėjų, o su tokiomis pajėgomis važiuoti žaisti futbolo nėra prasmės. Panaši situacija pasikartojo ir prieš rungtynes su AFK.

Laimėję lygą Elektrėnai sulaukė daug sveikinimų dėl pelnytos pergalės. Bet tai, kaip jie baigė sezoną (tiksliau – nebaigė), nedaro garbės niekam. Logiška, kad į jų daržą skriejo daug kritikos strėlių, nes daugiau pagarbos pelnytum žaisdamas netgi nepilna sudėtimi, nei pasiimdamas du techninius pralaimėjimus.

Paklaustas apie tai. R. Ščiuka pateikė savo matymą: „Kam kas atrodo ar neatrodo – čia jau ne mūsų reikalas. Žiūrime realią situaciją ir vertiname pagal save, o ne pagal kitų asmenų nuomonę. Mes už tai, kad būtų žaidžiama visada. Bet tai mėgėjų futbolo neišvengiamybė, kuri kartais nutinka.“

Be to, šitoks sezono pabaigos pasirinkimas, anot R. Ščiukos, niekaip neturės įtakos Vermsės kito sezono nusiteikimui bei tikslams: „Komanda išliks konkurencinga ir vėl kovos dėl aukščiausių vietų, bandys apginti titulą. Nebent nutiks kažkoks force majeure ir su kolega negalėsime dalyvauti futbole. Planai lieka tik planais, tai nutiko spalį, o kas bus balandį – dar niekas nežino. Tikriausiai viską pamatysime Supertaurės rungtynėse pavasarį.“

Dėl netikėtų Versmės viražų labiausiai nukentėjo prizininkų pakylą uždarę Širvintų VGTU-Vilkai ir AFK. Abi komandos įsirašė popierines pergales 3:0, taip neturėdamos galimybių palikti intrigą kovoje dėl sidabro-bronzos apdovanojimų.

Be to, VGTU-Vilkai labai norėjo siekti revanšo už pralaimėjimą Elektrėnuose stadione, o ne aktyvuojant varžybų nuostatų punktus.

„Mes prieš Elektrėnus šiemet gavome dvi technines pergales, nes vieną kartą jie nesusirinko taurės aštuntfinalyje. Kai taurėje gauni pergalę už dyką nežaidžiant ir eini tolyn, tai gal ir neblogas variantas. Bet sezono pabaigoje mes norėjome žaisti, nes buvome geros formos ir rungtynių ritmo mums trūko, ypač ruošiantis taurės finalui. O čia sulauki skambučio iš varžovų, kai praneša, kad neatvažiuos, – nusistebėjo VGTU-Vilkų vadovas Haroldas Kerušauskas. – Manau, AFK irgi liko nusiminę. Jie tikėjosi iš mūsų atimti antrąją vietą, o mes paskutinių dviejų rungtynių nežaidėme, gavome technines pergales prieš Versmę ir Top Kickers. Taip neturi būti.“

Jis įsitikinęs, kad taip gudraujančioms komandoms atėjo metas nustoti taikyti nuolaidas.

„Tai jau tampa betvarke. Suprantama, kad mėgėjų klubų realybė yra kitokia ir jiems būna sunku, tačiau lyga jau turėtų nenuolaidžiauti, pradėti rodyti principingumą ir skirti baudas. Tada komandos kitaip vertins ir supras, kad privalo susirinkti žaisti. Šiemet iki rudens rato vidurio sezonas dėliojosi labai gerai ir buvo įdomus, o po to prasidėjo“, – tvirtino H. Kerušauskas. –

Problemų kamuoliai vyniojami ir kitose lygos komandose.

Daugkartinių lygos čempionų FK Granito apskritai laukia rimtas „rebuildingas“, nes šie metai parodė, kad klubo senjorai ar dubleriai nebepajėgūs tempti šios komandos už ausų III lygoje.

Visiškai neaiški ir miglota lieka Navigatorių ateitis. Kultinė III lygos komanda, mėgėjų futbole judanti nuo pat pirmo sezono 2005-aisiais, per dvidešimtmečio sezoną planuoja  apriboti savo veiklos barus.

Nepavykus kartų kaitos procesui, Navigatoriai kitąmet veikiausiai trauksis iš III lygos ir su antrine klubo komanda Old Boys kovos SFL stadionuose, taip pat veteranų pirmenybėse ir naujai atrastoje minifutbolo nišoje.

„Dabar esame tarpsezonio apmąstymuose, bet rimtai svarstoma idėja jungtis su Old Boys ir žaisti SFL A divizione, į kurį turėtume pretenduoti iškritę iš III lygos. Konkretūs sprendimai nepriimti, bet faktas, kad permainų bus, – atskleidė Navigatorių vadovas Danielis Gunevič. – Per žiemą apsispręsime. Šį sezoną parodėme, kad turime potencialo, labai smagiai sužaidėme paskutines rungtynes su žalgiriečiais, įtikinamai juos įveikdami. Bet dažniausiai tą potencialą gesino prastas susirinkimas, lemdavęs skaudžius pralaimėjimus.“

Prieš metus Navigatorių akcentuotos motyvacijos paieškų ir kartų kaitos būtinybės problemos, panašu, pačios neišsisprendė.

„Taip jau yra, kad žiemą ar prieš pat sezoną visų entuziazmas didelis, visi planuoja žaisti. Prasideda sezonas, ateini į stadioną ir matai, kad teks rungtynes pradėti aštuoniems, – nelinksmą realybę paišė D. Gunevič. – Buvome priversti klibinti savo senjorus. Jie žaidė veteranuose, dubleriuose, o čia dar III lygai reikia padėti. Natūraliai jiems tapo per sunku viską patempti. Niekur nedingsta kita problema – jaunų žaidėjų iki 23 metų trūkumas. Turbūt visos komandos vienu ar kitu laikotarpiu susiduria su panašiomis problemomis. Turi arba išlaukti, išgyventi tai, arba kažką daryti. Mums pralaukti nelabai pavyko, todėl tikriausiai teks imtis kažkokių veiksmų.“

Ir turbūt vienintelė komanda, kuriai rungtynių vis tiek buvo per mažai – FK Tera. Jų vadovas Sergejus Vasiljevas dar prieš sezoną vykusiame susirinkime pareiškė, kad jam reikėtų trijų varžybų ratų sistemos ir 21 rungtynių. Idėja pritarimo nesulaukė.

„Kai pasiūliau šį variantą, Top Kickers tik pasijuokė iš manęs ir pasiūlė eiti žaisti į II lygą. Aš tą priėmiau ramiai, patylėjau. O ką turime dabar, sezono pabaigoje?, – retoriškai klausė S. Vasiljevas. – Su tais pačiais Kickers vasarą sužaidėme prasčiausias savo rungtynes, kai nesusirinkę pralaimėjome 1:11. Dabar kai žiūri, atrodo, geriau būtų visai nežaisti, gauti techninį 0:3 ir statistikoje tai atrodytų gražiau, nei 1:11. Bet rinkomės ir žaidėme. Ačiū dievui, sužaidėme visas 18 rungtynių ir priekaištų komandai negaliu turėti.“

Toks neramus ir banguojantis buvo III lygos sezonas, paliekantis labai daug neatsakytų klausimų dėl 2025-ųjų sezono.

Pabaigai

„Jeigu niekas neina į viešnamį, reikia ne lovas keisti, o mergas“, – Rimas Kurtinaitis, 2024-ieji.