Komandų, besidalijančių pirmąja vieta, III lygoje po antrojo turo sumažėjo perpus. Prelegentai ir Fakyrai savo bekompromisėse rungtynėse sužaidė lygiosiomis ir tuo pasinaudoję Aktas ir Kiemas iškovojo antrąsias pergales ir dabar dalinasi 1-2 vieta. Skirtumas tik tas, kad Akto įvarčių santykis yra plius 12, o Kiemo – plius 2.

Užtat paskui lyderius išsirikiavo net penkios komandos, surinkusios po 4 taškus.

Praėjusį savaitgalį skaudžius pralaimėjimus dar kartą patyrė Snoras ir pirmą kartą- Naujieji Verkiai. Atrodo, kad debiutantų laukia sunkūs meteliai III lygoje.

 

SNORAS – FKK SPARTAKAS 0:3 (0:1).

Penktadienis, Grigiškių stadionas. Teisėjas – A.Jakubovskis.

Įvarčiai – Tomas Bielickas (25, 60), Algis Morkūnas (70).

Įspėjimai – nėra.

Rungtynes stebėję piliečiai tvirtino išvydę dviejų visiškai skirtingo lygio varžovų dvikovą ir stebėjosi, kodėl Snoras nusitaikęs į viršutinę lentelės dalį, nes komanda kol kas nerodo nieko, kas galėtų leisti tikėtis tokio skrydžio į viršūnę.

Net varžovų komandos vadovas Igoris Krasinas neslėpė šiokios tokios nuostabos: „Rezultatas pagal žaidimą. Ir įvarčiai dėsningi, ne kokie nors „iš oro“. Jei Snoras demonstruos tokį žaidimą toliau, jiems be šansų ne tik į trejetą, bet ir į penktą patekti. Kol kas nematau, už ko jie galėtų kabintis ar turėtų resursų tobulėti.“

Dar į akis krinta, kad Snoro jaunimas negali pasipriešinti III lygos liūtams, komandai trūksta daug ko, o labiausiai – fizinio pasirengimo. Kaip antai snoriečių gynėjai sudėjimu nė iš tolo negalėtų lygiuotis su Fakyrais, pavyzdžiui.

Šeimininkai puolime kalnų nevertė. Per visas rungtynes įsiminė du epizodai. Pirmu atveju Spartaką išgelbėjo puikiai sužaidęs vartininkas, antru atveju – laiku ir vietoje atsiradęs vartų virpstas. Šiaip taktika buvo vienoda – ilgais tolimais pasais buvo ieškoma puolėjo priekyje. Tas, nors ir sugebėdavo susitvarkyti su kamuoliu, bet puolime jautėsi pakankamai vienišas, kad galėtų sukurti kažkokį pavojų ir varžovų gynėjai sėkmingai su juo tvarkėsi.

FKK Spartakas puolime gi priešingai – parodė turį naują jėgą, jaunąjį puolėją Tomą Bielicką. Jis yra Ukmergės sporto mokyklos auklėtinis. Jau prieš sezoną siūlėme atkreipti į jį dėmesį kaip į lygiavertę pamainą išvykusiam Linui Blažinskui ir T.Bielickas lūkesčius pateisino su kaupu – pasižymėjo visos trejose sezono rungtynėse, o prie šios pergalės prisidėjo dviem įvarčiais.

 

NAUJIEJI VERKIAI – AKTAS 0:9 (0:5).

Šeštadienis, LFF stadionas. Teisėjas – A.Gutovskis.

Įvarčiai – Marius Ambotas (15), Kostas Pavliuk (24, 27), Marius Linkevičius (35), Dainius Kryžanauskas (44), Aurimas Pilkauskas (59, 69, 74), Juozas Dūdėnas (77).

Įspėtas – Osvald Dunovskij (Naujieji Verkiai).

„Nesupratau?...“, - pamatęs rezultatą, neištvėrė nuo komentaro pats SFL prezidentas. Nesuprato ne jis vienas, nesuprato šio „bajerio“ daugelis. Bandome aiškintis to priežastis.

Teorija, kad Naujieji Verkiai nesusirinko, atmetama. Taip, jie neturėjo vedančių trijų žaidėjų Alberto Bodgano, Jurijaus Mežonio ir Jurijaus Kleimionovo, bet viską sukabinti dėl 0:9 ant šių būtų neprotinga. Juolab turėjo penkis keitimus.

Gynyba Naujųjų Verkių priminė pirmą kartą susirinkusios kiemo komandos lygį, kai įvarčiai krito po grubiausių gynėjų ir vartininko klaidų. Nesusikalbėjimas peraugdavo į ginčus ir net tarpusavio rietenas. Žodžiu, visiška demoralizacija.

Pralaimėjusiųjų komandos vadovo Ruslano Sidorovičiaus komentaras: „Po tokio košmariško žaidimo gynyboje ir baisių klaidų negali būti jokių pasiteisinimų. Praleidome kokius 5-6 identiškus įvarčius po kvailų klaidų. Pirmo turo rungtynėse Ukmergėje buvo didesnis noras ir susikaupimas, čia mūsų žaidimas priminė juodąjį humorą.“

Verkių komandoje aikštės centre išsiskyrė vienintelis Valerijus Kotusevas, bet ir jis mažai ką galėjo padaryti, kai po pirmo kėlinio švieslentėje degė 0:5.

„Reikia pamiršti šias rungtynes kuo greičiau ir toliau žiūrėti pirmyn“, - sakė Ruslanas.

Kad tai buvo daugiau atsitiktinumas nei dėsningumas, pripažino net ir Akto vartininkas Labas: „Sužaistume dar kartą, netikiu, kad vėl panašiai primuštume. Kažkaip jie sulūžo po trijų įvarčių, nerodė jokio susižaidimo.“

 

TEC – OZAS 1:2 (1:1).

Sekmadienis, Bukiškio stadionas. Teisėjas – G.Macevičius.

Įvarčiai – Kiril Abaškin (36); Domantas Savičius (12), Deividas Venckus (54).

Įspėjimai – Andrius Kirijakas, Domantas Savičius (Ozas). Pašalinimas – Mantas Giedraitis (Ozas).

Kai galų gale atvykau į parestauruotą Bukiškio stadioną, TEC ką tik buvo išlyginę rezultatą keistoku baudos smūgiu, bei atstatę pusiausvyrą ir atkūrę žadėtą intrigą, kas ir buvo prognozuota.

Po kelių nepavykusių Ozo bandymu puolime, antrasis kėlinys prasidėjo dar intensyviau. Iš aikštės gilumos kamuoliai tiksliai buvo siunčiami į priekį, kur aštriai įkirsdavo puolėjai. Buvo matyti, kad vienas tokių išpuolių pasiseks. Ir pasisekė gana greitai. 54 min. oranžiniai suklijavo gražiausio įvarčio nominacijos vertą ataką. Keli perdavimai vienu lietimu (vienas jų būnant nugara į vartus) ir vienas prieš vartininką atsidūręs Deividas Venckus pelnė labai gražų įvartį – 1:2.

Po įvarčio TEC ėmė priminti pernykščio sezono komandą – pradėta impulsyviai aiškintis, kas ir dėl ko yra kaltas. Bet komandos vadovas sugebėjo įtampą nuraminti. O po to TEC pavyko perkelti žaidimą į varžovų aikštės pusę. Tikriausiai, ir nebe pačio Ozo pagalbos.

Tuo metu oranžiniai neužsidarė ir dažnai atsakydavo išpuoliais. Į akis labiausiai krito tai, kad TEC gynybos linija veikė labai netobulai. Vienas žaidėjas pastoviai likdavo arčiau vartų. Sunku pasakyti, ar nenorėjo išbėgti, ar nesugebėjo suprasti, kad kiek pasistengus galima puikiausiai varžovus uždaryti į nuošalės spąstus, tačiau toks pasirinkimas nuolat kėlė komandos vartams pavojų. Todėl neretai varžovai atsidurdavo dviese prieš vieną, o gynėjas, užuot išbėgęs „su linija“ netgi pasileisdavo atgal. Ne iš vadovėlio sužaidė ir vartininkas Maksimas Bechterevas. Viename epizode jis privertė nusikvatoti Bukiškį, kai paprasčiausiai „pametė“ vartus ir į kampinį iškumščiavo kamuolį, kuris skriejo keli metrai pro šalį. Puolimo galimybės irgi buvo ribotos, puolėjams trūko susikalbėjimo – kartais pasas eidavo priešinga kryptimi, nei nubėgdavo kolega. Nepavykus tokiems manevrams, buvo spiriama iš toli.

Ozas atsilaikė. Negali sakyti, kad labai lengvai, tačiau visiškai pelnytai iškovojo tris taškus, kaip ir prognozuota – vieno įvarčio persvara.

 

UŽUPIS – LEGIONAS 5:1 (1:0).

Sekmadienis, Grigiškių stadionas. Teisėjas – R.Jasiūnas.

Įvarčiai – Andrius Brazauskas (37, 70), Tomas Uldukis (47),  Gediminas Skrockas (61), Evaldas Lukaševičius (74); Aleksej Ticharovskij (57).

Įspėjimai – Gediminas Tregubskis (Užupis), Aleksej Ticharovskij (Legionas).

Su Legionu taip bus visada. Kaip amerikietiškais kalneliais. Surinks sudėtį – pakovos su visais, nesurinks – kovos patys su savimi. Jei pirmame ture su dviem keitimais dar pavyko pasidraskyti su Kiemu, tai šį kartą Užupis jiems netapo lygiaverčiu varžovu. Nepalyginamai gausesnę sudėtį surinkę užupiečiai valdė situaciją visų rungtynių metu.

Rezultatas visiškai atspindi įvykius aikštėje, nes tik du keitimus turėjęs Legionas retai grasino varžovams. Tiesa, šiokia tokia intriga buvo gimusi antrame kėlinyje. Kai Aleksejus Ticharovskij sušvelnino santykį iki 2:1, legionieriai pabandė griebtis šiaudo ir kabintis į rungtynes. Tačiau tas kabinimasis tetruko keturias minutes. Tuoj trečią įvartį pelnė Gediminas Skrockas ir viskas tapo aišku. Po to sukrito dar du įvarčiai – 5:1. Jei neklystu, tai G.Skrockas prieš Legioną pasižymėjo jau trečiose tarpusavio rungtynėse iš eilės.

Šiame mače Legiono vartininkas Pavelas Sobolevas Užupio žaidėjams tapo lyg raudona skraistė įpykusiam buliui. Pavelas antroje praėjusio sezono pusėje gynė Užupio spalvas. O šią žiemą nutarė pereiti į Legioną. Užupiečiai už tokį akibrokštą norėjo įrodyti Pavelui, kad šis klydęs. Įrodė – 5 įvarčiai diskusijų nereikalauja.

Dar įdomu tai, kad Grigiškės sekmadienio vakarą tapo savotiška oaze. Kol Vilnių talžė perkūnijos ir galingos krušos, Grigiškėse buvo palyginti ramu ir sausa, nukritę keli lašai netrukdė komandoms aiškintis savo reikalų.

 

PRELEGENTAI – FAKYRAI 1:1

Sekmadienis, VPU stadionas. Teisėjas Z.Markovskis.

Įvarčiai – nepažymėti (Prelegentai vis dar lieka vienintele komanda, leidžiančia sau prabangą ir po kelių dienų nepateikti protokolo).

Anksčiau šios komandos buvo įpratusios talžyti viena kitą 4-5 įvarčių skirtumu, tačiau šį kartą, kaip ir dera pagrindiniams lygos favoritams, vyko lygi kova pasibaigusi logiškomis lygiosiomis. Kaip pažymi Prelegentai, rungtynės vyko Mamyčių dienos proga, tačiau toli gražu nebuvo „mamiškos“. Netrūko kietos, tačiau korektiškos kovos.

Favoritai buvo taip pasiilgę pasimatymų vieni su kitais, kad rungtynės prasidėjo žvėrišku tempu ir rezultatyviai. 15 min. Prelegentai atsidūrė priekyje, kai po kelių staigių perdavimų kamuolys buvo pakeltas į baudos aikštelę, o ten Marius Babravičius kulnu nukreipė kamuolį į vartus – 1:0. Neilgai trukus, Fakyrai atstatė pusiausvyrą. Po kampinio prie kamuolio pirmas prišoko Vaidas Pranys, nukreipęs jį į vartus. Paradoksalu, tačiau kampinių Fakyrai labiausiai bijojo, nes nemanė, kad sugebės pergudrauti aukštus Prelegentus prie jų vartų. O įvartis krito būtent taip.

Vėliau progų turėjo abi komandos, bet nė vienai nepavyko jomis pasinaudoti. Šis susitikimas buvo gražus ir meniškas, juo turėjo likti patenkintos abi komandos.

Rungtynės, po kurių mėgstama pabrėžti, kad pergalės nusipelnė abi komandos.

„Apylygės rungtynės, kur mažą mažą pranašumą duočiau sau. Galėjome ir nugalėti, gaila neišnaudojome puikių progų, - pažymėjo Kastytis. – Jie išnaudojo vieną progą iš dviejų, mes neišnaudojome dviejų iš trijų. Tarp jų poros išėjimų vienas prieš vieną.“

Abi komandos sekmadienį surinko gausias sudėtis. Ypač tas pasakytina apie Fakyrus, kurie ant suolo turėjo dar vieną vienuoliktuką. Kol kas visi renkasi gausiai, net tie, kurie ir negauna pažaisti.

 

KIEMAS – TAIP 1:0 (0:0).

Sekmadienis, Ventos stadionas. Teisėjas – T.Dunauskas.

Įvartis – Ričard Jankovskij (89).

Įspėjimai – Genadij Durnev (Kiemas), Aleksandr Dergačiov, Egidijus Juška, Vytautas Zemleckas (TAIP).

Kilo natūralus klausimas, ar šį rezultatą laikyti staigmena, ar nelaikyti. Vis dėlto, žinant, kokią komandą išsaugojo Kiemas, toks rezultatas tarsi ir neturėtų stebinti.

Ir prieš rungtynes, ir po jų daug diskusijų kėlė Ventos stadiono klausimas – jo aikštė ne visai adekvati III lygos lygiui. Po rungtynių kritikos aikštei negailėjo TAIP komandos vadovas Paulius Kutniauskas: „Futbolo ten apskritai nelabai buvo. Tokioje aikštėje nieko parodyti ir padaryti negali, tiesiog kamuolio ir kojų spardymas, daugiau nieko. Iš tikrųjų gaila, kad stiprėjant komandoms, vis dar grįžtame žaisti į tokias vietas. Bet jei varžovams nuo to geriau, nieko nepadarysi. Eisime žaisti visur, kur tik lyga leis.“

Rungtynių rezultatą nulėmė įspūdingas Kiemo komandos įvartis pačioje dvikovos pabaigoje. Po TAIP pražangos šeimininkai įgijo teisę mušti baudos smūgį beveik nuo 16 metrų linijos. Ir Ričard Jankovskij pademonstravo tokią klasę, kad kitiems beliko tik aikčioti – užsuko kamuolį į viršutinį vartų kampą. Vartininkas būtų išgelbėjęs komandą nebent tuo atveju, jei kamuolio iš anksto būtų tykojęs tame pačiame kampe.

Visgi Paulius dėl pralaimėjimo ne tiek kaltino aikštę, kiek pačius savo komandos narius: „Gaila yra ne to taško (nes neįmušus daugiau už lygiąsias negausi), bet pačio pralaimėjimo tokiomis aplinkybėmis, po kurio bus sunku psichologiškai atsigauti. Bjauresnio scenarijaus nesugalvosi. Visas rungtynes kontroliavome situaciją, neturėjome vartininko, vartuose stovėjo aikštės žaidėjas, kuriam būtų užtekę paridenti kamuolį į kamputį, ar prasmūgiuoti iš toliau ir kristų įvartis. Bet varžovai net to nesugebėjo padaryti. O mes savo ruožtu – užbaigti atakų. Nesugebėjome išnaudoti standartų, niekas nesisekė ir paskutinė minutę gavome idealiai išpildytą standartą, į kurį atsakyti nebuvo laiko.“

 

CARLSBERG – NAVIGATORIAI 1:2 (0:1).

Sekmadienis, LFF stadionas. Teisėjas – J.Paškovskis.

Įvarčiai – Aleksandras Korvelis (84); Modestas Bajoriūnas (33), Andrej Petrov (8).

Įspėjimai – Andžej Rudzianec, Andžej Maksimovič (Carlsberg), Tadas Paplauskas (Navigatoriai).

„Turbūt reikėtų sakyti, kad išsigelbėjome, nes rungtynės galėjo pasibaigti ir lygiosiomis“, - prisipažino Navigatorių vadovas Dmitrijus Kirjackis.

Pamenate, kaip Navigatoriai sunkiai dirbo pirmose rungtynėse su TAIP karščio persunktoje LFF aikštėje? Tai va – kenčiantiems dangus. Šį kartą jie galėjo tiesiog mėgautis futbolu.

„Šį kartą žaisti buvo vienas malonumas. Po lietaus 20 val. buvo gaivu, aikštėje judėjome lengvai, todėl nebuvo nuovargio. Tačiau kamuolį buvo sunkiau suvaldyti – drėgnoje aikštėje jis judėjo net per greitai. Palyginus prieš savaitę, tuomet karštyje atlikti pasą buvo sudėtingiau.

Navigatorius kiek užliūliavo ankstyvi vertinimai, kad Carlsberg yra brandi, daug veteranų turinti komanda. Nieko panašaus – sekmadienį jie išrikiavo ir jaunimo, kuris sėkmingai spaudė varžovus ir palaikė tempą visas rungtynes. Didžiulę sparta pradėję susitikimą šeimininkai pamėgino pasiekti greitą įvartį. Tai nepavykus, Navigatoriai išlygino žaidimą ir patys nubaudė varžovus. 33 min. po Liūtauro Mažeikos perdavimo Modestas Bajoriūnas iššoko vienas prieš vartininką ir tiksliu smūgiu nuo virpsto išvedė savo komandą į priekį.

Antrame kėlinyje vėl viskas vyko panašiai – Carlsbergas aktyviai spaudė varžovus, bet patikima Navigatorių gynyba laikėsi sėkmingai. Kontratakose pastarieji galėjo padvigubinti rezultatą, bet trūko tikslumo. O Carlsbergui pavyko išlyginti rezultatą baigiantis susitikimui. 84 min. po perdavimo iš gilumos į ataką pabėgusio Aleksandro Korvelio smūgiuotas kamuolys po rikošeto įskriejo į vartus – 1:1.

Atrodė, kad Navigatoriams vėl apmaudžiai baigsis antrasis susitikimas iš eilės, bet tada svarų žodį tarė komandos naujokas, jeigu galima taip išsireikšti, Andrejus Petrovas. Gavęs gerą perdavimą iš krašto, jis ramiai tiksliu smūgiu nuginklavo aludarių vartininką, nulemdamas pirmąją savo komandos pergalę sezone – 1:2.

„A.Petrovui pasakiau, kad privalės padainuoti, tokia tradicija taikoma krikštijant naujokus „Chelsea“ klube“, - atskleidė D.Kirjackis.

fkozas.lt galerijoje - vaizdai iš rungtynių TEC - Ozas