Paskutinėje 2022 metų sezono dalyvių apžvalgų ciklo dalyje – likusių keturių komandų pristatymas.

Tai – III lygoje debiutuojantis ambicingas kariškių futbolo klubas Geležinis Vilkas ir trys VRFS pirmenybių senbuviai: Naujosios Vilnios Granitas, Navigatoriai bei Ozas.

VGTU-Vilkų, TEC, VJFK Trakų ir FC Vovos pristatymas.

Versmės, Medžių, Teros ir FKS Ukmergės pristatymas.

Margirio, AFK, Akto ir BFA-B pristatymas.

 

FK GELEŽINIS VILKAS

VRFS III lygoje debiutuoja klubas su turtinga ir kilnia istorija, mūsų pirmenybėms neabejotinai suteiksiantis prestižo.

Geležinio Vilko vadovas Darius Indriūnas kaip šiandien pamena pirmąsias komandos rungtynes 1989 metų liepos mėnesį Panevėžyje su „Ekrano“ klubu – dvikova tąsyk baigėsi lygiosiomis 0:0. Tiesa, komanda tada vadinosi Vilniaus SRT, o Geležiniu Vilku tapo 1992 metais, kai tapo krašto apsaugos ir kariuomenės futbolo klubu.

Geležinio Vilko debiutas aukščiausioje lygoje įvyko 1992 metų rugpjūčio 1-ąją „Žalgirio“ stadione prieš „Žalgirį“. Kariškiai pralaimėjo 0:3, o įvarčius į jų vartus siuntė tokie futbolininkai, kaip Eimantas Poderis, Ramūnas Stonkus ir Darius Maciulevičius.

Beje, tais 1992 metais Geležiniame Vilke žaidė dabartinis „Panevėžio“ treneris Valdas Urbonas, o klubui vadovavo Algimantas Liubinskas. Kaip juokauja D. Indriūnas – kur besi pirštu į Lietuvos futbolo istorijos metraščius, ten rasi sąsajų su Geležiniu Vilku.

Kariškiai išskėstomis rankomis laukia sugrįžtant karjerą čia pradėjusio Valdemaro Borovskio, bet pastarasis užsispyrusiai tęsia karjerą Vilniaus Riterių klube ir daro tą solidžiai.

„Praėjusiais metais, kai Valdas Urbonas buvo be darbo, jis aplankė mus per vienas SFL rungtynes su Aktu. Puikiai pasikalbėjome ir pasiūlėme užimti komandos trenerio pareigas. Jis neatsisakė. Bet po to dėl mums nesuprantamų priežasčių pasirinko Panevėžį, – stebėjosi D. Indriūnas. – Galbūt kada nors ateityje.“

Geležinio Vilko istorija vos nenutrūko prieš dešimtmetį. Bet komanda pakeitė statusą į mėgėjišką ir pradėjo lėtai kopti aukštyn nuo žemiausios SFL diviziono pakopos.

„Kai 2011 metais perėmiau komandos valdymą, mano tikslas buvo III lyga. Galvojau, per 5 metus tai pasieksime. O pasirodo, prireikė laukti net 11 metų“, – sakė D. Indriūnas.

Tiek istorijos, o debiuto III lygoje kariškių klubas laukia su dideliu nekantrumu. Sako, kad pirmą sezoną reikėtų pasirodyti kaip įmanoma geriau. Tiksliau – ne tik neiškristi iš lygos, bet tapti tvirtais jos vidutiniokais.

„Labai atsargiai vertiname savo galimybes. Kasmet seku III lygos batalijas ir esu pastebėjęs, kad netgi surinkus 24 taškus įmanoma iškristi. Todėl mūsų tikslas bus surinkti bent jau 25 taškus“, – skaičiavo klubo vadovas.

Geležinis Vilkas žaidė seriją draugiškų su Ateitimi, Salininkais ir Euforija, bet apie rezultatus niekas nekalba – tai buvo gera praktika pasitikrinant jėgas ir nekreipiant dėmesio į rezultatą.

Didžiausias tarpsezonio praradimas – žvėrimi vadinto Mato Gudaičio išėjimas į Ateitį. Šiuo metu puolime jam aktyviai ieškoma pamainos. Nemažai tikimasi iš jaunosios kartos, kurią treneris Šarūnas Beivydas ugdė pastaruosius 3-4 metus, taip pat ir iš kelių naujokų.

LFF taurės burtai pirmame rate kariškius suvedė su FKS Ukmerge – jai buvo pralaimėta 0:1.

„Tai buvo pirmoji mūsų pažintis su šiuo lygiu. Ukmergė rimtai ruošiasi sezonui, jų biudžetas didesnis, turi ambicijų. Pralaimėjome tik 0:1, ne 0:3 ar 0:10. Vadinasi, galime čia kovoti. Tos rungtynės parodė mūsų trūkumus, kuriuos reikia taisyti“, – sakė D. Indriūnas.

Penktadienį Geležinis Vilkas efektingai startavo VRFS taurės varžybose – 5:0 sutriuškinta FK Tera. Tai jau buvo lengvesnis išbandymas dominuojant prieš varžovus ir leidęs patausoti jėgas prieš sekmadienio debiutą kovoje su AFK.

Minėdamas klubo gyvavimo 30-metį, Geležinis Vilkas sieks įsitvirtinti III lygoje. Bet ilgalaikiai klubo tikslai vien tuo neapsiriboja.

„Esame klubas su didele istorija. Aš jaunimui sakau: žaidžiate istoriniame klube, kito tokio tarp mėgėjų nerasite, todėl turite džiaugtis ir mėgautis. Mes kažkada žaisime ir A lygoje. Gal po 10, gal po 20 metų. Gal ne aš ten klubą nuvesiu, gal kitas žmogus, bet tai įvyks. Pamatysite. O Geležinis Vilkas turi jungti ne tik futbolo, bet ir ledo ritulio, beisbolo komandas. Tokia mano svajonė“, – pareiškė D. Indriūnas.

 

FK GRANITAS

Naujoji Vilnia praėjusį rudenį paskutinę akimirką išplėšė bronzos medalius, nors nebuvo favoritai kovoje dėl apdovanojimų. Bet paskutiniame ture įveikė Medžius, AFK nugalėjo VGTU-Vilkus ir Granitas iškovojo trečiąją vietą.

Panašaus rezultato jie tikisi ir šiais metais, o šiuo metu atrodo neblogai pasirengę sezonui.

Draugiškose rungtynėse Granitas įveikė savo dublerius ir įtikinama persvara pranoko ne stipriausios sudėties žaidusius Navigatorius.

Granitas galingai driokstelėjo LFF taurės varžybose – pirmame etape 10:0 nušlavė Kauno Nadruvį iš Kauno-Marijampolės apskrities III lygos.

„Nedidelį įspūdį ta Nadruvio komanda paliko. Mūsų III lygoje visi už juos stipresni būtų“, – neabejojo Granito žaidžiantysis treneris Jevgenijus Rybakovas.

LFF taurės šešioliktfinalyje Granito laukia Kuršėnų Venta. Jevgenijus įsitikinęs – reikia „imti“ ir šiuos varžovus bei keliauti dar toliau.

Komandos branduolys Naujojoje Vilnioje tradiciškai išliko ir dar sulaukė solidaus papildymo. Į komandą sugrįžo pernai su Paneriu II lygoje žaidęs Denisas Romanovas, taip pat – BFA žaidęs ir salės futbolo I lygoje įvarčių primušęs Tomašas Gulbickis. Be to, Granito paraiškoje atsidūrė pora žymesnių pavardžių – Arsenijus Buinickis ir buvęs žalgirietis Vaidotas Šilėnas.

Tiesa, pastaruosius du naujokus strategas vertina atsargiai: „A. Buinickis norėjo pajudėti su mumis, tai paėmėme. Tik nežinau, kiek jis žais, kiek – ne. Tas pats ir su V. Šilėnu. Futbolininkas buvo geras, o kaip atrodo dabar – nežinau. Jeigu apskritai pasirodys mūsų rungtynėse. Bet net jei abu nevaikščios, mes ir savų žaidėjų turime užtektinai.“

Pirmame ture Granito laukia čempioniškas A komandos-Margirio išbandymas, bet dėl to nesuka galvos – vis tiek su visais anksčiau ar vėliau teks susitikti.

Pernai prie bronzinio Granito sezono 18 įvarčių prisidėjęs Darius Kazubovičius interviu VRFS pareiškė, kad paprastų medalių jam nepakanka ir su Granitu jis nori laimėti III lygą.

„Pasiekėme tokį amžių, kad mums kiekvienas sezonas gali būti paskutinis, per kurį galime dėl kažko pakovoti, – nukirto J. Rybakovas. – Sunku prognozuoti, kas ir kaip šiemet atrodys. Jei išvengsime traumų, šiemet tikrai kovosime dėl prizinių vietų.“

 

FK NAVIGATORIAI

2018-2020 metais Navigatoriai III lygoje laimėjo visų trijų spalvų medalius, o pernai iki prizininkų pakylos pritrūko sprindžio – vienu tašku nusileista į 3 vietą užkopusiam Granitui.

Žiemą FK Navigatoriai praleido labai tyliai ir santūriai. Iki tol aktyvumu pasižymėjusi klubo facebook paskyra užmigo ilgu žiemos miegu. Pati komanda žaidė 7x7 turnyre ir vargo nematė.

Norite tikėkite, norite ne, bet Navigatoriai, panašu, persivalgė futbolu. Bent jau tokia išvada peršasi pabendravus su klubo vadovu Kęstučiu Maželiu.

Toks požiūris atsispindėjo ir draugiškų mačų serijoje su Medžiais, Granitu, Trakais ir VGTU-Vilkais. Nė vienoje dvikovoje Navigai neturėjo optimalios sudėties. Priešingai – rinkosi vos po 12-13 žaidėjų.

„Rinkomės prastai ir savo žaidimo neparodėme. Visiems jau tampa per daug tų turnyrų turnyrėlių. Žaidėjai ėmė natūraliai pavargti, jiems nėra laiko, jį reikia skirti ir darbams, šeimoms. Jaunyn neiname, – konstatavo K. Maželis. – Ar mes atsivalgėme futbolo? Turbūt taip. Jaučiasi, kad komandoje nėra pergalių alkio, kaip seniau. Į rungtynes dalis žaidėjų ateina tarsi iš reikalo. Šioje vietoje ir patys esame kalti, nes nedarėme jokio komandos teambuildingo – neliko laiko per asmeninius rūpesčius. Be to, buvo dveji pandemijos metai, per juos irgi nutolome vienas nuo kito.“

Bet Navigatoriai branduolį išsaugojo ir vis tiek bus viena geriausiai sukomplektuotų lygos komandų.

Pas Navigus sugrįžo Pavelas Sorokinas ir Deividas Golubickas. Taip pat prisijungė Aleksandras Krasauskas, Ruslanas Tamilin ir ateities prospectai Tauras Stalilionis su Tomu Kubiliumi.

Esamomis pajėgomis Navigatoriai pajėgūs kovoti dėl prizinių pozicijų, nors tokia užduotis klubo viduje nėra iškelta.

„Mes nekeliame jokių tikslų. Tikslai apkrauna ir suvaržo, jei nepasiseka aikštėje – atsiranda įtampa ir nusivylimas. Svarbiausia, kad žaidėjai norėtų ir galėtų rungtyniauti. Kiekvienas turi išsikelti individualų tikslą ateiti į rungtynes ir stengtis dėl komandos laimėti. Tai yra pagrindas, o ne ateiti į rungtynes bim bam atbūti. Jei tai pavyks – bus paprasčiau aikštėje ir atmosfera komandoje bus puiki“, – neabejojo K. Maželis.

 

FK OZAS

„Niekas per daug nepasikeitė. Išskyrus tai, kad senstelėjome dar metais ir priaugome po vieną-du kilogramus“, – sako Ozo vadovas Domantas Savičius.

Ozas seno bei pilnėjo ir pastaruosius du III lygos sezonus, kai sunkiai rinkdavosi į rungtynes ir stumdydavosi lentelės apačioje. Pernai užėmė 12-ą vietą, per sezoną iškovojęs 4 pergales. Prie epizodiškų komandos pagyvėjimų svariai prisidėdavo epizodiškai jai padėdavęs Marius Stankevičius.

Šiemet Ozas į paraišką įrašė kelis naujokus, bet vadovas sako, kad reikia džiaugtis, jei jie apskritai ateis į rungtynes. Taip jau yra, kad sudėties formavimo klausimas yra tapęs didžiausia pastarųjų sezonų Ozo problema, o bet ko ši komanda į savo gretas nepriima.

„Mes jaunimo nesibaidome. Bet nenorime, kad jie migruotų ir lakstytų po kelias komandas ar turnyrus. Mums futbolas yra ne tik 90 minučių aikštėje, bet tuo pačiu ir kartu su komanda praleistas laikas po rungtynių, – sakė D. Savičius. – Vis tik esame viena vyriausių komandų, amžiaus vidurkis 30-35 metai. Jau ir medžiagų apykaita kitokia.“

Draugiškose rungtynėse Ozas su Tapyrų papildymu nesunkiai susitvarkė su Olandais ir iš karto nėrė į oficialias varžybas.

VRFS taurės aštuntfinalyje Ozas 0:2 pralaimėjo A komandai-Margiriui, nors davė čempionams kovą. Šiame mače puikiai pasirodė vartininkas Mantas Kulevičius. Jis nustebino net visko mačiusį Artūrą Žarnovskį.

„Geras vartininkas. Nežinau, iš kur jį Domas traukė, bet aikštėje jis traukia viską“, – džiaugėsi Artūras.

„Jeigu A. Žarnovskis turėtų geresnę atmintį – prisimintų, kad su Mantu turėjo žaisti Fakyruose. O jei dažniau ateitų į mūsų rungtynes, būtų pamatęs jį praėjusio sezono pabaigoje“, – atšovė D. Savičius.

Apie tikslus Ozas garsiai nekalba. Viskas paprasta: jei ši komanda rinktų pajėgiausią savo sudėtį, kovotų dėl vietos Top-8. Jei bus klasikinis sezonas – juos ir vėl matysime besivaržančius kažkur dėl 11-13 vietų.

„Čia yra mėgėjų futbolo klasika: jei renki 15-20 žmonių, tuomet būna šviežumas, konkurencija dėl vietos aikštėje ir pastangos. O kai vos surenki 11 ir du formalius keitimus – kokybė ryškiai krenta. Nėra jokio recepto, kaip surinkti geriausią sudėtį. Nesame profesionalai. Paprastai į rungtynes geriausiai renkasi tie, kurie neturi šeimų, papildomų hobių ar darbų. Kiekvienas žaidėjas susidėlioja savo prioritetus. Jei nemoki pinigų – negali iš jų reikalauti žaisti. O jeigu moki – prasideda kitos bėdos, tada visi tampa meistrais. Jei bus prasta vasara orų prasme – turėtume rinktis normaliai. Jei bus geri orai – kils sunkumų“, – svarstė D. Savičius.

I turo susitikimai:

BFA-B – FK Medžiai 6:1.

Elektrėnų Versmė – FK Ozas. Sekmadienis, 14.00, Kaišiadorys.

A komanda-Margiris – Granitas. Sekmadienis, 17.15, Pilaitė. Rungtynes ketinama filmuoti ir fotografuoti.

FC Vova – VJFK Trakai. Sekmadienis, 18.00, Senvagė. Rungtynes ketinama fotografuoti.

FKS Ukmergė – TEC. Sekmadienis, 18.00, Ukmergės centrinis.

Geležinis Vilkas – AFK. Sekmadienis, 18.30, Kariškių stadionas.

Širvintos/VGTU-Vilkai – Aktas. Pirmadienis, 20.30, Širvintos.

FK Tera – Navigatoriai. Nukelta.