Jau atleiskit, kad penkerias likusias B2 diviziono ketvirtojo turo rungtynes aprašinėjau taip ilgai. Dar labiau prailginau laiką tarp pirmojo turo mačo (Ryto ir Pietų IV susitikimas aprašytas anonse) ir likusių.

Taigi, kas apskritai įvyko ketvirtajame ture?

Pirmą pralaimėjimą patyrė Medžiai, nusileidę Skaidiškėms. Kad ir prognozuota buvo kitaip, nelabai nustebino. Skaidiškių žaidėjai patvirtino, kad yra aukštos kvalifikacijos medkirčiai. Kiek Medžiai su jais žaisdavo, tiek ir būdavo nukirsti.

Nepralaimėjusiomis išlieka Liberalų Sąjūdžio ir Baltosios Vokės komandos. Nė taško nesurinko Elektrėnų Versmės ir Seto ekipos.

Turo rezultatyviausias – tris įvarčius įmušęs Vladukas iš Baltosios Vokės.

Kas dar? Viskas. Pradėkime nuo bene svarbiausių ir įdomiausių turo rungtynių.

Medžiai – Skaidiškės 2:3

Taigi turo mačas baigėsi ne taip, kaip apžvalgininkas prognozavo. Jau galima barstytis galvą pelenais, nes, mano manymu, laimėti turėjo Medžiai. 2:0. Medžiai du ir įmušė. Bet laimėjo Skaidiškės. Vėl įrodžiusios, kad jos Medžiams yra siaubingai neparankus varžovas. Ir sukėlusios įtarimą, kad prieš sezoną kalbėdamas apie Skaidiškių norą baigti sezoną turnyro lentelės viduryje, jų vadovas Marius Bukauskas šiek tiek sumelavo. Sakykim – išsireiškė ne visai tiksliai.

„Buvau nuvykęs pasižiūrėti, kaip atrodo Skaidiškės rungtynėse su Rytu ir silpnas Skaidiškių žaidimas mane nustebino. O prieš mus žaidė kiti žaidėjai (aišku - ne visi), abi komandos turėjo labai daug keitimų“, - pradėjo savo pasakojimą Medžių vadovas Paulius Glosas.

„Pirmam kėliny kontroliavom žaidimą, kūrėm progas, gerai gynėmės. Jie buvo truputį nestandartiškai išsidėstę, gynėjas lošė puolime, pagrindinis puolėjas – sauguose ir, kiek supratau, vartus gynė ne vartininkas“, - tęsė jis.

Pirmi įmušė Medžiai.

„Mušame po kampinio: Viciokas pakiša galva - 1:0. Kėlinio antroje pusėje vienintelį kartą suklydome gynyboje ir mus nubaudė įvarčiu: kairysis gynėjas nesugebėjo išmušti kamuolio, būdamas veidu į vartus, jų saugas kamuolį perėmė ir palikęs gynėją už nugaros, sušaudė mūsų vartininką iš kokių 5-7metrų“, - pasakojo P. Glosas.

„Pirmo kėlinio pirma pusė pilnai priklausė Medžiams. Neturėjom nė vieno šanso pasižymėti ir iš viso gal tik kelis kartus buvom perėję vidurį. Tad ir gavom įvartį po kampinio , kai suklydo vartininkas, palikęs už savęs varžovą.

Po šalto dušo bandėm atsigauti, gal ir Medžiai šiek tiek mažiau spaudė ir kamuolys pradėjo ilgiau užsilaikyti pas mus. Įvartį įmušėme, sukūrę pirmą pavojingą progą. Edgaras permetė Medžių gynėjus ir išvedė Andrejų vieną iš dešinės. Tas nesuklydo ir išlygino rezultatą“, - apie pirmą rungtynių pusę pasakojo M. Bukauskas.

Anot jo, daugiau progų pirmą kėlinį svečių komanda neturėjo.

„Antras kėlinys buvo jau visai kitoks. Puolėm tai mes, tai varžovai . 65 minutę uždirbom baudos smūgį. Pirmas bandymas buvo nesėkmingas, kamuolys atšoko į tą pačią vietą ir iš antro bandymo pasisekė pakelti kamuolį į baudos aikštelę. Ten galvą sėkmingai pakišo Jaroslavas, bum ir mes jau priekyje“, - kalbėjo M. Bukauskas.

Tai buvo septintasis Jaroslavo Dičkovskio įvartis šiemet B2 pirmenybėse. Jis kol kas yra geriausias diviziono snaiperis.

„Per pertrauką vieni kitus užvedinėjome, nes lygiosios netenkino – juk į mūsų vartus tebuvo smūgiuota vieną kartą. Bet kaip rodo galutinis rezultatas, truputį neįvertinom varžovo.

Skaidiškės savo žaidimu mums labai neparankios: jų žaidimas paremtas fizine jėga, tvirtais gynėjais, geru standartinių situacijų išnaudojimu. Turi gerų metikų, toli metančių outus, daug aukštų žaidėjų, gerai lošiančių galva, kurie per kampinius, standartines situacijas ir outus jungiasi į ataką baudos aikštelėje, taip sukeldami daug grėsmės.

Antrame kėlinyje jau nebedominavome, vyko lygi, kieta kova. Jie persigrupavo, atsirado naujų žaidėjų. Prasileidome po kampinio. Niekas nekaltas - golas darbinis ir tikras“, - vertino P. Glosas.

„Medžiai pasiduoti neketino ir ėmė rengti vis pavojingesnes atakas. Vienos tokios metu kamuolį, jau riedantį į  tuščius vartus, išmušė Janakas ir nesuteikė Medžiams progos džiaugtis.

Jie spaudė, bet mes irgi nepėsti. Sukūrėm ne vieną greitą ataką, tik gaila kad nepasisekė realizuoti susikurtų progų.

Kėliniui einant i pabaigą buvo kampinis prie Medžių vartų. Kelia J. Dičkovskis. Ir Medžių vartininkas padaro tą pačią klaidą, kaip ir pirmam kėliny mūsų vartų sargas. Per daug pajudėjo į priekį ir paliko Artūrą, kuris jau beišsisukantį kamuolį nukreipė į tinklą.

3:1 ir jau beveik patikėjom savo pergale. Bet iš karto sekusioj atakoj gavom atsakomąjį įvartį, kuris gražino intrigą.

Prieš įsivedant kamuolį, teisėjas parodė, kad liko 2 minutės, mums pasisekė jas atstovėti ir išsivežti svarbius 3 taškus iš Žalgirio bazės“, - kalbėjo Marius.
 

Paulius apie tą patį dėstė taip: „Keičiame išsidėstymą, puolam lygint. Mūsų tolimą, stiprų smūgį (Jegorovas) atmušė jų vartininkas (antrame kėlinyje stovėjo jau kitas), vėliau Algirdas buvo išvestas 1x1 su vartininku, jį apvedė, bet nusimetė biškį per toli į kairę ir mušė šiek tiek per silpnai, gynėjas kamuolį išmušė.

Pradėję pulti, atsidarėme gynyboje ir rungtynių pabaigoje, po kampinio grubiai suklydo mūsų antrasis vartinininkas, nepasiekęs aukšto kamuolio ir Skaidiškės didina iki 3:1.

 Iškart po praleisto įvarčio į aikštę išleidžiamas A. Sabonis, kuris sekančioje atakoje gauna aukštą perdavimą baudos aikštelėje ir vienu lietimu švelnina iki 2:3. Po minutes teisėjas sušvilpė
pabaigą ir tai buvo pirmas mūsų pralaimėjimas“, - prisiminė Paulius.

Beje A. Sabonis – ne Arvydas, kaip, turbūt, pagalvojote, o Arūnas. Beveik pusmetriu žemesnis.

„Pralaimėjimo verti nebuvome, priešininkai 100% išnaudojo visas savo progas, mes ne. Turbūt lygiosios būtų teisingiausias rezultatas“, - apibendrino Medžių vadovas.

„Tai jau trečioji mūsų pergalė prieš Medžius ir mes kol kas liekam jiems neįkandamu riešutu .Tikėkimės, kad ir neišgvildens jie mūsų šitam sezone...“ – džiaugėsi Skaidiškių vadovas. 

Elektrėnų Versmė – Mostiškės 0:2

Na nedaug teneatspėjau. Neįmuštų Mostiškės antro įvarčio mačo pabaigoje – būtų, kaip ir sakiau: 1:0 jų naudai. Atspėjau tiek, kad Mostiškių Elektrėnuose laukia nelengvos rungtynės. Tokios jos ir buvo.

Juolab, kad Versmės vadovas Romas Ščiuka pradėjo mačo atpasakojimą teiginiu, kad „rezultatas pilnai neatspindi rungtynių“.

Pirmą kėlinį geriau žaidė svečiai. Ir per kėlinio vidurį įmušė įvartį.

Po pertraukos elektrėniškiai prabudo ir bandė varžovus užspausti. Ir kuo arčiau rungtynių pabaigos, tuo labiau. Dėl to ir praleido. Nes šiek tiek primiršo gynybą. Ir taškų vėl neiškovojo.

„Jeigu pirmajame kėlinyje varžovai turėjo žaidybinį pranašumą, tai po pertraukos mūsų komanda bandė išlyginti rezultatą ir daugiau spaudė. Nepavyko. O kai visos jėgos buvo mestos į ataką, praleidome antrąjį įvartį rungtynių gale“, - pasakojo T. Ščiuka.

Elektrėnų ekipa žaidė jau stipresne sudėtimi nei pirmuosius tris mačus.

„Į komandą grįžo dar 3 žaidėjai, bet aikštėje matėsi, kad trūksta susižaidimo. Buvo tik pirmas mačas tokia sudėtimi. Šiaip rezultatas, kad ir neigiamas, bet neblogas, nes žaidėm su vienais iš lyderių. Žaidimas mūsų irgi po truputį gerėja. Ir tikimės, kad jis gerės su kiekvienu maču“, - vertino savo komandos žaidimą ir perspektyvas Romas.

 

Viesulas-2 – Futboliukas 3:0

Vėl Viesulas-2 ir vėl rezultatas – 3:0. Veikiausia vėl komentaruose prasidės aptarimai: buvo ar nebuvo žaidėjų iš Viesulo-pagrindinio legionas, gerai tai ar blogai.

Įveikęs Vovą 3:0, Viesulas tikino, kad nežaidžia per gerai, tai tik sėkmė, Vova nebuvo už juos silpnesnė.

Dabar Futboliuko saugas Lešekas Jankovskis tvirtina, kad laimėti labiau nusipelnė jo komanda: „Žiūrint į tokį rezultatą, sunku patikėti, jog pralaimėjusi komanda buvo pajėgesne, bet, mano nuomone, Futboliukas buvo labiau vertas trijų taškų. Na, bet yra - kaip yra... Antrajame rate pasiimsime revanšą.“

Tad ir duokime žodį Lešekui. Tegu papasakoja apie rungtynes.

„Pradedant sudėtimi,  tai "iki pilnos laimės" Futboliuko gretose trūko poros pagrindinių gynėjų, o apskritai keitime buvo 4 žaidėjai.

Prasidėjus rungtynėms, pajutome, jog esame bent jau greitesni ir bandėme tai išnaudoti. Visą pirmą kėlinį turėjome pranašumą, tačiau tą dieną futbolo Dievai šypsojosi Viesulo komandai.

 29 min. gauname įvartį, vėliau neišnaudojame 100% progos ir galiausiai pirmas kėlinys baigėsi rezultatu 1:0.

Tie , kas atėjo žiūrėti rungtynių, ragino mušti įvartį antrajame kėlinyje , nes matė, jog esame stipresni, tačiau 53 min. po vartininko klaidos kamuolys skrieja jam pro pažastį ir rezultatas tampa 2:0. Taip per visą antrą kėlinį mums sukurti nieko ir nepavyko , o priešininkai dar pelnė 3 įvartį“, - pasakojo L. Jankovskis.

Baltoji Vokė – Vova 4:2

Šiame mače jokių mano nuogąstautų kultūrinių nesusipratimų neįvyko. Šeimininkų komanda liko patenkinta korektišku svečių žaidimu, o Vova – vietos fanais.

Užtat atspėjau, kad į mačą susirinks daug vietos futbolo mėgėjų, kad Baltoji Vokė laimės ir kad įmuš keturis.

Na atspėti,  kad Baltoji Vokė įmuš keturis, pranašu būti nereikia. Nes Baltoji Vokė visada muša po keturis. Rimtesnis klausimas – ar praleidžia ir kiek praleidžia? Per šį mačą Baltoji Vokė praleido rekordiškai daug – du įvarčius.

Abiejų komandų vadovai: Raimundas Grigaliūnas iš Baltosios Vokės ir Olegas Soročkinas iš Vovos pirmiausia pažymėjo, kad rungtynės kiekvieno jų komandai buvo nelengvos

 Raimundo Grigaliūno komentaras: „Taip, žaisti nebuvo lengva.

Pirmą įvartį Vladukas įmušė labai gražų ir technišką, maždaug nuo 22 m, perkeldamas per vartininką.

 

Priešininkai pamatė, kad mūsų vienas pasikeitęs gynėjas yra silpnesnis ir tą išnaudojo. 45 min išėjo vienas prieš vieną ir tiksliai smūgiavo į tolimą vartų kampą.

 

Po to mūsiškiai kovojo visoje aikštėje, neduodami priešininkui sukurti pavojingų atakų.

 

Tik vartininko klaida sukūrė baudos smūgį nuo  baudos aikštelės linijos ir priešininkai parodė, kaip reikia tiksliai išnaudoti tokias progas. Kol mes aiškinomės: kas, kur, kada ir kodėl, kamuolys jau buvo mūsų vartuose ir dar kai kas net nesuprato, kas įvyko.

 

Na ir aišku - Vlado solo. Tik reikia pažymėti, kad tam, kad tas solo įvyktų, daug visos komandos pastangų reikėjo.

 

Dėl korektiškumo, tai, manau, tą toną uždavė priešininkai ir mes jį palaikėme, nors dažnai mums būna priešingai.

 

Rungtynės buvo labai įdomios, korektiškos ir, manau, įgavome daug patirties.“

 

Kas nežino, tai Vladukas – Baltosios Vokės puolėjas Vladyslavas Podberezskis. Jis Vovai įmušė tris įvarčius.

 

Pasakoja vienas Vovos vadovų Olegas Soročkinas: „Mums šios rungtynės buvo sunkios, todėl rezultatą vertinu teigiamai. Dėl įvairių priežasčių susirinkome labai prastai. Turėjome gal 2 pagrindinio sąstato žaidėjus. Neturėjome vartininko, trijų pagrindinių saugu, bei nė vieno iš nominalių puolėjų. Dėl to sužaidėme taip, kaip galėjom. Išėjom pakovoti ir baigėme pirmą kėlinį 1:1. Antram gal pritrūko jėgų ir patirties. Varžovai atrodė stipriau, kuriant žaidimą. Ypač patiko keli priekinės linijos jaunuoliai. Mes stengėmės kontratakuoti ir, sakyčiau, galimybių turėjome po lygiai.

 

Manau, kad Baltoji Vokė galėtų atrodyti dar geriau, tačiau jų aikštė jiems patiems trukdė.  Tiems, kas labai jau nuvertindavo Ventą, galiu pasakyti, kad ji, palyginus su Vokės aikšte - veidrodis.

 

Labai patiko aplinka. Daug vietinių gyventojų, jų tarpe - pensininkai ir vaikai atėjo palaikyti savo komandos. Atmosfera futbolui ir sekmadienio vakarui buvo tiesiog puiki.

 

Taip pat norisi padėkoti Baltosios Vokės komandai už korektišką ir draugišką žaidimą. Buvo malonu prieš juos žaisti.“

 

Setas – Liberalų Sąjūdis 1:2

Lyderis su autsaideriu. Kaip čia nespėsi, kad lyderis autsaiderį sutriuškins? Na tai taip ir spėjau. Sakiau, kad Liberalų Sąjūdis laimės 5:1. Nieko panašaus. Tik 2:1.

Ir pasak Dariaus Burbulio iš Seto komentaro po anonsu, Setas buvo vertas lygiųjų.

Dar jis rašė pliusą teisėjui ir kad Setas sužaidė geriausias rungtynes šiemet.

Plačiau mačą aprašė LS komandos vadovas Marius Bikauskas:

„Nors šį kartą nenuvertinom varžovo, kuris užima paskutinę vietą, turėjome kitą problemėlę. Dėl įvairių pateisinamų ir nelabai priežasčių neatvyko net 6 startinės sudėties žaidėjai. O dar ir aikštė buvo labai slidi, kamuolys lėkė, kaip išprotėjęs.

 

Kaip ir visada, pirmąjį golą pradžioje rungtynių po kampinio prasileidom į savo vartus. Buvo šioks toks smūgis, bet rankų nenuleidom ir puolėm toliau. Pirmojo kelinio pabaigoje setietis pargriovė baudos aikštelėje mūsiškį ir mušti pendeliuko stojo mūsų kapitonas. Įvartis įkrito ir pirmąjį kėlinį baigėm 1:1.

 

 Antrojo kelinio viduryje mūsų kapitonas pabėgo kairiuoju kraštu ir iš 15 m nuginklavo Seto vartininką – 2:1 ir kažkiek jau ramiau ant dūšios. Per likusį laiką Setas tiek išlyginti galėjo, tiek mes galėjom daugiau įmušti.

 

Ir vėl sunki bei nervinga kova ir sunkūs darbiniai 3 taškai.“

 

Darius iš Seto, beje, nebuvo įsitikinęs, kad tą baudinį, per kurį Deividas Liužinas sulygino, reikėjo skirti. Apie teisėją rašė ir Marius.

 

Šį kartą apie teisėją norisi parašyti. Mes jo darbą įvertinom 9 balais. Mes asmeniškai pirmą kartą susidūrėme su Dmitrijumi Raksa ne kaip su žaidėju, o kaip su teisėju. Po rungtynių užpuolė dviprasmiškos mintys: švilpė labai teisingai ir kultūringai, bet labai jau jis minkštą (kaip mergaičių) žaidimą proteguoja. Mes gavome gal 30 baudų po bet kokio prisilietimo ar pūstelėjimo i varžovo pusę. Iki šiol nei vienas teisėjas taip nešvilpė, todėl buvo keista žaisti ir sunku prisiderinti taip greitai“, - komentavo teisėjo darbą M. Bikauskas.