10-asis turas taip pat jau sužaistas. Nors šiuo metu pirmoje prioritetų vietoje be abejo Pasaulio futbolo čempionatas, bet negalime pamiršti ir III lygos kovų. Nors čia ir visai nebe už kalnų pirmojo rato pabaigtuvės, dar turėsime lygiai du savaitgalius, per kuriuos paaiškės galutinės klubų pozicijos prieš tai, kai jos išeis ilsėtis ir mėgautis vasaros teikiamais malonumais. Tradiciškai po vieno rimtesnio bei sensacingesnio turo, pas mus seka ramus turas, todėl apart „Fakyrų“ prarastų 2 taškų mes galime teigti, jog daugmaž 10-asis turas sužaistas pagal logiką ir visas tikimybes. Šiai dienai darosi labai panašu, jog "TAIP" ir "Viltis" kraunasi lagaminus ir ima vis labiau sprukti nuo kaimyninių komandų, kas lygą daro panašią į kadaise buvusią La Liga, kur ilgą laiką dėl titulo pešdavosi tik "Real" ir "Barcelona" futbolininkai.

 

Viltis 5 - 3 Prelegentai
Birželio 15 d., 15:55 val., Fanų stadionas.

Tai buvo bene vienas įdomiausių šio sezono mačų, o jame ir vėl dalyvavo „Prelegentai“ – komanda, kuri, panašu, papildomo prieskonio šliūkšteli į visas varžybas. Aikštėje įvykiai klostėsi absoliučiai ne taip, kaip tikėtasi, tad su prognoze smarkiai prašauta pro šalį. Ir nors „Viltis“ vis tik iškovojo pergalę 2 įvarčių skirtumu, žaidybinė persvara tikrai nebuvo tokia akivaizdi. Priešingai, „Prelegentai“ buvo tikrai tądien verti savo varžovų.

Rungtynes abi ekipos pradėjo gana aktyviai, tad jau pirmosiomis minutėmis turėjome progą pamatyti kelis greitus reidus, kietesnes pražangas ir teisėjo įsikišimų tramdant aistras. Pirmojo įvarčio ilgai laukti nereikėjo – jau 5 minutę svečiai šventė tikslų M. Jaso smūgį iš 11 metrų baudinio. Pats epizodas, už kurį buvo parodyta į 11 m. atžymą, gana diskutuotinas: „Prelegentų“ puolėjas M. Bičkovas (kuris, beje, yra buvęs „Vilties“ žaidėjas) gauna ilgą perdavimą į dešinį kraštą, ten susistabdo kamuolį ir prasimeta jį į baudos aikštelę, o ten čiuždamas „Vilties“ gynėjas kamuolį išmuša, tačiau kartu kiek užkabina ir kojas, tad teisėjui, atrodo, to pakako, kad apsispręstų dėl pražangos. Kad ir kaip būtų neįprasta, bet „Viltis“ praleido pirmi ir praleido pačioje pradžioje, nors iki šiol gynybiniais sugebėjimais ši ekipa skųstis nelabai ir gali, kadangi ne vieną mačą yra pabaigę sausais vartais. O čia vartininko pagrindinis tuščių vartų tikslas gniuždomas jau pačioje rungtynių pradžioje. Šaltas dušas mačo favoritams, tačiau net ir jis nepabudino kiek apsimiegojusių „viltiečių“. „Prelegentai“ žaidžia labai protingai ir, kas svarbiausia, tiksliai, tad netrukus dar vieno epizodo metu aikštės viduryje pritraukia kelis „Vilties“ saugus, išsaugo kamuolį ir po truputį artėja „Vilties“ vartų link. Čia nelabai apgalvotai saugams į pagalbą suskumba šeimininkų centro gynėjas, kuris, norėdamas padėti savo komandos draugams, palieka savo poziciją ir bando atimti kamuolį iš „Prelegentų“ centro saugų. Tačiau pastarieji mikliai susitvarko ir su „Vilties“ pastriprinimu, tad į centro gynyboje atsivėrusį plotą tuojau pat įmetamas perdavimas ir čia pabėgęs M. Babravičius iš gana arti stipriu smūgiu dvigubina rezultatą. Panašus scenarijus į tą, kurį jau matėme Salininkuose, ir tikrai atrodė, kad „Viltis“ po antrojo  praleisto įvarčio jau galės laidoti rungtynes, ypač kai „Prelegentai“ visai neblogai konkuravo aikštės viduryje ir labai nežymiai nusileido kamuolio kontrole savo varžovams. Daugiau labai pavojingų progų abi ekipos pirmajame kėlinyje praktiškai nesukūrė, tačiau žaidimo tempas buvo pakankamai aukštas, o atakos visai smagiai rezgamos. Ir tik pačioje kėlinio pabaigoje „Viltis“ sugebėjo sušvelninti rezultatą – iš centro gynybos dviem/trim perdavimais kamuolys nukeliavo iki V. Gylio, o šis pažeme iš krašto perdavė jį į vartininko aikštelę, kur iš gilumos įbėgęs V. Pajarskas muša į praktiškai tuščius vartus. 1:2 ir emociniame pakilime jau atsiduria šeimininkai.

Antrąjį kėlinį „Viltis“ mėgino didinti apsukas ir jiems tai gana greitai davė vaisių – sužaidus vos 2 minutes po kontratakos iš dešiniojo krašto pavyko tiksliai perdavimą uždaryti U. Juozaičiui, ir „Viltis“ vėl atstatė pusiausvyrą. Tiesa, su ta banga šeimininkai plaukė labai neilgai, nes visai netrukus „Prelegentai“ savo kontratakos metu perduoda ilgą pasą arčiau vartų, o ten, mėgindamas išmušti pavojingą kamuolį į kampinį, V. Gylys nukreipia jį į savus vartus. Toks netikėtas antausis tuojau po to, kai pavyksta šiaip ne taip rezultatą išlyginti. Tačiau ir vėl „Vilčiai“ pavyksta rezultatą išlyginti – po kiek užsitęsusios atakos „Prelegentai“ nesėkmingai išsivalo kamuolį nuo savo baudos aikštelės, tad tuo iškart pasinaudoja T. Chomičius, nusinešdamas aukštą kamuolį į baudos aikštelę ir stipriu smūgiu iš oro nepalikdamas vartininkui nė menkiausio šanso. Toks rungtynių tempas „Prelegentams“, panašu, nebuvo pats palankiausias, nes antrajame kėlinyje svečiai jau akivaizdžiai sunkiau judėjo, nors perdavimų tikslumą ir atakų aštrumą sugebėjo išlaikyti preciziškai aukštame lygyje. Deja, atsarginio suolelio trumpumas davė savo: „Viltis“ vis dažniau pradėdavo reidus nuo aikštės vidurio ir juos u-baigdavo visai šalia baudos aikštelės ar joje, tad visai neilgai trukus V. Pajarskas sužaidžia sienele su savo komandos draugu, įsiveržia į baudos aikštelę, pasispiria kamuolį pro varžovą ir susiduria su „Prelegentų“ gynėju. Vėlgi diskutuotinas epizodas, tačiau teisėjas abu kartus rodo į 11 metrų žymą. Prie kamuolio stojęs L. Pečuro nesuklydo ir „Viltis“ pirmąkart priekyje – 4:3. Po įvarčio šeimininkai žaidimo tempą stengiasi numušti ir daugiau dėmesio skiria savo vartų saugumui, tad pavojingų atakų ir progų buvo akivaizdžiai mažiau. Pusprogių pavyko sukurti abiems komandoms, tačiau nieko potencialiai panašaus į įvartį žiūrovai nepamatė iki pat rungtynių pabaigos, kai galutinį tašką padėjo T. Malinauskas: vėl ataka dešiniuoju kraštu, prasiveržimas į baudos aikštelę, perdavimas arčiau vartų, T. Chomičiaus smūgis iš poros metrų į skersinį, atšokęs kamuolys nuskrieja tiesiai T. Malinauskui, o šis per daug nesudvejojęs tiksliai smūgiuoja į tolimąjį vartų kampą – 5:3.

Labai sunki, svarbi emociškai ir psichologiškai pergalė „Vilčiai“ ir gana skaudus pralaimėjimas „Prelegentams“, kurie bent jau po pirmojo kėlinio, atrodė, viską laiko savose rankose. Pagrindinė tokių įvykių susiklostymo priežastis turbūt buvo ta, kad „Prelegentai“ sugebėjo rungtynių pradžioje išlaikyti itin aukštą žaidimo tempą, tačiau dėl gana trumpo atsarginių suolelio antrajame kėlinyje jau kiek pavargo. Tuo tarpu „Viltis“, priešingai, žaidimo tempą kėlė rungtynių eigoje, tad natūralu, kad antroje rungtynių pusėje sumušė didžiąją dalį savo įvarčių. Tačiau verta pastebėti, kad „Prelegentai“ atrodė tikrai neblogai – gallbūt šią komandą galima vadinti net ir vertą bronzos medalio, kadangi visi ekipos žaidėjai rungtyniauja labai protingai, apgalvotai, nesiblaško be vietos, žaidžia tiksliai ir komandiškai. Tiesa, koją kiek kiša nuolatinės kortelės ir dėl jų praretėjusi sudėtis, tačiau susitvarkiusi savo drausmę ši ekipa gali būti rimta pretendentė įkąsti bet kam.

 

Aktas 6 - 1 FKK Spartakas
Birželio 15 d., 18:00 val., Ukmergės centrinis stadionas.

Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Panaši situacija yra ir su III lyga – kuo daugiau rungtynių komandos sužaidžia, tuo sunkiau darosi kažką nuprognozuoti. Ypač tuomet, kai rungtyniauja ir taip jau nenormaliai banguotai šiame sezone rungtyniaujantis „Aktas“. Ir dar tuomet, kai „Aktas“ vyksta rungtynių į tolimąją Ukmergę, kur juos pasitinka vietos „Spartakas“. Deja, namų aikštė, atrodo, didesniu privalumu tapo ne aikštės šeimininkams o atvykėliams iš Vilniaus, tad „Akto“ pergalė net labiau negu įtikinanti. O ir apskritai turbūt verta pastebėti, kad „Aktas“ savo geriausias rungtynes kol kas yra sužaidęs būtent išvykose – kur ne tik komanda susirenka futbolo pažaisti, bet ir kartu draugiškai ir smagiai praleisti laiką.

„Aktas“ į tolimąją išvyką surinko užtektinai ilgą atsarginių suolą, kuris daugmaž buvo lygiavertis net ir startinei komandos sudėčiai, tad „geniai“ galėjo sau leisti palaikyti aukštesnį nei įprastai rungtynių tempą ir netausoti savo jėgų nei gynyboje, nei puolime. Rungtynės itin aktyviai prasidėjo nuo pirmųjų akimirkų, o abi komandos pradėjo kovą be jokių žvalgybų ar atsargių taktinių išbandymų. Toks energingas ir aukšto tempo žaidimas jau netrukus atnešė rezultatų: 9 minutę prie „Spartako“ baudos aikštelės švilpiama pražanga prieš vieną iš „genių“ žaidėjų, tad statomas kamuolys, rikiuojama sienelė ir ruošiamasi atlikti baudos smūgį. Ryžto šeimininkų gretose nedaug, tad nei vienas žaidėjas iš pradžių nedrįso stoti prie kamuolio ir atlikti baudos smūgio. Po ilgų įkalbinėjimų vis tik prie kamuolio stoja E. Nasutavičius, kuris, matyt, dėl drąsos stygiaus tiesiog pliekė kamuolį iš visų jėgų. Ir pataikė. Pataikė taip, kad net vartininkas įkvėpt nespėjo – į pačią vartininko kampo dyvę. „Spartakas“ lyg ir bandė ieškoti kaltų dėl tokio pakankamai tiesmuko ir paprasto įvarčio priekaištaudami tiek vartininkui, tiek pastatytai sienelei, tačiau vis tik tenka pripažinti, kad smūgis buvo beveik neatremiamas. 27 minutę persvara jau dvigubinama – D. Zykus, sulaukęs tikslaus komandos draugo perdavimo iš aikštės vidurio, pats vienas susitvarko su „Spartako“ gynėju panaudodamas messi‘šką klaidinamąjį judesį kūnu, patraukia link centro, įneria į baudos aikštelę ir ten jau nepalieka šansų ukmergiškiams – 2:0. Po antrojo įvarčio vadelės kiek atleistos, tad 37 minutę po beprotiško individualaus reido nuo 16 metrų iki praktiškai pat galinės „Akto“ vartų linijos M. Morkūnas siunčia kamuolį į vartų tinklą. Įveikti 4 „Akto“ žaidėjai ir gan nemalonus antausis kėlinio pabaigoje. Deja, „Spartakui“ teisė atsitiesti taip ir nesuteikta – lyg ir stojosi jau po nokdauno, lyg jau klūpėjo vienu keliu, tačiau bac ir vėl „Aktas“ guldo savo varžovą ant žemės: „Aktas“ jau kitą minutę po įvarčio išbėga į greitą ataką, V. Garšvinskas atlieka skersą perdavimą į baudos aikštelę, kur dėl kamuolio kovodamas aukštai iššoka M. Ambotas, tačiau jo nesiekia ir šis nuskrieja toliau link tolimojo virpsto, kur jau A. Antoščakui nelieka nieko kito, kaip tik tiesiog paimti ir įmūryti kamuolį į tuščius vartus. Ilsėtis komandos bėga rezultatui šviečiant 3:1.

Vaizdas absolliučiai nesikeičia ir po pertraukos – vėl progų kuriama tiek, kad nors samčiu semk, tad netgi su savo kiek šlubuojančiu progų išnaudojimu „Aktas“ sugebėjo primušti belekiek. „Geniai“ muša dar 3 įvarčius be atsako ir siunčia visai rimtą žinią III lygos kitoms komandoms ir būsimoms varžovėms – „Aktas“ vėl stipriai pavojingas ir alkanas. 4:1 patapo tada, kai J. Dūdėnas prasigrūda pro fiziškai silpnesnius už save gynėjus, tad gauna šansą sušaudyti vartininką iš labai arti, tad net nedvejodamas tą ir padaro. 5 įvartį smeigė jau iš 11 metrų baudinio, kurį uždirbo vėlgi M. Ambotas, privertęs savo varžovą sužaisti ranka pavojingoje atakoje. Realizavo, tiesa, ne jis, tačiau savo įvartį visgi teisėtai užsidirbo netrukus po įmušto baudinio, kai po sumaišties baudos aikštelėje atšokusį po kojomis kamuolį iš kelių metrų siunčia į vartus. Kad varžovas įveiktas, „Aktas“ jau matė, tad daugiau jo skriausti nebesiruošė. Juodos rungtynės „Spartakui“, nors iki šiol ši ekipa ir garsėjo savo gana kietu žaidimu ir kibia gynyba. Tądien jos praktiškai nebuvo, o puikiai aikštės viduryje krutinę kamuolį „geniukai“ visas varžybas diktavo savo sąlygas. Įdomu, kaip sureaguos į tokį smūgį „Spartakas“, kuris, tiesa, vis dar turi tiek pat taškų kiek ir „Aktas“. Pastarieji jau po truputį akivaizdžiai įgauna pagreitį, tad manyčiau, kad visos „Akto“ likusios pirmo rato varžovės galės labiausiai kaltinti nenusisekusį tvarkaraštį, kuris su šia žvėriškai vieninga ir techniška komanda turės susitikti „geniams“ esant jų top‘e.

 

Olimpija 0 - 2 Naujieji Verkiai
Birželio 15 d., 18:00 val., Dilgynės stadionas.

 „Gynybinis futbolas, daug pražangų, daug kovos, daug kamuolio spardymo į priekį ir mažai įdomesnės minties. Vis tik varžovų klaidomis geriau pasinaudos svečiai“, - tokia prognoze buvo užbaigtas šių rungtynių anonsas. Ir smarkiai neapsirikta – „Verkiai“ savo varžovus įveikė netgi užtikrinčiau, negu buvo manyta, tad „Olimpijos“ ilga ir nenutrūkstama pergalių serija užsibaigė nors ir visai lauktai, tačiau vis tiek ne prieš patį stipriausią varžovą, kurie iki šiol buvo pralaimėję net 5 mačus iš eilės.

Tačiau jau ne kartą teko įsitikinti, o dar kartą tą galima padaryti pažvelgus į turnyrinę lentelę, kad III lygoje bet kas gali laimėti prieš bet ką. O ir šiaip priešpakutinę vietą nuo ketvirtosios dabar teskiria 6 taškai, tad praktiškai kiekvieną turą komandos maišosi ir keičiasi vietomis skersai ir išilgai. Tik pati viršūnė ir lentelės dugnas išlieka stabilūs. Kaip ten bebūtų, kurį laiką smarkiai besidžiaugę „olimpiečiai“, deja, priversti vėl grįžti į realybę, kaip jie patys sako savo „Facebook“ paskyroje. Žinoma, pergalę komandoms atneša ne visada vien geras žaidimas ar išmanumas atakose, tačiau ir komandų nusiteikimas, pasiruošimas kautis su varžovu, noras žaisti ir įveikti oponentus. Ir, žinoma, kai rungtyniaujama Dilgynės stadione, tai pagrindiniu veiksniu tampa ir sėkmė. Nors buvo iškilusi nedidelė grėsmė, jog šeimininkai gali sunkiai rinktis šioms varžyboms, tačiau vis tik surinkti ne tik startinį vienuoliktuką, bet ir atsarginių suolelį, leidusį užtektinai atsipūsti, šeimininkams pavyko. „Olimpija“ mėgino įgyvendinti kiek sau neįprastą taktinį išsidėstymą 3-2-2-3, tačiau greitai tapo akivaizdu, kad aikštės vidurys dėl to buvo visiškai paleistas. Ten karaliavo „Verkių“ saugai, dažniau laikę kamuolį ir turėdami žaidybinį pranašumą. Progų, tiesa, sukurti svečiams nepavyko, tačiau neką geriau atakoje atrodė ir „olimpiečiai“, tad po pernelyg net atsargaus pirmojo kėlinio žiūrovai ėmė reikalauti aktyvesnių veiksmų iš abiejų varžovų.

Po tokio gana vangaus pirmojo kėlinio atėjo eilė esminiams pokyčiams bent jau švieslentėje. „Olimpija“ pakeitė savo taktinį išsidėstymą į 4-5-1, tačiau esminių pokyčių rezultate jis neatnešė. Kita vertus, „Olimpija“ antrąjį kėlinį pradėjo akivaizdžiai aktyviau – nuo pat pirmųjų minučių apgulė varžovų aikštės pusę gausiomis puolamosiomis pajėgomis, tačiau „Verkiai“ sėkmingai laikėsi. Atakų buvo daug, prasiveržimų irgi gausu, tačiau galutinio tikslaus smūgio taip niekas iš „olimpiečių“ ir nesugebėjo pasiūlyti. Vienos atakos metu, kai kraštu prasiveržė T. Staniūnas, kamuolys buvo perduotas į aikštės vidurį, tačiau ten net du žaidėjai nesugėbėjo tiksliai pataikyti į kamuolį iš labai patogios pozicijos, tad rezultatas liko nepakitęs. Lyg ir ėmė bręsti įvartis į „Verkių“ vartus, tačiau, kai tokiais atvejais neretai atsitinka, pasižymėjo „Verkiai“. Galvotrūkčiais puldami, šeimininkai užsimiršo apie savo vartų saugumą, tad „Verkiai“ netrukus labai sėkmingai kontratakuoja, perduoda kamuolį į baudos aikštelę, kur „Verkių“ puolėjas išprovokuoja kontaktą ir uždirba 11 metrų baudinį. Jį sėkmingai realizuoja A. Viktoravičius – 0:1. „Olimpijai“ privalu lyginti, tad čia, panašu, komanda kiek atsigavo – pamatėme visai brandų kamuolio judėjimą, aštrinimą kraštuose, greitus perdavimus į priekį, individualius reidus ir komandinius derinius. Deja, rezultatas nuo to nesikeitė, o „Verkiai“ sėkmingai atsispardė užsidarydami savo aikštės pusėje. Ir tas labai šauniai pasiteisino – net kelis kartus svečiai turėjo šansą pasibandyti jėgas 1 prieš 1, tačiau jų neišnaudojo. Neišnaudojo puikių progų, bet įmušė iš nieko – perdavimas link „Olimpijos“ vartų, o ten jau visišką kontrolę perėmė „Olimpijos“ gynėjai. Deja, vartininkas neįvertina varžovų puolėjo judėjimo, tad jo sušuktas „palik“ sutrikdo gynėjus ir leidžia „Verkių“ puolėjui K. Čižui prasimesti kamuolį ir jį pasiųsti į tuščius vartus. Antrasis įvartis galutinai nusprendžia, kai tądien baigsis runtynės, tad likęs varžybų laikas tebuvo formalumas.

 

Ozas 4 - 0 Navigatoriai
Birželio 15 d., 19:00 val., Panerio stadionas.

Tikriausiai tokio lengvo „Ozo“ pasivaikščiojimo po gan sunkių prieš tai sekusių varžybų mes nesitikėjome. Juolab tie patys „Navigatoriai“ nedemonstravo prastos formos ir yra pralaimėję tik pačiam viršutiniam trejetui. Tad buvo labai tikėtina, jog šioje poroje sulauksime lygios ir bekompromisės kovos, kurioje matysime daug kieto futbolo, mikro dvikovų dėl kiekvieno aikštės centimetro bei labai nedaug įvarčių. O gavosi visiškai kitaip.

Turėdami tris keitimus šeimininkai susirinko į rungtynes nusiteikę ir užsivedę. Ekipos vadovo teigimu, mėgėjų futbole yra tai du svarbiausia elementai, nes klubų pajėgumas gan apylygis. Todėl neabejotinai dėl šių faktorių oranžiniai ir laimėjo, o tai padarė užtikrintai ir įtikinamai. Jau 21-ąją mačo minutę Andžej Mikolajevič asistavo rezultatyviausiam šeimininkų puolėjui Deivydui Venckui, kuris be didesnio vargo „atidarė“ rezultatą ir išvedė „Ozą“ į priekį – 1:0., Pirmajame kėlinyje nepagailėjęs geltonų kortelių (jų parodyta net 3), mačo arbitras į pertrauką komandas išleido esant minimaliai namų klubo persvarai.

Antrajame kėlinyje „Ozas“ dar labiau padidino apsukas, o Deivydas Venckus ir toliau tvarkingai „štampavo“ įvarčius. 52-ąją, 66-ąją ir 76-ąją minutėmis Deivydas tiek individualių pastangų dėka, tiek po Ričardo Jankovskij perdavimų „suleido“ trigubą injekciją navikams ir pasiuntė pastaruosius į knockdown‘ą. Jeigu svečiai savo progomis pasinaudoti nesugebėjo, tai oranžiniai pagaliau susirinko, susikaupė ir nutarę, kad užtenka jau čia bajeruoti – sutriuškino lentelės netolimus kaimynus, kuriuos po 10-ojo turo jau pavyko net ir aplenkti. Kalbant apie turnyrinę lentelę padėtis „Ozo“ stovykloje pagerėjo nemenkai. Klubas įsitaisė 7-oje vietoje ir turi labai neblogus šansus iki ilgosios pertraukos dar kilstelti iki pat ketvirtosios. Turint omeny, koks banguotas ir negražus buvo sezono startas – tokia misija atrodo išties didingai. Tuo tarpu „Navigatoriai“ sušlubavo ir kuo tolyn, tuo labiau atsiveria pastarųjų skylėta gynyba ir gan prastokas nusiteikimas kovai. Vasaros viduryje klubui bus būtinas visuotinis susirinkimas ir gal vienas kitas transferas nepamaišytų.

 

Fakyrai 1 - 1 Salininkai
Birželio 15 d., 20:00 val., LFF stadionas.

Ko gero, jeigu reiktų vertinti visą turą, tai šis mačas tapo didžiausiu netikėtumu. Taip, sakysite „Salininkai“ šiemet įrodė, kad gali nustebinti ir taško jie kad ir išankstinėse prognozėse buvo verti. Tačiau neveltui „Fakyrus“ laikėme favoritais ir spėjome vien gan užtikrintą pergalę. Sezono eigoje ir sprendžiant iš pačio žaidimo, fakyriniai yra gerokai rimčiau sukomplektuota komanda ir pastarųjų rezultatai nepriklauso nuo vieno ar dviejų žaidėjų.

Tikriausiai ne ką mažesnė staigmena nei rezultatas yra tai, jog mače nebuvo parodyta nė viena kortelė. Iš pažiūros kietą, vyrišką futbolą propaguojantys klubai sužaidė labai taikiai bei korektiškai. O susitikimo arbitras Jurij Paškovskij šiemet keistai ramus ir jeigu dar pernai už menkiausią krepštelėjimą puldavo rodyti geltoną kortelę, tai šiemet teisėjas leidžia žaisti kiek kiečiau ir bereikalingai žaidimo nestabdo. Taigi, pačiame mače šeimininkai vis tik atrodė geriau. Ilgiau laiko leido su kamuoliu, gan drąsiai „ėmė“ teritoriją ir atrodė, kad pergalę vis tik iškovos ir neleis pirmaujančioms komandos dar labiau atitrūkti turnyrinėje lentelėje. Tačiau nors pirmajame kėlinyje Andrius Prunckus sugebėjo išvesti „Fakyrus“ į priekį, pelnydamas jau aštuntąjį savo įvartį čempionate, antroje mačo dalyje etatinis salininkiečių įvarčių „štampuotojas“ dar sykį parodė klasę ir tiksliu smūgiu 66-ąją minutę išlygino varžybų rezultatą. Taip, tai Gediminas Skrockas, tempiantis už vadžių ne tik II Lietuvos lygoje rungtyniaujančius „Gariūnus“, bet ir III lygoje dar vieną netikėtą rezultatą išspaudusius „Salininkus“. Gedimino sąskaitoje šiemet jau 10 tikslių smūgių ir tikriausiai prognozuojant ateities perspektyvas dvidešimtukas turėtų nesunkiai būti pasiektas.

Po šių lygiųjų turnyrinė padėtis abiems komandoms nepasikeitė. Na gal tik „Kruša“ šoktelėjo aukščiau, nustumdama salininkiečius į šeštąją poziciją. Bet vis dar tie patys 6 taškai iki medalių ir likusios 16 rungtynių dar toli gražu gali viską apversti aukštyn kojomis. „Fakyrai“ dar labiau susikomplikavo savo padėtį. Nors ir taip „Viltis“ buvo paleista per 2 taškus, o „TAIP“ per šešis, tai dabar dar po du taškus prisidėjo prie kiekvienų ir atitinkamai pirmos dvi komandos fakyrinius lenkia keturiais ir aštuoniais. Jau nebelabai saugu. Turint omeny, kad pastarųjų pirmojo rato pabaigtuvėse dar laukia „Kruša“, kuri namuose panašu, jog atranda antrąjį ir naująjį kvėpavimą, bei „Prelegentai“ metę „Vilčiai“ šiame ture ypatingai kietą ir nuožmią kovą. 9 taškai būtų tobulas pasiekimas per likusius mačus, bet visko gali būti, kad teks tenkintis šešiais ar net dar mažiau.

 

TAIP 3 - 1 TEC
Birželio 16 d., 20:00 val., LFF stadionas.

Dar vienas mačas, kur intrigos tikriausiai naivu buvo tikėtis. „TAIP“ po skaudaus „Krušos“ antausio susigriebė ir pasiėmė iš „TEC“ visus 3 taškus. O užteko pergalei gausaus susirinkusių žaidėjų būrio. Jeigu mače prieš zebriukus atsarginių žaidėjų suolelį puošė vos pora futbolininkų, tai dabar praktiškai visi lyderiai išskyrus Egidijų Jušką atvyko pakovoti dėl pergalės prieš „TEC“. Tą padaryti pavyko gan lengvai, nors daug kas sutiks, kad rezultatas galėjo būti ir žymiai didesnis.

„TAIP“ kolektyvas net neketino šiose varžybose ilgai „volioti durniaus“ ir jau 10-ąją mačo minutę po Gedimino Butavičiaus perdavimo Gražvydas Mikulėnas pelnė 12-ąjį savo įvartį čempionate bei išvedė savo komandą į priekį. Šeimininkai nesustojo lipti ir palaikydami aukštą tempą įkalė dar vieną įvartį. Tikrai neatspėsite kas. Ogi Gražvydas Mikulėnas. Šįsyk be niekieno pagalbos, vienas pats pasinaudojęs individualiu meistriškumu smogė „TEC‘ams“ dar sykį ir jau 18-ąją akistatos minutę rezultatas švieslentėje degė 2:0. Išties svečių komandos tai nenuteikė optimistiškai. Tačiau tai buvo viskas, ką pirmajame kėlinyje futbolininkams pavyko nuveikti. Tiesa, šeimininkai spėjo dar užsidirbti dvi geltonas korteles, tačiau įvarčių jau nebeišvydome.

Antroje susitikimo dalyje pailsėję čempionato lyderiai nutarė, kad dar visi reikalai čia neišspręsti ir dviejų įvarčių pranašumas tikrai nėra tas, kuris galėtų garantuoti saugų gyvenimą iki pat 90-osios minutės. Todėl prabėgus vos 13 minutėlių Tomas Buzas taikliu gražiu smūgiu patrigubina persvarą ir praktiškai nulemia visą rungtynių baigtį. „TAIP“ pirmauja 3:0, o apatinėje lentelės dalyje įsitaisę „TEC“ vyrukai likus pusvalandžiui nerodo jokių gyvybės ženklų. Žinoma, Raimondas Vilėniškis dar sugebėjo pabaigoje varžybų sušvelninti rezultatą, bet greitai paaiškėjo, kad tai tik garbės įvartis ir intrigos jokios jis neatkuria. Visų pirma dėl to, jog komandų lygių skirtumas jaučiamas, antra – laiko lieka visiškai nebe daug, o trečia – šeimininkai tądien buvo surinkę praktiškai pajėgiausią savo sudėtį, kas leido atlikinėti lygiavertę rotaciją ir išlaikyti aukštą tempą viso susitikimo metu.

Turnyrinėje lentelėje „TEC“ vyrukai krenta dar dviem pozicijom žemiau, o į priekį praleidžia pergales iškovojusius „Ozą“ bei „Aktą“. Taigi, 12-oji vieta jau skambina pavojaus varpais ir sako, kad antrajame rate dėl išlikimo išties teks pakovoti. Tuo tarpu „TAIP“ čempionų titulo gynybą tęsia gan užtikrintai. „Viltis“ lenkiama keturiais taškais, o „Fakyrai“ jau net aštuoniais. Patogu, komfortiška, telieka gerai rinktis ir žaisti savo futbolą. Šiemet pastaroji ekipa yra taipogi pajėgi dar sykį laimėti III lygos pirmenybes.

 

Užupis 3 - 7  Kruša-Basica
Birželio 17 d., 19:00 val., Naujosios Vilnios naujasis stadionas.

„Užupis“ vis prašo ir nori, kad juos kas nors pagirtų už žaidimą, o taip pat pyksta, kai kas nors jį kritikuoja, tačiau už žaidimą jų tikrai pagirti negaliu. Iš principo negaliu. Komanda, kuri neretai specialiai stengiasi traumuoti savo varžovus, pastoviai keikiasi ant teisėjų, žaidžia beprotiškai nepatrauklų akiai žaidimą ir savo namų rungtynėms yra pasirinkusi futbolą žeminančiame stadione tikrai nenusipelno už savo pasirodymą aikštelėje pagyrų. Nebent pagarbos už tai, kad vis tiek mėgsta futbolą ir susirenka į varžybas, kad vis tiek stengiasi ir kovoja kiekvienose rungtynėse. Na, bent jau mėgina kovoti, nes šis mačas su „Kruša“ buvo labiau vienkrypčio eismo gatvė, kurią visiškai uzurpavo „zebrai“.

Pirmąjį kėlinį „Kruša“ savo varžovus sutriuškino net 1:5, tad rungtynių baigtis buvo absoliučiai aiški po 45 minučių. O jeigu dar tiksliau, tai jau ir po pirmojo pusvalandžio, kai rezultatas tapo 0:3 „Krušos“ naudai, buvo akivaizdu, kad žaidybinės svečių persvaros „Užupis“ jau niekaip neatstatys. Tiesa, apskritai abi komandos rungtynes pradėjo nuo žvalgybos ir per daug agresyviai į atakas nesiveržė, tačiau netrukus pasidarė aišku, kad „Krušai“ tądien teks žaisti pirmu numeriu, o šeimininkai įsitaisė sau įprastoje ir turbūt patogiausioje kontratakų taktikos kėdėje. Ilgi perdavimai ir mėginimai krašto puolėjais aštrinti atakas buvo lyg ir neprasta mintis, tačiau ją tinkamai išpildyti „Užupiui“ vis tik akivaizdžiai trūko tikslumo ir meistriškumo. Tuo tarpu svečiai pakankamai noriai priėmė tokį rolių pasiskirstymą ir tą greitai pakreipė savo naudai – puikiai suko kamuolį tiek viename krašte, tiek kitame, tiek ir aikštės viduryje, kur sėkmingai sugebėdavo ištampyti savo varžovų gynybą ir nuolat sugebėdavo sukurti kiekybinį žaidėjų pranašumą, tad tiksliai išvesdavo savo komandos draugus į priekį.

Ironiška, tačiau pirmasis įvartis krito ne iš žaidimo – po baudos smūgio pasižymėjo puikiai smūgiuoti mokantis N. Juščenko. Tuojau pat rezultatą dvigubino ir etatinis „Krušos“ bombardyrius M. Skipitis, tradiciškai pasižymėjęs po kito Manto – Petrylos – perdavimo iš krašto. Kopijuodamas jau anksčiau tiksliai pasiųstą į vartus baudinį, neatsiliko ir vėl M. Skipitis – kone tokiu pačiu smūgiu siunčia „Užupiui“ trečią žinią, kad „Kruša“ tądien nusiteikusi rimtai. Deja, sausų vartų net pirmajame kėlinyje išlaikyti nepavyksta – visgi „Užupis“ kontratakuoja tikrai neprastai ir kartais netgi labai pavojingai, o tie greitai praleisti įvarčiai, panašu, leido visiškai atsipalaiduoti psichologiškai, tad „Užupis“ judėjo netgi geriau ir laisviau negu įprastai. Ir įvartį pasisekė pasiekti – po gynėjų klaidos besipasuojant tarpusavyje perima kamuolį E. Lukaševičius ir tiksliai nuginkluoja vartininką išėjęs vienas prieš vieną. Gerai, kad po šio įvarčio „Kruša“ iškart pabudo ir gavę beveik įvartį į rubinę per tas likusias minutes dar sugebėjo pasiųsti savo varžovams du įvarčius į rubinę atgal. Antrajame kėlinyje „Kruša“ stangėsi išlikti maksimaliai susikoncentravę, tačiau, dar pakankamai greitai įmušę 6 ir 7 įvarčius jau tiesiog nebegalėjo ir nebenorėjo to aukšto tempo palaikyti. Tas atsipalaidavimas atsispindėjo, žinoma, ir rezultate, tad „Užupis“ dar vis tiek sugebėjo pasižymėti 2 kartus, tad rezultatas visumoje dar visai ir padorus išėjo. Nors žaidybinė persvara tai nelabai.

Geriausiu rungtynių žaidėju galima vienareikšmiškai rinkti N. Juščenko, kuris ne tik įmušė du įvarčius, tačiau atliko sunkioje aikštėje daug tikslių perdavimų, atkakliai kovojo centre dėl kamuolio ir žaidė visiškai nesavanaudiškai. Pagarbos vertas pavyzdys, tačiau ne visiems žaidėjams, tad dėl to per antrąjį kėlinį susikurtų momentų vis nepavykdavo paversti įvarčiais. Tačiau šiaip ar taip jeigu „Krušai“ būtų labai reikėję, tai persvara laisvai galėjo būti ir dviženklė.