11-asis turas dėka Joninių ir Pasaulio futbolo čempionato išsibarstė per visą savaitę. Kaip įprastai savaitgalį įvyko vos 1 mačas, o visi kiti buvo žaidžiami jau per pačią birželio 24-ąją ar net 25-ąją. Dėl to šią apžvalgą pastoviai pildysime dėliodami ir rinkdami informaciją apie jau sužaistą turą. Iki pirmojo rato pabaigos lieka ekipoms sužaisti po du mačus. Užbėgant įvykiams už akių galime įvardinti turą kaip išties netikėtu. Išvykoje net 6 įvarčius „Navigatoriams“ mušė „Aktas“, o „Kruša“ kaip ir buvo tikėtasi palaužė „Fakyrus“. Tiesa ir „Viltis“ pirmą sykį čempionate sužaidė lygiosiomis. Tačiau „TAIP“ ir „Prelegentų“ baigties dar nežinome, tad palaukime ir viską galėsime pranešti nuosekliai.

 

Naujieji Verkiai  0:0  Viltis
Birželio 18 d., 20:00 val., Fanų stadionas.

Ankstyviausias 11-ojo turo mačas tarp vienų iš III lygos lyderių „Vilties“ ir vienų iš lygos autsaiderių „Verkių“ pasibaigė lygiai taip, kaip ir prasidėjo – apvaliais ir gražiais nuliais. Komandos per 90 minučių nesugebėjo nė sykio smūgiuoti tiksliai, nors progų buvo turbūt net daugiau negu bet kuriose kitose varžybose. Deja, atakų užbaigimas tądien tikrai nežibėjo, o gynyba galų gale galėjo jaustis nugalėjusi prieš puolimą. Nors akivaizdaus žaidybinio pranašušmo svečiai ir neturėjo, tačiau vis tik greičiau čia taškus prarado būtent „Viltis“, ką patvirtina ir nemažas „Verkių“ džiaugsmas parsivežus iš čia vieną tašką.

Rungtynes abi komandos pradėjo ne optimalių sudėčių – „Naujųjų Verkių“ gretose nerungtyniavo atakų lyderis ir kontratakų bei driblingo specialistas I. Vilkelis, kuris būtų tikrai nemažai padraskęs „Vilties“ gynybą, tuo tarpu svečių pusėje trūko bene 4-5 starto sudėties žaidėjų, dėl vasaros atostogų ir kitų vasarinių veiklų išsiblaškiusių po įvairius ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kampelius. Rungtynes abi ekipos pradėjo nepernelyg aktyviai, tačiau užsisklendę savo aikštės pusėse taip pat nesėdėjo. Kurį laiką smarkiai žaidimą stabdė ir tiesiai į akis spignanti besileidžianti vakarinė saulė, bet komandos vis tiek apsikeitė keliomis pusprogėmis ir smūgiais iš toli. Kėliniui įpusėjus „Viltis“ jau buvo perėmusi kamuolio ir aikštės vidurio kontrolę į savo rankas, tačiau „Verkiai“ savo gynybą sustatė pakankamai tvarkingai ir nepalikdavo laisvų plotų „Vilties“ puolėjams. Tiesa, suskaičiavus „Vilties“ pirmo kėlinio progas, galima galbūt pirmojo kėlinio iniciatyvą atiduoti būtent jiems – kartą visiškai vienas prieš vartininką buvo išvestas T. Chomičius, tačiau „Messi‘šku“ stiliumi bandydamas permesti vartininką perkėlė ir per vartus. Dar kartą vienas prieš vartininką išbėgęs buvo ir U. Juozaitis, tačiau lemiamu momentu smūgiuoti nesiryžo, užsikirto gal 3 kartus kamuolį po savimi ir galų gale su kamuoliu užsižaidė per daug ir nieko iš pavojingo epizodo nepešė. Dar kartą gražiai aikštės viduryje sienele sužaidžia V. Pajarskas ir vėlgi išbėga vienas prieš vartininką, tačiau lemiamu momentu čiuoždamas kamuolį išmuša „Verkių“ gynėjas. O prieš pat pertrauką po dar vieno V. Pajarsko reido „Viltis“ turėjo ir dar vieną progą pasižymėti, tačiau pastarojo skersuotą kamuolį šoka uždaryti net du „Vilties“ žaidėjai ir ne tik nepasidalina jo, bet ir sutrukdo vienas kitam. „Verkiai“ tuo tarpu pirmajame kėlinyje taip pat atsakė labai pavojingu išvedimu vienas prieš vieną, tačiau puikiai poziciją užsiima vartininkas ir rezultatas lieka nepakitęs.

Antrajame kėlinyje vaizdas iš esmės nesikeičia – „Viltis“ ir toliau daugiau žaidžia su kamuoliu ir užvaldo aikštės vidurį, tačiau „Verkiai“ labai pavojingai nuolat kontratakuoja kraštais. Ir nors daug pavojingų smūgių nesukuria, tačiau patys išėjimai beveik kiekvieną kartą buvo labai daug žadantys ir galimai pavojingi. Tiek vieni, tiek kiti apsikeičia ne vienu smūgiu tiek vartų link, tiek ir į vartų plotą, tačiau realios grėsmės vartininkai daug nepatiria. Tiesa, dar kartą „Vilties“ gretose buvo išvestas praktiškai vienas prieš vartininką U. Juozaitis, tačiau lemiamu momentu pasirenka ne smūgiuoti laisvas į vartus, o atiduoti savo uždengtam komandos draugui perdavimą arčiau vartų, tad beveik pavojingiausia antrojo kėlinio ataka užsibaigia tokiu kiek netikėtu ir neefektyviu sprendimu. Galva po kampinio puikią progą pasižymėti turi vėlgi ir T. Chomičius, tačiau jo muštas kamuolys skrieja ne į tinklą, o į žemę ir aukštai ir patogiai atšoka vartininkui. Šturmą „Viltis“ stengėsi pradėti dar maždaug likus 10 minučių iki rungtynių pabaigos, tačiau to, panašu, buvo gerokai per mažai. Na, gal ir ne gerokai, nes po truputį visos atakos užsibaigdavo arčiau „Verkių“ vartų ir turbūt dar papildomų 10 minučių būtų viską išsprendę, tačiau sužaidus 90 minučių komandos buvo lygios. Ir visai teisingas turbūt rezultatas – nors atakavo „Verkiai“ ir mažiau, tačiau gynėsi tikrai pavyzdingai, klaidų didelių nedarė, o kamuolio pasukimas nuo pat vartininko aikštelės neleido „Vilčiai“ efektyviai naudoti presingo taktikos. O ir tos kelios sukurtos progos antrajame kėlinyje ar tie patys reidai kraštais ne kartą privertė žiūrovus aiktelėti. Tad dabar turbūt pats didžiausias klaustukas bus tai, ko galime laukti atsakomajame mače. Jeigu vėl kažko panašaus, tai aš kaip žiūrovas būsiu visomis keturiomis „už“.

 

Salininkai  2:0  Ozas
Birželio 22 d., 14:00 val., Dilgynės stadionas.

Antra akistata su FK „Ozas“ komanda šiais metais, tik dabar jau III lygos rungtynėse. Bet ar pavyko revanšas? Rungtynės prasideda neįprastai III lygai, kai viena iš komandų pradeda jas nepilnos sudėties. FK „Ozas“ komandos žaidėjų išbėgo į aikštele tik 9 ir tik antro kėlinio pradžioje prie jų prisijungė dešimtas žaidėjas. Kadangi FK „Ozas“ žaidė nepilnos sudėties, pasirinkta labai teisinga strategija, beveik visi žaidėjai atsitraukė į gynyba, o beveik visas puolimas buvo vykdomas kontratakomis. Kamuolio kontrolė buvo atiduota Salininkų komandai, kuri tuo bandė pasinaudoti, tik kaip ir dažniausiai puolimas pas juos strigo, dėl netiksliu perdavimų, arba per ilgo kamuolio trynimo, ko pasekoje jis būdavo atimamas. Pagal tokį Salininkų komandos žaidimą iš pat pradžių net nesuprasi, kad ji žaidė daugumoje. Todėl ir iškyla klausimas, ar tikrasis revanšas įvyko?

Net nežinia, kaip vertinti rungtynes, kuriose viena iš ekipų visas rungtynes rungtyniavo mažumoje. Ir ne todėl, kad kažkas gavo raudoną kortelę pačioje rungtynių pradžioje. Paprasčiausiai šįkart „Ozo“ ekipos žaidėjai paprasčiausiai nesusirinko į varžybas. Beje, daugiau negu pusę mačo „Ozas“ žaidė net ne dešimtyje, o devyniese, kadangi tik antrajame kėlinyje prie komandos prisijungė dešimtas žaidėjas. Keistokas ir seniai matytas reiškinys III lygoje, tačiau panašu, kad vasaros linksmybės ir atostogų metas gerokai praretino „oranžiniųjų“ gretas.

Rungtynes, žinoma, abi ekipos iškart pradėjo pasiskirsčiusios savo rolėmis – „Ozas“ visus savo 9 turimus žaidėjus atitraukė į masyvią gynybą ir tik stengėsi kontratakuoti, tačiau ir tą darė tik retkarčiais, kadangi reikėjo smarkiai taupyti jėgas žaidimui savojoje aikštės pusėje. „Salininkai“, priešingai, gavo šansą absoliučiai kontroliuoti kamuolį, žaidimo tempą ir visas rungtynes. Na, tą šansą jau gavo mačui net neprasidėjus, kadangi 2 žaidėjų trūkumas tuomet, kai susitinka praktiškai dvi vienodo pajėgumo komandos, yra pernelyg reikšmingas. Gal koks „TAIP“ LFF stadione prieš „Užupį“ ir atsilaikytų, tačiau ne „Ozas“ Dilgynėje prieš „Salininkus“. Labai svarbus ir geras „Salininkams“ dalykas buvo tas, kad pasižymėti jiems pavyko jau 13 rungtynių minutę, tad nebeliko jokio papildomo spaudimo greičiau pasiekti įvartį ar skubėti, kol į rungtynes neatvyko „Ozo“ pastiprinimas.

Tačiau iš kitos pusės žiūrint, ankstyvas įvartis gal kiek ir sujaukė „Salininkų“ trenerio planus – komanda iškart smarkiai atsipalaidavo, žaidėjai darė daug klaidų, sunkiai save motyvavo nusiteikti kovai, o didelių ir laisvų plotų niekaip nesugebėjo išnaudoti. Aikštės viduryje kamuolys praktiškai nesilaikė, o ir šiaip ten didžiąją rungtynių dalį buvo prigrūsta „Ozo“ žaidėjų, kadangi visa komanda nuolat buvo giliai atsitraukusi. Be to, „Salininkų“ žaidėjai, pasak komandos vadovo, neretai perlaikydavo kamuolį, tad iš atkaklios, įtemptos ir maksimalaus susikaupimo reikalaujančios kovos čia teliko lengvas pasilakstymas su vieninteliu klausimu – kiek primuš „Salininkai“. Įmušė ir antrąjį antrojo kėlinio pradžioje iškart po to, kai žaidėjai sulaukė nemažai kalbos ir patarimų iš savo trenerio, tačiau po to jau pasidarė absoliučiai viskas aišku, tad šeimininkai pakankamai protingai patausojo ir savo jėgas, ir sveikatą kitiems lygos mačams. „Ozas“ dėl savo nepilnos sudėties, žinoma, bus nubaustas dvigubai: pralaimėjimu ir dar pinigine bauda, tuo tarpu „Salininkams“ šis mačas atnešė dvigubai daugiau naudos: iškovoti ne tik trys taškai, bet ir tuo pačiu įveiktas tiesioginis konkurentas, tad „Salininkai“ jau visai patogiai įsitaiso 4 turnyrinės lentelės vietoje.

 

Navigatoriai  3:6  Aktas
Birželio 22 d., 19:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Ir dar vienas mačas, kuriame turėjome pagal viską sulaukti stipriai permainingo, įtempto ir lygiaverčių varžovų susitikimo, tačiau žiūrovai realiai jau galėjo skirstytis namo po pirmojo pusvalandžio. Absoliučiai nušluoti „Navigatoriai“ ir panašu, kad „Aktas“ pagaliau sugrįžo į tą poziciją, kurią drįsome jiems atiduoti dar prieš sezoną. Na, dar ne visai į tą poziciją, bet bent jau pagreitį ir sportinę formą tai tikrai pagavo tokią, kokios reikėtų norint medalius nusiskinti.

„Aktas“ reguliavo nuo pat rungtynių pradžios turbūt viską, ką tik buvo galima reguliuoti futbolo rungtynėse – pradedant kamuolio kontrole, žaidimo tempu,laisvų plotų išnaudojimu, žaidėjų nuvedimu, plotų uždarymu ir baigiant progų kūrimu ir įvarčių mušimu. Nors progų turbūt svečiai susikūrė bene standartiškai daug, tik pastaruoju metu ryškiai pagerėjo komandos užbaigimas ir progų realizavimas, kas, kaip matome, smarkiai pagerino „geniukų“ rezultatus. „Navigatoriai“ tokio rimto savo varžovų starto nesitikėjo, tad labai greitai mačas buvo pakreiptas jau per daug, kad galima būtų dar kažką pakeisti ar išsigelbėti ir bent apie vieną tašką pagalvoti. Galima gal „Navigatorių“ tokiam pralaimėjimui iš dalies pripiešti ir jų lyderio M. Bajoriūno nebuvimo įtaką, tačiau, mano nuomone, „Navigai“ nėra vieno žmogaus komanda, tad tikrai turėjo ir galėjo surasti net ir ne vieną sprendimą, kaip pakeisti savo atakų lyderį.

Deja, 0:5 po 30 su trupučiu minučių ilgesnių ir įmantresnių komentarų net ir nebereikalauja. Dar daugiau – 5 įvarčius „Aktas“ sumušė per 17 minučių laiko tarpą, tad praktiškai po įvartį kas 3-4 minutes. Žvėriški skaičiai. Po jų, aišku, kaip ir po didžiulės bangos atėjo atoslūgis, tad „Aktas“ akivaizdžiai atleido vadeles ir ėmė taupytis ateinantiems mačams, šiek tiek paeksperimentavo su sudėtimi ir tiesiog stengėsi mėgautis futbolu. „Navigatoriai“ tuo iš dalies pasinaudojo, tad antrajame kėlinyje jau atakavo savo varžovų vartus gerokai aštriau. Net ir į pozicines tvarkingas atakas visai neblogai šeimininkai išeidavo, tad gaila, kad tą pamatėme tik tuomet, kai „Aktas“ jau buvo susikrovęs nesvietišką persvarą. Atsitiesti „Navigai“ sugebėjo ir antrąjį kėlinį jau laimėjo 3:1, bet vis tiek įsirašo turbūt vieną skaudžiausių ir beviltiškiausių pralaimėjimų šį sezoną. Na, bet tuo pačiu tai bus ir puiki proga šiek tiek persikrauti baterijas ir žaidėjų nusiteikimą, o ir apskritai blogiau jau turbūt nebus, tai sportinės formos kreivė turėtų dabar tiesiu taikymu šokti aukštyn. „Geniai“ po truputį, bet labai tvarkingai pagaliau užkilo į 6 vietą, tad sąrašą komandų, kurios dabar bus pajėgios „apvogti“ karališkąjį „TAIP“, „Viltį“ ar „Fakyrus“, galėsime praplėsti. Kuo toliau, tuo įdomiau.

(BUS DAUGIAU)