III lygos čempionatas darosi vis labiau nuspėjamas. Tai yra „TAIP“ kolektyvas pamažu didina apsukas, o lygos konkurentai nebespėja pagal jų tempą, todėl jau po 12 turų čempionų titulą ginanti komanda antrąją ir trečiąją turnyro ekipas lenkia jau atitinkamai 8 ir 11 taškų. Solidu. Labai tikėtina, kad po pirmojo rato tas pranašumas gali dar labiau išaugti, kas veikiausiai numuš didelę dalį intrigos antrajam čempionato ratui. Tačiau kaip ten bus pamatysime, o dabar trumpai apžvelkime 12-ojo turo kovas.

 

Aktas  0:1  Salininkai
Birželio 29 d., 18:00 val., Nemenčinės stadionas.

„Aktas“ sekmadienį žaidė paskutines pirmojo rato varžybas, kadangi 13-ojo turo mačą geniukai sumetė jau birželio viduryje. Todėl buvo nemažai vilčių, jog laimėjus prieš „Salininkus“ geniai galėtų baigti pirmąjį ratą būdami pirmajame lentelės septynete, kas dar prieš gerus pora mėnesių atrodė sunkiai tikėtina. Bet aktiečiai pasitaisė ir pagerinę išnaudojimą, antroje rato pusėje iškovojo kelias labai svarbias ir būtinas pergales. Tačiau kaip ten bebūtų, „Salininkų“ palaužti šeimininkams nepavyko, todėl pirmojo rato pirmame septynete pabaigti nepavyks.

Nors svečiai žaidė be visos gausos savo lyderių bei pagrindinio įvarčių štampuotojo Gedimino Skrocko, tai nesutrukdė iškovoti darbinės ir labai svarbios klubui pergalės. Mačas prasidėjo gan aukštu tempu ir aukšta „Salininkų“ gynyba. Pastarieji turėjo planą gintis netoli vidurio linijos ir tik perėmę kamuolį iškart kelių perdavimų dėka pereiti į ataką. Sekėsi gan neblogai, nors šeimininkai savo progų ir turėjo. Ypač po aukštų ir ilgų perdavimų už gan aukštai žaidžiančių gynėjų nugarų. Tačiau svečių futbolininkai taip pat nesnaudė. Puikiai prasmūgiavo sykį Artūras Žarnovskis, bet kamuolys praskriejo virš vartų. Taip pat neblogą reidą apturėjo ir Tomas Skinder, tačiau paguldęs keletą varžovų gynėjų blogai pasirinko paskutinio perdavimo adresatą, todėl gan dėkinga proga nevirto įvarčiu. Vis tik įvartį galima buvo išvysti dar pirmajame kėlinyje. Sergėjus Staškevičius puolė pakelti kampinį ir tai padaręs atliko rezultatyvų perdavimą Ignui Jonaičiui, išvedančiam „Salininkus“ į priekį, 41-oji minutė ir 0:1.

Antrajame kėlinyje geniukai dar labiau sujudo. Į puolimą buvo metamos vis didesnės pajėgos, tačiau „Salininkai“ laikėsi iš peties. Geniukai lyg ir kontroliavo teritoriją, visą laiką keisdami atakos kraštus pavojingai grasindavo, bet nieko rimto iš to nesigaudavo. Vis pritrūkdavo paskutiniojo perdavimo ir galų gale tikslesnio smūgio. Dauguma atakų baigdavosi neapgalvotu ir neparuoštu smūgiu arba kampiniu, po kurio poziciškai gerai užsiėmę vietas salininkiečiai tiesiog anuliuodavo visas šeimininkų ekipos viltis uždaryti aukštą perdavimą. To pasėkoje, svečiams taip ir pavyko atsilaikyti bei ganėtinai panašaus dalyko į gynybinį autobusą dėka – išsaugoti jiems palankų rezultatą bei įsirašyti beprotiškai svarbius 3 taškus, kurie pastariesiems leido pakilti į 4-ąją poziciją ir jau rimtai nusitaikyti į medalius, nes iki antroje pozicijoje esančios „Vilties“ beliko 6 taškai, o iki „Fakyrų“ – vos 3. Jeigu čempiono vardas pamažu keliauja į tų pačių „TAIP“ rankas, tai dėl likusių medalių dar tikrai pamatysime geros kovos.

 

Olimpija  2:2  Viltis
Birželio 29 d., 18:00 val., Dilgynės stadionas.

Iki tikslaus spėjimo trūko visai nedaug – „Viltis“ paskutinėmis minutėmis rezultatą sušvelnino iki 2:1, tačiau lyg to sušvelninimo būtų negana paskutinę varžybų ataką sugebėjo jį dar ir išlyginti. Teoriškai „Viltis“ išsigelbėja ir iškovoja tašką, tačiau praktiškai vis tiek šis rezultatas „Vilties“ netenkina ir galime drąsiai sakyti, kad buvo vėl iššvaistyti 2 taškai. Ir tai lėmė, kad atotrūkis nuo „TAIP“ didėja iki 8 taškų, o „Fakyrai“ atstumą sumažino jau tik iki 3 taškų.

Žaidybiniu atžvilgiu komandos tądien atrodė labai panašiai ir jėgos buvo apylygės. Net ir kamuolio kontrolės persvaros „Viltis“ ryškios neturėjo, o vietomis „olimpiečiai“ visai neblogai jį įžaisdavo ir pasukdavo aikštės viduryje. Rungtynių pradžia buvo ganėtinai rami – „Viltis“ standartiškai savo atakas daugiausia organizavo aikštės viduriu, o „Olimpija“ stengėsi išlaikyti kamuolį kuo ilgiau ir iš aikštės vidurio ilgesniu perdavimu išvesti komandos puolėjus ar krašto žaidėjus į priekį. Tai jiems sekėsi visai neprastai – „Viltis“ savo gynybos liniją laikė pakankamai aukštai, tad už nugaros atsivėrusius plotus šeimininkai puikiai išnaudojo. Pirmasis įvartis krito po standartinės situacijos – kelis kartus į baudos aikštelę keltas kamuolys, ten nesusižiūri „viltiečiai“ nuošalės ir per klaidą besiginant iššoko 3 „olimpiečiai“ prieš vieną gynėją. Perdavimas tikslus ir kamuolį į tuščius vartus siunčia T. Kviliūnas. Neilgai trukus kiek pakrikusi „Vilties“ gynyba susikūrė prie savo vartų ir dar vieną progą – kamuolį perėmęs G. Rudnev apeina baudos aikštelėje vartininką, tačiau kampas per aštrus tiksliam smūgiui, kurį nuo vartų linijos atmuša svečių gynėjas, o vėl atšokusį kamuolį apsitvarkyti mėginusį G. Rudnev jau suvalgo trys „Vilties“ gynėjai. „Viltis“ tuo tarpu nieko pernelyg rimto prie varžovų vartų nesukūrė, tačiau palaipsniui vis labiau spaudė savo varžovus prie jų vartų, daugėjo įmetimų į kraštus, susižaidimų centre ir įkirtimų į baudos aikštelę. Deja, nieko realaus iš to išpešti jiems taip ir nepavyko.

Antrasis kėlinys mažai skyrėsi nuo pirmojo, gal tik „Viltis“ dar labiau savo varžovus ėmė spausti jų pusėje, o gynybos taip akylai jau nebežiūrėjo, tad atakos vis dažniau užsibaigdavo „Olimpijos“ baudos aikštelėje. Šeimininkai aiškiai suprato, kad laikas yra jų sąjungininkas, tad per daug neskubėjo regzti savo atakų ir tiesiog laukė tinkamo šanso. Ir sulaukė – po vienos iš greitų bet retų kontratakų, kai „Viltis“ jau gana beviltiškai ir tiesmukiškai mėgino prasiveržti pro varžovų gynybą ir prarado kamuolį, „Olimpija“ keliais perdavimais greitai išvedė kairiuoju kraštu savo žaidėją, kuris perdavė į baudos aikštelę puolėjui, tačiau pastarojo smūgis iš labai arti praskrieja keli centrimetrai nuo virpsto. Turėjo būti 2:0. Buvo ir dar vienas išėjimas prieš vartininką, tačiau smūgiuota taip pat netiksliai. Visgi persvarą padvigubinti pavyko – po stipriai išmesto kamuolio iš užribio nesusišneka „Vilties“ gynėjai ir paleidžia G. Rudnevą vieną prieš vartininką, o pastarasis iš kelių metrų sušaudo A. Juzkiv. Pergalė jau praktiškai „Olimpijos“ rankose. „Viltis“ per antrąjį kėlinį iš esmės turėjo kelias neblogas progas pasižymėti – smūgiuota kelis kartus iš patogių pozicijų galva, tačiau tai į vartus nepataikyta, tai „Olimpijos“ vartininkas gelbėdavo, tai gynėjai blokuodavo smūgius. Deja, kartais net ir be progų rimtesnių futbole galima įmušti. Ir net ne vieną, o du įvarčius. 89 minutę nesėkmingai sužaidžia „Olimpijos“ vartininkas ir jo išmuštą kamuolį ties viduriu perima „Vilties“ saugas, jį perduoda T. Chomičiui, o pastarasis stipriu smūgiu iš ganėtinai aštraus kampo nuo virpsto siunčia kamuolį į vartus. 2:1 ir dar kelios akimirkos svečiams išsigelbėti. Taip ir atsitinka – „Olimpija“ prasižengia aikštės viduryje, iš ten keliamas kamuolys į baudos aikštelę, o ten „Olimpija“ šiaip ne taip kamuolį išmuša į kampinį. Teisėjas dar leidžia jį pakelti, tad po V. Pajarsko perdavimo galvą sėkmingai iš kelių metrų pakiša Š. Meižikas – 2:2.

Labai šaunios rungtynės „Olimpijai“ ir gana blankus „Vilties“ pasirodymas, tačiau čia galbūt savo vaidmenį suvaidino ir papildoma „Olimpijos“ motyvacija po pralaimėjimo praėjusiame sezone 7:1. Kaip ten bebūtų, „Viltis“ vis tiek sugebėjo parodyti, kad meistriškumo dar nėra praradusi, tad sugeba net ir prasčiausiai sužaistose rungtynėse išpešti maksimalų rezultatą. Išskirtinai gerai atrodė ir „Olimpijos“ gynyba, kuri tvarkėsi beveik visas 90 minučių puikiai su „Vilties“ išpuoliais. Jeigu ne tie du įvarčiai, tai gal net 3 žaidėjus būtų galima drąsiai rašyti į turo rinktinę.

 

FKK Spartakas  1:0  Navigatoriai
Birželio 29 d., 18:30 val., Ukmergės centrinis stadionas.

Na, panašu, kad šiame ture „Fergie time“ naudojosi visi, kas tik netingėjo. Nors varžybų būta itin vangių ir nuobodžių, o pavojingų momentų buvo labai nedaug, tačiau atomazga vis tiek buvo gana džiuginanti ir netikėta. Na, gal ne tiek netikėta dėl „Spartako“ pergalės, kiek netikėta, kad apskritai įvartis buvo įmuštas. Kitaip sakant, gynyba ir atsargumas absoliučiai dominavo visas rungtynes, tad turbūt tik su geru sėkmės žiupsniu šeimininkai iškovojo tris taškus. Vieno tikrai buvo nusipelniusios abi ekipos, tačiau futbolas čia negailestingas ir už klaidas lemiamais momentais neatleidžia. „Spartakas“ po šios pergalės kyla aukštyn ir su 18 taškų dabar yra 5 vietoje, tuo tarpu „Navigai“ ir toliau tęsia savo nekokią sportinę formą ir laikosi 11 vietoje.

Rungtynės buvo sutartos žaisti ne Ukmergėje, o Šventupėje, tad aikštės kokybė buvo, žinoma, kiek prastesnė negu centriniame stadione. Į tolimą išvyką „Navigai“ susirinko netgi geriau už savo varžovus, tad bent jau pradėjo rungtynes labiau užsidegę būtent svečiai. Tačiau jų taktika buvo pernelyg tiesmukiška ir lengvai perkandama – tiesiog siųsti kamuolius M. Bajoriūnui, o tuomet jau elgtis pagal tą situaciją, kurią sukurs Modė su kamuoliu. Potencialiai pavojingų momentų buvo, tačiau lemiamais momentais puikiai sužaisdavo „Spartako“ gynėjai, kurie pasiaukodami krisdavo po kamuoliais ir blokuodavo varžovų smūgius. Tiek vieni, tiek kiti kūrėsi pusproges, tačiau iki užtikrinto šanso pasižymėti trūko abiems pusėms.

Antrajame kėlinyje iniciatyvą kiek perėmė šeimininkai – stengėsi gyviau judėti atakoje, kurti progas ir priimti nestandartinius sprendimus, tačiau standartinius ir saugius sprendimus gynyboje priėmę „Navigai“ neklydo ir sėkmingai saugojo savo vartus nuo „Spartako“ išpuolių. Vienišas svečių puolėjas taip pat nuolat kėlė grėsmę „Spartakui“, tačiau kiekybinę persvarą gynyboje turėję „spartakiečiai“ susitvarkydavo dažniausiai jam dar nepasiekus baudos aikštelės. Rungtynės jau lyg ir turėjo baigtis lygiosiomis, tačiau čia šeimininkai uždirba kampinį, stipriai pakelia kamuolį ir čia jau K. Miklyčius galva įmūrija kamuolį į vartų tinklą. Labai skaudus epizodas „Navigatoriams“, tačiau, kaip teigia patys „Spartako“ žaidėjai, jie tikrai neprapuls – tai komanda, turinti ne tik puikų charakterį, bet ir techniškus ir protingai mąstančius žaidėjus, tad anksčiau ar vėliau dar atsigriebs už siuos prarastus taškelius.

 

Fakyrai-AD MEN  1:0  TEC
Birželio 29 d., 19:00 val., VPU stadionas.

Nerezultatyvaus turo vardą pateisino ir šis mačas – tik po labai sunkios, įtemptos ir atkaklios kovos „Fakyrai“ namuose parklupdė „TEC“. Panašiai ir buvo prognozuota anonse, kad rungtynės bus tikrai nelengvos favoritams, o įvarčių daug taip pat nesulauksime. Kaip ten bebūtų, žaidybinę persvarą tądien turėjo „Fakyrai“, tačiau su progų rezlizavimu ši komanda, panašu, pastaruoju metu turi nemažų problemų, o sezono pradžioje blizgėję puolėjai kiek problėso. Bet užtat kitoje aikštės pusėje vaizdas vis gerėja – šįkart apsieita be 11 metrų baudinių ir rimtesnių klaidų besiginant, nors raudoną kortelę teisėjas visgi tradiciškai vis tiek parodė.

Kad ir nelabai įprasta, tačiau „TEC“ mėgino žaisti ganėtinai atvirą futbolą, tačiau jiems tas ne tik nelabai tiko, bet ir prastai sekėsi, tad dar pirmajame kėlinyje „Fakyrai“ susikūrė kokias 4 labai puikias progas. Tačiau lemiamais momentais arba vartininkas traukdavo, arba patys puolėjai nesužaisdavo užtikrintai. Nors VPU stadionas ir pasižymi mažu žaidimo tempu dėl milžiniškų lygumų ir plotų už aikštės ribų, kadangi kamuolys labai dažnai ir ilgai ten lieka pagulėti, kol yra paimamas, tačiau dėl šlapios dangos kamuolys judėjo ypač greitai, tad tuos ilgus kamuolio paėmimus kompensavo ir rungtynių tempas praktiškai visas rungtynes išliko nemažas. Tai puikiai tiko E. Tučinskiui, kuris be paliovos maudė „TEC“ gynybą ir dar pirmajame kėlinyje, kai prasiverždavo pro kelis savo varžovus, atliko kokius 5 labai gerus perdavimus į baudos aikštelę, tačiau ten geru „finishing‘u“ nekvepėjo, tad puolėjai iššvaistė visas tas sukurtas progas.

Antrajame kėlinyje kiek įsidrąsino ir „TEC“ – kartą iš toliau smūgiuotą kamuolį sėkmingai atrėmė „Fakyrų“ vartininkas, o apie 60 minutę „TEC“ puolėjas atšokusio nuo vartininko kamuolio nesugeba pasiųsti į praktiškai tuščius vartus. Būtent vartininkas turbūt ir buvo pagrindinė to priežastis – jis sugebėjo užsiimti geriausią įmanomą toje situacijoje poziciją ir tai pasiteisino, kadangi smūgiuotas kamuolys pataikė į jį ir geriausia „TEC“ proga buvo neutralizuota. „Fakyrai“ antrajame kėlinyje jau akivaizdžiai išsikvėpė ir kiek trūko greičio, tačiau įvartį rungtynių pabaigoje vis tiek mušė jie. Ir gana kurioziškai susiklostė įvykiai: atakavo „TEC“, kurie išbėgo po kontratakos gal 4 prieš 2, tačiau „TEC“ žaidėjas paskutinį perdavimą atliko ne savo komandos draugui, o kiek per stipriai pasiuntė jį „Fakyrų“ vartininkui. Šis nieko nelaukęs pradėjo savo ataką, išmetė kamuolį į kraštą, iš ten prasidėjo greita kontrataka, kurios niekas iš „TEC“ taip ir nesiryžo stabdyti. Ir liko nubausti: perdavimas į baudos aikštelę, beviltiškas protestas dėl nuošalės ir tikslus smūgis rungtynėms jau einant į pabaigą.

Realiai „TEC“ net nespėjo paliūdėti dėl savo neišnaudotos progos, o jau reikėjo traukti kamuolį iš savo vartų tinklo. Itin apmaudi įvykių grandinė, kurioje sausi iš balos išlipti sugebėjo eilinį kartą „Fakyrai“. Per likusį laiką šeimininkai protingai ir sėkmingai degino laiką ir gynė savo vartus, o „TEC“ savo paskutinių jėgų rezervų nukreipti varžovų puolimui taip ir nebesugebėjo. Vis tik buvo akivaizdu, kad „Fakyrai“ labiau nusipelnė pergalės. Nors jie ir suteikė „TEC‘ams“ viltį rungtynių pabaigoje, kai galėjo būti liūdnai nubausti, tačiau lemiamu momentu vis tiek išryškėjo „Fakyrų“ meistriškumas ir patirtis tokiuose epizoduose. Šaltas protas ir apskritai šaltakraujiškumas lėmė, kad 3 taškai įrašyti ne kam kitam, o būtent „Fakyrams“.

 

TAIP  5:0  Naujieji Verkiai
Birželio 30 d., 20:00 val., LFF stadionas.

Būna, kad komandoms labai ima patikti koks nors vienas rezultatas, kuriuo bene dažniausiai laimima. „Barcelona“ čia kažkurį  netolimos praeities sezoną vis po 4 visiems užmesdavo, tai „TAIP“ šį sezoną bene visoms komandoms po 5 krauna. Ir ne šiaip po 5, o po sausus 5. Ir po tokius beviltiškus, kad net nelabai turbūt jau įdomu žiūrėti „TAIP“ mačus. Ir taip viskas aišku dar rungtynėms neprasidėjus. Na, gal tik įdomumas išlieka tas, kad nežinia, kokio gražumo įvarčius primuš šįkart.

Pagrindinės rungtynės jau dabar „TAIP“ komandoje yra ne su varžovu, o komandos viduje – tarp komandos puolėjų, lenktyniaujančių dėl rezultatyviausiojo lygos žaidėjo titulo.G. Butavičius jau per pirmas 19 minučių pateikė rimtą paraišką tądien, pasižymėdamas dusyk, tačiau vėliau geras startas prarado pagreitį, tad visus 3 likusius įvarčius mušė kiti žaidėjai. O ir šiaip kol kas G. Mikulėnas atsiplėšęs netgi kiek nepadoriai nuo likusių komandos draugų su 16 įvarčių, tačiau kai komanda pastoviai muša po 5 įvarčius, viena sėkminga diena gali apversti rezultatyviausiųjų įskaitoje viską aukštyn kojomis. O grįžtant prie pačių rungtynių, lemtingą vaidmenį tądien suvaidino labai ankstyvas įvartis į „Verkių“ vartus. Svečiai iškart turėjo atskleisti visas savo kortas ir patys lyginti rezultatą, o tuomet dar labiau atsivėrę plotai gynyboje jau buvo be gailesčio išnaudoti „TAIP“ žaidėjų.

Kaip ir buvo tikėtasi, „Verkiai“ dviejų gerų rungtynių iš eilės nesugebėjo sužaisti, o ir apskritai turbūt per daug net patikėjo savo jėgomis po puikiai sužaistų rungtynių prieš „Viltį“. Deja, virš savo galimybių ribos sužaisti galima vos kelis kartus, tad čia ši ekipa greitai nusileido į tą lygį, kurį atspindi jų turnyrinės lentelės pozicija. „TAIP“ didina persvarą iki 8 taškų ir po sekančio turo greičiausiai ją padidins net iki 11, tad praktiškai po pirmojo rato jau beveik darosi aiškus III lygos nugalėtojas. „Naujieji Verkiai“ ir toliau išlieka lentelės dugne, o po to, kai „Užupis“ laimėjo prieš „Prelegentus“, atotrūkis nuo pačios paskutinės vietos tėra 3 taškai. Taigi dar vienas panašus turas ir „Verkiai“ bus rimti pretendentai kitą sezoną rungtyniauti žemesniame divizione.

(BUS DAUGIAU)