Taigi baigėsi pirmasis III lygos ratas ir turime gan nelauktas tendencijas, jog antrosios sezono dalies metu „TAIP“ futbolininkai turės atsargoje net 10 taškų, kuriuos vis dar praradę galės antrą kartą iš eilės mėgautis čempionų šlove. Pastarieji gi po labai atkaklios kovos nugalėjo gerokai nukraujavusią „Viltį“ ir lenkia antrąją vietą užimančią ekipą jau net 11 taškų. Klupo ir „Fakyrai“, todėl „Viltis“ vis dar išlieka antroje pozicijoje ir bent jau savo „Facebook“ paskyroje žada dar pagadinti nervus visiems. Taigi, dabar iki pat rugpjūčio mėnesio vidurio atostogaujame, o tada vėl grįšime į žaliuosius stadionus, kur futbolas net neabejojame bus dar įdomesnis ir gražesnis (paprastai taip jau rudenį būna).

 

Salininkai  0:1  Spartakas
Liepos 6 d., 14:00 val., Dilgynės stadionas.

„Spartakas“ smarkiai gerinasi savo pozicijas po šio itin svarbaus ir sunkaus mačo su tiesioginiu savo konkurentu ir vienu iš III lygos lyderių „Salininkais“. Pergalė lėmė, kad „Spartakas“ šiuo metu vos 2 taškais atsilieka nuo „Fakyrų“, tad panašu, kad dėl antrosios vietos į kovą stos ir trečioji ekipa. „Salininkams“ tai buvo puiki proga net pasivyti „Fakyrus“, tačiau, kaip ir buvo prognozuota, „Spartakas“ pasirodė kaip neką minkštesnę kaktą turinti komanda.

Rungtynės vėlgi vyko per pačius karščius ir tvankumą, tad nenuostabu, kad pirmasis kėlinys dėl gana vangių abiejų ekipų žaidėjų veiksmų baigėsi lygiosiomis. Komandos apsikeitė po pora labai pavojingų pavienių smūgių, tačiau visus kartus savo meistriškumą demonstravo komandų vartininkai. Bepigu, kai bėgioti per karščius nereikia. Bet kaip ten bebūtų, pagyrų nusipelno abu. Pirmas kėlinys 0:0. „Spartakas“ nuo rungtynių pradžios bandė žaisti trumpą pasą per savo techniškus centro saugus, tačiau kamuolys ten pernelyg daug šokinėjo, tad reikėjo nemažai laiko, kol svečiai apsiprato, kaip reikia rungtyniauti tokiomis sąlygomis.

Prasidėjo kiek tiesmukiško ir nelabai gražaus futbolo reginys, nusižiūrėtas nuo „Salininkų“ – „Spartakas“ lygiai taip pat ėmė siųsti kamuolius kuo toliau nuo savų vartų bet kur į priekį, o jau ten kabindavosi už jo ir bandydavo kažką naudingo išspausti. Praradus svečiai stengdavosi kuo greičiau užspausti varžovus dar jų aikštės pusėje, tad kurį laiką tikrai jautėsi, kad „Salininkai“ kiek sutrikę. Kitaip sakant, neparankus varžovas pasitaikė tądien šeimininkams. Tiesa, vieną pavojingiausių progų antrajame kėlinyje sukūrė būtent „Salininkai“, kai po pakelto kampinio galva smūgiuotą kamuolį stebuklingai ištraukė svečių vartininkas. Papildomą pliusą pastarasis užsidirba ir tuomet, kai „Spartakas“ įmušė įvartį – stipriai išsmūgiavo kamuolį nuo vartų, o ten gynėjų klaida pasinaudojęs L. Liausas pabėga vienas prieš vartininką ir ten jau nesuklysta – 0:1. Laiko daug nebeliko, tad „Spartakas“ ramiai atsitraukia į savo aikštės pusę ir nerizikuodami išsaugo minimalią persvarą.

Puikiai atrodęs „Spartako“ vartininkas, panašu, gali būti laikomas rungtynių didvyriu – bene 3 ištraukti labai pavojingi smūgiai, daugybė nugesintų pusprogių ir rezultatyvus perdavimas. Tuo tarpu „Salininkai“ rungtynėse atrodė išties vangiai, tad ši pertrauka tarp pirmojo ir antrojo rato bus jiems tikrai į naudą – ne tik galės žaizdas ir traumas išsigydyti, bet ir apskritai savo žaidybines taktikas dar kartą pervertinti, kad panašaus stiliaus komandos kitą kartą tiek daug problemų nepridarytų. Nes akivaizdu, kad komanda turi tikrai daugiau potencialo, negu jo panaudojo tądien rungtynėse.

 

Viltis  2:3  TAIP
Liepos 6 d., 15:55 val., Fanų stadionas.

Teko garbė stebėti rungtynes gyvai, tad galiu drąsiai teigti, kad pralaimėjimo „Viltis“ visiškai nenusipelnė, o didžiąją rungtynių dalį būtent jie kontroliavo situaciją ir įvykius aikštelėje, dominavo su kamuoliu ir kūrė progas. „Viltis“ nors ir labai apmaudžiai paleido taškus iš savo rankų, tačiau, jų pačių teigimu, galima bent jau džiaugtis tuo, kad sunkiausiose ir svarbiausiose pirmojo rato varžybose buvo sužaista bene geriausiai šiame sezone.

11 taškų šiaip ar taip jau pernelyg didelis taškų skirtumas, kad būtų galima dar tikėtis kažkokios realios intrigos iki sezonui pasibaigiant, tad čia turbūt pagrindinė kova vyks tarp žemiau besibazuojančių komandų. Pačios rungtynės vyko tikrai ne pačiu tinkamiausiu metu dėl sudėtingų oro sąlygų – komandos ne tik privalėjo lakstyti plieskiant kaitriai saulei, bet ir keitimų skaičiumi pasigirti negalėjo – „Viltis“ turėjo jų vos vieną, ir tą traumuotą, tuo tarpu „TAIP“ irgi teturėjo turbūt porą ar 3 žaidėjus, realiai galinčius pakeisti savo komandos draugus. Pačias rungtynes aktyviau pradėjo „Viltis“ ir iškart stengėsi spausti savo varžovus dar jų aikštės pusėje, kol neišsekdavo jėgos. Kai pavargdavo, spaudimas kiek atsileisdavo, žaidėjai pailsėdavo, o tuomet sekdavo kita presingo banga. Tuo tarpu „TAIP“ varžovų kitoje aikštės pusėje stengėsi nesivaikyti – kai gindavosi, atsitraukdavo iki centro, o tuomet laukdavo galimybių greitai pereiti į atakas. Jas svečiai daugiausia konstravo ilgais perdavimais iš gynybos į kraštus, tad „Viltis“ labai nesunkiai užvaldė aikštės vidurį. Būtent per ten šeimininkai ir organizavo savo didžiąją dalį atakų. Įdomu ir tai, kad „Viltis“ per kokių 15 minučių sugebėjo sukurti net 4 labai puikias progas pasižymėti – vieną kartą skersuotą perdavimą puikiai uždarė „Vilties“ puolėjas, tačiau kamuolys pataikė į skersinį, kitą kartą aikštės viduryje apeinamas saugas ir iš ten atliekamas perdavimas į priekį puolėjui, kuris vienas prieš vartininką smūgiuoja virš vartų, dar kartą vienas prieš vartininką išvedamas jau kitas puolėjas, tačiau po puikios kombinacijos gavęs perdavimą smūgiuoja vėlgi virš vartų. Ir dar net kelis kartus prieš „TAIP“ vartininką išbėgęs buvo ir T. Chomičius, tačiau jo smūgius vartų sargas arba atremdavo, arba „Vilties“ puolėjui sudarydavo pernelyg sudėtingas sąlygas ką nors iš tų situacijų išpešti. Buvo dar galybė ir smulkesnių progų, pusprogių ir smūgių, tačiau čia visas atpasakoti turbūt net ir nėra prasmės. Faktas tas, kad „TAIP“ pelnė įvartį po to, kai „Viltis“ nedovanotinai prarado kamuolį aikštės viduryje, o tuomet stabdydami greitą kontrataką, prasižengė savo baudos aikštelėje. Po realizuoto 11 metrų baudinio žaidimas kiek aprimo, tačiau bendras vaizdas smarkiai nesikeitė – „Viltis“ ir toliau spaudė savo varžovus, o pastarieji progai pasitaikius mėgino kontratakuoti.

Visumoje jautėsi, kad jau pernelyg daug progų „Viltis“ sukūrė, kad taip sausi ir baigtų rungtynės. Todėl visai netrukus po pakelto kampinio V. Pajarskas iš maždaug 16 metrų oru nestabdydamas kamuolio jį smūgiuoja, tačiau šis tinkle nesuspurda – vėl atšoka nuo virpsto. Net šiek tiek juokinga ir apmaudu darėsi, kaip šeimininkams tądien nesisekė. Tuo tarpu „TAIP“ ir toliau tvarkingai ir ramiai stengėsi išlaikyti buvusią situaciją. Deja, tą pavyko padaryti neilgam – visai netrukus po smūgio į virpstą rezultatą lygina tas pats V. Pajarskas. Pradėtas reidas aikštės viduriu, suklaidinti keli gynėjai, sužaidžiama sienele su T. Chomičiumi, įsiveržiama į baudos aikštelę ir beveik iš vartininko aikštelės lyginamas rezultatas. „Viltis“ emociniame pakilime ir tempo nemažina, tačiau netrukus ir vėl proga iš niekur – greitas „TAIP“ perdavimas į kraštą G. Butavičiui, šis paprasčiausiai prasimeta kamuolį į baudos aikštelės vidurį ir labai gudriai išprovokuoja antrąjį 11 metrų baudinį tądien. Tiesa, A. Juzkiv atspėja, kur muš varžovas, tad rezultatas išlieka lygus. Šeimininkai visai netrukus rezultatą ir persveria – po pakelto kampinio puikiai sukovojama galva, kamuolys vėl pataiko į skersinį, tačiau pirmas prie atšokusio kamuolio T. Malinauskas – 2:1. Atrodė, kad viskas klostosi kaip ir pagal žaidimą, tačiau visai netrukus vėlgi iš nieko krenta antrasis įvartis į „Vilties“ vartus – prastai poziciškai sužaidžia krašto gynėjas, padaromas skersas perdavimas į baudos aikštelę, o ten kamuolį prašoka keli žaidėjai, kol jis nukeliauja tiesiai T. Buzui ant kojos – 2:2. Dėl sudėtingų oro sąlygų komandos rungtynių pabaigoje judėjo vis sunkiau ir panašėjo, jog rungtynės taip ir pasibaigs, tačiau „TAIP“ tądien buvo pasiruošę sumušti 3 įvarčius iš turbūt 3 ar 4 progų. Ir sukurtų ne be „Vilties“ pagalbos – nuo aikštės vidururio galva A. Vilkickij prasimeta kamuolį toli toli į priekį, tačiau tuomet kiek netikėtai „Vilties“ gynėjas ir vartininkas nusprendžia kamuolio nesivyti, tad palieka jį „TAIP“ puolėjui. Šis pirmasis suskumba prie kamuolio, laimi dvikovą su „Vilties“ vartininku ir paskutinę minutę išplėšia pergalę savo komandai.

Tikrai nematytas, kiek juokingas ir vaikiškas įvartis. Tačiau be galo skaudus ir brangus „Vilčiai“ bei džiuginantis „TAIP“ klubą. Ir jo reikšmė tikrai milžiniška – jau po pirmojo rato beveik galime skelbti, kad „TAIP“ yra III lygos čempionai. Tačiau iš kitos pusės nepamirškime, kad šios abi komandos dar visai neseniai susitiko „Carlsberg“ taurėje, kur „Viltis“ beviltiškai pralaimėjo 4:0, tačiau dabar šis susitikimas nė iš tolo nebuvo panašus į praėjusį – „Viltis“ gerokai pažengė į priekį ir bent jau dėl garbės turėtų smagiai sukovoti ir atsakomąjį mačą LFF stadione.

 

TEC  3:2  Ozas
Liepos 6 d., 19:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Galima buvo gana nesunkiai nujausti, kad „Ozui“ čia lengva nebus. Nebuvo. Ir ne tik nebuvo lengva, bet buvo labai sunku ir net kurį laiką nesmagu susitikimo favoritams. Nors dabar jau ir favoritais jų vafinti turbūt nebegalima, nes turnyrinėje lentelėje „TEC“ jau pralenkė „oranžiniuosius“. Nors rungtynių stebėti neteko, tačiau akivaizdu, kad dar rungtynių pradžioje įvykęs incidentas atnešė kur kas daugiau naudos „TEC“ komandai – turbūt sukonfliktavę D. Venckus ir K. Panka buvo pašalinti iš aikštės, tačiau „Ozo“ netektis čia kur kas skaudesnė.

Netekę savo atakų lyderio, svečiai tik pačioje rungtynių pabaigoje rado kelią link savo varžovų vartų, kai rungtynių baigtis jau buvo praktiškai aiški ir „TEC“ tiesiog savaime atleido vadeles. Galėjo, žinoma, ir prisižaisti, tačiau vis tik vėlyvas šaltas dušas laiku pabudino šeimininkus ir jie per tas kelias likusias minutes potencialiai sensacijai susiformuoti nebeleido. Atsižvelgiant į tai, kad rungtynės vyko per didelį karštį, komandoms net ir žaidžiant 10 prieš 10 pavyko išlaikyti pakankamai didelį žaidimo tempą, tad negausiai susirinkę žiūrovai vis tiek turėjo progą pasigrožėti dinamišku reginiu. Ne Brazilija – Vokietija, bet ir įvarčių buvo pasiūlyta, ir kortelių, ir intrigos žiupsnis.

„Ozą“, aišku, kiek gelbėjo ir tai, kad pagaliau pavyko rimčiau susirinkti į varžybas, tad lygiaverčiai keitimai leido palaikyti bent jau tą trenerio numatytą pirminę žaidimo taktiką. „TEC“ tuo tarpu nors ir neatrodė užtikrintai valdantys situaciją, tačiau sugebėjo laiku ir vietoje atsidurti ir tiksliai pasiųsti kamuolius į vartus. Ne vieną po kito, bet tvarkingai, metodiškai ir stabiliai kas 20 minučių. Turbūt toks cikliškas įvarčių praleidimas ir pribaigė svečius: nespėdavo normaliai įsivažiuoti ir jau išlygindavo ar net perimdavo iniciatyvą į savo rankas, o čia tuojau pat vėl gaudavo įvartį. Žinoma, pagirtina ir tai, kad sukovota iki galo ir baigta visai garbingu rezultatu, tačiau vis tik „Ozui“ labiau džiaugtis reikia pertrauka tarp ratų ir galimybe persikrauti savo baterijas bei žengti į aikštę vasaros pabaigoje pailsėjusiais ir atsigavusiais veidais.

 

Prelegentai  3:1  Fakyrai
Liepos 7 d., 20:00 val., LFF stadionas.

„Fakyrai“ šiame susitikime parodė, jog jie nenori antrosios vietos ir atostogauti nutarė pradėti anksčiau. O pergalės atveju svečiai galėjo įsitaisyti labai patogioje antroje pozicijoje ir „Viltį“ nuleisti laipteliu žemyn. Tačiau veikiausiai toks planas paliekamas jau rudens ratui, kuomet kiekvienos komandos laukia dar 13 susitikimų ir per juos jau galima bet kokią situaciją ar prastesnę padėtį ištaisyti. Tiesa, pavyti „TAIP“ ekipą bus sunku ne tik „Vilčiai“, bet ir tiem patiems „Fakyrams“. Ir čia jau net nebekalbant apie „Spartaką“, kuriam išvis net 16 taškų iki turnyrinės lentelės viršūnės. Todėl gal net drąsiai galime sakyti, jog „TAIP‘ai“ medalius jau garantuotai turi ir viską padarys, jog tie medaliai būtų aukščiausios prabos. Na, žinoma, visko jiems daryti nereiks. Užteks išlaikyti labai saugų 11 taškų pranašumą nuo artimiausių persekiotojų ir titulas apgintas.

Jau pirmasis šio mačo kėlinys žadėjo, kad rungtynės bus išties permainingos. Negausiai susirinkusios ekipos puolė žaisti atvirą futbolą jau nuo pirmųjų minučių. Tiesiog galbūt futbolininkai suprato, kad taupytis nebėra kam, tai paskutinis mačas prieš ilgąsias atostogas – todėl reikia aikštelėje atiduoti visas jėgas. Žinoma, „Fakyrai“ panašu, jog visų jėgų neatidavė, o dar trupučiuką jų pasiliko antrajam ratui. Nors 11-ąją akistatos minutę vienas pagrindinių pirmojo rato svečių klubo lyderių Eduardas Tučinskis išvedė „Fakyrus“ į priekį, tai buvo viskas, ką pastarieji tądien sugebėjo pademonstruoti. Tiesa, dar prie to galima pridėti 4 geltonas korteles, kas leidžia suprasti, jog svečiams rezultatas iš dalies netiko. Netrukus antroje kėlinio dalyje pasiautėjo „Prelegentų“ veteranas Linas Zareckas. Šis po ekipos draugų Mariaus Babravičiaus ir Andriaus Snarkevičiaus rezultatyvių perdavimų „susmeigė“ du įvarčius ir dar iki pertraukos sugebėjo šeimininkus išvesti į priekį, 2:1.

Antrajame kėlinyje klubai aprimo ir „Prelegentai“ labiau saugojo rezultatą, kol trečioji lygos komanda mėgino bent jau išlyginti. Tačiau išlyginti jau nebepavyko, o maža to „Fakyrų“ vadovas Kastytis Valantinas dar ir įsimušė įvartį į savus vartus, kas 65-ąją minutę praktiškai nubraukė visus šansus dar pirmajame rate šiems pasivyti „Viltį“. Taigi, tai buvo paskutinis įvykis, įtrauktas į šių varžybų protokolą. „Fakyrai“ nesugebėjo pasinaudoti „TAIP“ klubo dovanėle, todėl pirmasis ratas baigėsi tokia turnyrine padėtimi kaip praktiškai ir vyko visą pirmąją sezono pusę. Iš slaptų šaltinių teko nugirsti tokią informaciją, kad pora buvusių „Vilties“ lyderių persikėlė į „Fakyrus“, todėl antrajame pirmenybių rate pastaruosius veikiausiai matysime gerokai sustiprėjusius. Na be abejo tokiu atveju, jeigu šie gandai tikrai pasitvirtins, nes kol kas visa ši informacija tik gandų lygyje. Palaukime ir tikrai pirmieji viską sužinosime.

 

Navigatoriai 0:3  Olimpija
Liepos 9 d., 19:00 val., Nemenčinės stadionas.

„Olimpija“ vis tik sugebėjo užbaigti pirmąjį ratą pergalinga gaida. Jau dabar apžvalgininkas veikiausiai gali drąsiai prisipažinti klydęs ir spėjęs prieš sezoną šiam klubui galutinėje lentelėje vietą ten, kažkur šalia „Užupio“. Tiesa, per antrąjį čempionatą ratą dar labai įmanoma ir viską susigadinti. Juolab iki iškritimo zonos tik 4 taškai, bet tokia pradžia, kokią mums parodė olimpiečiai, jau nemenkai viršija visus lūkesčius. Jeigu prieš sezoną kas nors būtų paklausę ar „Olimpija“ iškovos bent 5 pergales? Tikriausiai mažiausiai 90% respondentų teigtų, jog tikrai ne. Tačiau ką matome dabar? Dabar matome 6 pergales ir 1 lygiąsias. 19 taškų ir tik 4, 2 ir 1 taškais atsiliekama atitinkamai nuo „Fakyrų“, „Spartako“ bei „Salininkų“. Žodžiu, iki reziumė vis tiek toks, kad olimpiečiai startavo labai gerai. Bet kitas klausimas ar pavyks išlaikyti pozicijas ir reikiamai pakovoti dar dėl bronzos? Tai jau pamatysime vėlų rudenį. Turbūt pati ekipos valdžia tikrai nepyktų jeigu futbolininkai po sezono liktų ten, kur yra dabar.

Tuo tarpu „Navigatoriai“ tos didžiosios pertraukos laukia labiausiai lygoje. Komanda, kuri pradėjo sezoną labai sėkmingai ir kasdien netildavo kalbos, jog būtent šis klubas bus didžiausi nervų gadintojai lyderiams – ėmė ir susmuko. Susmuko iki tokios vietos, kad dabar rikiuojasi vos 13-oje vietoje. Žinoma, artimiausi kaimynai tikrai netoli. Čia užtektų kelių pergalių iš eilės, jog būtų pakilta gan aukštai, bet paskutinė net 5 pralaimėjimų iš eilės serija liudija, jog tam padaryti reiks kardinalių pakeitimų.

Šiek tiek apie pačias rungtynes. Susitikimas prasidėjo gan vangiai. Futbolininkai prisižiūrėję Pasaulio futbolo čempionato kovų tiesiog nedemonstravo didžiulio noro spardyti sviedinį, todėl neutralaus žiūrovo akiai pirmas pusvalandis neturėjo ypatingai patikti. Pirmasis įvartis vis tik krito pirmajame kėlinyje. Po Tomo Staniūno pakelto kampinio tiksliai galva kamuolį į vartų tinklą pasiuntė Donatas Dromantas. Kėlinio pačioje pabaigoje už neleistiną žaidimą savoje baudos aikštelėje buvo nubausti šeimininkai 11 metrų baudinių. Standartinių padėčių meistras Tomas Staniūnas nesikuklino realizuoti baudinį ir dar iki pertraukos olimpiečiams užtikrino gan patogų pranašumą – 0:2.

Antrajame kėlinyje atkuto ir šeimininkų rolėje tądien esantys „Navigai“. Šie pirmosiomis minutėmis sukūrė planą kaip staigia išlyginti rezultatą ir panašiu būdu rungtynių pabaigoje vėliau galutinai nusmaugti varžovą. Tačiau visa tai ir liko neįgyvendintomis svajonėmis, nes antrosios mačo dalies pradžioje neįtikėtinai žaidė svečių vartų sargas bei gynėjai, individualių pastangų dėka išgelbėję savus vartus nuo visai šalia buvusių įvarčių. Taip, taip, įvarčiai net kelis sykius buvo visai šalia. Pastebėję, jog fortūna „Navigatoriams“ yra atsukusi didžiulį užpakalį – pastarieji pamažu ėmė nuleisti rankas, o „Olimpijos“ kariauna kėlinio viduryje kontratakoje užtvirtino rezultatą. Ten gi Tomas Staniūnas įsirašė pirmąjį šiemet dublį ir leido svečių kolektyvui triumfuoti bei nuostabia nuotaika užbaigti istorinį pirmąjį III lygos ratą.