Antrasis VRFS III lygos ratas prasidėjo tikra bomba. Jeigu „TAIP“ ekipa gan menku įvarčių skaičiumi nubaudė „Olimpiją“, tai kiti pirmojo septyneto klubai pasismagino iš peties. Ko gero, didžiausias šių metų rezultatas užfiksuotas Fanų stadione, kur „Viltis“ totaliai nepasigailėjo „Užupio“ ir sutraiškė šiuos net 12:2. Taip pat įvarčių nepristigo ir „Prelegentams“ suvažinėjusiems „Ozą“ 5:0 bei, žinoma, tikras ledo ritulio finalas gavosi šiandien vakare, kur „Naujieji Verkiai“ netikėtai nukovė „Fakyrus“ 7:4. Ar čia ekipos taip atsigauna po vasaros atostogų ar komandų gynybos vis dar poilsiauja?

 

Olimpija  0:1  TAIP
2014 m. rugpjūčio 13 d., 19:00 val., Dilgynės stadionas

Antrąjį ratą gan anksti atidarė „Olimpijos“ ir „TAIP“ kolektyvai. Dilgynės stadione vyko ne tik pirmoji antrosios sezono dalies dvikova, bet čia buvo išmėginta naujoji bite Stats sistema, kurios pagalba mačo metu bus vedama rungtynių statistika. Išties didžiulis žingsnis į priekį, kas neabejotinai turėtų dar labiau pakelti susidomėjimą VRFS III lyga.

Rungtynės prasidėjo kiek netikėtų svečių komandos antpuoliu. Kaip žinia, paprastai prie natūralios žolės nepratusios ekipos bent jau Dilgynėje neskuba imti visų vadžių į savas rankas ir kojas. Tačiau „TAIP‘ai“ nutarė daryti kitaip ir jau 9-ąją susitikimo minutę vienas prieš vartus išvedamas Jevgenij Učajev. Šis neklysta ir pelno pirmąjį antrojo rato lygos įvartį, tuo išvesdamas baltuosius į priekį, 0:1. „Olimpijai“ toks šaltas dušas buvo gan netikėtas, todėl visai netrukus aikštelėje įvyko permainos, leidusios olimpiečiams kiek pagerinti savąjį žaidimą. Tačiau viskas, ką pavykdavo sukurti, buvo standartinės padėtis. O ir jose sunkiai sekdavosi rasti vartus, nes svečių futbolininkai dažname epizode tiesiog gindavosi be didesnių priekaištų.

Antrajame kėlinyje „TAIP“ klubas užleido poziciją šeimininkams. Šie atrodė daug gyviau ir karts nuo karto pagrasindavo priešininkų vartams. Tiesa, nors antrajame kėlinyje atrodytų su kamuoliu gan nemažai praleido olimpiečiai – kamuolio kontrolės grafoje matomas ne itin ryškus, bet vis tik pastebimas svečių pranašumas. Matomai iš pirmo kėlinio buvo sukauptas geras bei pakankamas rezervas. Taigi, „Olimpija“ vis rezgė naujus išpuolius, tačiau dažnu epizodu pritrūkdavo to tokio įvartinio perdavimo, nes pusproges realizuoti nesisekė visiškai. Pačioje mačo pabaigoje šeimininkai turėjo labai neblogą šansą atimti iš „TAIP‘ų“ du taškus, už ką veikiausiai „Viltis“ būtų padėkojusi (nors nežinia ar dar jie patys intriga dėl aukso tiki), kuomet Marekas Alijevas labai pavojingai smūgiavo. Ir tik nuostabus vartininko žaidimas išgelbėjo svečius nuo netikėtos susitikimo pabaigos.

Statistika rodo, jog savo smūgių atliko ir „TAIP“ kolektyvas. 17 mėginimų, iš kurių sviedinys net 8 kliuvo į vartų plotą. Tuo tarpu šeimininkai tą darė kone dvigubai mažiau – 9 (ir tik 4 į vartų plotą). Po šios dvikovos svečių ekipa didina dar labiau apsukas ir vis labiau artėja prie apginto čempionato titulo, olimpiečiams vis tiek lieka nenukabinti nosies, nes jau sekančiame ture laukia savotiškas Dilgynės derbis, kur už pirmojo rato nuoskaudas galima bus atraityti puokštę įvarčių ir „Salininkams“.  

 

Salininkai  1:2  Navigatoriai
2014 m. rugpjūčio 17 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas

Sekmadienį paskutines rungtynes žaidė „Salininkų“ ir „Navigatorių“ ekipos. Nors formaliai šio mačo šeimininkai yra salininkiečiai, bet kaip žinia, savo namų rungtynes žaidžiantys Dilgynėje, sutiko vienai akistatai persikelti į priešininkų komandos tvirtovę. Kaip matome, persikėlimas nebuvo sėkmingas.

Jau pačioje susitikimo pradžioje, net nespėjus komandoms tinkamai apšilti – nominalūs svečiai, žaidžiantys gimtajame stadione – kala vinį į „Salininkų“ kolektyvo vartus. Saulius Žilys po gero Dmitrijaus Kirjackio perdavimo išveda „Navigatorius“ į priekį. Sutiksime, jog veikiausiai abu klubai nesitikėjo tokios pradžios. Įsibėgėjant rungtynės įsižaidžia ir salininkiečiai. Pastarieji ima įvairinti atakas ir nieko keisto, jog iš to ima lipdytis visai padorus žaidimas. Tačiau tądien fortūna nebuvo pats geriausias pastarųjų draugas, ko pasėkoje, viso mačo metu buvo „išbučiuotos“ visos įmanomos Fabijoniškių stadiono vartų konstrukcijos. Taigi, pirmoji varžybų dalis žadėjo neišpasakytą intrigą antrojoje, nes įvartis į svečių ekipos vartus brendo labai.

Antrajame kėlinyje pernelyg vaizdas nesikeičia. „Salininkai“ vėl rodo didesnį norą bent jau išlyginti rezultatą, iš ko gaunasi dar kelios labai rimtos atakos. Deja, bet navigų vartų sargas tądien buvo tiesiog nepramušamas. Jo buvo pilna visame vartų plote, tad salininkiečiams reikėjo jau kažko daugiau nei vien tik sėkmės. Tačiau įsibėgėjant antrai rungtynių daliai, į „Navigatorių“ vartus už žaidimą ranka skiriamas 11 m. baudinys, kurį be didesnio vargo realizuoja šeimininkų lyderis Gediminas Skrockas. Jau atrodytų viskas – „Salininkai“ ims šias rungtynes, nes pastarieji net neketina mažinti apsukų. Bet svečių vartininkui toks scenarijus netinka ir jis atlieka dar pora nuostabių „save‘ų“. Abi ekipos ima pavargti, ko pasėkoje, prasideda atviro futbolo spektaklis. Čia jau pirmoji įmušusi veikiausiai ir būtų pripažinta nugalėtoja. O toji pirmoji jau per tisėjo pridėtą laiką tampa „Navigatoriai“. Po klaidės savoje aikštės pusėje, salininkiečiai praranda kamuolį ir puikiai sukombinavę Arnoldas Gasperovič ir Andrejus Petrovas – gaunasi šauni ataka su dar šaunesniu rezultatu – pergalingu įvarčiu. Šeimininkams po jo nebelieka absoliučiai laiko ir tenka pripažinti itin apmaudų pralaimėjimą paskutinėmis netgi ne minutėmis, o jau sekundėmis.

 

Viltis  12:2  Užupis
2014 m. rugpjūčio 18 d., 21:30 val., Fanų stadionas

Jeigu neapsirinku, tai didžiausias įmuštų įvarčių skaičius ir persvara tarp visų III lygos komandų (įskaitant ir jų rezultatus „Carlsberg“ taurėje). Antrasis rezultatas priklauso ne kam kitam, o „TAIP“ vienuolikei – pastaroji taurėje sutriuškino „Griją“ 11:1. Antras didžiausias laimėjimas III lygoje, beje, taip pat priklauso karališkajam „TAIP“ – jie rezultatu 9:1 yra palaužę „Prelegentus“. Kartelę čia „Viltis“ užkėlė tikrai nevaikiškai, tad vargu, ar per likusią pusę sezono kuriai nors ekipai pavyks šį rezultatą ir rekordą perspjauti. Na, bet kadangi „Užupis“ yra iš esmės silpnesnė komanda, tai triuškinanti „Vilties“ pergalė net ir nelabai stebinti čia turėtų ar kelti papildomą susidomėjimą įvykiai aikštėje. Daug įdomesnis dalykas – „Vilties“ vadovo M. Bielinsko ir SFL prezidento P. Malžinsko neoficialios lažybos: ginče dėl prastų aikščių uždraudimo buvo kaip ir sutarta, jog tuo atveju, jeigu žaisdami namuose „Viltis“ sugebės „Užupiui“ sumušti 7 įvarčius, tai bus įrodymas, kad bulvienojuose futbolo tiek pat kiek ir krepšinyje, tad ten geresnės komandos tiesiog negali išnaudoti savo realaus pranašumo. Todėl bus labai įdomu pasekti, kaip išsivystys ši diskusija toliau, ir ar lyga aikščių kokybės atžvilgiu sugebės žengti dar vienu laiptu aukščiau.

Pačios varžybos prasidėjo gana netikėtai. Ir ne vien dėl to, kad pirmieji iš 11 metrų baudinio po nedovanotinos „Vilties“ gynėjų klaidos ir pražangos pasižymėjo svečiai. Apskritai „Užupis“ protarpiais kontratakavo labai patraukliai, tačiau vis pritrūkdavo paskutinio tikslaus ir aštraus perdavimo. O ir pati „Vilties“ gynyba vis prisidarydavo sau kliurkų, tad galima sakyti, kad abiejų ekipų žaidimas susižiūrėjo tikrai smagiai. Taigi „Viltis“ kaip išdegę akis puola varžovų vartus, tačiau gauna patys. Atakų daug ir jos skrodžia kraštais „Užupio“ gynybą nepernelyg sunkiai, tačiau kurį laiką vis pritrūksta tikslumo „Užupio“ baudos aikštelės prieigose. Vis tik viena iš atakų pasibaigia tiksliu perdavimu į vartininko aikštelę ir jis uždaromas į tuščius vartus. Pusiausvyra atstatyta, tačiau netrukus „Viltis“ gauna dar kartą iš skuduro per veidą – po pražangos aikštės krašte kamuolys kabinamas į baudos aikštelę, o ten laisvas galva smūgiuoja M. Puodžiūnas – 1:2. Šeimininkų akyse atsirado ir nervingumo liepsnelės, tačiau viskas gerai, kas gerai baigiasi – „Viltis“ kontratakuoja, kamuolys atmetamas iš krašto į vidurį ties baudos aikštelės linija, o iš ten susitvarkęs kamuolį tiksliai smūgiuoja V. Pajarskas. Lygybė išbuvo tik 1 minutę, nes kita „Vilties“ ataka vėlgi buvo rezultatyvi – analogiškai kamuolys perduodamas iš dešiniojo krašto į vidurį, o ten iš arti stipriu smūgiu jį uždarė T. Chomičius. Netrukus fantastiško grožio įvartį iš 25 metrų įsmeigia ir L. Pečuro – a la Ronaldo stiliumi smūgiuotas kamuolys leidžiasi tiesiai į dyvę. Per likusį laiką pirmajame kėlinyje „Viltis“ sugeba ir dar dukart pasižymėti – po greitos atakos E. Mučinis puikiai įkerta į baudos aikštelę ir iš arti įveikia vartininką, o T. Chomičius šeštąjį muša į tuščius vartus po laimėtų grumtynių su gynėjais ir vartininku.

Poilsio dėl vėlaus rungtynių laiko daug nebuvo, tad komandos netrukus pradeda ir antrąjį kėlinį. Jame „Viltis“ sustoti net neketino, tad gana greitai E. Mučinis uždirba 11 metrų baudinį, kurį pats ir realizuoja. Po šio įvarčio nebeatlaikė ir M. Puodžiūno nervai – puikiai jį apėjusiam J. S. Pontigo agresyvusis Mindaugas be gailesčio kerta per kojas net nemėgindamas sužaisti į kamuolį. Teisėjas viską puikiai mato ir įvertina – raudona ir laisvas, taip sakant. Likę mažumoje „Užupio“ vyrukai dar vis tiek pakankamai neblogai atsilaikė – sukūrė ne vieną greitą ataką, o ir gynyboje buvo labai gražių epizodų, tad už pastangas jiems tikrai galima paploti. Ypač žinant, kad į šias varžybas jie susirinko neturėdami nei vieno pakeitimo. Praretėjusią gynybą „Viltis“ vis tik sugeba išnaudoti – vienas po kito krenta dar 3 įvarčiai ir rezultatas tampa dviženklis. Pasiekę savo savotišką atskaitos tašką, šeimininkai kiek pailsina arklius, tad gerų 20 minučių žaidimas tampa apylygys, o „Užupis“, atrodė, dar visai turi rezervuose jėgų. Individualiais reidais pasižymėdavo tai E. Moroz, tai V. Kuzmickas, tai V. Bevz. Galutinius štrichus ant savo kūrinio „Viltis“ vis tiek padėjo – 86 ir 89 minutę bene po gražiausių rungtynių kombinacijų ir kelių tikslių ir greitų trumpų perdavimų dėka rezultatą keičia į 12:2. Kaip ir buvo galima manyti, „Vilties“ puolamoji jėga po kelių svarbių netekčių, panašu, nesumenko, tačiau bent jau kol kas aktualios išlieka problemos savoje aikštės pusėje. Nors, kol muši tiek, tai turbūt į savo aikštės pusę net ir žiūrėti nebereikia.

 

TEC  2:1  Aktas
2014 m. rugpjūčio 18 d., 18:30 val., Nemenčinės stadionas

Šį sezoną tarpusavio susitikimuose savo pranašumą įrodė „TEC“ – pirmajame mače sugebėjo sužaisti su „geniais“ 1:1, o dabar išvykoje juos įveikė po įtemptos ir permainingos kovos 2:1. Savo gerai užbaigtą pirmąjį ratą „TEC“ ir toliau pratęsė. Ir pergalė tikrai turėtų būti saldi – parklupdytas vieną iš geriausių antroje pirmojo rato pusėje sportinių formų turėjęs varžovas. Tiesa, turbūt čia labiau reikėtų džiaugtis dėl to, kad su „Aktu“ nebeteks susikauti šį sezoną, kadangi pačios pergalės reikšmė kiek nublanksta po to, kai šalia pastatomas faktas, jog „Aktas“ teturėjo tik vieną keitimą, o ir tas buvo traumuotas.

Pasiteisinimas, žinoma, visada liks pasiteisinimu, tačiau bent jau lygiosiomis, manau, žaisdamas pilna savo sudėtimi „Aktas“ tikrai būtų pajėgus sužaisti mažų mažiausia lygiosiomis. Šiaip ar taip rungtynės „Aktui“ prasidėjo tikrai pavydėtinai gerai – svečiai pasižymėjo ganėtinai anksti ir beveik visą pirmąjį kėlinį pirmavo užtikrintai ir toliau kurdami vieną progą po kitos. Deja, tas praleistas įvartis į rūbinę taip ir nebeleido komandai atsigauti iš pagrindų. Progų buvo kuriama, bet kuo jų buvo kuriama daugiau, tuo daugiau buvo ir neįmušama, kas tik dar labiau apsunkindavo komandos puolimo mašinos darbą, kadangi psichologiškai įveikti įvarčių sausros barjerą ir normaliomis sąlygomis „Aktui“ visuomet būna sudėtinga.

„TEC“ stengėsi laikytis savo žaidimo plano ir tvarkingai gynėsi bei iniciatyvą atidavė aikštės šeimininkams teoriškai, tačiau svečiams formaliai. Ir tas aiškiai pasiteisino – komanda ne tik atliko žymiai daugiau smūgių kontratakų metu, bet ir kartą smūgiavo į virpstą bei įmušė antrąjį įvartį sužaidus 15 minučių po pertraukos. Kad „Aktas“ mėgino užspausti savo varžovus prie jų vartų, patvirtina ir statistika – tiek kortelių, tiek ir pražangų praktiškai dukart daugiau susirinko „TEC“. Tačiau pergalei visos priemonės pateisinamos – nors ateityje ir gali tekti kentėti dėl geltonų kortelių, tačiau šiandien realybė ta, kad 3 taškais papildyta „TEC“ sąskaita šią komandą kelia aukštyn į 5 vietą. „Aktas“ su 15 taškų tebesimurkdo antrojoje lentelės pusėje ir panašu, kad tas prastos rato pradžios šleifas atsivijo komandą ir šįkart. Tikėkimės, padidinę apsukas jo greitu metu atsikratys, nes visos žemiau esančios komandos jau dabar skaudžiai mina ant kulnų.

 

Naujieji Verkiai  7:4  Fakyrai AD-MEN
2014 m. rugpjūčio 20 d., 20:00 val., Fanų stadionas

Pirmąją sensaciją jau turime – prireikė vos antrojo turo, kad sulauktume ne tik netikėto rezultato, bet dar ir kaip netikėto! “Fakyrai” absoliučiai nušluoti ir per pirmąją valandą atsilikinėjo net 7:0. Per likusį pusvalandį daugiausia tik naujųjų pirkinių iš „Vilties“ – A. Ruškio ir H. Kerušausko – dėka sušvelnino rezultatą iki 7:4, tačiau jau tuo metu rezultatas buvo per didelis, kad per tokį trumpą laiko tarpą galima būtų išsigelbėti, ką puikiai suvokė ir „Verkių“ žaidėjai, rungtynių pabaigoje tiesiog atleidę vadeles ir mėgavęsi futbolu bei eksperimentuodami su taktikomis ir žaidėjais.

Kaip parodė rezultatas, „Fakyrams“ pertrauka tikrai neišėjo į naudą. Tačiau pats rezultatas, pasak „Fakyrų“ vadovo, turėtų atnešti ir teigiamų dalykų – išsiskyrė visų žaidėjų požiūris ir nusiteikimas varžyboms, o taip pat ir sportinė forma, tad ateityje bus galima pasidarius išvadas nusilipdyti optimalią sudėtį – tokią, kuri ne tik gali, bet ir nori laimėti. Smagu, kad „Fakyrų“ vadovas labai gražiai atsiliepė apie savo varžovus – grožėjosi ir jų nusiteikimu, ir puikiais įvarčiais, tad net ir pralaimėję svečiai sugebėjo išlaikyti tam tikrą profesionalumo lygį atsiliepdami apie savo varžovus.

Iš tiesų viena svarbiausių priežasčių, kodėl toks rezultatas toks netikėtas – nenormaliai rezultatyvi „Verkių“ pergalė. Paprastai šiai komandai net ir vienas pasiektas įvartis yra jau šis tas, o čia primušė per valandą 7! Ir nors prieš rungtynes šeimininkams teko nemenkai pakoreguoti savo sudėtį, tačiau visos korekcijos absolučiai pasiteisino. Ir nors pradžioje “Fakyrai” savo varžovus laikė užspaudę, tačiau puikiai (kaip ir beveik visada) rungtyniavo “Verkių” gynėjai. “Fakyrų” gynyboje, deja, tokio vaizdo nesimatė – pirmąjį įvartį po grubios gynėjų/vartininko klaidos į praktiškai tuščius vartus muša „Verkiai“ ir netikėtai, bet labai sėkmingai startuoja rungtynėse. Po kelių minučių reto grožio įvartį smeigia ir P. Pelakauskas – smūgiu per save iš maždaug 16 metrų nuginkluoja vartininką ir priverčia išsižioti ne tik visus žiūrovus, bet ir pats save. 25 minutę vienas prieš vartininką išvedamas ir E. Milašauskas, kuris neklysta ir rezultatas jau triuškinantis. Tokio šalto IceBucketChallenge‘o „Fakyrai“ visiškai nesitikėjo, ir nors mėgino atakuoti, tačiau visi bandymai buvo bevaisiai – arba šalia vartų, arba gelbėdavo vartininkas ir gynėjai. Šeimininkai supranta, kad rezultato jau visiškai užtenka, tad ima stiprinti savo gynybines pajėgas ir nusprendžia išsaugoti tokį rezultatą iki antrojo kėlinio. Deja, to padaryti nepavyksta. Ne deja, o jėga – 4 įvartį iš baudinio vėl smeigia P. Pelakauskas ir rezultatas – 4:0 po pirmojo kėlinio. Antrąjį „Verkiai“ pradeda ta pačia sudėtimi ir per 15 minučių V. Bartaševič sumuša dar 3 įvarčius – jau darosi net ir nepadoru. 3 išėjimai vienas prieš vieną ir visi trys sėkmingi – 7:0. Tokio lengvumo „Verkių“ kojose šį sezoną turbūt dar nebuvome matę. Po šių puikių įvarčių „Verkiai“ pakeitė savo lyderius, rotavo žaidėjus ir eksperimentavo su taktikomis, dėl ko, aišku, „Fakyrams“ tapo kiek lengviau žaisti, tad paguodos įvarčius jie sumušė. Dar lyg ir buvo pasigirdę kalbų, kad spės „Fakyrai“ išlyginti po ketvirtojo jų įvarčio, tačiau realybė buvo ta, kad rungtynes jau seniai buvo laimėję „Verkiai“. 7:4 ir nepamirštamos varžybos „Verkiams“ bei visiškai priešingos emocijos „Fakyrams“, kurie stengsis kuo greičiau jau pamiršti ir nesidairyti atgal.

(BUS DAUGIAU)