VRFS III lygoj pamažu traukiasi intriga dėl čempionų titulo. „TAIP“ futbolininkai po 15-ojo turo atitolo jau per 14 taškų nuo antros vietos, kas savo, jog per likusius 11 mačų šie gali patirti net 4 pralaimėjimus ir vis tiek išlikti padėties šeimininkais. Žodžiu, sunkiai protu suvokiamas dalykas, bet kol nebeliks nė teorinių galimybių tam nutikti, tol oficialiai komandos nesveikinsime apginus čempionų titulą. Tačiau ko negalima pasakyti dėl aukso – dėl kitų vietų ko gero įnirtinga kova vyks iki pat sezono finišo. „Viltis“ (29 taškai) pralaimėjusi „Fakyrams“ (26 taškai) prileido pastaruosius per 3 taškus. Visai čia pat ir nulinėmis lygiosiomis sekmadienį sužaidęs Ukmergės „Spartakas“ (25 taškai). Visiškai vilčių pakovoti dėl bronzos taip pat negali laidoti ir „Salininkai“ (23 taškai), savaitgalį nugalėję Dilgynės derbyje.

 

Užupis  1:8  TAIP
Rugpjūčio 23 d., 10:30 val., LFF stadionas.

Galutinis rungtynių rezultatas buvo gana netoli prognozuotojo: „Užupiui“ rungtynių pabaigoje pavyko pasižymėti ir palikti aikštę bent jau su garbės įvarčiu, tuo tarpu „TAIP“ savo varžovus absoliučiai ir be jokių prošvaisčių sutriuškino. Na, žinoma, kiek didesniu rezultatu, negu buvo prognozuota, tačiau esmės tai nelabai keičia – „Užupis“ ir toliau lieka pačiame turnyrinės lentelės dugne, o „TAIP“ užtikrintai skinasi kelią link III lygos laimėtojos vardo.

M. Puodžiūno diskvalifikacija po rungtynių su „Viltimi“ aiškiai atsiliepė „Užupio“ puolimo potencialui, o be jo komandai visada darosi sudėtinga užsikabinti už kamuolių tebūnie ir standartiniuose epizoduose. Galima, aišku pasvarstyti, kaip būtų pasibaigusios rungtynės, jeigu „Užupis“ būtų pasirinkęs savo pirmojo rato namų stadioną Bukiškėse, kadangi ten taškus barstė ne tik „Olimpija“ ir „Prelegentai“, bet ir pretendentai į medalius „Fakyrai“, jau nekalbant apie tai, kad ne viena ekipa apskritai tame stadione prieš „Užupį“ atrodė labai sunkiai. Kitaip sakant, „TAIP“ būtų reikėję įveikti ir savo varžovą, ir kovoti su aikšte, kad būtų sukėlę tikrai daugiau intrigos, ypač jeigu svečiams nebūtų pavykę pasižymėti anksti. Deja, scenarijus klostėsi panašiai, kaip ir rungtynėse su „Viltimi“ – jau per pirmąjį kėlinį prasileisti 6 įvarčiai ir jokių klausimų net nebekilo.

Įdomiausia yra tai, kad „TAIP“ gretose sugebėjo pasižymėti net 7 skirtingi žaidėjai, tad tai puikiai parodo komandos pajėgumą ir faktą, jog daugmaž visi sudėties žaidėjai yra panašaus pajėgumo ir gali lygiaverčiai pakeisti vieni kitus nepaveikiant žaidimo kokybės. Antroji rungtynių pusė nors ir buvo laimėta tik 1:2, tačiau akivaizdu, kad taip buvo tik dėl sąmoningo atsipalaidavimo ir jėgų bei sveikatos patausojimo ateinančioms kovoms – penktadienį „TAIP“ jau laukia rungtynės LFF taurėje su „Viltimi“, kur varžovų pasipriešinimas bent jau šiek tiek bus rimtesnis. O „Užupį“ galima pagirti vien už tai, kad iš 15 sužaistų mačų jiems pasižymėti nepavyko tik 3 kartus, tad galima daryti išvadą, kad kol kas pagrindinės problemos slypi prie savųjų vartų – kaltės našta labiausiai turėtų slėgti tiek vartininką, tiek ir gynybines funkcijas atliekančius žaidėjus.

 

Fakyrai AD-MEN  2:1  Viltis
Rugpjūčio 24 d., 12:00 val., VPU stadionas

Trūko labai nedaug iki to, kad visai tiksliai būtų atspėtas rezultatas – tik likus 10 minučių iki rungtynių pabaigos „Fakyrai“ sugebėjo išplėšti pergalę minimaliu rezultatu. Nors buvo laukta gana lėto ir vangaus žaidimo, vis tik dėl šlapios aikštės veiksmo ir greičio aikštėje netrūko. Aišku, žaidimą labai dažnai tradiciškai lėtino VPU aikštelės specifika, kai kiekvieną išmuštą kamuolį į užribį reikėdavo imti bėgant po 50 metrų pirmyn ir atgal, bet apie tai jau ne kartą buvo kalbėta, jog laiminčiai komandai tokia aikštė labai paranki laiko tempimui, tad į tą pačią temą antrą kartą nesivelsime.

Pats žaidimas buvo išties įdomus ir visiškai lygus – tą byloja ir biteStats suvesta statistika. Tik pražangų akivaizdžiai daugiau darė „Fakyrai“, stengdamiesi kiekvieną vos kiek pavojingesnę ataką nutraukti kietai sužaisdami arba kirsdami per kojas. Su teisėjo pagalba tas jiems visai nebogai sekėsi, tad vietomis žaidimas net ėmė panašėti į regbį, o ne futbolą, kur rankoms ir kojoms visi galėjo laisvai duoti valią visiškai nebaudžiami. Pirmąją pavojingą progą sukūrė aikštės šeimininkai, kurie po nedovanotinos „Vilties“ gynėjų klaidos perdavė kamuolį į baudos aikštelės vidurį ties maždaug 14 metrų, tačiau H. Kerušausko smūgiuotas kamuolys skriejo šalia vartų. Po šio epizodo iniciatyvą perėmė svečiai, tad per palyginti trumpą laiko tarpą jiems pavyko susikurti 3 labai geras progas pasižymėti: po V. Pajarsko perdavimo visiškai vienas prieš vartininką pabėga T. Chomičius, tačiau laisvas smūgiuoja tiesiai į vartininką; po sužaidimo sienele V. Pajarskas įsiveržia į baudos aikštelę, smūgiuoja į tolimąjį vartų kampą, tačiau vėl puikiai žaidžia „Fakyrų“ vartininkas, kuris atmuša kamuolį tiesiai U. Juozaičiui po kojomis, tačiau pastarasis visiškai laisvas iš kokių poros metrų nepataiko į tuščius vartus; T. Malinauskas taip pat po susižaidimo gauna kamuolį laisvas baudos aikštelėje, tačiau paskutinėmis akimirkomis „Fakyrų“ gynėjai išmuša kamuolį jam iš po kojų į kampinį. „Fakyrai“ stengėsi atsakyti daugiau kontratakuodami ir tas jiems puikiai pavykdavo – daugiausia H. Kerušausko ir A. Prunckaus pastangomis jie nuolat priartėdavo prie „Vilties“ vartų, dažnai išbėgdami 3x3 ar 2x3, tačiau užbaigti perdavimų į baudos aikštelę taip ir nepavykdavo. Nepavyko tų perdavimų gesinti ir patiems „viltiečiams“ – po kuriozinio epizodo, kai gynėjai trise tiesiog nepasidalino kamuolio ir paliko jį įbėgusiam H. Kerušauskui, šis jį pasiunčia į vartininko aikštelę, kur N. Marciulevič uždaro perdavimą iš labai arti – 1:0. Per likusį laiką „Viltis“ kontroliavo kamuolį ir žaidimą, tačiau nieko pavojingo sukurti nepavyko.

Po pertraukos buvo galima tikėtis „Vilties“ atakų antplūdžio, tačiau buvo visiškai priešingai – kamuolį nors svečiai ir kontroliavo, atakas kūrė šeimininkai. Visas „Fakyrų“ puolėjų trio gal kokių 10 kartų buvo labai pavojingai išbėgęs dėl kartais net juokingai išsiblaškiusių „Vilties“ gynėjų veiksmų, kurie ne tik labai sunkiai išsirinkdavo pozicijas, bet ir kartais, atrodė, nemėgindavo vytis savo varžovų. Ne kartą gelbėjo „Viltį“ ir vartininkas, ir fortūna, tačiau rezultatas taip ir liko nepakitęs. Įpusėjus antrajam kėliniui „Viltis“ surengė kiek aktyvesnį vartų šturmą, kai kelis kartus iš eilės pavojingai skersuodavo kamuolį, ir tas pasiteisino – E. Salamov pakelia kamuolį į vartininko aikštelę, o ten iš labai arti galva lygina rezultatą V. Pajarskas. „Fakyrai“ buvo turbūt išnaudoję pernelyg daug jėgų iki tol ir nesumušė savų įvarčių, tad jau per daug į priekį nesiveržė. Laimei, čia į pagalbą jiems atėjo vėl „Vilties“ gynėjai – po eilinio perdavimo arčiau vartų būdamas vienas turbūt 4 gynėjų apsuptyje I. Šaramygin neginamas susistabdo kamuolį, įbėga ramus į baudos aikštelę ir pasiunčia kamuolį į vartų tinklą – 2:1. Po tokių grubių klaidų gynyboje turbūt jau psichologiškai „Viltis“ nebesugebėjo atsitiesti ir sukurti nieko pavojingo per likusias 10 minučių, nors baudos aikštelės prieigose kamuolys sukosi nuolat. Kaip ten bebūtų, 3 taškais pasipildę savo kraitį „Fakyrai“ dabar gali tik graužtis sau nagus, kad prarado juos praėjusiame ture su „Verkiais“, nes jau būtų pelnytai atsidūrę 2 vietoje. Tuo tarpu „Viltis“, panašu, vis dar negali įveikti prastesnės aikštės kokybės sindromo ir praktiškai ir toliau visus taškus praranda žaisdama ne namuose.

 

Salininkai  2:1  Olimpija
Rugpjūčio 24 d., 14:00 val., Dilgynės stadionas.

Dėl lietaus sekmadienį Dilgynės stadionas buvo nevaikiškai pažliugęs, tačiau tai nesutrukdė komandoms susirinkti ir suremti savo pečius. Tiesa, kiek vėliau, negu buvo oficialiai suplanuota, kadangi ne visi žaidėjai spėjo laiku susirinkti. Derbio būta įtempto ir kovingo, kaip ir priklauso, tačiau po visko džiaugėsi „Salininkai“ jau antrą kartą šiame sezone – jie nors ir didžiąją rungtynių dalį žaidė mažumoje, sugebėjo padaryti šiek tiek daugiau negu „Olimpija“.

Rungtynes geriau pradėjo „Salininkų“ komanda, tad nenuostabu, kad netrukus jie ir pasižymėjo – kairiajame atakos krašte gana vaikiškai paleistas T. Skinder, gynėjai absoliučiai nesusikalba tarpusavyje ir dėl to įnėręs į baudos aikštelę pastarasis smūgiuoja tiksliai į artimąjį vartų kampą – 1:0. Įvartis tradiciškai atgaivina „olimpiečius“, tad už 10 minučių viskas verčiasi aukštyn kojomis: svečiai kurį laiką kontroliuoja kamuolį, sukuria pora pusprogių, pramuša į vartus, kuriuos, beje, saugojo aikštės žaidėjas, kadangi „Salininkai“ vertėsi be savo vartininko, ir uždirba kampinį. Jį gražiai įžaidę sugeba kamuolį perduoti į baudos aikštelę, ten tvarkingai apsitvarkyti kelis gynėjus ir dar kartą tiksliai perduoti geresnėje pozicijoje buvusiam komandos draugui, kuris tiksliai siunčia kamuolį į vartus. „Salininkų“ žaidėjai ima protestuoti, neva jų žaidėjas buvo nustumtas, tad pradeda susistumdymą ir net parbloškia savo varžovą ant vejos, tačiau viską matęs teisėjas nedvejodamas veja žaisti futbolo nenorėjusi salininkietį ir „Olimpija“ ne tik išlygina rezultatą, bet dar ir kiekybinę persvarą įgyja. Atrodė, kad viskas kaip ir aišku šiame mače, tačiau be reikalo.

„Salininkai“ atsitraukė į gynybą ir puikiai atsigynė pirmąjį kėlinį. Tuop tarpu priekyje palikę G. Skrocką ir J. Račko, jie nuolatos grasino savo varžovams nors ir pavienėmis, tačiau atidirbtomis kontratakomis. Jeigu G. Skrocką sustabdyti iš dalies pavyko, tai antrajį puolėją „Olimpija“ praleido pro savo akis. Skaudžiausia, aišku, kad tas įvyko jau 85 minutę, tad laiko atsitiesti svečiai praktiškai jau nebeturėjo: vėlgi eilinė klaida gynybos krašte, ten perėmęs kamuolį P. Šarynskis įsiveržia į baudos aikštelę ir pažeme tiksliai perduoda kamuolį ties tolimuoju virpstu, kur laisvas į tuščius vartus kamuolį uždaro minėtasis J. Račko.

Ir nors po pralaimėjimo 0:4 dabartinis rezultatas akivaizdžiai geresnis, vis tiek galima daryti išvadą, jog „Salininkai“ „Olimpijos“ išbandymą sėkmingai ir teisėtai išlaikė – nors dabartinė „Olimpijos“ komanda ir yra užtektinai susižaidusi, traumuotų lyderių neturi, tačiau net žaisdami mažumoje juos vis tiek sugebėjo parklupdyti.

 

Aktas  2:3  Prelegentai
Rugpjūčio 24 d., 18:00 val., Nemenčinės stadionas.

Velnias, nedaug trūko ir čia iki tikslaus rezultato – šįkart spėjimą nunešė tikslus „Prelegentų“ smūgis 87 minutę, po kurio svečiai galutinai užtvirtino savo puikiai sužaistą antrąjį kėlinį ir pratęsė „Akto“ nesėkmių seriją iki 3 pralaimėjimų iš eilės. Patys „Prelegentai“ kol kas visai patogiai sėdi turnyrinės lentelės viduryje, nors tuomet, kai priešpaskutinę ir trečią vietas teskiria vos 10 taškų, tai pozicijos bent jau kol kas keičiasi po kiekvieno turo, o kartais net ir per kokias 5 vietas. Na, bet tendencijos išlieka panašios – „Aktas“ antrąjį ratą pradeda taip pat vangiai ir net ir vidutiniu laikotarpiu nesugeba išlipti iš tos lentelės apačioje esančios duobės. Tuo tarpu „Prelengentai“ stabiliai ir užtikrintai žengia pirmyn. Juolab kad paskutines 4 rungtynes (įskaitant ir taurę) jie įtikinamai laimėjo.

„Aktas“ šį mačą pradėjo tikrai aktyviai, tad nenuostabu, kad jau 11 rungtynių minutę po A. Romeiko ir J. Dūdėno įvarčių pirmavo 2:0. Šiek tiek stebinantis rezultatas žinant, kad „Aktui“ neretai prireikia net kokių 5-6 puikių progų vienam įvarčiui, tad atrodė, kad tądien pagaliau fortūna jau neapleis „genių“. Po tokio spurto žaidimas kiek apsilygino ir komandos ėmė rungtyniauti gerokai atsargiau bei stengėsi prisitaikyti pri savo varžovų žaidimo. Pirmasis kėlinys tokia ramia gaida ir užsibaigė, nors progų ir pusprogių turėjo abi pusės. Antrasis kėlinys buvo praktiškai pirmojo kopija, tik šikart įvarčius jau mušė kita komanda. Prireikė „Prelegentams“ tik 13 minučių antrajame kėlinyje, kad vėl būtų atstatyta persvara. Po įvarčių žaidimas vėl iš esmės išsilygino ir komandos tiesiog keitėsi pozicinėmis atakomis, kamuolio kontrole ir progomis, tačiau pasižymėti, žinoma, pavyko tik „Prelegentams“ likus 3 minutėms iki rungtynių pabaigos, tad nors pradžioje „Aktui“ ir sekėsi pasižymėti du kartus bei atrodė, kad tądien jų uoslė įvarčiams kaip niekad jautri, ja šeimininkai gavo pasidžiaugti tik vieną kėlinį, o vėliau viskas grįžo į tą vietą, kurioje „Aktas“ išbuvo pratiškai visą pirmojo rato pradžią.

 

FKK Spartakas 0:0  TEC
Rugpjūčio 24 d., 18:00 val., Ukmergės centrinis stadionas.

Rungtynės, kuriose įvarčių taip ir neišvydome. Ukmergės „Spartakas“ savo rankose turėjo visas teises į trečiąją vietą, bet tam reikėjo nepraleisti „Fakyrų“ futbolininkų į priekį. O kadangi pastarieji nukovė „Viltį“ – automatiškai pergalę turėjo skinti ir spartakiečiai. Bet šiems to padaryti nepavyko ir vėl viskas grįžo į pirmojo rato vagas, kur „Fakyrų“ kolektyvas buvo įsitaisęs trečioje vietoje.

Šiame susitikime nuo pat jo pradžios tempą įprastai diktavo šeimininkai. Šie ne tik labiau norėjo laimėti, bet jiems ko gero ir reikėjo labiau laimėti. Žinant įtemptą padėtį turnyrinės lentelės viršuje – „Spartakas“ tiesiog turėjo suprasti, kad namuose taškų prarasti jau nebegalima. Todėl viską puikiai žinodami, šeimininkai ir ėmėsi žaisti pirmu numeriu. Tačiau ne viskas klojosi kaip norėta. „TEC“ ekipa kartas nuo karto užpuldavo iš pasalų, bet iš esmės abu klubai neturėjo 100% progų įvarčiui. Arba pritrūkdavo to paskutinio, įvartinio perdavimo, arba varžovas tuo momentu atrodydavo per kietas riešutėlis, jog būtų galima pagalvoti apie pirmąjį įvartį šioje akistatoje.

Antroje žaidimo dalyje vaizdelis aikštelėje šiek tiek pasikeitė. Aktyviau ėmė atrodyti „TEC“ komanda, kuri pabaigoje varžybų netgi sukūrė kelis išties pavojingus epizodus, po kurių labai ramiai galėjo kristi ir pergalingas įvartis. Tačiau ukmergiškių vartų sargas tądien savo mylimą ekipą gelbėjo. Gal net gelbėjo nuo nedėkingo pralaimėjimo, kuris liūtams visiškai užpuolus – buvo ganėtinai realus reikalas. Kaip ten bebūtų, per 90 minučių nė vienai iš komandų įmušti nepavyko ir teisėjas fiksavo pirmas šiemet „Spartakui“ lygiąsias. Verta pažymėti, jog paskutinį kartą ukmergiškiai lygiosiomis žaidė beveik prieš metus.

Po tokios baigties viskas pernelyg nėra apsunkinama nei „TEC“, nei „Spartako“ kolektyvams. Abu klubai vis dar bazuojasi pirmajame turnyrinės lentelės septynete ir dar kelios pergalės iš eilės, galėtų dar labiau sustiprinti pastarųjų ekipų pozicijas. Tiesa, tas pozicijas labiau norėtųsi ir derėtų stiprinti komandai iš Ukmergės, nes jau sekančiame ture „Fakyrai“ mače su „TAIP“ greičiausiai „merks“ taškus, tad puiki proga vėl grįžti į prizininkų trijulę. O ką ten gali žinoti – gal jau ir visam laikui.

(BUS DAUGIAU)