VRFS III lyga 17 turas: Karą dėl bronzos, keičia dar ir karas dėl sidabro! Visos

17-asis turas nepagailėjo nei intrigos, nei netikėtų rezultatų, nei šiokios tokios perspektyvos ateities likusioms kovoms. „Viltis“ pralaimėjo „Aktui“ ir atkūrė kovą dėl sidabro. Dabar gi ne tik karas verda dėl bronzos, bet jau ir į sidabrą kėsinasi nebe vienas ar du klubai, o net visi penki ar net šeši. Žinoma, dar vienas viltiečių pralaimėjimas tą kovą visiškai užaštrintų. Tačiau ar šis klubas duobėje, o gal jau kitame ture bus parodytos špygos visiems kritikams? Taip pat gavo savo šios savaitės porciją ir „Kruša“. Pastarieji net 1:5 nusileido vis geriau atrodantiems olimpiečiams. Ir, žinoma, vertas paminėjo „Fakyrų“ išprievartavimas, kurį jie suorganizavo „Užupiui“ ir matant nemažam kiekiui žmonių. 10:1, taip, taip, Jums nepasirodė. Dar viena menkinanti įvarčių porcija į užupiečių kiemą, kurie, panašu, jog visiškai ima prarasti meilę futbolui.

 

FKK Spartakas  4:0  Naujieji Verkiai
Rugsėjo 6 d., 14:00 val., Ukmergės centrinis stadionas.

„Spartakas“ padirbėjo iš peties ir absoliučiai paneigė priešvaržybinę prognozę: į lygių komandų kovą čia visiškai nebuvo panašu, o bumbtelėjimas rungtynėse su „TEC“ bei „Prelegentais“ tebuvo tik nenumatytas nuokrypis nuo kelio. Dabar „Spartakas“ jau užtikrintai įrodė, kad yra nusiteikę visiškai rimtai, tad paskutiniuose turuose „Spartako“ sportinės formos eilutėje aiškiai dominuoja žalia spalva. Ji, žinoma, lėmė ir tai, kad nuo antrosios vietos „Spartaką“ dabar teskiria tik 4 taškai, o sekančiame ture tą deficitą „Spartakas“ galės sumažinti net iki vieno, kai susitiks būtent su „Vilties“ ekipa.

Taigi „Verkiai“ labai nesunkiai ir gražiai parklupdyti rezultatu 4:0. Nors prisikabinti, aišku, galima vien dėl to, kad „Verkiai“ į tolimąją išvyką neatsivežė savo pajėgiausios sudėties, vis tik rezultatas yra pernelyg įtikinantis, kad galima būtų svajoti apie kitokią varžybų baigtį esant kitoms sąlygoms. Rungtynes „Verkiai“ pradėjo su aikštės žaidėju vartuose, tačiau netrukus po varžybų pradžios ir ten atsistojo etatinis jų sargas. Skaudžiausia „Verkiams“ yra tai, kad per tą trumpą laiko tarpą itin aktyviai pradėję rungtynes šeimininkai sugebėjo pasižymėti. 2 varžybų minutę sekė aukštas perdavimas iš krašto į baudos aikštelę, o ten šauniai perdavimą galva uždarė Ž. Keblas. Keli žaidėjai dar mėgino apeliuoti dėl nuošalės, tačiau po anksčiau kelto kampinio vangiai slinkdamiesi į priekį svečių gynėjai aiškiai užsimiegojo, tad viskas įskaityta ir užfiksuota pagal taisykles. Tempo „Spartakas“ stengėsi ir toliau nemažinti bei pasinaudoti kiek prisnūdusiais ir vis dar apspangusiais nuo netikėtos rungtynių pradžios varžovų gynėjais, tačiau šeimininkus taip pat kiek pristabdė ir tai, kad prieš kelis turus absoliučiai nušlavę „Fakyrų“ komandą „Verkiai“ jau turi užsitarnavę neprognozuojamos ekipos etiketę, tad su jais reikia visada išlikti budresniems negu įprastai. Atsipalaiduoti leido antrasis įvartis, tapęs tinkamo žaidybinio plano pribrandintu vaisiumi. Vėl sekė aukštas perdavimas iš krašto į baudos aikštelę, o ten gana panašiai iš arti galva kamuolį įmūrija K. Džiovalas – 2:0. Vartininkas nespėja praktiškai net rankų pakelti, tuo tarpu „Verkių“ aikštės žaidėjai priversti būtent jomis iš nevilties ir skėsčioti. Po antrojo įvarčio atakoje „Spartakas“ kiek apsiramina, o iniciatyva bent iš dalies susigrąžina „Verkiai“, deja, šeimininkų gynyba tądien veikė kaip tanki šluota, tad visas pavojingesnių atakų užuomazgas nuslopindavo jau baudos aikštelės prieigose.

Antras kėlinys buvo praktiškai pirmojo veidrodinis atspindys – vėlgi antrąją kėlinio minutę „apsukos užmestos ant raudonų“ ir iškart sekė trečiasis įvartis. Pačioje pirmoje atakoje baudos aikštelėje griaunamas L. Blažinskas, tad teisėjas nedvejodamas skiria 11 metrų baudinį, o „Verkių“ košmaras tęsiasi. Pats L. Blažinskas baudinį ir realizuoja, o šeimininkų žaidime įtampa visai išnyksta: jie ir toliau kuria vieną progą po kitos, tik protarpiais prasileisdami vieną ar kitą kontrataką. „Verkiai“ akivaizdžiai jau stokojo ir motyvacijos, ir didesnio noro bei tikėjimo, kad galima tądien dar išsigelbėti, tad vietomis galbūt net ir stengdavosi pasitaupyti ateities kovoms. Kelias progas kontratakuodami ir net ir pozicinėse atakose svečiai sukūrė, tačiau tikslumo galutinėje atakose fazėje vis pritrūkdavo. Kėlinio viduryje „Spartakas“ jau rimčiau stengėsi paspausti savo varžovą prie jų vartų, kas puikiai pasiteisino – perskaitytas gynėjo perdavimas, perimtas kamuolys, perdavimas į baudos aikštelę įkirtusiam L. Blažinskui ir 4:0. „Verkiai“ nors ir jau buvo visiškai susitaikę su rungtynių baigtimi, tačiau išliko šaltakraujiški ir visiškai garbingai pabaigė rungtynes nepradėdami kelti nei pjautynių, nei aršių diskusijų. Puikus „Spartako“ revanšas ir garbingas „Verkių“ žaidimas pralaimint šį mačą pavertė vienu gražiausių turo dvikovų.

 

Salininkai  1:2  TEC
Rugsėjo 7 d., 14:00 val., Dilgynės stadionas.

Su „Salininkais“ pastovios bėdos – kai tik prognozuoju jiems geras rungtynes ir pergales, tai komanda netikėtai ima ir nustebina prastais rezultatais, o kai susitinka su už save stipresniais, tai ima ir sutriuškina juos į vienus vartus. Nesuklysta prognozėje tik ties tuo, kad „Salininkams“ paplušėti tikrai reikės, kadangi „TEC“ yra puikiai gynyboje dirbanti komanda, o dilgynėje prieš bent jau vidutiniškai besiginančią ekipą daug problemų atakoje turėtų ir futbolo profesionalai.

Taigi rungtynes šeimininkai pradėjo turbūt pastaruoju metu turėdami vieną geriausių ir gausiausių sudėčių – pavyko ne tik pagrindinius žaidėjus susirinkti, bet ir dar vartininką ir du aikštės žaidėjus ant keitimo išsodinti. Rungtynių pradžia ir tempas, kaip ir galima tikėtis, buvo minimalūs: abi pusės pradžioje norėjo apsižvalgyti ir įvertinti savo varžovų galimybes, o tik paskui kažką įdomesnio kurti atakoje. „Salininkai“ sugebėjo sukurti keletą įdomesnių įsiveržimų po trumpų perdavimų kombinacijų ir puikių driblingų, tačiau arba epizodai nepasibaigdavo smūgiais, arba pritrūkdavo tikslumo baudos aikštelėje. „TEC“ atakuodami per daug nesivargino ir turbūt jų atakos labiau rėmėsi ne savo žaidėjų meistriškumu ir kūryba, o varžovų žaidėjų klaidų išnaudojimu ir tinkamo momento laukimu. Bent jau pirmajame kėlinyje to momento „TEC“ nesulaukė, nors R. Vilėniškio standartinių situacijų išpildymas iš buvo pavyzdinis, o pakelti kampiniai jau savaime būdavo labai pavojingas momentas. Kiek įsidrąsinę „TEC“ sugebėjo sukurti ir vieną itin gražią trumpų perdavimų ataką, tačiau išvestas į baudos aikštelę „TEC“ žaidėjas nesugebėjo pasižymėti.

Antrasis kėlinys visiškai išlaikė ir pirmojo kėlinio veidą, ir visą kūną: tempas buvo žemas, o taktika iš abiejų akipų labai atsargi. Aiškiai matėsi, kad nei vieni, nei kiti nenori praleisti pirmi, kas iškart juos stumtų prie skardžio krašto ir įpareigotų atskleisti visas savo kortas, siekiant rezultatą išlyginti sunkioje aikštėje. Čia „Salininkams“ nepasisekė – 66 minutę po labai neužtikrinto vartininko žaidimo praktiškai iš aikštės vidurio „TEC“ pelno įvartį ir išsiveržia į priekį. Pirmajame rate dar patys mušė „Vilčiai“ įvarčius iš vidurio, o dabar panašius jau prasileidžia, tad greičiausiai šeimininkai iš varžovų klaidų mokosi gerokai sunkiau negu iš savųjų. „Salininkai“ didesnes pajėgas meta į priekį, o tuo pačiu palieka sau už nugaros dideliu plotus „TEC“ puolėjams. Pastarieji puikiai tuo ir pasinaudoja – išvedamas žaidėjas vienas prieš vartininką, tačiau paskutiniu momentu baudos aikštelėje prasižengia šeimininkų gynėjas. R. Jankovskij tiksliai į apatinį vartų kampą siunčia kamuolį ir praktiškai deda tašką tose rungtynėse. Rezultatą dar pavyksta sušvelninti G. Skrockui, kuri permetė per aukštą gynybos liniją išbėgusį pasaugoti vartininką, tačiau esmės tas įvartis jau nekeitė – galutinis rezultatas 1:2. Nors pagrindinis „TEC“ atakų trejetas (R. Jankovskij, R. Vilėniškis ir V. Pranys) ir buvo iš esmės neutralizuoti visas rungtynes, tačiau visi kiti „TEC“ žaidėjai puikiai atliko savo darbą ir išplėšė gražią darbinę pergalę. Taip pat „Salininkams“ tai buvo puiki pamoka, kad veltis į gynybinį žaidimą ateityje reikia kuo mažiau, nes jau kelintą mačą iš eilės prie savųjų vartų iš nieko prisikuriama pavojingų momentų.

 

Aktas  3:1  Viltis
Rugsėjo 7 d., 17:00 val., Nemenčinės stadionas.

Nedaug trūko, kad „Aktas“ būtų visiškai atkeršijęs „Vilčiai“ už skriaudą pirmajame rate, kai „Viltis“ sutriuškino varžovus 3:0. Dabar „Aktas“ ne sutriuškino, bet labai ramiai ir užtikrintai įveikė svečius nuo antrosios vietos pakylos. Kaip patys „Vilties“ atstovai teigė po varžybų, „Aktui“ 3 taškų visai negaila – abi ekipos ne tik gana neblogai sutaria tarpusavyje, bet ir apskritai „Aktui“ šiuo metu taškai buvo kur kas labiau reikalingi negu „Vilčiai“.

Na, žiūrint iš kitos pusės, nors pirmoji vieta „Vilčiai“ jau seniai palaidota, po gausybės beviltiškų taškų iššvaistymų sugrįžo intriga ir dėl antrosios vietos. Iš apačios šią lygos naujokę spaudžia ne tik „Fakyrai“, bet dabar jau ir „Spartakas“, „TEC“, „Prelegentai“, „Salininkai“ ir net iš dalies „Olimpija“, o turint omenyje tai, kad su visomis (išskyrus „Fakyrus“) dar teks susidurti, turėsime tikrai atkaklų ir neblogą sezono finišą. Tuo atveju, jeigu „Viltis“, aišku, ir toliau tęs savo gana blankų startą antrajame rate. Nors ekipa ir pasipildė naujais žaidėjais, tačiau jų žaidime aiškiai jau kuris laikas juntamas neapsisprendimas, kaip reikia rungtyniauti taktiškai, ir dvejonės, trūksta komandinio užsidegimo, galbūt net ir motyvacijos, kai pirmoji vieta jau per toli. Tad šiuo atžvilgiu turbūt „Aktas“, kuriam užpakaliai vis svilo dėl raudonosios zonos, buvo gerokai labiau motyvuotas, ką byloja ir rezultatas.

Nors vėlgi grįžtant prie pačių rungtynių, galėjo viskas pasibaigti ir visiškai kitaip – rungtynių pradžioje „Aktui“ buvo atiduota iniciatyva, jie daugiau kamuolį laikė aikštės viduryje, tuo tarpu „Viltis“ gynėsi nuo aikštės vidurio ir protarpiais kontratakavo, tad net du kartus buvo iki praleisto įvarčio išbėgę vienas prieš vieną. Deja, abu kartus įveikti „Akto“ vartininko nepavyko, o netrukus dešiniuoju atakos kraštu, kuriame aiškiai vengė gintis „Vilties“ krašto saugas/puolėjas, „Aktas“ surengė gražią ataką, perdavė į baudos aikštelę, o ten smeigė įvartį P. Lukošius. Analogiškai įmuštas buvo ir antrasis, tik kitame krašte – vėlgi absoliučiai pamestos pozicijos besiginant, kurias kamšyti turėjo „Vilties“ centro gynėjai, palikdami baudos aikštelėje laisvus plotus. Tuo puikiai pasinaudojo D. Zykus, dvigubindamas rezultatą. Antrajame kėlinyje „Viltis“ perėmė iniciatyvą spausdama savo varžovus ir iškart sukūrė kelis pavojingesniu momentus, tačiau nieko labai artimo įvarčiui taip ir nepamatėme. „Aktas“ atakavo turbūt dar pavojingiau savo kontratakomis, tad dar viena jų užsibaigė trečiuoju įvarčiu, kai savo vartus neapdairiai palikęs „Vilties“ vartininkas nespėjo išmušęs kamuolį laiku į juos sugrįžti ir prasileido įvartį iš kokių 35 metrų. Rungtynių pabaigoje svečiai dar įmušė savo garbės įvartį, kai po gana gražios kombinacijos išvestas J. Silva tiksliai smūgiuoja iš baudos aikštelės, tačiau praktiškai po pirmojo kėlinio jau jautėsi, kaip baigsis šios rungtynės. Taigi „Viltis“ vėl klimpsta į vis gilesnę duobę, o „Aktas“, panašu, vis tvirčiau jaučiasi III lygoje, tad labai galimas daiktas, kad iškritimo grėsmė jiems jau yra praeitis.

 

Ozas  1:2  TAIP
Rugsėjo 7 d., 17:00 val., Panerio stadionas.

Na, rezultatas gal kiek ir tolokai nuo prognozuoto, tačiau iš tiesų pergalę „TAIP“ pasiekė visai užtikrintai. Motyvacijos, žinoma, lyderių komanda jau akivaizdžiai stokoja, kadangi jau seniai praktiškai užsitikrino pirmąją vietą III lygoje, tačiau smagu tai, kad jie vis tiek sugeba mobilizuotis ir niekam neleidžia net pagalvoti apie lengvą žaidimą su jais. „Ozas“ praėjusiame ture 2:0 nusileido „Vilčiai“, tad atrodė, jog ten „Viltis“ kažkaip skystokai atrodė, tačiau po rungtynių su „TAIP“ darosi aišku, kad čia tokių rezultatų priežastis kartu yra ir patys „Ozo“ žaidėjai – net ir netekę savo kelių lyderių sugeba puikiai ir organizuotai gintis, sukeldami nemažai sunkumų savo varžovams, o standartinėmis situacijomis nuolat grasinti varžovų vartams.

Kamuolio kontrolė absoliučiai buvo „TAIP“ rankose – net 66% laiko jis priklausė svečiams, tad nenuostabu, kad jie ir smūgiavo į vartus gerokai daugiau kartų, ir daugiau kampinių kėlė, ir dar į skersinį kartą pataikyti sugebėjo. „Ozą“ tuo tarpu galima pagirti vien už tai, kad komanda sugebėjo iš 2 smūgių į vartų plotą įmušti vieną įvartį, tad realizavimas yra netgi pavydėtinas. Pirmąjį kėlinį „TAIP“ dar teko gerokai pavargti, kadangi „Ozas“ gynėsi visai užtikrintai ir didelėmis pajėgomis, tačiau antrojo pradžia atsidarė greitai – po atakos dešiniuoju kraštu kamuolys perduotas ties 16 metrų, iš kur tiksliai ir stipriai į dyvę paleidžia pirmąjį įvartį tądien G. Butavičius. Progų antrajame kėlinyje „TAIP“ prikūrė visą galybę, tačiau tiksliai pasiųsti kamuolį į tinklą stebėtinai prastai sekėsi. Dažnai, kaip jau minėta, ne be „Ozo“ gynėjų pagalbos.

Kaip ten bebūtų, antrasis įvartis vis tik buvo dėsninga įvykių baigtis – statistiškai „TAIP“, sukūrę tiek daug pavojingų momentų, tiesiog privalėjo anksčiau ar vėliau pasižymėti dar kartą. Tad po vieno ilgo perdavimo iš gilumos išvedamas vienas prieš vartininką K. Jančiauskas, kuris šokinėjantį kamuolį meistriškai perkelia per toli išbėgusį vartininką ir leidžia svečiams jaustis užtikrintai ne tik aikštėje, bet ir pasižiūrėjus į švieslentę. Praktiškai tik vieną ar porą pavojingų progų turėję „Ozo“ žaidėjai sausi mačo irgi nepalieka – po gero žemo perdavimo iš dešiniojo atakos krašto puikiai į vartininko aikštelę įkerta V. Zablockis, švelnindamas rezultatą 1:2. Lyg ir intriga atkurta, tačiau per tą likusį laiką „Ozas“ nieko pavojingo nenuveikia, o tik praktiškai ginasi nuo „TAIP“ atakų. Dar ir minėtasis skersinis pabaigoje ateina „Ozui“ į pagalbą, tad apie išlyginimą šeimininkai net ir neturėjo laiko pagalvoti. 3 taškai į „TAIP“ sąskaitą, o „Ozo“ nesėkmių ruožas prasitęsia jau iki 4 pralaimėjimų lygoje iš 5 paskutinių mačų.

 

Fakyrai  10:1  Užupis
Rugsėjo 7 d., 17:00 val., VPU stadionas.

Dar vienas triuškinamas „Užupio“ pralaimėjimas, kuris sako, jog užupiečiams jau daugiau nei akivaizdu, kad ne vieta šioje lygoje. Triuškinami dviženkliai pralaimėjimai atrodo nebe retas nesusipratimas, o skaudi ir reali kasdienybė, kuri pastarųjų įmuštų praleistų įvarčių santykį šiai dienai po 17 turų pavertė nepadoriu – 24/81. Net neabejojame, jog per likusias 9 rungtynes užupiečiai praleis bent 19 įvarčių ir viso šiemet pasieks -100 praleistų įvarčių, ko III lygoj dar nėra buvę. Kitaip sakant pamušę daugumą antirekordų „Užupis“ krausis lagaminus į IV lygą. Tik ar ten užteks pasitikėjimo savo jėgomis po tokio katastrofiško sezono?

„Fakyrai“ šiame susitikime parodė susikaupusį pyktį ir savo kėslus likusioje sezono dalyje. O kėslai tokie, kad jokio sidabro „Viltis“ dar tikrai nėra užsitikrinusi. Netgi priešingai. Po praėjusio savaitgalio rezultatų „Fakyrai“ yra būtent antroji lygos komanda, jeigu vertinti grynai tik prarastus taškus. Abu klubai turi jų tiek pat, tačiau „Viltis“ yra pralaimėjusi abejas tarpusavio rungtynes, kas leidžia fakyriniams pirmauti. Tiesa, menkas pastebėjimas – jie dar turi atsargoje rungtynes su vos 2 taškus per 16 varžybų praradusiais „TAIP“ futbolininkais. Tad ten labai vargu ar pavyks išpešti iš be 5 minučių čempionų bent 1 taškelį.

Apie patį mačą nelabai yra ką kalbėti, kai antrajame kėlinyje šeimininkai sumušė net 9 įvarčius, kas yra vidutiniškai kas 5 minutes. O mušė visi, kas netingėjo, nes svečių kolektyvas atvažiavo ne tik su vos vienu keitimu, bet ir be vartininko. Todėl dažnas „Fakyrų“ smūgis į vartų plotą, tiesiog krisdavo į vartų tinklą. Ir taip net 10 kartų. Paskutinį kartą šeimininkai dviženklį įvarčių skaičių lygoje yra pelnę tik gūdžiais 2009 metais paskutinę spalio mėnesio dieną jau išnykusiai „R-faktoriaus“ ekipai. Taip pat įdomu, kad net 7 skirtingi futbolininkai sugebėjo pasižymėti bent po sykį. Tame tarpe Eduardas Tučinskis, Andrius Prunckus ir Nikalaj Marciulevič prie pergalės prisidėjo dubliais. Žodžiu, „Fakyrais“ sužaidė treniruočių lygio rungtynes, apšilo prieš „Olimpijos“ egzaminą Dilgynėje ir pasigerino nemenkai įmuštų praleistų įvarčių santykį bei, žinoma, asmeninę futbolininkų statistiką.

 

Kruša-Basica  1:5  Olimpija
Rugsėjo 7 d., 17:30 val., Naujosios Vilnios stadionas.

Va čia tai drėbtelėjo ir olimpiečiai. Jeigu „Fakyrų“ bombonešis ir 10 įvarčių į „Užupio“ vartus irgi privertė nustebti, bet „Kruša“ tikrai ne „Užupis“, o „Fakyrai“, tikrai ne „Olimpija. Žodžiu, 5 įvarčiai svečiuose Naujosios Vilnios stadione iš tų, kurie bendrai per 16 turų yra pasižymėję tik 22 kartus (vidutiniškai 1,375 įvarčio per mačą), buvo kone didžiausia 17-ojo turo staigmena. Nors tų netikėtų rezultatų netrūko praėjusį savaitgalį, bet „Olimpijos“ triuškinamą pergalę galima statyti ant aukščiausios pakilos.

Šeimininkai rungtynes pradėjo turėdami vos 1 keitimą. Ir tai aikštelėje buvo ne vienas veteranas, kurie dvigubinai vyresni už kai kuriuos olimpiečius, o ir tas atsarginis buvo vartininkas. Kiek teko matyti, tai ir pastarasis sužaidė antrajame kėlinyje, kuomet pagrindinis vartų sargas stojo aikštėn klubo garbės ginti. Svečiai nors ir pradėjo rungtynes giliai atsitraukę, bet zebriukai tądien buvo pernelyg nerangūs, jog „Olimpija“ drįstu gynyboje ilgai užsibūti. Greičio persvara prieš varžovą pasinaudojęs Domas Mašidlauskas pirmasis pasižymėjo ir išvedė svečius į priekį. Vėliau saldų pergalės skonį pajutę olimpiečiai nesiliovė grasinti „Krušos“ vartams. Buvo keletas šūvių iš kiek toliau – šalia vartų. Taip pat vienas olimpieties pritrūko ilgesnės kojos ir šiam jau nepavyko futbolininkų terminais tariant „uždaryti“ perdavimo, kas būtų jau kėlinio viduryje pavertę rezultatų dvigubu. Tačiau kaip ten bebūtų, greit pamirštos tos mini klaidelės ir dar viena proga. Dešiniuoju kraštu daro super galingą reidą Germanas Rudnevas ir „kabina“ kamuolį ant tolimojo virpsto. Ten ekipos legionierius Fabio šįsyk tiksliai kiša koją ir še tau kad nori – 0:2.

Antrąjį kėlinį aktyviau pradėjo šeimininkai. Nutarę, jog „terioti“ nebėra ko, šie daugiau užsibūdavo su kamuoliu ir vis kombinuodavo ieškodami kelių, kaip gi galima būtų puolėją išvesti į įvartinę situaciją. Deja, kol tokie ieškojimai vyko, svečiai praktiškai nulėmė varžybų baigtį. Deividas Maciulis (nors varžybų protokole rašomas Marekas Alijevas) smūgiu prie pat virpsto (tiesa jau vartuose) ridena techniškai simpatišką sviedinį ir turime 0:3 šeimininkų ne naudai. Šokas panašu ir zebriukams. Likus žaisti jau tik 20 minučių aikštelėje užverda tikras teleloto. Kas ką ir kodėl. Visiška loterija su galimybe įmušti kone kiekvienoje atakoje. 75-ąją ir 80-ąją minutėmis olimpiečiai skelia dar du tikslius smūgius ir jau žlugusios „Krušos“ vartus (penktasis, beje, gan kuriozinėje situacijoje, žiauriai suklydus ir kamuolio nesugraibius šeimininkų vartininkui). Zebriukai į visa tai atsako prašautu Manto Skipičio 11 metrų baudiniu bei realizuotu jau Valdo Jakimavičiaus. Vis tik nedrįso kolektyvas antrą sykį duoti mėginti laimę rezultatyviausiam klubo futbolininkui.

Išvados darosi tokios, kad „Kruša“ yra priversta „instaliuoti“ į savo ekipos sudėtį kuo daugiau jaunimo, nes be penkių minučių penkiasdešimtmečiai ekipos nariai, panašu, jog nebėra pajėgūs rungtyniauti 90 minučių prieš dvigubai vikresnius ir jaunesnius III lygos mėgėjus. Tad nors ir sezono pradžia zebrams buvo itin nebloga ir kalbėta net apie medalius, dabar gi situacija kardinaliai keičiasi ir panašu, kad kolektyvas kovos dėl išlikimo. „Olimpija“ tuo tarpu labai nenustebsim jeigu sekmadienį nustebins ir dvikovoje prieš „Fakyrus“. Kaip pasakyti angliški užsieniečiai – ši komanda dabar „on fire“.

 

Navigatoriai 1:5  Prelegentai
Rugsėjo 7 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

„Prelegentai“ rodo tokią sportinę formą, kokios jie panašu, jog tikėjosi ir pačioje sezono pradžioje. Klubas laimi jau 8-tą mačą iš eilės ir jiems jau nebesvarbu, jog aukso iškovoti nebepavyks, bet dar kelioms aukščiau esančioms ekipoms jie nervus pagadins. Kaip būtent visiškai juos sugadino sekmadienio vakarą „Navigatoriams“, sutriuškindami pastaruosius išvykoje net 5:1, nors ir pirmas 20 minučių šioje akistatoje pirmavo šeimininkų futbolininkai.

Rungtynės prasidėjo gan atviru futbolu. Į stadioną abi ekipos susirinko savo malonumui pažaisti futbolą bei pasimėgauti šia puikiausia iš visų sporto šaka pasaulyje. Todėl jau 5-ąją susitikimo minutę Tomas Marcinkevičius nuostabiu smūgiu į tolimąjį vartų kamputį smeigė mirtiną įvartį ir įnešė truputį intrigos. Na bent jau iki kėlinio vidurio. „Navigatoriai“ pastaruoju metu mėgsta varžybų pradžias gerai sužaisti, bet galiausiai visų 90 minučių ištraukti esant palankiam rezultatui nebepavyksta. 21-ąją minutę rezultatą lygina Andrius Snarkevičius, o tuoj po 7 minučių viską sustato į vietas Marius Babravičius išvesdamas jau svečius į priekį ir eilinį kartą priversdamas „Navigus“ nukabinti nosis.

Vis dėl antrosios mačo dalies pradžioje šeimininkai dar pasispardo, bet toliau įvarčius skalpuoja jau tik „Prelegentai“. 57-ąją ir 68-ąją minutėmis pastarieji sodina dar du sykius sviedinį į priešininkų vartų tinklą ir jau likus žaisti lygiai pusė kėlinio – šiame mače viskas tampa aišku – 1:4. O kad klausimų nekiltų kas yra vertas turo rinktinės ir kad 1:4 nėra taip grėsminga nei 1:5 – Marius Babravičius pačioje rungtynių pabaigoje kala dar vieną įvartį bei įsirašo dublį šioje akistatoje, o „Prelegentams“ leidžia tęsti daugiau nei dangišką pergalių maratoną. Galbūt jau net reiktų skelbti „Vilniaus futbolo“ profilyje lažybas? Kas gi sustabdys „Prelegentus“ ir kada gi šie neiškovos 3 taškų? Sekantį turą su „Salininkais“ pastarieji nusikels į tolimesnę datą, nes teks žaisti LFF taurės 2 etapo rungtynes prieš  „Sakuoną“. Turint omeny tokią nuostabią prelegentų formą – visko galima tikėtis ir ten. Su tokiais tempais ir iki LFF taurės finalo galima nužygiuoti...