„Salininkai“ ir vėl liko nesužaidę savo rungtynių, tad komandų palyginimai dar labiau apsisunkino. Nors vėlgi apsisunkino turbūt tik turnyrinės lentelės viduryje, kadangi viršuje nieko naujo: „Viltis“ laimėjo ir išliko antroje vietoje, o „TAIP“ nors ir sužaidė lygiosiomis, tačiau ir toliau išlieka praktiškai nepavejami. Savo situacija smarkiai apsisunkino „Fakyrai“, kurie pralaimėjo prieš „Ozą“ net 4:0. Sklindant kalboms, kad rungtynės su „TAIP“ buvo specialiai nukeltos vien tam, kad būtų susitarta tarpusavyje dėl pergalės atidavimo „Fakyrams“, ir tokiu atveju „Viltis“ liktų už „Fakyrų“, dabar jau tampa aišku, kad net ir tokiu atveju „Fakyrams“ dar pritrūks „Vilties“ klaidų. O ir patys dar nuo jų nėra apsaugoti. Šauniai savo žygį pratęsė „Olimpija“ ir „Prelegentai“, o lentelės apačioje smarkiai savo situaciją pasigerino minėtasis „Ozas“. Iki III lygos sezono pabaigos telieka 7 turai, o komandų išsidėstymas, panašu, keisis vis sparčiau.

 

Spartakas  1:1  TAIP
Rugsėjo 20 d., 14:00 val., Ukmergės centrinis stadionas.
 

Ha! Ir čia labai smagiai rezultatas susispėjo – nutuokiau, kad galima šiame mače laukti kažko netikėto. Ir sulaukiau: „Spartakas“ atima 2 taškus iš vienvaldžių lyderių ir sau prisideda vieną. Nors, kaip po rungtynių patys teigė, jautėsi taip, lyg būtų ne iškovoję vieną, o praradę du. Ir tam yra pagrindo – ekipa tik 89 minutę prasileido išlyginamąjį įvartį, tad tikrai amaudi rungtynių pabaiga.

Iš pirmo žvilgsnio kiek apmaudi buvo ir rungtynių pradžia, kadangi „Spartakas“ teturėjo tik vieną keitimą, o ir vartuose stovėjo ne vartininkas pagal išsilavinimą, o puolėjas, tad pastarajam neretai buvo daug mieliau kamuolį liesti kojomis, o ne rankomis. O ir rungtynių pradžia bei svečių pasiūlytas rungtynių tempas nieko gero nežadėjo – G. Mikulėnas išbėgo vienas prieš vartininką, tačiau jis savo komandos vartus stebuklingai išgelbėja; taip pat netrukus skersuojamas kamuolys į baudos aikštelę, tačiau išeina daugiau smūgis, o ne perdavimas, ir atsimušęs iš pradžių į virpstą, o paskui į vartininką, išlekia už aikštės ribų. Tik laiko klausimas, kada „TAIP“ pralauš ledus, tačiau čia vis tik į savo vietas sustoja „Spartakas“. Žaidimas nurimsta, progų svečiai tokių jau nebesukuria, o pagrindinė kova užverda aikštės viduryje.

Pusprogėmis keičiasi ir viena, ir kita komandos, tačiau pasižymėti niekaip nepavyko. Niekam, išskyrus L. Liausą – šis po vienos atakos kraštu gauna stiprų perdavimą iš krašto baudos aikštelėje, ten meistriškai jį susitvarko ir iš arti siunčia kamuolį vartininkui tarp kojų – 1:0 šeimininkai priekyje. „TAIP“ dar kurį laiką negalėjo atsigauti, tad „Spartakas“ būdami ant bangos sugebėjo palaikyti tokį patį žaidimo tempą, tačiau rungtynių pabaigoje vis tik iniciatyva jau priklausė „TAIP“ ekipai, kuri nuolat ieškojo spragų „Spartako“ gynyboje ir laukdami klaidų. Šeimininkai neklydo, o dažnai perimti kamuoliai palaipsniui išsivistydavo į greitas kontratakas. Rezultatas, deja, nesikeitė iki pat 89 minutės, kai po uždirbtos pražangos pakeltą kamuolį galva laisvas į vartus pasiuntė aukštasis „TAIP“ gynėjas V. Zemleckas. 1:1 ir komandos išsiskiria taip, kaip ir susitiko – taikiai. „Spartakas“ turnyrinėje lentelėje nors ir ritasi žemyn, tačiau jau yra sužaidę tiek su „Viltimi“, tiek ir su „TAIP“, tad dabar praktiškai yra tiesiojoje ir finišas priklausys tik nuo jų pačių. „TAIP“ dėl šių lygiųjų praktiškai nepraranda nieko, kadangi jau praktiškai yra nebepavejami, tad turbūt tokį rezultatą vertinti jiem kaip labai neigiamą tikrai neapsivers liežuvis. Kaip netikėtą – taip, bet ne neigiamą.

 

 

Navigatoriai-Aqua  1:4  Viltis
Rugsėjo 21 d., 16:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.
 

Nenuostabu, kad po praėjusio labai nesėkmingai spėlioto turo atėjo ir geresni prognozavimo laikai – šįkart su rezultatu pataikyta visiškai tiksliai – „Viltis“ nors ir nugalėjo savo varžovus visiškai pelnytai ir užtikrintai, tačiau protarpiais blizgėję „Navigatoriai“ savo šanso taip pat sulaukė, tad basi po rungtynių namo neišėjo. Tačiau iš kitos pusės žiūrint, pralaimėjimas vis tiek išlieka pralaimėjimu – dar vienos rungtynės išbrauktos iš kalendoriaus, tačiau taškų kraitis lieka absoliučiai toks pats jau 5 mačus iš eilės. Tuo tarpu „Vilčiai“ šie taškai labai svarbūs vėl atgaunant pasitikėjimą savo jėgomis. Net jeigu žaidybiniu atžvilgiu ir esame ne kartą matę „Viltį“ atrodančią daug geriau, tačiau komandiniu užsivedimu ir noru laimėti, panašu, ši ekipa jau praktiškai sugrįžo į savo topinę poziciją.

Rungtynės prasidėjo taip, kaip bet kas ir būtų galėjęs numanyti – „Viltis“ vaikėsi savo varžovus vos tik prarasdavo kamuolį ir stengėsi jį ramiau įžaisti nuo pat savo aikštės pusės, tuo tarpu „Navigai“ ėmėsi kiek neįprastos taktikos – taip pat savo varžovus pasitikdavo gana aukštai ir gynybinę liniją laikė visai netoli aikštės vidurio. Tokiu būdu „Vilčiai“ aikštės viduryje tapo gana ankšta ir ten krutinti kamuolį buvo labai sudėtinga, tačiau „Viltis“ gana greitai prisitaikė prie tokios varžovų gynybos ir gana sėkmingai įmetinėjo kamuolius į laisvus plotus gynėjams už nugaros. Netrukus po gana intensyviai sužaistos atkarpos svečiai kairiuoju atakos kraštu išvedė L. Pečuro, šis keliais stepover‘iais suklaidino „Navigų“ centro gynėją, įnėrė į baudos aikštelę ir perdavė kamuolį T. Chomičiui, kuris jau kamuolį įmūrijo į tuščius vartus. Po įvarčio „Viltis“ kiek sumažino savo atakų tempą, dėl to daugiau galimybių pasireikšti teko „Navigams“. Nors pastarieji aikštės viduryje atrodė visai aktyvūs, tačiau priartėti prie „Vilties“ vartų jiems taip ir nepavyko. Na, pusprogių ir smūgių iš toli bei vienas kitas įbėgimas į baudos aikštelę buvo, tačiau potencialaus šanso pasižymėti taip ir nesulaukėme iš šeimininkų. „Viltis“ taip pat ganėtinai klimpo „Navigatorių“ gynyboje, tad daugiau tokių šimtaprocentinių išmetimų taip pat nesulaukėme – sekė keli perdavimai į baudos aikštelę ir smūgiai galva, keli smūgiai iš toli, tačiau vėlgi iki įvarčio vis trūko.

Nebetrūko nieko antrojo kėlinio pradžioje – praktiškai idealios atakos metu maždaug 5 tiksliais perdavimais, kurie visi buvo ganėtinai „ant ribos“, kairiuoju atakos kraštu perskrosta „Navigatorių“ gynyba ir rezultatas tampa 0:2 – E. Mučinis, sulaukęs perdavimo iš savo komandos draugo baudos aikštelėje lengvu judesiu permeta per išbėgusį vartininką į artimąjį vartų kampą. Persvara „Viltis“ ilgai nesidžiaugė – netrukus „Navigatorių“ gynėjas išvalė kamuolį nuo savo baudos aikštelės prieigų tolyn į priekį, o ten sėkmingai po „Vilties“ gynėjo klaidos vienas prieš vartininką išbėgo T. Paplauskas, kuris smūgiuodamas jau nesuklydo. Tiesa, prieš kelias atakas tas pats T. Paplauskas buvo taip pat išbėgęs į akistatą su „Vilties“ vartininku, tačiau tąkart vartų sargo meistriškumas nugalėjo, tad bendras „head to head“ rezulatas tarp puolėjo ir vartininko po tikslaus šeimininkų smūgio išsilygina. Tačiau išsilygina ne žaidimas: „Viltis“ perima rungtynių kontrolę savo žinion, tad visai netrukus po dar vienos greitos atakos rezultatą keičia į 1:3, kai pasižymėjo E. J. Moles pakartodamas netikslų prieš tai buvusį T. Chomičiaus smūgį, o likus 20 minučių – 1:4. Paskutinįjį, beje, įmušė meistriškai – po ilgo ir labai tikslaus L. Pečuro perdavimo ore iššokęs E. Mučinis susistabdo kamuolį vienu lietimu, o antru nuo 16 metrų permeta per išbėgantį vartininką, kuris net nedrįsta sujudėti. „Navigatoriai“ visai gražiai sukovojo per likusias minutes, tad tikrai negalima pasakyti, kad jie buvo visiškai nušluoti savo varžovų. Kietas futbolas ir nuolatinis varžovų presingas, sakyčiau, tikrai atnešė neblogų rezultatų ir neleido „Vilčiai“ regzti savo įprastų pozicinių atakų. Deja, iki geresnio rezultato dar ir patiems reikės padirbėti, ypač ties puolimo linijos atnaujinimu bei žaidimo aštrinimu arčiau varžovų vartų.

 

Kruša-Basica  0:1  Prelegentai
Rugsėjo 21 d., 17:00 val., Naujosios Vilnios stadionas.
 

Čia turbūt buvo vienas tų mačų šiame ture, kai bent jau rungtynių tempo ir komandų žaidimo pobūdžio nuspėti tiksliai nepavyko. Nors pastarieji keli turai iš eilės ir diktavo abiejų komandų polinkį į daug įvarčių, gražiais trumpais perdavimais grįstas atakas bei dominavimą su kamuoliu, panašu, kad šįkart jo abi nepasidalijo, o kai nepasidalijo, tai taip ir nebesugalvojo, kaip čia reikia žaisti su savo varžovu.

Per abu ratus komandos buvo itin nerezultatyvios viena prieš kitą – teįmušti 3 įvarčiai. Tačiau jų užteko, kad „Prelegentai“ iš savo varžovų išspaustų visai solidžią 4 taškų sumą ir palypėtų dabar jau į 4 vietą turnyrinėje lentelėje su vienu nesužaistu maču rezerve, tad šiuo metu atsilikinėdami 1 tašku nuo trečiosios vietos, „Prelegentai“ gali joje atsidurti net su 2 taškų rezervu. Kalbant apie „Krušą“, iškart kyla mintis, kad komanda šiuo metu išgyvena tikrai ne savo aukso amžių. 6 pralaimėti mačai iš 8 paskutinių žaistų ir jau tik 5 taškų atsarga prieš trečioje vietoje nuo galo besirikiuojančius „Verkius“, kurie, beje taip pat turi dar vieną mačą savo rezerve, tad jeigu „Kruša“ ir toliau tokiu tempu barstys taškus, gali netrukus „zebrams“ kilti ir išnykimo pavojus. Bet tikėkimės, kad komanda atsilaikys prieš tokį spaudimą, o kitame ture gyvybiškai svarbiame susitikime su tais pačiais „Verkiais“ sėkmė nuo jų nenusisuks.

Pačios rungtynės buvo ganėtinai patrauklios akiai, kadangi, kaip jau minėta, susitiko dvi tikrai neblogai mokančios laikyti kamuolį komandos, nevengiančios atakose parodyti savo didelę kantrybę. Netrūko ir standartinių „Prelegentų“ perdavimų į baudos aikštelę iš kraštų, ir „Krušos“ etatinių kontratakų per G. Petrylą ir G. Pavilionį. Progų ir pusprogių sukurta buvo prie abiejų vartų, tačiau galbūt dėl nepakankamo susikaupimo tądien, galbūt dėl per didelio prisirišimo prie dirbtinos dangos stadionų tiksliai sužaisti lemiamais momentais nesisekė abiems pusėms. Pirmasis kėlinys tokia ramia gaida ir užsibaigė. Smarkiai vaizdas nesikeitė ir antrajame, tačiau jam įpusėjus vienas iš „Prelegentų“ atakų organizatorių sugebėjo pasižymėti ir leido savo komandai kiek ramiau pasijausti žaidžiant labiau atsitraukus. „Kruša“ į sutankintą gynybą sugebėjo atsakyti keliais pavojingais išpuoliais, tačiau paprastai rungtynių pabaigoje pavargstantys svečių gynėjai jau nebeklydo, priversdami Skipitį ir co. planuotis ateities mačus.

 

Ozas  4:0  Fakyrai
Rugsėjo 21 d., 17:00 val., Panerio stadionas.

Panašu, kad kuo labiau į pabaigą keliaus III lygos čempionatas, tuo daugiau netikėtumų sulauksime turnyro rezultatų lentelėje. Šįsyk apart visuomet stebinančios „Olimpijos“ nustebino ir seniai iš gerosios pusės begirdėtas „Ozas“. Šie gi jau pamažu pradėti nurašinėti ir siunčiami į IV lygą, ėmė ir parodė kiaušinius sutriuškindami vis dar dėl antrosios vietos kovojančius „Fakyrus“ 4:0. Na gal toji antra vieta jau darosi vis sunkiau pasiekiama, bet kol bent menkiausias šansas gyvas – tol nurašyti jokio klubo negalime.

Šiame susitikime šeimininkai pagaliau surinko padorią sudėtį, o su tokia kaip žinome iš pirmojo rato – galima pamatyti ir gražiai kovojančius oranžinius. Būtent taip ir buvo gražiai supakuoti ir paguldyti ant menčių svečių futbolininkai, kurie neabejojame, nesitikėjo tokio galingo „Ozo“ net ir jų pačių tvirtovėje, Panerio stadione. Nors pirmoje mačo dalyje įvarčių taip ir nebuvo įmušta, bet kad buvo karšta liudija jau vien parodytos 4 geltonos kortelės. Tarp šių ekipų ir pirmajame rate virė įnirtinga kova ir tąsyk arbitras parodė net 6 geltonas korteles. Todėl jau pirmasis kėlinys žadėjo, kad lygiu nuliniu rezultatu čia toli gražu dar niekas nesibaigia.

Po pertraukos prasidėjo ir veiksmas. Tačiau veiksmas prasidėjo liaudiškai tariant – į vienus vartus. 58-ąją minutę Modestas Venckus tiksliai sviedinį perduoda Aurimui Martinkai, kuris „atidaro“ rezultatą ir išveda šeimininkus į priekį. Dar labiau karšta tampa už 5 minučių, kuomet už pražangą oranžinių baudos aikštelėje prieš save antrą geltoną kortelę išvysta „Fakyrų“ futbolininkas Aurimas Šarapajevas. Taigi, svečiai negana to, jog atsilikinėja, suteikia priešininkams dar teisę į 11 metrų baudinį, dar ir varžovus vytis bus priversti rungtyniaujant mažumoje. Šeimininkų kapitomas Domantas Savičius, žinoma, baudinį realizuoja. Jeigu žodis katastrofa su futbolu nelabai turi ką bendro, tai dabar tas žodis netgi labai tinka. Tačiau visas svečių košmaras nesibaigia. Tuoj už poros minučių Modestas Venckus dar pribaigia priešininkus kaldamas trečią dienos įvartį ir didindamas persvarą iki praktiškai nebepanaikinamos. Na bent jau esamoje padėtyje. Visos blogybės svečiams toli gražu dar nesibaigia. Jeigu jau nesiseka – tai iki galo. Yra berods tokia patarlė. Tai 81-ąją minutę „Fakyrų“ gynėjas Vidas Kaušpadas nerealizuoja 11 metrų baudinio, o kad galutinai sužlugdyti svečius – „Ozas“ už keleto minučių prideda ir ketvirtą įvartį. Šįsyk varžovų vartų sargą nuginkluoja Mindaugas Žulpa ir še tau – 4:0. Tikrai nei mes, nei kažkas kitas (išskyrus gal patį „Ozą“, nors irgi diskutuotina) negalvojo apie tokį sutriuškinimą, ypač žinant kaip paskutiniu metu sunkiai oranžiniai organizuodavo žaidimą ir net patį susirinkimą į varžybas. „Fakyrai“ tuo tarpu galutinai komplikuojasi ne tik galimybes pakovoti dėl sidabro, bet dar tikrai nebus lengva pagriebti ir tą pačią bronzą. Norinčių jos – turim kaip niekada daug.

 

TEC  0:1  Olimpija
Rugsėjo 21 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

„Olimpija“ dar sykį parodė, kad sustoti jie net neketina ir sezono pradžioje tikslus kėlę išlikti – dabar gi jau visiškai normaliai ir pilnateisiškai pretenduoja jeigu ne į sidabrą, tai į bronzą visu 100%. Komanda, laimėjusi jau ketvirtą lygos mačą iš eilės, ne juokais panašu ėmė gąsdinti III lygos varžovus, kurie tuoj psichologiškai negalės nusiteikti dvikovai prieš olimpiečius. Tačiau čia jau kitų bėdos – ne „Olimpijos“.

Taigi, svečiai grįžo šiose varžybose prie praėjusio sezono A2 diviziono scenarijaus, kur pergalės buvo darbinės ir minimaliomis persvaromis 1:0. Panašu, kad iš šioje akistatoje pastarieji ne tik išsaugojo „sausus“ vartus, bet ir neleido šeimininkams sukurti rimtesnių pavojingesnių išpuolių. Žinoma, tas smūgis į vartų konstrukciją buvo labiau atsitiktinumas, nei dėsningumas. „Olimpija“ ne tik gražiai bei gausiai pradėjo rinktis į rungtynes, bet ir iš jų kol kas griebia tik maksimumus.

Vienintelis varžybų įvartis krito tik antrajame kėlinyje, kuomet olimpiečių legionierius Marco Rosello kaire koja tiksliai pasiuntė kamuolį į liūtų vartus ir taip padovanojo savo ekipai itin svarbią pergalę. Vis tik „Olimpijos“ Facebook profilyje rašoma, kad pastarojo žaidėjo individualios treniruotės nenuėjo veltui. Todėl nematę varžybų nebursime iš kavos tirščių, o pasidalinsime olimpiečių trumpu mačo reziumė: „rungtynės tikrai buvo geros. Ir iš šalies, ir aikštėje. Gal dėlto, kad aikštė buvo žiauriai greita. Šiek tiek padrėkusi, kamuolys slydo kaip kokioje Čempionų lygoje, erdvių buvo į valias, tad ir mes bėgome, ir varžovai lakstė kaip užsukti. Papildomu niuansu tapo labai greiti kamuolio įvedimai iš užribių ir kt. Visgi, „Fabai“ - tai ne Dilbynė, kur kamuolio paieškos ir įvedimas į rungtynes trunka apie 1 min. „Fabuose“ tinklas sugaudo 90 proc. kamuolių, rungtynės dinamiškos, eiklios - vienas malonumas. Ypač, kai yra keitimų, ir nereikia niekam numirti aikštėje. Aišku, kai pirmame kėlinyje pasileidome su varžovais lenktyniauti, buvo įtarimų, kad neištempsime. Bet ir „TEC“ ne geležiniai, ir pas juos jėgos ne begalinės“.

Tuo tarpu šeimininkai neturi pagrindo labai liūdėti. Jų antroji sezono dalis atrodo ganėtinai nebloga ir su šiuo koviniu pralaimėjimu. Vis dar tik 4 taškai iki trečios vietos ir artimiausiu metu puikūs šansai varžybose su „Prelegentais“ bei „Viltimi“ įrodyti, ko liūtai yra iš tiesų verti. Bent 2 taškai tose dvikovose būtų labai solidus pareiškimas medalių link. Jeigu be abejo konkurentai per tą laiką nebus pabėgę.