Jeigu 1-asis III lygos turas atsakė į kelis klausimus, tai 2-asis pridėjo dar keletą atsakymų. Komandos pamažu atsisijoja ir netrukus turėtumėme turnyrinėje lentelėje pamatyti tą vaizdą, kuomet vieni klubai atitrūksta (ko labai nesinorėtų), kiti klubai vis sunkiau renka taškus. Tačiau kaip ten bebūtų, kol kas 14-ikos ekipų įskaitoje situacija gan karšta ir artimiausią mėnesį ji tikrai neturėtų atvėsti.

Naujieji Verkiai 1:1 Ozas
Balandžio 16 d., 20:00 val., Fanų stadionas.

Pirmieji savo 2-ojo turo kovas sužaidė „Naujieji Verkiai“ bei „Ozas“. Velykoms pradėję ruoštis gerokai anksčiau, futbolininkai nusprendė, kad geriau sužaisti prieš visas šventes ir kone daugiau nei savaitę ruoštis mačui su „Viltimi“. Tačiau kaip ten bebūtų, „Ozas“ nesužaidė tokio pačio mačo kaip prieš „Prelegentus“, kuomet atrodytų veikė puikiai bene visos grandys. Dabar gi šios vidury savaitės vykusios rungtynės labiau priminė lengvą pasipardymą, kur realių progų įvarčiams vargu ar buvo bent dvi.

Pradžioje susitikimo pamažu savo žaidimą ketino primesti svečiai. Nors atrodytų kamuolio kontrolė ir sąlyginai tinkantis rungtynių tempas jų pusėje – rimčiau pagrasinti verkiškių vartams nepavyksta. Tačiau kur buvęs, kur nebuvęs pasirodo vienintelis šį sezoną oranžinių įvarčių „štampuotojas“ Deivydas Venckus. Šiam rezultatyviųjų perdavimų meistras Vytas Galeckas po mini šou aikštės krašte iškiša puikų perdavimą ir rezultatyviausias lygos žaidėjas siunčia jau penktą sykį kamuolį į vartus praktiškai vos per 3 kėlinius. Rezultatas daugiau nei įspūdingas. Pagauti geros bangos, „Ozas“ vis dar geriau kombinuoja už šeimininkus, bet panašių perdavimų iš krašto jau nebesukuriama, tad kėlinys taip ir baigiasi.

Po pertraukos žaidimas pradžioje nesikeičia. Svečių komanda mėgina vienu metu ir saugoti rezultatą, kitu metu ir dar pelnyti antrąjį įvartį. Viskas atrodytų lyg ir neblogai, bet pritrūksta to paskutiniojo perdavimo ar pritrūksta kelių centimetrų, kad būtų sukurta bent jau kiek padoresnė proga. Pamažu žaidimo gijos pereina į kitą ringo kampą. Visai nejučiomis persvarą vis labiau perima „Naujieji Verkiai“ ir net patys oranžiniai nespėja pastebėti kaip gudriai ir netikėtai buvo susikeista vaidmenimis. Verkiškiai pajautę, kad rezultatą lyginti jie gali, užpuola keletu rimtesnių atakos bangų. Vėlgi situacija labai panaši – žaidimas lyg ir klijuojasi, bet paskutinis perdavimas kažkur labai labai toli.

 Pasitikėjimo kupini šeimininkai vis mažesnes pajėgas palieka gynyboje, tad natūralu, jog ir grėsmė „Ozui“ tampa didesnė. Kėlinio antroje pusėje neblogo progos neišnaudoja vienas verkiškių. Tačiau galutiniai pavojaus varpai užskamba jau per pridėtinį laiką. Po pavojingo baudos smūgio prie svečių vartų kamuolys atšoka į aikštę, bet oranžiniai nesuskumba juo pasirūpinti, todėl Vladimir Zadneprovskij kala nuo virpsto kamuolį į vartų tinklą – 1:1.

„Ozas“ 3 taškų verti buvo tik pirmojo kėlinio viduryje. Vėliau komanda pasėdo ir rungtynės tapo ganėtinai nykiomis. Svečiai panašu, jog nebuvo taip gerai motyvuoti kaip žaisdami prieš daukartinius SFL čempionus „Prelegentus“. Vis tik 3:1 spėjimas buvo toli nuo realybės, nes „Ozas“ solidžių progų tikrai tiek neturėjo. O verkiškiai savo kovingumu ir užsidegimu pabaigoje pelnytai iškovojo 1 tašką, kas leido jiems atsidaryti turnyrinės lentelės taškų kraitį. Jeigu „Verkiai“ šiemet pademonstruos daugiau tokio sportinio pykčio – nustebintas bus dar ne vienas varžovas.

 

Kruša-Basica  1:3  Navigatoriai-Aqua
Balandžio 20 d., 15:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Rungtynių prognozė buvo pakankamai sėkminga ir tiksli – rungtynėse dominavo puolimas prieš gynybą, o pasiruošę iš tiesų geriau buvo „Navigatoriai“. Gal tik kiek pervertintos „Krušos“ galimybės, tačiau nenuostabu, kad nemažai naujų žaidėjų turinti ekipa dar neatranda savo žaidimo. Navigatoriams ši pergalė reiškė, kad komanda tapo viena iš grupės lyderių, tuo tarpu „Kruša“ turnyrinėje lentelėje savo pozicijas dar kiek labiau pasiblogino ir turi 0 taškų bei -5 įvarčių santykį.

Iš esmės tai buvo rungtynės, kurios vyko pagal „Navigatorių“ užsakytą scenarijų – pastarieji primetė „Krušai“ savo žaidimo stilių, o šie taip pat nesugebėjo išnaudoti savo susikurtų progų bei nesugebėjo sėkmingai neutralizuoti „Navigatorių“ kontratakų. Taip pat iš dalies šeimininkams šiose varžybose trūko ir užsivedimo, ir žaidybinės ugnelės, ir sportinio pykčio, ir to pačio noro laimėti. Kaip juokavo ir „Krušos“ vadovas, tai galbūt ir Velykiniai kiaušiniai dar suvirškinti nebuvo.

Puikias rungtynes antrą turą iš eilės „Navigatorių“ gretose vėlgi turėjo M. Bajoriūnas, šįsyk sugebėjęs pasižymėti 2 kartus. Dar vieną įvartį iš 11 metrų baudinio rungtynių pabaigoje įmušė ir vienas iš ekipos lyderių S. Vaiginas. Beje, „Krušai“ po trečiojo praleisto įvarčio prireikė vos minutės, kad pavyktų įmušti savo garbės ir prestižo įvartį bei taip bent kiek pasigerinti savo įvarčių santykį. Kitaip sakant, kol „Navigai“ buvo maksimaliai susikoncentravę, tą padaryti aikštės šeimininkams sekėsi nekaip, tačiau vos tik vadelės buvo kiek atleistos, čia iškart sužibėjo „Krušos“ puolėjų tandemas M. Skipitis-I. Keras. Nors turbūt geriausiai rungtynių eigą būtų atspindėjęs koks nors 2:5 rezultatas, tačiau vis tik tenka pripažinti, kad įtikinama „Navigatorių“ pergalė yra labai dėsningas ir teisingas rezultatas.

Rungtynių pradžia iš tiesų buvo priešinga visoms likusioms rungtynėms – komandos silpnokai judėjo be kamuolio, žaidė itin atsargiai ir daugiausia stumdė kamuolį savoje aikštės pusėje. Tačiau laikui bėgant drąsa vis augo ir komandos po truputį įsismagino. Plieskė gana kaitri saulė, tad kol ji per daug dar nebuvo nuvarginusi žaidėjų, tai kova buvo tikrai abipusė, atkakli ir įdomi. Stengėsi abi ekipos, tačiau kiek geresnį tarpusavio susižaidimą ir supratimą demonstravo „Navigatoriai“, tad būtent dėl šios priežasties pirmajame kėlinyje jau įgijo pranašumą – 0:1. „Kruša“ visai neblogai laikė kamuolį aikštės viduryje, tačiau jiems kiek pritrūko aštrumo atakos smaigalyje. Tą galima paaiškinti turbūt tiek puolėjų vangumu, tiek ir puikiu „Navigatorių“ gynėjų susikalbėjimu, pasaugojimu ir plotų uždarymu. Gintis sėkmingai „Navigams“ sekėsi beveik visas rungtynes, kol buvo praleistas įvartis po, atrodė, jau apsiginto kampinio ir sąmyšio baudos aikštelėje. Tačiau vis tik reikia pripažinti, jog greiti atsakomieji išpuoliai antrajame kėlinyje stipriai išskyrė svečių ekipos pranašumą prieš vis labiau jegų stokojančius „Krušos“ gynėjus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad „Navigatoriams“ šios rungtynės buvo ženkliai labiau nusisekusios – nepaisant dar puolėjų tinkamai nesureguliuotų taikiklių ir daugybės neišnaudotų progų, pavyko tikrai pagirtinai gintis bei tarpusavyje komunikuoti gynėjams ir saugams. Taip pat puikiai pasirodė ir teisėjų kolentyvas, kuris nors ir tvirtai laikė visą rungtynių kontrolę, tačiau buvo praktiškai nepastebimas. Reikia tikėtis, kad ateinančiose kovose „Kruša“ vis darniau konstruos savo atakas prie varžovų vartų ir susižaidimas nebebus pagrindinis galvos skausmas einant į aikštę. Na, o „Navigatoriams“ po ganėtinai neblogo pasirodymo lygos rungtynėse belieka tinkamai susikaupti ir pakartoti šaunius rezultatus „Carlsberg“ taurėje.

 

Prelegentai 1:1 Aktas
Balandžio 21 d., 20:00 val., LFF stadionas.

Rungtynės, kuriose netrūko kovos ir noro laimėti. Nors mačas vyko vis dar šventiniu laikotarpiu, aikštelėje neakivaizdžiai matėsi, kad dauguma žaidėjų neseniai pakilę nuo šventinių stalų. Ekipų susirinkimas į varžybas nebuvo pavydėtinas, tačiau svarbiausia, jog vienuoliktukai buvo sudaryti, o to užteko pamatyti 90 minučių futbolo.

Priešinigai nuo „Naujųjų Verkių“ – „Ozo“ susitikimo, šioje poroje pavojingų progų netrūko. Tačiau bent jau pirmajame kėlinyje jų pakankamai pašvaistė tiek „Aktas“, tiek „Prelegentai“. Mačo teisėjas dėl pernelyg kietos kovos ar nelaikomo liežuvio už dantų padalino geltonų kortelių ir be didesnių į protokolą reikalingų įtraukti įvykių – baigėsi pirmos 45 minutės. Lyg ir toks scenarijus žadėjo dar karštesnį antrąjį kėlinį bei jau galbūt kiek padoresnį abiejų klubų užbaigimą lemiamoje atakose stadijoje.

Pasirodo neklydome. Antroje akistatos dalyje prasidėjo kiek rimtesni įvykiai. Nors geltonas korteles teisėjas vis dar tvarkingai traukė iš kišenės, galėjome išvysti jau ir įvarčių. Pirmasis nusprendė atidaryti dienos sąskaitą Marius Babravičius. Po komandos draugo Andriaus Snarkevičiaus perdavimo, Marius iš dešinio kampo smūgiuoja tiksliai ir išveda šeimininkus į priekį – 1:0.

„Aktas“ iš esmės pajautė, kad „svyla padai“, todėl nori ar nenori reikėjo leistis į puolimą. Ten pasileidę geniukai atrodo kur kas alkanesni, tad ir įvarčio siekis atrodo jau kur kas realesnis. Neišnaudoję visos gausos progų, aktiečiai pagaliau per prievartą įgrūda kamuolį į priešininkų vartų tinklą. Po Juozo Dudėno perimto sviedinio, Vaidas Garšvinskas smūgiuoja tiksliai ir likus žaisti kiek mažiau nei 10 minučių, lygina rezultatą. Vis dar nenurimsta geniai ir smūgiai „aplamdo“ „LFF“ stadiono vartų konstrukcijas. Tačiau rezultato pakeisti jau nebepavyksta. Galbūt dar per ilgesnį laiką svečiai ir būtų pataikę į apžvalgininko prognozę, bet to laiko nebeužteko ir net 6 geltonas korteles parodęs mačo arbitras skelbė rungtynių pabaigą.

Su prognoze vis tik apsigauta. Nors sutiks ir patys „Prelegentai“, jog geniukai turėjo daugiau progų įvarčiams ir jeigu visas tas progas paverstumėm rezultatu – būtų koks 5:7 „Akto“ naudai. Na tuomet bent nugalėtojas ir pranašumas būtų atspėtas. Dabar gi galima didžiuotis tik pataikytu šeimininkų įvarčių skaičiumi...

 

TAIP  5:0  Užupis
Balandžio 22 d., 20:00 val., LFF stadionas.

Prognoze buvo pataikyta tiesiai į dešimtuką – 5:0 ir nė menkiausių šansų „Užupiui“ užsikabinti bent už vieno taško. Tiesa, rungtynės su „TAIP“ visoms komandoms bus vienos sunkiausių, tad pralaimėjimas ir dideliu skirtumu prieš šią ekipą per daug nieko nestebina. Kaip ten bebūtų, „TAIP“ antrąkart iš eilės laimi rezultatu 5:0, per dvejas rungtynes įmušė net 10 įvarčių ir sugebėjo nepraleisti nei vieno. Jų sąskaitoje jau 6 taškai ir po truputį lygos lydere laikoma ekipa įsibėgėja. Tuo tarpu lygos autsaideris „Užupis“ kol kas taip pat užtikrintai patvirtina prognozes ir po truputį įsitvirtina lentelės apačioje.

Kaip ten bebūtų, „TAIP“ ekipai ne viską pavyko įgyvendinti, nors rezultatas ir labiau negu teigiamas. Norėto ir siekto greito įvarčio taip ir nesulaukėme – gausiomis ir kietomis gynybos pajėgomis „Užupiui“ kurį laiką visai sėkmingai sekėsi gintis nuo varžovų antpuolių. Žinoma, prisidėjo ir tai, kad „TAIP“ švaistė vieną susikurtą progą po kitos, tačiau vis tiek akivaizdžiai jautėsi aikštės šeimininkų pranašumas ir buvo tik laiko klausimas, kada komanda „pratrūks“ ir pasipils įvarčiai. Ir labiausiai „TAIP“ pratrūko antrajame kėlinyje, kai pavyko sėkmingiau ir tiksliau sužaisti prie varžovų vartų. Svečiai buvo priversti iš savo tinklo kamuolį traukti net 5 kartus, tačiau tai visiškai dėsningas rezultatas, kadangi „TAIP“ ekipa buvo tiesiog geresnė, greitesnė ir turinti daugiau meistriškumo komanda.

Po varžybų kalbintas „TAIP“ vadovas prasitarė, kad ekipos žaidimas kol kas yra vis dar tik pusėtinas, kadangi potencialo rezervų jie dar turi visai nemažai. Savo varžovų žaidimo vertinti jis nesiryžo, tačiau natūralu, kad po tokio sutriuškinimo daug pagyrų apie juos greičiausiai neišgirstume. „TAIP“ gretose smarkiai individualiai neišsiskyrė nei vienas žaidėjas, kadangi ekipas stengiasi visų pirma rungtyniauti kaip komanda ir nesavanaudiškai, be to, pagrindinis prioritetas yra komandiniai, o ne asmeniniai rezultatai ir pasiekimai, kas tikrai šiai ekipai turėtų padėti ateities kovose, kurios, be abejo, pareikalaus tikrai daugiau pastangų ir jėgų. Tuo tarpu „Užupiui“ belieka laukti kiek parankesnio varžovo, kad būtų galima bent pagalvoti apie pirmuosius taškus.

 

Viltis  0:1  Fakyrai-AD MEN
Balandžio 22 d., 21:30 val., Fanų stadionas.

Viena iš įdomiausių turo dvikovų baigėsi lygos naujokų „Vilties“ nesėkme – juos šįkart lygos subtilybių pamokė „Fakyrai“, įsirašę į savo sąskaitą 3 svarbius taškus ir privertę savo jaunesnius varžovus jau antrajame etape išbarstyti taškus. Žinoma, čempionatas yra dar labai ilgas, o komandų pajėgumas, susižaidimas, sportinė forma ir rezultatai dar daug kartų keisis visomis įmanomomis kryptimis, tačiau toks pralaimėjimas tiesioginiams savo varžovams ateityje gali rimtai atsiliepti komandos turnyrinei pozicijai.

Rungtynės prasidėjo vėlų antradienio vakarą „Fanų“ stadione, tad matomumo ir pačio žaidimo kokybei tai tikrai atsiliepė – ne paslaptis, kad ne tik pats apšvietimas yra nepakankamas, tačiau ir lempos yra pernelyg žemai, tad ne vieną kartą rungtynių metu abiejų ekipų žaidėjai skundėsi, esą kamuolys pakilęs į orą tiesiog išnykdavo, arba jį labai lengvai užstodavo žaidėjų šešėliai. Kaip ten bebūtų, tokios rungtynių sąlygos intrigos nė kiek nesumažino. Abi ekipos pradėjo mačą gana atsargiai, pagrindinė kova dėl kamuolio vyko aikštės viduryje, tačiau protarpiais į pavojingesnes kontratakas nevengdavo pasijungti nei vieni, nei kiti. Tiesa, jų pirmajame kėlinyje gerokai daugiau sukūrė „Fakyrai“ – gausiomis pajėgomis presinguodami savo varžovus aikštės viduryje ir kartais net nuo jų baudos aikštelės, svečiai gana sėkmingai priversdavo savo varžovus suklysti, kas pastoviai leisdavo pasileisti į greitus išpuolius. Ir nors dažniausiai jie neužsibaigdavo pavojingu smūgiu į vartų plotą ar šalia vartų, tačiau patys epizodai buvo tikrai daug žadantys. Vienos kontratakos metu „Fakyrams“ pavyko išbegti 3 prieš 2, tačiau „Vilties“ gynėjams pavyko puikiai atlikti savo darbą. Taip pat po kelių minučių po prarasto kamuolio aikštės viduryje „Viltis“ vėl buvo priversta gintis nuo varžovų kontratakos, kurios metu „Fakyrų“ puolėjas suklaidino keletą „Vilties“ gynėjų ir stipriu smūgiu pasiuntė kamuolį tiesiai į vartų skersinį. Praktiškai analogiška situacija pasikartojo dar po kelių akimirkų, kai šįkart kitas „Fakyrų“ puolėjas vėl praktiškai bėgo vienas prieš vartininką, tačiau jį šeimininkų gynėjai spėjo pasivyti, o į ataką pasijungę dar 3 „Fakyrų“ žaidėjai iš su kamuoliu užsižaidusio savo komandos draugo perdavimo taip ir nesulaukė. Tuo tarpu „Viltis“ atrodė pakankamai išsigandusi ir besislepianti savo žaidimo šešėlyje, o žaidimas jiems klijavosi labai sunkiai. Jeigu aikštės viduryje galėjome išvysti tikrą mėsmalę, tai tuo tarpu kraštai dažniausiai likdavo visiškai laisvi, ir net šiek tiek keista, kodėl aikštės šeimininkai taip ir nesugebėjo jų efektyviai išnaudoti. Beje, visos atakos, kurias „Viltis“ sukūrė pirmajame kėlinyje, būtent vystėsi per kraštus, tačiau sėkmingo užbaigimo vis pritrūkdavo. Bene geriausią progą pasižymėti „Viltis“ turėjo po to, kai P. Pajarskas gavo tikslų ilgą perdavimą į dešinį kraštą, sugebėjo puikiai apsitvarkyti kamuolį, įnerti į baudos aikštelę, o iš ten atmesti kamuolį ties baudos aikštelės linija, nuo kurios į vartus smūgiavo V. Pajarskas. Vartininkas kamuolio nematė, tad tiesiog stebėjo skriejantį kamuolį, bet čia jam į pagalbą suskubo „Fakyrų“ gynėjas, koja atrėmęs smūgį. Daugiau įsimintinesnių progų pirmajame kėlinyje kaip ir nebuvo, nebent dar keli „Fakyrų“ kelti kampiniai, po kurių kartas nuo karto buvo smūgiuota greta vartų arba tiesiai į vartininką.

Antrasis kėlinys prasidėjo aktyvesniu „Vilties“ žaidimu – šeimininkai persikėlė į savo varžovų aikštės pusę, perėmė kamuolio kontrolę į savo rankas, ir pradėjo regzti vis aštresnes ir greitesnes atakas. Tačiau čia „Vilčiai“ nuotaiką apkartina net kiek keistoka ataka ir klaidų virtinė – po išmušto vartininko laisvo smūgio ties aikštės viduriu vyksta oro dvikova, kurią pralaimi „Viltis“, apeliuojama į teisėją dėl stūmimo į nugarą, teisėjas leidžia žaisti toliau, „Fakyrai“ išbėga į kontrataką 3 prieš 3, „Vilties“ žaidėjai neužtikrintai vienas kitą pasaugo, tuomet seka perdavimas iš kairiojo atakos krašto į baudos aikštelę. Ten nieko iš „Fakyrų“ nėra, tad kamuolys nulekia į dešinį baudos aikštelės kraštą, o čia smūgiu iš eigos iš beprotiškai aštraus kampo „Vilties“ vartininką nuginkluoja A. Prunckus – 0:1 ir šaltas, bet gana dėsningas dušas „Vilčiai“.

Pastarieji po įvarčio dar labiau atkunta, ir atakos jau labiau primena jų įprastą žaidimą, tačiau akivaizdus krašto žaidėjų trūkumas jaučiamas kiekvienos atakos metu: centre susigrūdę per daug gynėjų, o į kraštus jų nepavykdavo pritraukti, kadangi ten trūko aštrumo. Tačiau net ir atakuodami centru „viltiečiai“ sugebėjo išsukti kamuolį ir išvesti puikiu perdavimu H. Kerušauską vieną prieš vartininką, tačiau šio smūgiuotas kamuolys praskriejo greta virpsto. Tuo tarpu „Fakyrai“ jau nemėgino sukurti kažko naujo prie varžovų vartų, tad atsitraukė į savo aikštės pusę ir koncentravosi ties savų vartų saugumu. „Vilčiai“ pavyko ir dar kartą išvesti T. Chomičių vieną prieš vartininką, tačiau pastarasis vėlgi pirštais smūgiavo greta virpsto. Dar po keletos minučių „Vilties“ žaidėjas prasiveržė palei galinę liniją ir atliko tikslų perdavimą į baudos aikštelę vėlgi T. Chomičiui, tačiau jo smūgiuotą kamuolį „sugėrė“ „Fakyrų“ gynėjas. Tad panašu, kad rezultatyviausio „Vilties“ praėjusio sezono žaidėjo indėlio dar reikės palaukti.

Rungtynės jau artėjo į pabaigą, tad „Viltis“ sukilo į lemiamą šturmą. Pavyko keliais tiksliais trumpais perdavimais dešiniuoju atakos kraštu apeiti ir suklaidinti kelis „Fakyrų“ gynėjus, perduoti kamuolį į centrą ties baudos aikštele, iš ten dar arčiau vartų atliktas perdavimas A. Ruškiui, tačiau šio smūgis taip pat blokuojamas. Aidi finalinis teisėjo švilpukas, skelbiantis, jog tą vakarą pelnytai primetę savo žaidimo stilių nugalėjo „Fakyrai“.

 

TEC 0:1 FKK Spartakas
Balandžio 23 d., 20:30 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Rungtynės, kuriose taip pat daug įvarčių neišvydome, o kieto žaidimo netrūko. Analogiškai kaip ir „Prelegentų“ – „Akto“ dvikovoje, teisėjas nepagailėjo parodyti kaip atrodo geltonos kortelės net 6 žaidėjams. Tokie geltonų kortelių rinkimaisi dabar nėra baisūs, bet pirmojo rato pusiaukelėje turėtų gerokai komandoms pasijauti, kuomet prasidės įvairiose diskvalifikacijos dėl 4, 6 ar 8 geltonų kortelių.

Taigi, rungtynės prasidėjo kiek nervingai, tačiau be galo kovingai. Abu klubai siekė kuo greičiau užvaldyti aikštės vidurį, bet to padaryti nepavyko. Kamuolio kontrolės neturėjo nė viena komanda. Abi ekipos apsikeitė pusprogėmis, tačiau vartininkai itin didelio darbo neturėjo.

Pagrindinis šeimininkų vidurio saugas Kiril Abaškin jau kėlinio viduryje patiria traumą, dėl ko tęsti rungtynes gali nebent žaisdamas viena koja. Tas nemenkai atsiliepia „TEC‘ams“, ko pasekoje, svečiai ne tik perima žaidimo konrtolę, bet tuo pačiu ir pelno pirmąjį susitikimo įvartį. Po ukmergiškio Mato Morkūno perdavimo, dešinėje puikiai kamuolį apsitvarko Žydrūnas Keblas ir dar puikiau perkelia varžovų vartininką. 0:1 – „Spartakas“ priekyje.

Šeimininkai neketina pasiduoti ir dar kėlinio pabaigoje pabando rezultatą išlyginti. Labai neblogą šansą tą padaryti turi Ernestas Karten. Komnadų draugų išvedamas į priekį, smūgiuoja beveik iš 10 metrų taip, jog vartininkas sugeba apginti savus vartus. Ukmergė kiek labiau atsidūsta, ir abu klubai išeina ilsėtis.

Antroje susitikimo dalyje svečių komandos gynyba vis dar tokia pati užtikrinta, o ir reikalo tarsi nutrūkus nuo grandinės bėgt į priekį – nebebuvo. „TEC“ futbolininkai antrajame kėlinyje nebeatrodė tokie šviežūs, o ir mačo pabaigai nenumaldomai artėjant buvo sunku savyje rasti jėgų krašto žaidėjams pasijunginėti į priekį. Vis tik keletas pasiteisinusių keitimų šeimininkų futbolą išjudino. Tačiau į pora rimtesnių „TEC‘ų“ grasinimų priešininkų vartams, spartakiečiai atsakė pataikymu į virpstą. Kaip ten bebūtų, progų apsikeitimas didesnės įtakos mačui nebeturėjo. Šeimininkai pavargo anksčiau laiko, o kieta ir darni svečių klubo gynyba neleido pagalvoti apie jokį individualaus meistriškumo demonstravimą pastarųjų aikštės pusėj. Taigi, 0:1 ir „Spartakas“ tampa viena iš trijų ekipų, kurios po 2 turų sąskaitoje turi jau po 6 taškus.

Prognozė vėlgi ne pati geriausia. Jeigu 1-ajame ture buvo itin gerai pataikyta, tai Velykinis laikotarpis išderino visus spėjimus. Jokių rezultatyvių lygiųjų šioje poroje neišvydome. Nors pagal visą nerašytą planą čia ir turėjo būti nors trupučiu daugiau įvarčių.