7-asis turas III lygoje gavosi, drąsiai sakome, rimčiausias iš rimčiausių. Ne todėl, kad pamanysite, išvydome triuškinančių pergalių ar kažkokių kitokių įvarčių lavinų. Rimčiausias todėl, kad netikėtų rezultatų per septynerias rungtynes buvo tiek, jog, ko gero, dar gerai sutiktumėm pasiginčyti ar tik 7-ojo turo netikėtumai negalėtų varžytis su visų jau sužaistų turų bendru netikėtumų skaičiumi. Krito šiame ture ir „Viltis“, ir „Fakyrai“. Iki pilnos laimės trūko tik „TAIP“ kluptelėjimo, tačiau anie mat to daryti nesiruošia ir taškus kol kas renka „kaip uogas“. 7-ąjį turą galima įvardinti kaip patį karščiausią orų atžvilgiu ir karščiausią hattrick‘ų atžvilgiu (jų buvo net trys). O turbūt labiausiai vertas paminėjo faktas, kad 4 – 12 vietas III lygoje skiria vos 1 žingsnis, t.y. vos 3 taškai. Tokia maišalynė lentelės viduryje oi kaip žada įdomumus artėjančioms kovoms.

 

FKK Spartakas  6:1  FK Užupis
Gegužės 24 d., 18:00 val., Ukmergės centrinis stadionas.

 Rungtynės, kuriose pirmaisiais smuikais griežė Morkūnai ir Liausas. Mače, kuris vyko tolimojoje Ukmergėje, galima buvo pamatyti net 7 įvarčius. Simboliška, bet prie 5 iš jų prisidėjo žmogus, turintis pavardę Morkūnas. Taigi ne tik Lauryno Liauso 3 tikslūs smūgiai lėmė šeimininkams užtikrintą pergalę, bet ir Mato bei Mindaugo Morkūnų rezultatyvūs perdavimai ir įvarčiai.

Mačas prasidėjo gan netikėtai. Paskutinioji lygos komanda Donato Gražulio dėka jau 11-ąją susitikimo minutę išsiveržė į priekį ir tyliai pasufleravo šeimininkams, jog šiandien lengva nebus. Tačiau nors lengva ir nebuvo, bet ukmergiškiai dar pirmajame kėlinyje ištaisė šią akistatos pradžioje padarytą klaidą. Po Mindaugo ir Mato Morkūnų tikslių rezultatyvių perdavimų Linas Blažinskas ir Laurynas Liausas švieslentėje per nepilnas 10 minučių apkeitė pirmaujančias komandas ir prieš pertrauką saugiau jaustis galėjo jau „Spartako“ futbolininkai.

Antroje mačo dalyje veiksmo buvo jau žymiai daugiau. Ne tik gražiais įvarčiais ukmergiškiai pradžiugino, bet galima buvo pamatyti ir raudonų kortelių bei 11 metrų baudinių. Tačiau apie viską nuo pradžių. Tik ką prasidėjus antrajai susitikimo daliai, tokį visiškai vienišą įvartį be jokios pagalbos ir vedamas individualaus meistriškumo įrideno tas pats Laurynas Liausas. Tad štai nuo to momento ir prasidėjo „Spartako“ žaidimas savo malonumui. Per artimiausias 10 minučių savo žodį taria Mindaugas Morkūnas. Šis pelno pirmąjį savo įvartį mače, o ir netrukus asistuoja komandos draugui. Taigi likus žaisti dar daugiau nei pusvalandį, viskas šiose rungtynėse jau aišku – 5:1.

Kiek vėliau prisimena ir užupiečiai kaip reikia pereiti vidurio liniją ir atsidurti varžovo baudos aikštelėje. Tačiau vis tik geriausią mačo rekordą pademonstruoja šeimininkų komandos futbolininkas Vitalijus Kovaliūnas. Šis 62-ąją ir 64-ąją minutėmis gauna geltonas korteles ir palieka „Spartaką“ pabaigti rungtynių mažumoje. Maža to, paskutinę geltoną kortelę gauna už neleistinus veiksmus savoje baudos aikštelėje, todėl arbitras dar skiria 11 metrų baudinį į ukmergiškių vartus. Baudinį, žinoma, Mindaugas Puodžiūnas prašauna. Šiajam būtų neprošal iš bendravardžio kitoje komandoje Morkūno pasimokyti tikslumo pamokų, nes vadinamasis „pendelis“ iš tiesų buvo puiki proga svečiams pelnyti antrąjį komandos įvartį ir turint vienu žaidėju aikštelėje daugiau, pamėginti sukurti sensaciją. Deja, bet sensacija nesukūriama. Netgi atvirkščiai – dar vieną įvartį pelno Laurynas Liausas įsirašydamas pirmąjį hattrick‘ą šiemet. Na ir spėkit kas asistavo šįsyk? Taip, ir vėl Morkūnas. Ir vėl Mindaugas. Taigi, per likusį laiką šeimininkai mažumoje atsilaiko, o „Užupis“ kiekybiniu pranašumu nepasinaudoja ir iš Ukmergės išsiveža apskritą nuliuką, likdami paskutinėje lygos vietoje. Tuo tarpu po 4 pralaimėjimų iš eilės gali sakyti garsų „pagaliau“. Komandai kaip oro reikėjo šios pergalės.

 

FK Salininkai  3:0  FK Viltis
Gegužės 24 d., 19:00 val., Dilgynės stadionas.

Metas aptarti ir pirmąją, ko gero, rimčiausią sensaciją šiame ture. Kai kurie  matėme drąsiai teigė, jog tai ir viso pirmojo rato sensacija. Tačiau apžvalgininko nuomone „Salininkai“ (ypač Dilgynės stadione) sensacijų turėtų šiemet pateikti ir daugiau. Ten tikrai nėra lengva žaisti, ten tikrai neturint rimto gynybinio plano nėra net ko ir galvoti apie pergalę ar net apskritai – taškus. „Viltis“ kaip matome galvojo ir šiose varžybose tikėjosi lengvo pasivaikščiojimo, o iš varžovų – kad jie patys sau susimuš įvarčius. Kiek teko „Viltį“ matyti šiemet, komanda išties atrodo įspūdingai, bet šeštadienį ne tik kad nesužaidė savojo žaidimo pagal savas galimybes, bet ir neparodė nė menkiausio noro tas galimybes parodyti. Tuo tarpu „Salininkai“ puikiai nusiteikė kovai, pasinaudojo jiems palankesne aikštės danga ir iškovojo ypatingai šeimininkams svarbius 3 taškus.

Pati rungtynių pradžia daug veiksmo rungtynėse nežadėjo. Tempas buvo gan lėtas, „Viltis“ stengėsi ir tokioje aikštėje žaisti trumpais perdavimais (čia ir buvo jų didžiausia klaida), o „Salininkai“ paklusniai gynėsi ir žinojo, kad bent kelis sykius kontratakai galimybę jie tikrai turės. Turėjo. Jau 10-ąją rungtynių minutę vienas iš šeimininkų futbolininkų smūgiuoja iš toli, kamuolys atšoka, kur atrodytų „Vilties“ vidurio saugai turėtų budėti ir jo laukti. Tačiau jokių ten saugų nėra, o Robertas Kliukovič nuo maždaug baudos aikštelės linijos smegia tiesų smūgį į vartų tinklą. „Viltis“ nepraleidusi įvarčio jau 8 valandas, ima ir praleidžią jį pačioje susitikimo pradžioje. Toks netikėtumas gali išmušti iš vėžių ir pačius šaltakraujiškiausius futbolo mylėtojus. Tačiau, jog tai nepasirodytų maža – salininkiečiai „arklių nestabdo“ ir po netikslaus svečių komandos saugo perdavimo į kraštą gaunasi vadinamasis „atriezas“ ir Pavelas Šarynskis užklumpa pernelyg toli iš vartų išėjusį ir tikrai komandos draugo klaidos nelaukusį viltiečių vartų sargą Andrių Juzkiv. Užklumpa su ne pačiomis smagiausiomis dovanomis – tolimu smūgiu (galbūt net iš 40 metrų) ir padvigubinta persvara. O dar net neįpusėjo pirmasis kėlinys...

„Viltis“ po praleistų dviejų įvarčių (beje, komanda per 6 turus bendrai sudėjus praleido tiek, kiek prieš „Salininkus“ per pirmas 18 minučių) mėgina ir patys kažką kurti, bet komanda atrodo taip, lyg būtų iki kelių sugrimzdusi pelkėje ir kojas bei užpakalius judintų pernelyg lėtai. Žinoma, pora smūgių atlikti pavyksta, tačiau iki sėkmingojo tikslo jiems toli. Na o „Salininkai“ ir toliau naudojasi velnišku užsivedimu. Komanda po dar vienos mini apgulties įžaidinėja kamuolį jau viltiečių baudos aikštelėje, kur aukštesnis sviedinys liečia Haroldo Kerušausko ranką ir teisėjas skiria 11 metrų baudinį. Baudinys visi sutiko – labai diskutuotinas. Žymiai labiau kamuolys norėjo ranką surasti, nei ranka kamuolį. Kiek teko stebėti profesionalų futbolą – už tokius epizodus arbitrai dažniau neduoda, nei duoda 11 metrų baudinius. Šįsyk davė ir Gediminas Skrockas jį realizuoja. 3:0 ir visiškas fiasko po pirmųjų 45 minučių.

Antrajame kėlinyje jaučiasi svečių klubo sujudimas. Komanda pradėjo žaisti taip, kaip turėjo pradėti nuo pat mačo pradžios. Esant rezultatui 0:0 viskas būtų kitaip, bet švieslentėje, kabančioje ant medžio – degė 3:0. Deja. „Viltis“ dar kūrė, kombinavo. Kelis sykius buvo priėję arti priešininkų vartų, bet sėkmės tą vakarą panelė fortūna pagailėjo gerokai. „Salininkai savo ruoštu turėjo dar pora puikių progų visiškai nužudyti priešininką, bet sykį gelbėjo vartų sargas, o sykį pritrūko tikslumo. Taigi, antroje akistatos dalyje nieko reiškmingo neįvyksta. „Viltis“ jau kėlinio viduryje susitaiko, kad tądien nieko nebus, o šeimininkams nebėra reikalo kaip nutrūkus bėgti į priekį, tad rezultatas lieka nepakitęs. Salininkiečiai pasiekia jau trečiąją pergalę čempionate, o „Viltis“ tiek ilgai laikiusi „sausus“ vartus praleidžia tiek, kiek per visą sezoną iki to mačo ir patiria ypač skaudų antrąjį pralaimėjimą. Tačiau tektų pripažinti, kad antrajame rate „Salininkų“ lauks ne pyragai. Fanų stadione baltieji tiki takos entuziastai tikėtina, kad užkurs ne tik stadiono savininkų neseniai įrengtą pirtelę, bet ir pačioje aikštelėje karščio nepagailės.

 

 FK TEC  5:2  FK Prelegentai
Gegužės 25 d., 14:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Jeigu jau tęsiame netikėtus rezultatus, tai šio mačo baigtis taip pat gali ten drąsiai pretenduoti. Šeimininkai po dviejų pralaimėjimų iš eilės į rungtynes rinkosi gan sunkiai, tad tikrai mažai kas tikėjosi tokios lengvos pergalės prieš vieną seniausių lygos komandų.

Rungtynės kaip tyčia prasidėjo „TEC“ ekipai sėkmingai. Jau 2-ąją susitikimo minutę Alvinas Dudėnas atakos kraštu sėkmingai Kirilo Abaškino išvedamas ir pelno pirmąjį varžybų įvartį – 1:0. Tačiau svečiai kepinančios saulės neišsigąsta ir neleidžia užsibūti liūtų persvarai. Linas Zareckas atsidaro šio sezono įvarčių sąskaitą ir rezultatą lygina. 2 įvarčiai o dar nesužaista nė 10 minučių – tobula pradžia. Atrodytų lyg ir žaidimo tempas turėtų nurimti, įdegę žaidėjai turėtų „stabdyti arklius“, bet toli gražu niekas nestoja. 11-ąją mačo minutę savo individualų meistriškumą demonstruoja Lukas Dukavičius ir tarsi Cristiano Ronaldo kontratakoje „išmaudęs“ varžovų gynėjus dar sykį išveda savo ekipą į priekį. Tempas nė velnio nemažėja ir „Prelegentai“ net neketina paleisti varžovų. Tuoj po 3 minučių puikiai sienelėmis apžaistas kraštas ir pakabintas kamuolys į baudos aikštelę, kur jau Andrius Snarkevičius vėl lygina rezultatą. Nesužaista nė 15 minučių o jau 2:2. To dar šiemet nebuvo! Teisėjas vos spėja susirašinėti minutes ir įvarčių autorius, o Lukas Dukavičius drioksteli dar kartą. Vėlgi po techninių sugebėjimų „freestyle‘o“ pastarasis muša antrąjį savo ir trečiąjį komandos – pirmoji pusė kėlinio ko gero rezultatyviausia šio sezono III lygos pirmenybėse, o „TEC“ vyrukai ją įformina pirmaudami 3:2. Tiesa, pirmoje susitikimo dalyje dar ekipos apsikeičia po neblogą sprogelę, bet su įvarčiais jau baigta. Kiek galima.

Antrajame kėlinyje šeimininkai dar nesijautė nugalėję. Tokiu tempu mušami įvarčiai neabejotinai žaidėjo, kad jų dar tikrai bus. Liūtai tvarkingai gynėsi, o „Prelegentams“ vis pritrūkdavo paskutinio perdavimo, nors kamuolį jie valdė gan neblogai. Tačiau vis labiau pasijungdami į priekį, atlaisvindavo gynybinius plotus. O tuo „TEC‘ai“ ir pasinaudojo 73-ąją rungtynių minutę.  Artūras Bubokas kontratakos metu klaidina vieną belikusį prieš vartus vartininką ir didina persvarą jau iki 4:2. Tada jau svečiams nebeliko kur trauktis ir šie privalėjo visa galva pasinerti į priekį. Kadangi gynybinė šeimininkų darna buvo patenkinama – galima buvo atakoje pagauti priešininką nepasiruošusį dar kartą. Taigi, tarsi absoliuti uoga ant torto tapo Luko hattrick‘o įforminimas. Šis gauna iš ekipos draugo ilgą perdavimą, persikelia vartininką ir galva siunčia sviedinį į jau tuščius vartus. Puiki klasė, puikus trečiasis įvartis ir užtvirtinta pergalė mylimai komandai. Geresnės pabaigos jau tikriausiai ir nebebuvo galima tikėtis. Patys „TEC‘ai“ pripažįsta, jog pergalės reikėjo daugiau psichologiškai, nei turnyrinės lentelės atžvilgiu. Pergalė iškovota, emocijos tikrai geros ir su žymiai rimtesniu nusiteikimu galima ruoštis ateities kovoms. Tuo tarpu „Prelegentai“ šiemet buksuoja. Kaip ir prieš sezoną buvo planuota – tai jau nebe toji čempioniška komanda ir taikytis į medalius jau tikriausiai nebepavyks.

 

FK Kruša-Basica  3:0  FK Naujieji Verkiai
Gegužės 25 d., 16:00 val.,  Fabijoniškių VFM stadionas.

Mačas, kuriame atrodo galėjome tikėtis šiokios tokios intrigos, tačiau svečių komanda nutarė, kad III lyga yra vis tiek kaimo lyga ir čia nėra būtina registruoti žaidėjų, kurie norėtum, jog žaistų tavo komandoje. Taigi „TAIP“ klubo atstovas Sergejus Kuosa nutarė, kad vakarinėse savo komandos (kur yra registruotas) rungtynėse jam šansų pasirodyti nedaug – tai sužaisiu už „Naujųjų Verkių“ ekipą ir taip įgausiu daugiau praktikos. Nė velnio. Jeigu verkiškiams pačiose rungtynėse sekėsi dar visai neblogai, tai po mačo „Kruša“ rezultatą užprotestavo ir drausmės komitetas jau kitą dieną skyrė „Naujiesiems Verkiams“ techninį pralaimėjimą, 100 litų baudą ir iš bendro taškų kraičio dar atėmė 1 tašką. Tikimės visi, jog tai nepasikartos ir šį kvailą savo poelgį apgalvoję verkiškiai pradės panašėti į vyrų komandą, o ne skystablauzdžių mergaičių parapiją, norinčią tokiu būdų kažką apgauti.

 

 FK Aktas  3:2  FK Fakyrai
Gegužės 25 d., 17:00 val.,  Nemenčinės stadionas.

Jeigu toliau tęsiame netikėtumų ir sensacijų bei kitokiais griausmingais epitetais paremtų rungtynių baigčių apsakymus, tai „Aktas“ – „Fakyrai“ mačas, anot turnyrinės lentelės, turėtų priklausyti būtent tokiam. Jau kone visas internetas kelintą savaitę mirgėte mirga, kaip geniukai sunkiai įsivažiuoja, kaip pastarųjų fortūna rungtynėse stipriai atsukusi ne tik nugarą, bet ir mosuoja didžiuliu užpakaliu. Tačiau ledai vis tik buvo pralaužti jau praėjusiame ture. „Aktas“ nuskriaudė „Užupį“ ir po to karto matyt komandinis pasitikėjimo laipsnis gerokai pakilo. Tad nieko keisto, jog jau sekančiame ture buvo palaužta ir prizinėse vietose patogiai įsitaisiusi „Fakyrų“ vienuolikė.

Rungtynės prasidėjo kovingai. Komandos jau vien pažiūrėjus į tarpusavio susitikimų istoriją, ko gero, viena apie kitą turėtų žinoti ne tik žmonų vardus, bet ir jų aukštakulnių išmieras. Taigi, tąją pažintį pirmieji tvirtinti pradėjo aktiečiai. 18-ąją mačo minutę po Vytauto Palšio perdavimo tiksliai sviedinį į vartų tinklą pasiuntė ilgametis geniukų futbolininkas Donatas Zykus. Kai atrodė, jog svečiai turėtų suskubti rezultato lyginti – žodį, antrą žodį tarė šeimininkai. Šįsyk asistuoja Mantas Jarmalavičius, o kamuolį į vartus „smeigia“ Marius Ambotas. Ir ką jūs geniukam? 2:0. Tiesa, pergalė dar toli gražu negarantuota. Jau „TEC“ – „Prelegentai“ mače galima buvo pamatyti, jog keturiems įvarčiams įmušti nereikia nė 15 minučių, todėl čia, Nemečinėje taip pat dar ne pavasaris. Apie tai geriausiai primena Eduardas Tučinskis. Likus keletui minučių iki pertraukos, vienas naudingiausių (jei ne naudingiausias) fakyrinių atstovas šiemet švelnina rezultatą ir visai susirinkusiai žiūrovų miniai metiesiogiai pasako, kad veiksmo dar tikrai laukite antroje susitikimo dalyje.

O toje dalyje veiksmo dar trupučiuką galima pamatyti. Ir veiksmo ir cirko. Antrąjį kėlinį geniukai į aikštę įskrido ne 11, o 12 piliečių. „Fakyrai“ vis tiek su matematika nesipyksta ir netruko suskaičiuoti, kad varžovų ryškiai per daug. Tad vos apie pusė minnutės toks kuriozas gąsdino Nemenčinės gyventojus.  Svečiai pyko, bet įvarčius mušė šeimininkai. Kėliniui tik įsibėgėjant tas pats Donatas Zykus apsiformina dublį ir panašu, jog vieną „Akto“ koją kelia į pergalingus plotus. Lieka kiek daugiau nei pusvalandis,  tačiau dviguba persvara jau šis tas. Mūšis vyskta, kieto žaidimo netrūsta, bet „Fakyrai“ vis nesugeba rasti to mažo takelio link genių vartų. Tiesa, 83-ąją minutę tas pats Eduardas Tučinskis gauna teisę smūgiuoti 11 metrų baudinį. Ta teise jis pasinaudoja ir švelnina rezultatą. Dar 10 minučių paliekama svečių ekipai lyginti rezultatą, bet „Aktas“ tądien per geri, jog iš jų būtų atimta pergalė.

 

FK Ozas  0:1  FK Olimpija
Gegužės 25 d., 19:00 val.,  Panerio stadionas.

Dar vienas baisiai netikėtas rezultatas. Jeigu apžvalgininkas dėl „Užupio“ gali būti ramus, nes prieš sezoną pastariesiems išbūręs paskutinę vietą kol kas su prognoze visiškai neprašauna, tai „Olimpijos“ nuspėti buvimo šalia to paties „Užupio“ kol kas nesiseka. Komanda pradžioje sezono sunkiai persiorientavo į aukštesnį lygį, bet dabar vėl ima demonstruoti tą užtikrintą gynybą, kurią geriausiai pamename iš SFL A2 pernai metų čempionato, kur išties nemažai varžybų buvo laimėta minimaliu pranašumu. Tuo tarpu „Ozas“ taip pag „gadina“ visas apžvalgininko priešsezones prognozes. Komandai jau buvome paruošę 3 – 4 vietas galutinėje rikiuotėje, o ką jie daro dabar? Turi vos 7 taškus per 7 žaistas rungtynes ir rikiuojasi varganoje 12-oje vietoje, už kurią lygos nuostatai sako, jog klubas  yra siunčiamas į IV lygą. Oranžiniai to tikrai nenorėtų...

Rungtynėse su olimpiečiais šeimininkai rinkosi labai jau sunkiai. O dar mačo pradžioje vartininkas gavo traumą ir teko žaisti su aikštės žaidėju vartuose. Nors oro temperatūra nebebuvo tokia kepinanti kaip kad  vidury dienos, vis tik 90 minučių žaisti be keitimo mėgėjams lengva nebuvo.  Juolab 38-ąją minutę po svečių klubo žaidėjo Manto Urbono skersavimo į baudos aikštelę kamuolį į savų vartų tinklą pasiuntė Deividas Galeckas.  Tad turėk sau dvigubą bėdą.

Antroje susitikimo dalyje „Ozas“ mėgino pramušti kietąją „Olimpijos“ gynybą. Tačiau svečiai be didesnių skrupulų užsidarė gynyboje ir net neketinoiš ten išlysti. Kaip sakant nėra blogos taktikos – yra blogas rezultatas. O rezultatas tuo metu buvo olimpiečių naudai. Oranžinių nelaimei, rezultatas taip ir nepakito. Nors ir buvo mėginta ir per kairę, ir per dešinę ir iš toli, bet tądien pritrūko staigumo, pritrūko šviežumo ir dar daug kitokių sąvybių, kurios galbūt būtų leidusios iškovoti bent tašką. Tuo tarpu „Olimpijos“ stovykloje nuotaikos puikios. Komandą pirmą sykį treniravo (jeigu taip galima išsireikšti) ar labiau strategavo Pavelas Rudnev, kuris vis dar gydosi kojos traumą ir į aikštelę išbėgti negali. Tačiau kaip ten bebūtų, olimpiečiai iškovoja jau trečiąją pergalę čempionate (didžiausi kritikai tikriausiai nemanė, kad per visą sezoną pastarieji tiek iškovos) ir jau jeigu kažkokiu tai mistiniu būdu nukautų sekančiame ture dar ir „Prelegentus“, pakiltų labai aukštai. Ar tik nebus „Olimpija“ šio sezono „juodasis arkliukas“?

 

FK Navigatoriai  2:6  FK TAIP
Gegužės 25 d., 20:00 val.,  Fabijoniškių VFM stadionas.

Na ir 7-ąjį turą tvarkingai kaip ir pridera uždaro tikra įvarčių fiesta. Žinoma, šio mačo pamatyti neteko, bet iš poniškumu ir banaloku  humoro jausmu dvelkiančio„TAIP“ aprašymo socialiniame „Facebook“ tinkle galima susidaryti šiokį tokį vaizdą kaip vyko mačas.

O mačas vyko gan atvirai ir be didesnių stabdymų. Nuo pat pirmųjų minučių abi ekipos didelį dėmesį skiria puolimui, tad iškart matėsi, kad įvarčių čia tikrai bus. 12-ąją minutę be jokių ceremonijų šeimininkų vadovas Kęstutis Maželis griauna Andrzej Wilkicki ir teisėjas skiria 11 metrų baudinį. Gražvydas Mikulėnas jį realizuoja ir po kiek ilgesnės pertraukos vėl pasižymi lygoje. Apšilę gerokai kojas „TAIP‘iečiai“ subombina dar 3 įvarčius per kiek daugiau nei 10 minučių, sakydami navigams, kad šiandien ne jų diena. Iš tų trijų net du pelno Gražvydas Mikulėnas, kuris hattrick‘ą įsirašo per praktiškai pusvalandį. Aukštoji klasė. Tiesa, mažą intrigėlę sugražina Tado Paplausko įvartis visai prieš pertrauką, bet ar 4:1 intriguoja, čia jau diskusijos vertas klausimas.   

Na jeigu kėlinio pabaigoje intrigėlė dar atrodė juokingai, tai antrosios dalies pradžioje to paties Tado Paplausko įvartis jau galėjo sukelti iš šiokio tokio nepatogumo bei nerimo svečiams. Bet nerimas ilgai netruko ir jau 67-ąją minutę Tomas Buzas atstatė tritaškį pranašumą, o netrukus ir pats pirmojo įvarčio kaltininkas Kęstutis Maželis dar ir pasiuntė kamuolį į savus vartus. Veikiausiai netyčia. Taigi likus žaisti 20 minučių – viskas Fabijoniškėse jau aišku ir „TAIP“ vyrukai įsirašo jau septintąją pergalę iš tiek pat žaistų rungtynių. Vis labiau atrodo, kad šios komandos niekas taip ir  nesustabdys, o jie šį sezoną pamuš visus įmanomus „Guinesso“ rekordus. Pavyzdžiui laimės visas 26 rungtynes lygoje ir 6 „Carslberg“ taurėje. Tiesa LFF taurėje veikiausiai teks ir pralaimėti. Tik neaišku kuriame etape.  Na o „Navigatoriai“ po išties neblogo sezono starto jau pamažu grįžta į lentelės viduriuką, kur pagal visas išankstines prognozes jiems veikiausiai ir vieta. Kaip sakant – ilgame laikotarpyje visų komandų realūs pajėgumai išryškėja visu gražumu.