8-asis turas didelių sensacijų neatnešė (priešingai nei 7-asis). Tiesa, turas dar sužaistas ne visas, todėl jį dar pildysime. Tačiau jau dabar aišku, kad pirmasis trejetukas laimėjo savo rungtynes nors ir praleido po vieną įvartį, bet galutinis rezultatas tiek „TAIP‘ams“, tiek „Vilčiai“ bei „Fakyrams“ buvo teigiamas. Todėl pamažu šios ekipos tolsta, kad ir kaip to nenorėtų „Navigatoriai“.

Viltis  4:1  Kruša
Birželio 1 d., 15:55 val., Fanų stadionas.

Pirmoji vasaros diena orais tikrai nedžiugino – visą sekmadienį praktiškai be ilgesnių pertraukų lijo lietus, o oro temperatūra tesiekė 10 laipsnių. Tačiau tai nė kiek nesugadino varžybų tarp dviejų ilgamečių ir nuožmių konkurentų. Tiesa, konkuruoja šios ekipos daugiau daugiau sportiniu principu, tuo tarpu už aikštelės ribų yra pakankamai neblogai sutariančios, o ir žaidėjų turi ne vieną, žaidusį už abi stovyklas. Tad daug šnekų, agresyvaus ir neprotingai grubaus žaidimo tradiciškai pavyko išvengti.

Žinoma, dėl to iš dalies kalta pati varžybų eiga – maždaug per pirmąsias 20 pirmųjų varžybų minučių nugalėtojas jau buvo praktiškai aiškus. Pirmus du įvarčius „Kruša“ praleido per pirmąsias 6 minutes, tad prie ir taip šalto lietaus prisidėjo ir dar šaltesnis dušas. Bene savo pirmosios pozicinės atakos metu „Viltis“ atlieka kelis tikslius perdavimu kairiajame krašte, išveda į priekį T. Chomičių, šis apeina vieną varžovą ir nuo galinės linijos pasiunčia stiprų tikslų perdavimą į vartininko aikštelę, kur į tuščius vartus kamuolį belieka pasiųsti U. Juozaičiui. Panašiu žaidimu buvo grįstas ir antrasis įvartis – vėl pozicinė ataka aikštės viduryje, V. Pajarskas dukart iš eilės žaidžia sienele su T. Malinausku prie varžovų baudos aikštelės ir yra išvedamas visiškai vienas prieš „Krušos“ vartininką, kuo puikiai pasinaudoja smūgiuodamas į tolimąjį vartų kampą – 2:0. Po antrojo įvarčio „Viltis“ kiek sumažina savo žaidimo tempą, tad žaidimas daugmaž išsilygina ir persikelia į aikštės vidurį. Netrukus jau ir „Kruša“ sužaidžia labai gražiai ir aštriai, kai pasinaudoję „Vilties“ aukšta gynybos linija sugeba išvesti S. Berezką vieną prieš vartininką, tačiau pastarojo smūgiuotas kamuolys pataiko į virpstą. Čia pat seka ir „Vilties“ atsakymas – kamuolys vėl įžaidžiamas aikštės viduryje, greitas perdavimas į priekį išbėgusiam T. Malinauskui, o šis prie kamuolio suskumba greičiau už K. Motiekaitį, tad šį apeina ir siunčia aukštą kamuolį į tuščius vartus – 3:0. Žaidimo tempas dar labiau smunka, o iki pertraukos abi ekipos tesugeba apsikeisti keliomis pusprogėmis: tai smūgiuota netiksliai, tai nesuspėta laiku uždaryti perdavimo, tai netiksliai pasuota komandos draugui baudos aikštelės prieigose.

Antrajame kėlinyje iniciatyvą jau perėmė „Kruša“ – jiems nori nenori reikėjo rizikuoti ir bandyti gelbėti rungtynes. Ir kurį laiką, panašu, savo varžovus presinguodami „Krušos“ žaidėjai išmušė „Viltį“ iš vėžių – vos prasidėjus antrajam kėliniui „Kruša“ perima kamuolį aikštės viduryje, siunčia jį D. Miečiui, o pastarasis pusiau apeina, pusiau prasigrūda pro kelis „Vilties“ gynėjus ir švelnina skirtumą – 3:1. Dar po kelių minučių tas pats D. Miečius dar kartą pavojingai išvedamas į ataką, tačiau smūgiuodamas nepataiko į vartus. Sėkmingiau susiklosčius aplinkybėms, rezultatas visai galėjo tapti įtemptas, tačiau „Vilčiai“ pavyko tiek žaidybinį, tiek psichologinį „Krušos“ šturmą atlaikyti, numušti žaidimo tempą, kiek labiau sustyguoti savo gynybos linijas ir apsisaugoti nuo kitų „Krušos“ atakų. Galutinai bangas nuramino ir tašką varžybose padėjo 4 „Vilties“ įvartis – nuo aikštės vidurio individualiu reidu praėjęs savo varžovus nuo baudos aikštelės linijos stipriu smūgiu tiksliai kamuolį siunčia tas pats V. Pajarskas, tad likęs rungtynių laikas tapo tik formalumas. Aukštai savo gynybos liniją laikę „Krušos“ žaidėjai galėjo nusvilti ir dar kelis kartus, kai „Vilčiai“ pavykdavo kontratakuoti 4x3 ar 5x4, tačiau pavojingus skersus perdavimus netiksliai uždarydavo šeimininkų krašto žaidėjai.

Tad visumoje galima teigti, kad „Viltis“ laimėjo pelnytai, tačiau svyravimų žaidime tikrai buvo, o su žiupsneliu daugiau sėkmės „Kruša“ tikrai galėjo įnešti daugiau intrigos į žaidimą ar pasinaudoti perimta iniciatyva. Lūžio taškas, jeigu galima taip pasakyti, buvo pati rungtynių pradžia, kai tinkamai dar nespėję apšiti kojų ir gerokai amžiaus vidurkiu lenkiantys savo varžovus „Krušos“ žaidėjai buvo šturmu užspęsti savo aikštės pusėje ir nespėdavo sugaudyti „Vilties“ puolėjų. Su nekantrumu laukiame ir antrosios šių ekipų akistatos, kur iš savo klaidų pasimokę „zebrai“ žūtbūt mėgins atsirevanšuoti savo skriaudikams.

 

Ozas  2:1  Aktas
Birželio 1 d., 19:00 val., Panerio stadionas.

Atrodė, šauniai įsivažiavę „Akto“ žaidėjai bent jau ties „Ozu“ tikrai nesustos – pastarųjų žaidimo kreivė buvo visiškai priešinga ir per paskutinius 4 mačus įveiktas tik „Užupis“ namuose, tad „Aktas“ iš pažiūros buvo ta komanda, kuri šia situacija tikrai liuosiai gali pasinaudoti, ypač žinant jų polinkį kontroliuoti kamuolį ir regzti preciziškas pozicines atakas. O joms Panerio stadionas tikrai nėra pats didžiausias priešas – aikštelė nors vietomis ir praplikusi, tačiau užtektinai minkšta ir žalia, kad būtų galima pademonstruoti savo pranašumą žaidžiant futbolą, o ne bala žino ką.

Deja, „Aktas“ nors ir turėjo akivaizdų pranašumą, tačiau jo paversti matematine įvarčių išraiška nepavyko. „Ozas“ rungtynes pradėjo turėdami bene porą keitimų, tad gana noriai tą iniciatyvą atidavė savo varžovams. Greitai svečiai ja ir pasinaudojo: M. Ambotas iš maždaug 16 metrų tiksliu ir puikiai apgalvotu smūgiu nuginkluoja varžovų vartininką. 3 minutė ir jau 0:1. Deja, dar fejerverkų dūmams nespėjus išsisklaidyti, „Ozas“ smeigė savo atsakymą ir 5 minutę vėl atstatė lygybę. Tai bene buvo vienas iš esminių rungtynių momentų, kadangi „Aktas“ tiesiog nespėjo primesti savo varžovams pirmaujančiųjų žaidimo stiliaus, tad turėjo vėl iš naujo regzti ir galvoti apie varžovų vartų puolimą. Statistiškai akivaizdžiai daugiau „Aktas“ tą darė už savo varžovus, tad natūralu, kad ir pavojingų progų buvo sukurta gausiau prie „Ozo“ vartų. Aikštės šeimininkai puikiai suprato savo poziciją, tad per daug nesistengė pūsti prieš vėją ir patogiai įsitaisė gynybinėse pozicijose bei kartkartėmis stengdavosi savo varžovus nustebinti kontratakuodami.

„Aktas“ vis tik pakankamai neblogai valdė situaciją, tad jautėsi, jog dar ne vienas įvartis turėtų kristi į šeimininkų vartų tinklą. Ir antrajame kėlinyje tas ypač išryškėjo – svečiai atrodė žymiai šviežesni, energingesni ir aktyviau jungdavosi į atakas. Dėl to prikūrė visą galybę progų, iš kurių jeigu būtų realizavę bent mažytę dalį, tai „Ozas“ būtų turbūt nepadoriai sutriuškintas. Deja, futbole už sukurtas progas niekas medalių nekabina. Progų sąrašas tikrai solidus:

1. Išėjimas vienas prieš vartininką ir smūgis šalia vartų;
2. Atšokęs nuo vartininko kamuolys iš labai arti stipriu smūgiu siunčiamas virš skersinio;
3. M. Ambotas susitvarko su šeimininkų vartininku, tačiau iš tuščių vartų nuo linijos kamuolį išmuša „Ozo“ gynėjas;
4. Neįmuštas 11 metrų baudinys;
5. Dar vienas beveik akivaizdus uždirbtas 11 metrų baudinys, tačiau teisėjas dėl nežinomų priežasčių jo nebeskiria;
6. Eilinis išėjimas vienas prieš vartininką iš maždaug 7 metrų baigėsi smūgiu šalia vartų;
7. Perdavimo į baudos aikštelę uždaryti tiksliai taip pat nepavyko – smūgiuotas galva iš kelių metrų kamuolys skrieja virš vartų.

Natūralu, kad po tiek neišnaudotų progų tiesiog nelemta nugalėti – „Ozas“ sugebėjo išsiveržti antrojo kėlinio pradžioje ir su didžiule fortūnos pagalba tą persvarą išsaugoti. Antausis „Aktui“, kad daugiau taip nebedarytų, ir puikus emocinis pakilimas „oranžiniems“ – panašu, kad pirmojo rato antroji pusė prieš vasaros pertrauką gali visai teigiamai nuteikti antrojo rato kovoms, o 3 taškai ganėtinai neblogai sutvirtino „Ozo“ pocijas kovoje dėl vietos po saule lentelės viršuje.

 

TAIP  6:1  Salininkai
Birželio 1 d., 17:30 val., LFF stadionas.

Nepasakyčiau, kad rezultatas labai jau netikėtas. Net ir nepaisant to, kad „Salininkai“ praėjusiame ture ant menčių parvertė antroje pozicijoje žengiančią „Viltį“. Buvo akivaizdu, kad šiame mače ištorija bus visai kita vien dėl aikštės kokybės, tad visas rungtynes „Salininkai“ atsiginti tikrai nebus pajėgūs. Aišku, atsiginti netektų, jeigu patys primuštų daugiau ir kontroliuotų žaidimą, tačiau svečių ekipa labiau pripratusi yra atiduoti kamuolio kontrolę ir rungtyniauti praktiškai tik ilgais perdavimais ir kontratakomis.

Nors pralaimėjimo būta ir didelio bei skaudaus, tačiau vis tik ir varžovas ne kiemo komanda. Pirmasis įvartis dėl to ir krito pakankamai anksti – nuo pirmųjų minučių užgulti „Salininkų“ vartai ir 11 minutę uždirbtas ir realizuotas 11 metrų baudinys. Po poros minučių rezultatas vos nebuvo padvigubintas, tačiau po pakelto kampinio smūgiuotas kamuolys pataiko į skersinį. „TAIP“ visiškai kontroliuoja žaidimą, ir nors itin pavojingų progų ir nepavyksta kurį laiką sukurti, tačiau „Salininkai“ visiškai prispausti savo aikštės pusėje ir tik retkarčiais pamėgina laimę tolimu perdavimu. Vienas tokių perdavimų pasiekia savo tikslą – A. Žarnovskis sėkmingai susitvarko kamuolį ir prasiveržia pro „TAIP“ vartininką, kuriam belieka tik neleistinais veiksmais griauti svečių žaidėją. Antrasis 11 metrų baudinys, kurį pakartotinu bandymu realizuoja tas pats A. Žarnovskis ir rezultatas tampa lygus – 1:1. Deja, pusiausvyra atsatyta labai trumpam – po kelių minučių G. Mikulėnas po ilgos pozicinės atakos ir kelių iš eilės sekusių smūgių į vartus po rikošeto tiksliai pasiunčia kamuolį į vartus.

 Antrajame kėlinyje vaizdas nesikeičia – „TAIP“ rezga atakas neskubėdami ir visiškai kontroliuoja situaciją, tuo tarpu „Salininkų“ praktiškai visa komanda ginasi savo aikštės pusėje per daug nepuoselėdami vilčių į taškus. Tokiu sulėtinto filmo tempu įvykiai ir klostosi toliau – „TAIP“ perduoda kamuolį į baudos aikštelę, ten jis apsitvarkomas ir tiksliai siunčiamas į vartų tinklą – 3:1. Analogiškai šeimininkai pelno ir ketvirtąjį įvartį, tik gražesnį – perdavimas į baudos aikštelę, susistabdymas krūtine ir smūgis tiksliai per save – 4:1. Turbūt gražiausias turo įvartis, ir „Salininkai“ jau visiškai susitaiko su pralaimėjimu. „TAIP“ pelno ir dar 2 įvarčius rungtynių pabaigoje, tačiau jie vėlgi tebuvo tik formalumas, nes svečiai praktiškai pasidavė jau prieš gerą pusvalandį. Pernelyg didelių emocijų nematome nei iš vienos, nei iš kitos komandos, tad teisėjas skelbia rungtynių pabaigą rezultatui esant 6:1. Ir vis tik pats „Salininkų“ vadovas pripažino, jog komandų skirtumas buvo toks didelis, kad kažkokias išvadas daryti po varžybų buvo praktiškai neįmanoma – tiesiog „Salininkams“ reikia pamiršti šį mačą ir žiūrėti toliau į priekį. Ar kažkokias išvadas galės pasidaryti „TAIP“ komanda, irgi klausimas, kadangi tokios rungtynės lygos lyderiams daugiau buvo treniruočių pobūdžio. 3 taškai į jų sąskaitą ir atotrūkis nuo antrosios vietos jau 6 taškai.

(BUS DAUGIAU)