9-asis turas VRFS III lygoje prabėgo ne be netikėtumų. Tradiciškai turime vieną ramų turą, kas dažniausiai reiškia, jog jau po savaitės turėtų „paduoti“ nemažai staigmenų. Pavyzdžiui praėjusiame ture per daug sensacijų nematėme, tačiau šį savaitgalį „merkė“ pirmuosius taškus ir „TAIP“, pralaimėjo vėl „Aktas“ ir labai buvome arti, kad dar sykį taškus prarastų ir „Fakyrai“. Žodžiu, kuo arčiau pirmojo rato pabaigos – tuo čempionatas darosi vis mažiau nuspėjamas. Nuo to tikrai nebus liūdniau.

FKK Spartakas  2 -1 Ozas
Birželio 6 d., 19:45 val., Ukmergės centrinis stadionas.

Rungtynės kaip ir tikėjomės gavosi kietos ir bekompromisės. Abiem ekipom mirtinai reikėjo pergalės, kadangi tiek ukmergiškiai, tiek pats „Ozas“ toli gražu nebuvo patenkinti savo esama turnyrine padėtimi. Vienai ar kitai komandai pralaimėjimas žadėjo dar liūdnesnes pirmojo rato pabaigtuves, todėl mačui buvo privaloma pasirinkti tinkamą taktiką ir sužaisti taip, kaip geriausiai moki. Antraip visi kėslai dėl medalių gali „plaukti“ ten kur jau pavyti nebelabai bus įmanoma.

Varžybas aktyviau pradėjo šeimininkai. Nors ir tokio galingo starto šie neplanavo, bet varžovą pavyko prispausti prie savosios baudos aikštelės ir priversti rimtai susimąstyti, kad tuoj gali tekti traukti kamuolį iš savų vartų tinklo. Tačiau neįmuši tu, įmuša tau – sena ir visiems iki gyvo kaulo pabodusi taisyklė pasitvirtina ir šiame susitikime. Kas gi kitas jeigu ne Deivydas Venckus atsiduria staigios kontratakos smaigalyje ir su dar vienu komandos draugu neblogai apžaidžia akimirksniu nespėjusius išsirikiuoti spartakiečius. Nepakankamai tvirtai pastatyta koja, prarastas kamuolys toli toli nuo savo vartų ir jau po kelių sekundžių rezultatas tampa 0:1 svečių naudai, kur D. Venckus įsirašo jau vienuoliktąjį tikslų smūgį šiemet. 11-ąją minutę 11-asis įvartis. Solidu.

Tačiau ilgai džiaugtis oranžiniams netenka. Abi ekipos pakuria šiek tiek pusprogių, bet netrukus Dainius Sakalauskas kelia aukštą kamuolį į baudos aikštelę, kur norėdamas stabdyti sviedinį, pataiko į jį keliu ir pelno įvartį Linas Blažinskas. Išties gan kurioziškas įvartis gaunasi. Rezultatas tampa lygus ir vėl rungtynės prasideda iš naujo. Tačiau antroji kėlinio dalis tampa kiek ramesnė  ir įvarčių jos metu pasiekti jau nebepavyksta nei vieniems, nei kitiems. Tiesa, dar verta pažymėti, kad  pirmajame kėlinyje abi komandos turėjo po mirtiną progą, „Spartakas“ neįmušė po išėjimo vienas prieš vieną su „Ozo“ vartininku, oranžiniai beveik pelnė dar vieną įvartį, bet paskutinę akimirką ukmergiškių gynėjas išnešė jau į tuščius vartus skriejantį kamuolį.

Antrajame kėlinyje veiksmo irgi netrūko. Pirmoji jo dalis buvo sėkmingesnė šeimininkams. Pastarieji ne tik turėjo daugiau galimybių išsiveržti į priekį, tačiau 66-ąją minutę tą ir padarė. Po puikaus Mato Morkūno perdavimo Vilius Povilavičius išvedė pirmą sykį akistatoje „Spartaką“ į priekį. Iškart po to svečiai nepuolė lyginti. Praėjo mažumėlę laiko kol abi ekipos suprato, kas vyksta aikštelėje, ir tik tada „Ozas“ ėmėsi lemiamo šturmo. Bet spartakiečiai jau gynėsi be klaidų ir puikiai išsirikiavę poziciškai, kas nebeleido kartoti pirmojo kėlinio klaidų. Taigi, sunki, išvargta, tačiau pelnyta Ukmergės „Spartako“ pergalė, leidžianti pastariesiems kilti vėl į pirmąją turnyrinės lentelės dalį (nesureikšminkite turnyrinės lentelės, ji šiai dienai yra linkusi meluoti, nes tarpusavyje „Spartakas“ ir „Navigatoriai“ nežaidė, todėl vienodai turint taškų, aukščiau turėtų būti geresnį įvarčių santykį turintys ukmergiškiai). Iki tobulo apžvalgininko spėjimo tetrūko vieno „Ozo“ įvarčio. Nesakykit, jog tam progų nebuvo. Kaip ten bebūtų, ozinių padėtis išties nepavydėtina. Vos 10 taškų per 9 rungtynes ir šiai dienai gresiantis peržaidimas su ketvirtąja IV lygos komanda. Turbūt to tikrai nesinorėtų.

Salininkai  3 - 2  Užupis
Birželio 8 d., 14:00 val., Dilgynės stadionas.

Antrasis turo mačas vyko ne ką mažiau atkakliai. Nors manėme, kad čia galime tikėtis vienos krypties eismo, „Užupis“ dar parodė galią ir vienu metu iš 2:0 buvo net išlyginę rezultatą iki 2:2. Tačiau pabaiga nesusiklostė paskutinei lygos komandai sėkmingai ir salininkiečiai šventė vieną sunkiausių pergalių šiemet bei įsitvirtino turnyrinės lentelės pirmoje pusėje.

Mačas prasidėjo kaip pridera. „Užupis“ tvarkingai atsitraukė, laukdami progos kontratakoms, kai tuo tarpu „Salininkai“ mėgino žaisti pirmu numeriu, ką ši ekipa daro išties retai. Galbūt todėl vėliau ir teko susidurti su nenumatytais sunkumais. Tačiau pirmojo tikslaus smūgio reikėjo palaukti. Nors karštą dieną Dilgynėje išties futbolui žaisti sąlygos nebuvo pačios geriausios, bet antroje kėlinio dalyje, 32-ąją minutę iš niekur muša šeimininkai. Suklydus svečių komandos gynėjams tuo pasinaudoja Tomas Skinder ir išveda savo ekipą į priekį. Kaip parodė tolimesni įvykiai – tai nebuvo visko pabaiga. Salininkiečiai ir toliau atrodė geriau bei visiškai prieš pat pertrauką, futbolininkų terminais „į rūbinę“ įvartį muša Artūras Žarnovskis. 2:0 ir labai panašu į tai, kad užupiečiai savo šansus pražiopso jau ir šiame susitikime.

Bet futbolas vis tik yra ganėtinai įdomus ir nenuspėjamas sportas, todėl antroje akistatos dalyje viskas aikštėje apsisuka per 180 laipsnių. 53-ąją ir 62-ąją minutėmis atitinkamai Marek Alijev ir Tomas Šerpenskas siunčia kamuolį į „Salininkų“ vartų tinklą ir lygina rezultatą. Lieka žaisti dar pusvalandis, o intriga įkaito mažiausiai iki 40 laipsnių. Tiesa, ant saulės Dilgynėje tuo metu ne ką mažiau. Jau atrodo nenumaldomai tiksi paskutinės varžybų minutės, lieka vos varganos 15 ir čia prabyla rezultatyviausias šeimininkų žaidėjas Gediminas Skrockas. Šis neblogu smūgiu antrą sykį mače išveda „Salininkus“ į priekį, kas sumažina svečių viltis pakovoti dar bent dėl taško. Paskutinėmis akimirkomis „Užupis“ dar pamėgina sukurti kažką panašaus į šturmą, bet salininkiečiai šįsyk jau nebėra linkę dovanoti lengvų įvarčių ir organizavę darnią gynybą atsilaiko bei įsirašo itin svarbią pergalę ir dar svarbesnius 3 taškus. Viso turėdami net 13 trumpam pakyla į ketvirtąją poziciją. Bent jau iki „Olimpijos“ kiek vėliau sekusios pergalės.

Kruša-Basica 2 - 2  TAIP
Birželio 8 d., 18:00 val., N. Vilnios naujasis stadionas.

Didžiausią turo staigmeną fiksavome Naujosios Vilnios naujajame stadione. Būtent ten, kur „Kruša“ žaidžia savo namų rungtynes. Simboliška, bet tik šiose varžybas klubas nutarė debiutuoti šiemet. Debiutas galima drąsiai sakyti pasisekė ir pavyko iš III lygos čempionų atimti labai svarbius 2 taškus. Už tai nemenkai tikriausiai dėkoja „Viltis“ ir „Fakyrai“.

Rungtynės prasideda aktyviu „TAIP“ presingu. Tačiau šeimininkai tokio spaudimo neišsigąsta ir pamažu ima apsiprasti su kamuoliu ir po truputį artėti link priešininkų vartų. Ilgai pirmojo įvarčio laukti neteko. Jau 5-ąją minutę Lukas Žarnauskas kelia kampinį, kur gaunasi kiek per stiprus pakėlimas ir tenka Remigijui Mieliniui iš kito kampo kartoti pakėlimą į baudos aikštelę.  Šįsyk gaunasi pakėlimas sėkmingesnis ir į kamuolį beatsisukantis Vytautas Zemleckas pasiunčia kamuolį į savus vartus. 1:0 netikėtai pirmauja „Kruša“. Svečiai nenuleidžia rankų bei kojų ir toliau gausiai puola varžovą. Tuo tarpu zebriukai net nemato reikalo išsigąsti ir vis dažniau panašiais veiksmais atsako ir „TAIP‘ams“. Ypač gerai pastebimas Giedrius Petryla, kuris į neviltį varo kone visus priešininkų gynėjus. O ir kiek primirštas Mantas Skipitis primena apie save keliais smūgiais, praskriejančiais šalia vartų. Žodžiu, aikštelėje viskas vyksta taip, jog tikrai galima buvo jausti, kad čempionai „merks“ pirmuosius taškus.

Kėlinio viduryje svečiai išmėgina skersinio tvirtumą, o jau 27-ąją minutę, po šeimininkų kairiojo saugų krašto klaidos Adrzej Wilkicki lygina rezultatą, 1:1.

Antrasis kėlinys net nė pro kur nežadėjo būti ramesnis. „TAIP“ kolektyvas suaktyvino žaidimą aikštelės centre. Abi komandos ėmė regzti ilgesnes atakas, ko pasėkoje, galima buvo pamatyti ir daugiau broko, kas leisdavo aštriai kontratakuoti tai vieniems, tai kitiems. Visai netrukus „TAIP‘ai“ pasinaudoja viena iš šeimininkų klaidų. Prarastas kamuolys aikštelės centre ir greitojo A. Wilkicki pargriovimas baudos aikštelėje teisėjui nepalieka nieko kito, kaip tik rodyti į 11 metrų žymą bei geltoną kortelę, pargriovusiam Dariui Pinkevičiui. Tomas Buzas be didesnio vargo baudinį realizuoja ir pirmą sykį mače išveda svečius į priekį. Lieka žaisti kiek daugiau nei 15 minučių. Tačiau nežinia kodėl, bet „TAIP“ nemažina apsukų ir toliau gausiai veržiasi į priekį, palikdami nemažas erdves zebriukams kontratakuoti. G. Petryla „maudo“ kelis gynėjus ir prasmūgiuoja pavojingai, N. Juščenko taip pat būna arti įvarčio, bet varžovas neleidžia gerai prasmūgiuoti. Tačiau išlyginti „Krušai“ pavyksta. Mantas Skipitis pademonstruoja, jog moka ne tik štampuoti įvarčius, bet ir tinkamai asistuoti komandos draugams. Įkertančiam G. Petrylai „įkiša“ klasišką perdavimą, kuris jau akistatoje su varžovų vartininku neklysta – 2:2. Pabaigoje dar sykį neblogą šansą turi A. Wilkicki, bet šeimininkų vartininkas savo vietoje ir daugiau įvarčių nebepraleidžia. Sėkmingas ir puikus zebriukų žaidimas išprovokuoja pirmąjį „TAIP“ kluptelėjimą. Pastarieji gi be gausos lyderių nesugeba pasirinkti tinkamo žaidimo plano ir leidžia „Vilčiai“ bei „Fakyrams“ priartėti.

Navigatoriai 2 - 3 Fakyrai
Birželio 8 d., 18:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Šis mačas parodė, kad „Navigatoriai“ tikrai nėra stipriai atitolusi komanda nuo pirmojo trejeto. Didelės sėkmės dėka „Fakyrams“ pavyko išnešti sveiką kailį ir neleisti dar labiau atitrūkti „Vilčiai“, nors rungtynėse net tris sykius rezultatas buvo lygus.

Akistatą geriau pradėjo svečių komanda. Nors aikštėje saulutė kepino ne juokais, varžybų tempas nebuvo žemas. Jau 12-ąją mačo minutę Albert Masliuk išveda fakyrinius į priekį, bet pastariesiems pasidžiaugti leidžia vos kelias minutes. 17-ąją Erikas Motuzas po ekipos vadovo Kęsto Maželio perdavimo rezultatą išlygina ir duoda ženklą varžovui, jog šiandien lengvai 3 taškų iškovoti nepavyks. Pirmajame kėlinyje savotiško atviro futbolo spektaklis dar tik įsisiūbuoja. Kas darėsi mačo pabaigoje galima būtų vadinti nebent atviru futbolu kvadratu.

Taigi, antrasis kėlinys prasideda ir abiejų klubų gynybos pasileidžia į puolimą. Kone kiekviena ataka tampa pavojinga, nes bent jau kraštuose kamuolį kontroliuojanti komanda turi savotišką žaidėjų persvarą ir gali jaustis atakoje kur kas drąsiau. 57-ąją minutę praktiškai nuo baudos aikštelės krašto tolimu gražiu smūgiu „Fakyrus“ antrą sykį mače išveda Nikalaj Marciulevič. Bet pagal tempą ir taip, kokias skyles aikštės viduryje palieka fakyriniai – matosi, kad įvarčių dar tikrai bus. Puola tai vieni, tai kiti. Nors svečių treneris po įvarčio ir ramina komandą, sakydamas, kad šiuo metu svarbiau yra apsiginti, bet navikų reidai vis tik klaidina nemažą dalį „Fakyrų“ žaidėjų ir iki lemiamo smūgio, pritrūksta vos vieno tikslesnio perdavimo. Tačiau dar kartą išlyginti šeimininkams pavyksta. Dainius Riškus išveda Dmitrijų Kirjackį ir šis verčia rezultatą į 2:2. Kvepia tikra sensacija. Bet klasė pabaigoje pasimato. Nors ir ne pačioje dėkingiausioje situacijoje, bet „Fakyrai“ sugeba pelnyti pergalingą įvartį. Po kampinio „Navigatorių“ baudos aikštelėje vyksta mažytis chaosas, kur sėkmingai sviedinys nukrenta Nerijui Pacevičiui po kojomis. Šis ilgai nemąstęs, vienu lietimu siunčia kamuolį į vartus ir praktiškai nebepalieka šeimininkams laiko trečiam rezultato lyginimui. Nors bendrai tariant, navigai ir buvo verti bent taško. Tačiau futbolas žiaurus ir negailestingas reikalas. O rungtynes stebinti (nes jų rungtynės vyko iškart po to) “Viltis“ tikrai laukė „Fakyrų“ kluptelėjimo, iki kurio buvo belikusios 3 minutės.

Aktas  0:1  Olimpija
Birželio 8 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Neprašauta pro šalį su ta mintimi, kad „Aktui“ šiose rungtynėse bus daug daugiau psichologinio spaudimo ir prievolės laimėti, tad tai bus tik papildomas svoris šeimininkams ant kojų. „Aktui“ iš tiesų buvo labai nelengva, o „Olimpija“ sugebėjo pasirodyti turbūt geriau, negu galėjo nuprognozuoti bet koks futbolo ekspertas. Minimali pergalė išvykoje prieš vieną iš labiausiai tarpsezonyje išgirtą komandą ir jau 4 pergalės iš eilės reguliariajame sezone, lėmusios milžiniškus šuolius aukštyn turnyrinės lentelės laipteliais. Ir dar keisčiau, kai tai daro prieš sezoną praktiškai nurašyta ekipa.

Nors turbūt ir patys „olimpiečiai“ sezono pradžioje labiau buvo nusiteikę dalyvauti, o ne laimėti, tačiau dabar turbūt savo jėgomis labiau pasitiki negu tie patys „TAIP“ – savo varžovus „Olimpija“ guldo visus be išlygų ir dvejonių. Tai tik dar kartą įrodo, kad futbole komandinis užsidegimas ir vienybė yra stiprus ginklas. Šis komandos bruožas jau buvo matomas nuo pirmųjų minučių, kai visa svečių ekipa kartu apšilinėjo, o paskui dar visi įtempę ausis klausėsi trenerio pamokslų ir palaiminimų prieš varžybas. Prasidėjus varžyboms, viskas sustojo į standartines vietas: „Aktas“ iškart perėmė kamuolio kontrolę ir po truputį ėmė kurtis sau progas. Jų buvo gerokai mažiau negu praeito turo mače, tačiau bent kelis sykius „geniai“ tikrai puikiai buvo išėję į ataką. Deja, pasižymėti standartiškai ir vėl nepavyko, tačiau reikėtų paminėti, kad prie to prisidėjo ir pakankamai kietas „Olimpijos“ žaidimas ir atkaklus kovojimas dėl kiekvieno kamuolio, neleisdavęs nei vienam „Akto“ žaidėjui jaustis laisvai aikštelėje. Pirmasis kėlinys nulinėmis lygiosiomis ir pasibaigė, tačiau kažkaip ir nuotaikų ir žaidimo klostymosi ėmė po truputį tvenktis debesys „Akto“ pusėje.

„Olimpija“ dviračio išradinėti net nemėgino – pasirinko itin gynybinę taktiką su pagrindiniu tikslu – sausais vartais, o tik tuomet jau leido sau pagalvoti apie kažkokias kontratakas. Ypač tai buvo juntama pirmojoje rungtynių pusėje. Antrąjį kėlinį svečiai tuo pačiu laukė ir varžovo nuovargio požymių, tad kartkartėmis vis drąsiau išlįsdavo prasiblaškyti į svetimas valdas. „Aktas“ antrąjį kėlinį dar mėgino sužaisti kiek aktyviau ir paspausti savo varžovą, tačiau panašu, kad „barseloniškas“ presingas pastaruoju metu kiek praradęs savo efektyvumą, tad nieko apčiuopiamo nepešę „geniai“ netrukus gavo kontratakos atsaką – po greito išėjimo kairiajame atakos flange užlaikomas kamuolys, perduodamas labiau į aikštės vidurį, ten T. Staniūnas įkerta į baudos aikštelę ir paridena kamuolį komandos draugui, kuris jį siunčia į tuščiusvartus. „Akto“ vartininkas sušaudomas ir svečiai priekyje 0:1. Galėjo būti ir 0:2, tačiau iš arti smūgiuotas kamuolys skriejo gerokai virš vartų. Tokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrę šeimininkai dar žūtbūt mėgino gelbėtis, tačiau „Olimpijai“ tądien praktiškai sekėsi viskas, ką tik imdavosi daryti, tad „Aktui“ teko paskutinį teisėjo švilpuką išklausyti panarintomis galvomis ir su mintimi apie kitos savaitės išvyką į N. Vilnią. Tuo tarpu „olimpiečių“ laukia labai įdomus susitikiams su „Naujaisiais Verkiais“, kurie šiuo metu kiek netikėtai yra gerokai žemiau, tad bus įdomu pasižiūrėti, kaip jausis „Olimpija“ favorito rogėse.

TEC  0:3  Viltis
Birželio 8 d., 20:00 val., Fabijoniškių VFM stadionas.

Pagaliau prognoze absoliučiai pataikyta į rungtynių rezultatą, nors stebėjusiems visas varžybas bent jau po pirmojo kėlinio turbūt net mintis nekilo, kad apžvalgininkas su savo spėjimu bus arti tikslo. Vėl „sausas“ „Vilties“ sutriuškinimas ir dar trys svarbūs taškai į krepšelį, kas leidžia vis dar išlaikyti šiokį tokį atstumą nuo „Fakyrų“ ir nepaleisti iš akiračio „TAIP“ komandos. Pačios varžybos prasidėjo kiek pavėluotai, tačiau tai išėjo tik į naudą, kadangi vakarinė besileidžianti saulė giedru oru būtų geras 20 minučių spiginusi tiesiai į akis. Beje, ir spigino pirmajame kėlinyje prie „TEC“ vartų, tačiau vėliau nusprendė, kad trukdyti abiems ekipoms aiškintis santykių neverta, tad išdidžiai pasislėpė po namų stogais.

Pirmasis kėlinys buvo stebėtinai vangus ir lėtas, o to priežastis greičiausiai buvo „TEC“ didelis nenoras apskritai tose varžybose pulti varžovų vartus, atakuoti ar įrodyti savo pranašumą. Ekipa nuo pat pirmųjų minučių ėmė tempti laiką, neskubėdavo pradėti atakų, o nespaudžiami gynėjai ir vartininkas tiesiog stovėdavo vietoje ir laukdavo, kol prabėgs kuo daugiau laiko. Savo ruožtu „Viltis“ taip pat nežibėjo atakuodama, nors kamuolio ir žaidybinę persvarą akivaizdžiai laikė savo rankose. Svečiai nepuolė savo varžovų kaip akis išdegę, o daugiau vadovavosi pozicinėmis atakomis ir gynyba nuo aikštės vidurio. Tikslumo ir aštrumo „Vilčiai“ trūko, nors ir pavyko net kelis kartus labai pavojingai išvesti savo puolėjus į patogią smūgiui poziciją, tačiau „TEC“ vis gelbėjo tinkamai poziciją užsiėmęs vartininkas. „TEC“ tuo tarpu nesukūrė patys turbūt nė vienos atakos, tačiau to daryti ir nereikėjo, kadangi „Vilties“ gynėjai net porą kartų patys labai pavojingai padovanojo „TEC‘ams“ kamuolį, tačiau praktiškai vieni prieš vartininką išbėgę šeimininkų žaidėjai nesugebėjo pasinaudoti it iš dangaus nusileidusiais šansais. Pirmasis kėlinys taip ir baigėsi – nulinėmis lygiosiomis.

Antrajame kėlinyje „Viltis“ aiškiai padidino žaidimo tempą ir nuo pirmųjų minučių ėmė žaisti aukščiau. Kitaip sakant, jeigu varžovas nenorėjo žaisti, tai „Vilčiai“ žūtbūt reikėjo imti vairą į savo rankas. Ir ilgai laukti žiūrovams neteko – pačioje antrojo kėlinio pradžioje „Viltis“ jungia aukštesnę pavarą ir per 5 minutes sumuša net 3 įvarčius, taip visiškai palaidodami varžovų viltis parsinešti bent tašką. Pirmąjį įvartį smeigė T. Chomičius, kuris, sulaukęs tikslaus perdavimo iš kelis gynėjus savo pavojingu reidu pritraukusio V. Pajarsko, bombiniu smūgiu išvalo iš viršutinio kampo turbūt viską, ką tik galima buvo išvalyti. Praktiškai jau kitoje atakoje tas pats T. Chomičius dvigubina persvarą, kai po tikslaus V. Gylio perdavimo iš kairiojo atakos krašto sugeba pirmasis suskubti prie kamuolio ir stipriu smūgiu nukreipia kamuolį į vartų tinklą. Dar už kelių minučių T. Malinauskas persvarą pavertė į triuškinančią, kai aikštės viduryje suklaidinęs kelis savo varžovus tolimu ir tiksliu smūgiu nuo virpsto priverčia vartininką išsitraukti kamuolį trečią kartą. Likusį varžybų laiką „Viltis“ dar sugebėjo sukurti bene 5 ar 6 progas ir pusproges, tačiau susikrauta pakankama įvarčių persvara leido turbūt gana drąsiai tas progas švaistyti. „TEC“ po šios sėkmingos „Vilties“ atkarpos akivaizdžiai palūžo psichologiškai, tad antrajame kėlinyje turbūt nesukūrė nė vienos progos ir vos kelis kartus smūgiavo į vartų plotą. Kaip ten bebūtų, „Viltis“ dar kartą pelnytai triuškina savo varžovą, nors pirmasis kėlinys, drįstu teigti, nuteikė ne itin gerai. Ir didelis klausimas išlieka, kaip būtų susiklosčiusios varžybos, jeigu „TEC“ vis tik pirmajame kėlinyje būtų pavykę pasinaudoti svečių gynybos klaidomis, kadangi bent jau kol kas vienas gerai sužaistas kėlinys neįtikina, kad „Viltis“ yra pajėgi kovoti dėl aukso.

 

Prelegentai  5:4  Naujieji Verkiai
Birželio 9 d., 20:00 val., LFF stadionas.

Pati pirma mintis, pamačius rezultatą, turbūt ne vienam buvo labiausiai panaši į „whaaaat?“. Bene labiausiai permainingas mačas šiame III lygos sezone ir pasižymėjęs didžiausia įvarčių gausa iš abiejų ekipų. Net ir ledo ritulio mačui tiek įvarčių šiais laikais yra daug, tai tądien į LFF stadioną susirinkė komandų gerbėjai buvo itin maloniai nustebinti. Prognoze per daug visgi nebuvo prašauta pro šalį: būta išties klampaus, persisunkusio kortelėmis ir greitomis atakomis žaidimo, kurio pabaigoje stipresni liko šeimininkai, pratęsę „Naujųjų Verkių“ nuosmukį žemyn ir šiltai įsipatoginę turnyrinės lentelės viduryje.

Iki 4 vietos „Prelegentus“ skiria tik 3 taškai, tad net ir po gana nekokio 3 rungtynių periodo ši komanda vis dar sugeba išsilaikyti tarp stipresnių III lygos komandų. Kadangi pačiam neteko matyti rungtynių, o komandos mintimis apie rungtynes dar nepasidalino, tai detaliau apie įvykius aikštelėje papasakoti sunku, tad pamėginkime trumpai perbėgti bent jau per statistikos suvestinę. Taigi startas „Prelegentams“ buvo akivaizdžiai nusisekęs – komanda paprastai geriau sužaidžia antrąjį kėlinį, tačiau šįkart pirmąjį savo įvartį pasiekė jau 10 minutę. Ir tai buvo tik pradžia. Kėliniui persiritus į antrąją pusę, M. Jasas dar 2 sykius tiksliai smūgiavo į varžovų vartus ir rezultatas, atrodė, jau visiškai buvo aiškus – 3:0 dar pirmajame kėlinyje. Deja, vandenis kiek sudrumstė I. Vilkelio įvartis į rūbinę, kiek sugrąžinęs svečiams viltis bent kiek geresne nuotaika pabaigti rungtynes.

Teoriškai pabaigti, nes, kaip vėliau pasirodė, jos tik prasidėjo. Iškart po pertraukos „Verkiai“ uždirba 11 metrų baudinį ir turėjo puikią progą sušvelninti „Prelegentų“ persvarą iki minimalios, tačiau tas pats I. Vilkelis nuo 11 m atžymos tikslus nebuvo. Tiesa, tą kompensavo V. Bartaševič, dar po kelių minučių vis tik sėkmingai užbaigęs svečių ataką – 3:2 ir „Prelegentai“ ima nervintis: per 2 minutes vienas žaidėjas yra vejamas iš aikštės, o etatinis teisėjų siaubas R. Skaisgirys atsiima ir savo „geltonąją duoklę“. Kiek emocijos atslūgo po L. Zarecko įvarčio – mažumoje žaidę šeimininkai vis tik sugeba susigrąžinti saugesnę persvarą ir „Verkiams“ sukuria naują galvos skausmą. Gerai tik tai, kad jie jį gana greitai numalšina: per 20 minučių puikiai išnaudota žaidėjo persvara ir sumušti dar 2 įvarčiai „Prelegentams“, tad rezultatas tapo 4:4. Ir taip jau rezultatyvus mačas atnešė ir dar vieną staigmeną – 11 metrų baudinį užsidirbo ir „Prelegentai“, tad 90 minutę savo „hattrick‘ą“ pelnęs M. Jasas išplėšia savo komandai 3 labai svarbius taškus.