VRFS III lygos 26 turas buvo ne tik, kad ypatingai rezultatyvus, tačiau ir pakankamai sensacingas. Vieną didžiausių netikėtumų pateikė Salininkai, kurie sugebėjo įveikti naujuosius čempionus. Kadangi salininkiečiai šiame ture žaidė pirmieji, tai jų pergalė iš karto pažabojo bent minimalią intrigą dėl ketvirtos vietos. Tuo tarpu sekmadienį Spartakas pralošė TEC, todėl nuramino Ozo futbolininkus nukeltai sekmadienio dvikovai prieš Prelegentus, kur rungtynės jau nebeturėjo absoliučiai jokios reikšmės, o oranžiniams penkta vieta jau buvo garantuota.

Aktas pergalės dėka pakilo į aukščiausiai įmanomą poziciją – devintą. Deja, aštunta pozicija užimta Naujųjų Verkių dėl geresnio tarpusavio žaistų rungtynių skirtumo. Tuo tarpu Kruša įvykdė savo tikslą ir nukovė Carlsberg futbolininkus, kas leido turnyrą užbaigti kiek garbingesnėje vietoje.

 

Salininkai – TAIP 4 – 3 (2 – 1)
LFF stadionas. Teisėjas - Aleksandr Radiuš

Gediminas Skrockas [1:0] [7 min.]  

Gediminas Skrockas [2:0] [13 min.]            

Gediminas Butavičius [2:1] [41 min.]

Gediminas Skrockas [3:1] [49 min.]            

Jurij Račko [4:1] [61 min.]  

Gražvydas Mikulėnas (11 m.) [4:2] [68 min.]

Edgaras Rukštelė [4:3] [89 min.]

Salininkai sezoną užbaigė su tokiu trenksmu, kurį patys vainikavo didele švente, kaip šmaikštavo Pranas klubo oficialiame puslapyje: „bus "Project x". Tik 4 kart žiauriau.” Buvo ar nebuvo taip – atsakys „Farai“ laida. O dabar apie rungtynes.

Salininkiečiai rungtynėse ilgai nesnaudė ir jau 7-ąją minutę Gediminas Skrockas gavo perdavimą dešiniame baudos aikštelės kampe ir atliko tokį precizišką smūgį, kad liberalų vartų sargui beliko traukti kamuolį iš vartų.

Vos po kelių minučių Gediminas Skrockas dar sykį siunčia kamuolį į vartus. Šį kartą stiprus ir tikslus smūgis maždaug 17 metrų atstumu nuo vartų ir antrą sykį nepaliekama jokių vilčių Sergejui Kuosai.

Toliau rungtynėse žaidimas tapo ganėtinai apylygis, tačiau pavojingesni buvo salininkiečiai ir porą gerų progų sukūrė vėl Gediminas Skrockas. Tuo tarpu TAIP kažko pavojingesnio, apart poros smūgių, nesukūrė, kadangi Salininkų gynyba dirbo tvarkingai ir be priekaištų.

Visgi kėliniui einant link pabaigos, Gediminas Butavičius atliko stiprų smūgį, maždaug 20 metrų atstumu nuo vartų, o kamuolys kaip raketa įšoko į vartus pro viršutinį vartų kampą.

Antrą kėlinį vėl staigiu spurtu pradeda salininkiečiai ir Gediminas Skrockas, vienas pabėgęs prieš varžovų vartų sargą bei pastarąjį permetęs, muša įvartį tiesiai nuo virpsto.

Dar po kelių minučių Jurij Račko prasiveržė į priešininkų baudos aikštelę ir atliko tikslų bei netraukiamą smūgį į tolimą vartų kampą.

Nuo tos akimirkos Salininkų futbolininkai kiek apmažino apsukas puolime ir susikoncentravo ties gynyba. Visgi patyrę ir kovingi varžovai greitai užspaudė salininkiečius jų pačių baudos aikštelėje. Sykį Andrius Kochanauskas pataikė į virpstą, o po kelių akimirkų baudos aikštelėje buvo pargriautas Gražvydas Mikulėnas. Pastarasis, žinoma, pats stojo realizuoti 11 metrų baudinio ir ten sau lygių nesurado.

Toliau ritosi aibė TAIP atakų ir sykį Gražvydas Mikulėnas galva atliko puikų smūgį, tačiau Salininkų vartų sargas Viktor Juckevič pademonstravo pasakišką šuolį ir išgelbėjo savo ekipą nuo įvarčio.

Rungtynėms einant link pabaigos, liberalai sykį sudrebino varžovų vartų skersinį ir galiausiai, paskutinę minutę, Edgaras Rukštelė, po perdavimo iš kairės vos kelių metrų atstumu, tiksliai uždarė kamuolį į vartus. Galutinis rezultatas 4-3 ir istorinė bei ypatingos svarbos Salininkų pergalė, kuri garantavo ketvirtą vietą turnyre.

Paskutinis Salininkų aprašymas šiame sezone ir daugybė kokybiškų nuotraukų iš rungtynių: http://www.fksalininkai.lt/index.php?file=20131101_III_26.html

Prognozė:2-3. Salininkai pateikė sensaciją, todėl natūraliai prognozė tampa nieko verta.

 

Užupis-Compensa – Aktas 1 – 5 (1 – 3)
Bukiškio stadionas. Teisėjas – Romualdas Cviklinskis

Mindaugas Mikulskis [0:1] [13 min.]

Svajūnas Savickas [0:2] [19 min.]

Mindaugas Ambotas [0:3] [20 min.]

Evaldas Lukaševičius [1:3] [39 min.]          

Petras Lukošius [1:4] [62 min.]

Gelminas Skaržauskas [1:5] [76 min.]

Kaip ir buvo galima tikėtis, tai Aktui vargo prieš Užupį neatsirado. Aiški, lengva bei užtikrinta pergalė, kurios dėka geniai sugebėjo pakilti laipteliu aukščiau – į devintą poziciją. Nepaisant to, kad Aktas turi vienodą taškų sumą ir geresnį įvarčių santykį nei Naujieji Verkiai, tačiau vertinant tarpusavio susitikimus, geniai turnyre liko už verkiečių nugarų.

Nuo pat pirmų minučių Aktui nebuvo sunku. Greitas Mindaugo Mikulsko įvartis parodė, jog rungtynėse beliks mėgautis futbolu ir surengti treniruotę prieš artėjantį SFL taurės finalą. Po kelių minučių geniai dar porą kartų nuginklavo užupiečių vartų sargą, kuriam reikėjo traukti kamuolį iš vartų po tikslių Svajūno Savicko ir Mindaugo Amboto smūgių.

Kėliniui einant link pabaigos, užupiečiai sugebėjo sušvelninti skirtumą, kuomet tikslų smūgį baudos aikštelėje atliko Evaldas Lukaševičius. Visgi to nepakako, kad užupiečiai būtų užsivedę kovai antrame kėlinyje. Žinia, kad teks apleisti III lygą taip ar taip, tikrai nesuteikė motyvacijos. Antrame kėlinyje geniai dar du kartus sėkmingai pasižymėjo ir bendrame rezultate 5-1 sutriuškino užupiečius. Reikia nepamiršti ir to, kad Aktas dalį laiko žaidė vos dešimtyje, kadangi po grubios pražangos iš aikštės buvo išvytas Gelminas Skaržauskas.

Prognozė:1-3. Atspėta Akto pergalė po pirmo kėlinio.

 

TEC - FKK Spartakas 4 – 2 (1 – 0)
Fanų stadionas. Teisėjas - Zigmunt Markovskij

Vaidotas Pranys [1:0] [19 min.]      

Rokas Kulys [2:0] [55 min.]

Žydrūnas Keblas [2:1] [58 min.]

Laurynas Juknys [3:1] [70 min.]      

Vaidotas Pranys [4:1] [75 min.]      

Igoris Krasinas [4:2] [85 min.]

Ypatingai sėkminga antra rato pusė, TEC leido turnyrą užbaigti pačiame viduryje ir šitaip užsitarnauti stiprių vidutiniokų vardą. Tą dar labiau užtvirtino dvikova prieš Spartaką, kur ukmergiškiai nesugebėjo pasipriešinti savo varžovams ir sezoną užbaigė būdami vos laipteliu aukščiau.

Rungtynės prasidėjo gana atsargiai ir abi komandos savotiškai žvalgėsi po aikštelę, atliko po kelis tolimus, tačiau nepavojingus smūgius. Pirmieji pasižymėti galėjo TEC, tačiau pavojingas smūgis praskriejo visiškai šalia virpsto. Visgi po kelių akimirkų, Vaidotas Pranys, baudos aikštelėje suklaidinęs tris gynėjus ir save išvedęs į tinkamą smūgiui poziciją, pelnė įvartį ir išvedė TEC‘us į priekį.

Toliau abiejų komandų vartininkai sužaidė nepriekaištingai ir atlaikė itin klastingus smūgius. Žaidimo braižas abiejų ekipų buvo ganėtinai panašus. Spartakas stengėsi perdavimais iš centro išvesti savo greitus puolėjus į priekį, o TEC panašiais perdavimais kelis kartus išvedė Alviną Dūdėną vieną prieš varžovų vartininką, tačiau rezultato jam pakeisti nepavyko.

Antrame kėlinyje tęsiasi atviras futbolas ir komandos greitai vėl apsišaudo. Tiesa, TEC šūvis buvo kur kas tikslesnis. Po smūgio iš kampo, kamuolį išsmūgiuoja Spartako vartininkas, tačiau šis nurieda Rokui Kuliui po kojomis, kuris galingu smūgiu nuginkluoja gulintį varžovų vartų sargą.

Tačiau į tai Spartakas greitai atsako tiksliu smūgiu, kuomet gynėjų klaida pasinaudojo Žydrūnas Keblas ir tolimu smūgiu švelnina skirtumą.

25-ąją antro kėlinio minutę Laurynas Juknys, gavęs perdavimą iš Vaidoto Pranio, atlieka gražų ir tikslų smūgį į kairį vartų kampą, kur bejėgis buvo net Spartako vartininkas. Vos po kelių minučių Vaidotas Pranys apžaidė varžovų vartų sargą ir smeigė ketvirtą komandos įvartį rungtynėse.

Galiausiai, kėliniui einant link pabaigos, ukmergiškiai užgulė priešininkų vartus ir pabaigoje sukūrė greitą bei efektyvią ataką, kurios smaigalyje Igoris Krasinas po perdavimo iš kairės pasiuntė kamuolį į vartus ir reziumavo galutinį rezultatą 4-2.

„Situacija tokia, kad TEC'ai nedemonstravo nieko naujo ir žaidė sau įprastą žaidimą - ilgais perdavimais bandė išvesti savo puolėją į gerą poziciją. Puolėją puikiai pažįstam, žaidžia protingai, tačiau vis tiek nesugebėjom apsiginti nuo pirmojo įvarčio. Mano akimis - mums truko kovingumo.“ – kalbėjo Spartako vadovas Igoris Krasinas.

Prognozė:2-2. Spartako įvarčių suma visiškai tiksli, tačiau TEC šventė pelnytą pergalę, mat sušaudė dar du papildomus įvarčius.

 

GB United - Fakyrai-AD MEN 2 – 5 (1 – 2)
Fanų stadionas. Teisėjas – Jurij Paškovskij

Eduardas Tučinskis [0:1] [10 min.]

Nikita Juščenko [1:1] [25 min.]       

Eduardas Tučinskis [1:2] [32 min.]

Eduardas Tučinskis [1:3] [53 min.]

Remigijus Žalys [2:3] [70 min.]        

Marijus Kursevičius [2:4] [84 min.]

Eduardas Tučinskis [2:5] [88 min.]

Fakyrai sezoną pabaigė visiškai identiškai, kaip ir praėjusiais metais – šešiomis pergalėmis iš eilės. Skirtumas tik tas, kad šiemet sezoną teko pabaigti kiek kuklesnėje vietoje – trečioje. Rungtynėse prieš GB United pavaizduotas tvirtas charakteris ir drąsiai galima teigti, kad patirtis nugalėjo jaunimą. Rungtynės, kaip ir buvo minėta anonse, nieko nelemiančios, tačiau principingai svarbios Fakyrams.

Varžybas, kaip įprasta sezone, Fakyrai pradėjo ganėtinai staigiu įvarčiu. Jau dešimtąją minutę graži Fakyrų ataka, kur trumpais perdavimais ištampoma GB United gynyba ir atakos smaigalyje tikslus Eduardo Tučinskio smūgis.

Po 15 minučių klysta Fakyrų vartų sargas, kuris išbėgo pasitikti kamuolio, tačiau prie jo pirmas atsidūrė Nikita Juščenko ir šį pasiuntė į tuščius vartus maždaug iš 20 metrų.

Toliau žaidimas buvo beveik vien Fakyrų pusėje, kol galiausiai Eduardas Tučinskis vos iš kelių metrų muša įvartį, kuomet gavo puikų perdavimą iš krašto. Po to sekė dar keli pavojingi smūgiai ir sykį Nikalaj Marciulevič pataikė į virpstą.

Antrą kėlinį Fakyrai pradeda dar vienu greitu įvarčiu, kurio autoriumi vėl tapo Eduardas Tučinskis, kuomet po perdavimo iš krašto čiuoždamas kištelėjo koją ir nukreipė kamuolį į vartus.

Įpusėjus antram kėliniui, Remigijus Žalys įbėgo į varžovų baudos aikštelę ir galingu smūgiu sušvelnino skirtumą iki minimumo.

Visgi rungtynių pabaigoje Fakyrai išnaudojo savo patirtį ir dar du įvarčius komandai įrašė Marijus Kursevičius ir Eduardas Tučinskis, kuris rungtynėse mušė pokerį.

„Varžybose mėgavomės futbolu ir atmosfera. Sužaidėm ramiai ir užtikrintai.“ – kalbėjo po rungtynių Fakyrų vadovas Kastytis Valantinas.

Prognozė:2-3. Fakyrų revanšas pasiektas, tik tiek, kad jis pasiektas kur kas solidesniu rezultatu.

 

Carlsberg - Kruša i-partner.lt 2 – 7 (2 – 3)
Fabijoniškių VFM stadionas. Teisėjas - Artūras Pipiras

Principinė dvikova, kuri lėmė tai, jog turnyrą paskutinėje vietoje priversti užbaigti Carlsberg. Kruša, po daugybės turų trynimosi dugne ir sėkmingos antro rato atkarpos dėka, visgi sugebėjo sezoną pabaigti laipteliu aukščiau. Pasiekta kur kas solidesnė pergalė ir tvirtas revanšas už pirmą pralaimėjimą.

Nepaisant to, rungtynių pradžia Krušai nežadėjo nieko gero. Jau ketvirtąją kėlinio minutę tolimas, maždaug iš 25 metrų, Dariuš Olechnovič smūgis, kuris buvo toks netikėtas Arvydui Šeškui, kad nuo pastarojo rankų kamuolys įkrito į vartus.

Toliau žaidimas kiek apsilygino ir abi komandos ne kartą galėjo pasižymėti. Krušos gretose po kelias geras progas turėjo Mantas Skipitis bei Giedrius Petryla, tačiau fiksuotos nuošalės, puikus aludarių vartų sargo žaidimas ir mažumėlė netikslumo neleido pakeisti rungtynių skirtumo. Tuo tarpu Carlsberg ekipa galėjo pasižymėti dar kartą, tačiau nuo įvarčių gelbėjo Krušos vartų sargas arba gynėjai.

Visgi 35-ąją minutę aludariai sugebėjo dar sykį įmušti ir padvigubinti skirtumą. Tomas Rudzianec atliko puikų perdavimą iš kairio krašto ir baudos aikštelėje Dariuš Olechnovič vos iš poros metrų uždarė kamuolį į vartus.

Po to prasidėjo koncentruotas Krušos žaidimas. Rimas Klišys atliko puikų perdavimą baudos aikštelėje esančiam Mantui Skipičiui, o pastarasis jau smeigė kamuolį į vartus. Dar po poros minutės Giedrius Petryla veinas pabėga prieš varžovų vartininką ir pastarąjį tiksliu smūgiu nuginkluoja. Jau paskutinę kėlinio minutę Haroldo Tamulyno perdavimas į baudos aikštelę ir ten Mantas Skipitis vienu lietimu įleidžia kamuolį į tinklą. Per keturias minutes trys Krušos įvarčiai ir pergalė po pirmo kėlinio.

Antrame kėlinyje tęsiasi Krušos dominavimas ir Manto Skipičio šou. Krušos puolėjas vienas pabėgo prieš aludarių vartininką ir pastarąjį apžaidė bei kalė jau ketvirtą vinį rungtynėse.

Dar vėliau Giedrius Petryla idealiai perduoda kamuolį Rimiui Klišiui, o šis jau tiksliu smūgiu pradeda varžovų triuškinimą. Dar po kelių akimirkų šeštą įvartį muša Mantas Skipitis, o paskutinį tašką rungtynėse padėjo Giedrius Petryla. Pastarasis tą vakarą buvo sunkiai sustabdomas ir jo demonstruotas šou viena po kitos atakos nuvarė nuo kojų  Carlsberg gynybą. Centre taip pat pagirtinai sužaidė Rimas Klišys, kuris tiesiog skirstė tobulus perdavimus savo komandos draugams. Medikų brigada sužaidė pavyzdines rungtynes ir solidžiai užbaigė sezoną.

„Kaip ir  visada  prieš varžybas - šioks toks nervinis jaudulys dėl trumpo suolo. Tačiau sužaidėm tą žaidimą  koks atnešdavo visada pergales: klampi bei sunkiai perkandama gynyba ir perėmus kamuolį - žaibiškos kontratakos.“ – kalbėjo po rungtynių Krušos vadovas Valius Bagdonas. 

Prognozė:2-3. Kruša finišavo kur kas sėkmingiau, nei buvo manyta. Sutriuškintas varžovas ir garbinai užleidžiama lyga kitiems.

 

Prelegentai – Ozas 2 – 2
LFF stadionas. Teisėjas - Jurij Paškovskij

Nieko nebelemiančiose rungtynėse ekipos išsiskyrė draugiškai. Nepaisant to, kad šis susitikimas buvo atkeltas net iš praėjusio antradienio, tačiau Ozas jau prieš du penktadienius žinojo, kuomet Salininkai 4-3 įveikė TAIP, kad mačas su pandomis bus tik draugiškas susitikimas. Visgi paskutinį turo susitikimą dar mažiau intriguojančiu padarė ir Spartako pralaimėjimas TEC‘ams. Taigi oranžiniams penkta vieta jau garantuota, o plėšytis prieš Prelegentus nebuvo prasmės.

Į paskutines sezono rungtynes Prelegentai sukrapštė ypatingai gausią žaidėjų auditoriją. Visgi paskutinis turas, o po jo buvo įteikiami sidabro medaliai. Ozas, savo ruožtu, kaip išsireiškė Domantas Savičius, turėjo 11,5 žaidėjo. Nepaisant to, tokia ryški žaidėjų kiekybinė persvara iš rungtynių neatėmė žavėsio.

Oranžiniai pasvėrę galimybes, rungtynes pradėjo antru numeriu ir perleido žaidimo vadžias į Prelegentų rankas. Todėl natūraliai didžiausias dėmesys buvo prikaustytas prie Ozo vartų, kur rungtynių pradžioje pandos turėjo kelias dėkingas progas išsiveržti į priekį. Visgi antroje pirmo kėlinio pusėje Ozo futbolininkai įsidrąsino  ir pirmieji sugebėjo išsiveržti į priekį. Po skersuoto perdavimo iš krašto įvartį mušė Mindaugas Žulpa. Pastarasis tik šiose rungtynėse grįžo į Ozo gretas, kadangi didžią dalį antro rato praleido dėl traumos.

Antrame kėlinyje Prelegentai iš karto puolė lyginti rezultato, tačiau šitaip atvėrė skyles greitoms Ozo atakoms. Oranžiniai turėjo kelias puikias situacijas, tačiau realizavo vos vieną po sėkmingo Mindaugo Žulpos smūgio.

Toliau pandos stojo į paskutinę kovą ir visiškai užspaudė oranžinius prie jų pačių vartų. Įvarčių ilgai laukti nereikėjo. Pirmasis skirtumą sušvelnino Ramūnas Stonkus, o dar po kelių minučių  Linas Zareckas realizavo antrą progą ir skirtumą išlygino. Visgi iki pat kėlinio pabaigos komandoms daugiau pasižymėti nepavyko ir rungtynės baigėsi taikiai 2-2.

„Kadangi varžybos jau nieko nelėmė, tai manau, jomis abi pusės buvo patenkintos.“ – kalbėjo po rungtynių Ozo vadovas Domantas Savičius.

Prognozė:3-2. Lygiųjų buvo galima tikėtis drąsiai, todėl rungtynių baigtis nieko nestebinanti.

----------------------------------------------------------

1 vieta(praėjęs sezonas – 3 vieta): TAIP (68 taškai)

pergalės 22 ; lygiosios 2 ; pralaimėjimai 2.

puolimas: 115 ; gynyba: 29 ; skirtumas: +86.

maksimali pergalių serija: 16; maksimali pralaimėjimų serija: 1.

Nuo pat sezono starto pavyzdingai Algimanto Liubinsko muštruotas liberalų kolektyvas žengė pergalių keliu, ir tik septintame ture gavo vieną iš rimčiausių pamokų prieš TEC, kas tik dar labiau užvedė ir sustiprino naujųjų čempionų pozicijas. Čempionų titulas buvo užsitikrintas jau net prieš 24-ąjį turą, todėl kažkokios išlaikytos intrigos neturėjome. Pavyzdingas ir puikus sezonas ne tik III lygoje, SFL, bet ir LFF taurėje, kurioje tik aštuntfinalyje garbingoje kovoje nusileido „Klaipėdos Granitas“ ekipai. Reikia paminėti ir tai, jog TAIP gana lengvai susitvarkė SFL taurės finale, kur 3-1 įveikė Aktą ir laimėjo abiejuose mėgėjų frontuose. Aišku, liberalams sezonas nebuvo toks ypatingai lengvas. Nemažai galvos skausmų klubo vadovams turėjo itin svarbių žaidėjų traumos, nors nepaisant to, komanda vis tiek sugebėjo demonstruoti sustyguotą ir koncentruotą žaidimą.

Verta paminėti tai, kad TAIP ekipa sezone sugebėjo pasiekti rekordinį įvarčių kiekį – net 115 kartų varžovai buvo priversti traukti kamuolį iš vartų.

Verta išskirti Gražvydą Mikulėną, kuris negailėjo jokių varžovų ir buvo absoliutus ekipos lyderis, keliantis baimę kiekvienam varžovų vartininkui. Puolėjo sąskaitoje net 44 įvarčiai ir pirma vieta rezultatyviausiųjų sąraše. Žinoma, reikia nepamiršti ir prieš sezoną atvykusių Edgaro Rukštelės, Andriaus Kochanausko ir Gedimino Butavičiaus puikių pasirodymų ir didžiulės naudos.

„Bendrai apie sezoną, tai jis buvo išties įspūdingas. Tikslai išpildyti su kaupu, ką galėjome tą laimėjome, nors pirmenybę teikėme čempionatui, o taurės tiek Carlsberg, tiek LFF buvo kaip šalutiniai ir konkrečių tikslų bent jau sezono pradžioje nekėlėme. Bet pavyko vieną laimėti, o kitoje nueiti tikrai toli, nors burtai nelepino mūsų lengvais priešininkais. Surinkome tikrai gerą ir pajėgią sudėtį, kad net sezono eigoje praradę tikrai ne vieną ar du pagrindinius žaidėjus sugebėjome išlikti konkurencingi ir toliau sėkmingai kovoti dėl pergalių. Nuoširdžiausia padėka žaidėjams ir treneriui už puikų sezoną.“ – džiaugėsi sėkmingu sezonu Paulius Kutniauskas.

 

2 vieta(praėjęs sezonas – 5 vieta): Prelegentai (57 taškai)

pergalės 18 ; lygiosios 3 ; pralaimėjimai 5.

puolimas: 76 ; gynyba: 38 ; skirtumas: +38.

maksimali pergalių serija: 7 ; maksimali pralaimėjimų serija: 2.

Sezono tikslą, turnyre užimti bent prizinę vietą, Prelegentai įgyvendino iš esmės. Sezoną pandos galėtų laikyti tikrai sveikintinu, kas galbūt galutinai leis ekipos vilkams apleisti aukščiausią lygą ir pereiti į senjorų lygį bei užleisti savo vietą perspektyviam jaunimui.

Prelegentų sezono startas buvo ganėtinai sėkmingas ir jau penktame ture pandos žengė antroje pozicijoje. Iki pat 24 turo Prelegentai stengėsi neatsilikti nuo pirmavusių TAIP, tačiau pralaimėjimas Salininkams nutraukė bent menkiausios vilties gyslą. Nepaisant to, Prelegentai viso sezono metu demonstravo ganėtinai stabilų žaidimą ir pavyzdingą gynybą, pagal kurią turnyre taip pat liko antroje pozicijoje.

Prelegentų gretose ryškiais ekipos lyderiais buvo Mindaugas Zurza (15 įvarčių) ir Marius Babravičius (12 įvarčių), taip pat neretai pagrindinio vaidmens imdavosi Andrius Snarkevičius, Ervinas Kvitkauskaskas, Linas Zareckas, Marijus Jasas ar Mindaugas Ponomoriovas.

„Sezoną „Prelegentams“ laikau sėkmingu. Vyriausiai čempionato komandai būti tarp prizininkų – geras rezultatas. Juolab, kad sidabro medalių dar niekada ir nebuvome laimėję, o prieš mus žaidžiant papildomos motyvacijos varžovams netrūksta. Atsižvelgiant į mūsų komandos amžių ir fizinį pasirengimą, įvertinus kitų komandų pajėgumą – pirmi šiemet galėjome būti tik per stebuklą. Dabar bandysim jauninti komandą, retkarčiais įmaišydami keliasdešimt minučių patirties. Žiūrėsim, kaip veiks toks kokteilis, bet kartų kaita turi vykti. Kaip mėgėjų čempionatas tai buvo aukšto lygio turnyras, kuriame matėme neįtikėtinų dramų, fantastiškų įvarčių ir kombinacijų. Įdomiausia kova vyko dėl trečios vietos. Jei komandos išlaikys savo sudėtis, pasistiprins, kitas sezonas bus dar kietesnis. Klubo vardu dėkoju visiems varžovams už kovą ir linkiu gerai praleisti čempionato atostogas.“ – kalbėjo apie sėkmingą sezoną Vytaras Radzevičius.

 

3 vieta(praėjęs sezonas – 1 vieta): Fakyrai-AD MEN (51 taškas)

pergalės 15 ; lygiosios 6 ; pralaimėjimai 5.

puolimas: 75 ; gynyba: 41; skirtumas: +34.

maksimali pergalių serija: 6 ; maksimali pralaimėjimų serija: 1.

Vieną prasčiausių sezono startų turėję Fakyrai ir kelis pirmus turus sėkmingai barstę taškus, vėliau grįžo į treniruočių ritmą, kas greitai atsiliepė ir jų žaidime. Visgi vėliau pertrauka vasaros metu vėl kiek išmušė Fakyrų futbolininkus iš vėžių, o tas ypatingai atsiliepė rezultatuose: per keturias rungtynes surinkti vos du taškai ir kritimas SFL taurės ketvirtfinalyje – pats prasčiausias Fakyrų laikotarpis per visą gyvavimą SFL. Visgi sezono finišo tiesiojoje patirtis davė savo – šešios užtikrintos pergalės iš eilės ir trečioji vieta lygoje. Bronza, beje, Fakyrams yra pati pirmoji istorijoje, todėl futbolininkai per daug neliūdi dėl prarasto čempionų titulo. Tiesa, Fakyrams pavyko sezoną užbaigti pirmoje vietoje, tačiau ne itin ypatingai garbingoje nominacijoje – ekipa sezoną pabaigė kaip pati nedrausmingiausia komanda, kurios sąskaitoje 48 geltonos ir 7 raudonos kortelės. Tuo tarpu pagal įvarčių skaičių Fakyrai turnyrą baigė antroje pozicijoje.

Ekipos lyderis - Eduardas Tučinskis, kurio sąskaitoje 22 įvarčiai ir ketvirtoji vieta rezultatyviausiųjų sąraše. Antras pagal rezultatyvumą Fakyrų gretose - Nikalaj Marciulevič, kuris viso įmušęs 13 įvarčių.

“Pabaigėm sezoną solidžiai, antro rato duobė buvo išbalansavusi mus, bet susitvarkėm.“ – kalbėjo Fakyrų vadovas Kastytis Valantinas.

 

4 vieta(praėjęs sezonas – SFL vicečempionai): Salininkai (45 taškai)

pergalės 13 ; lygiosios 6 ; pralaimėjimai 7.

puolimas: 65 ; gynyba: 46 ; skirtumas: +19.

maksimali pergalių serija: 3 ; maksimali pralaimėjimų serija: 2.

Visiškas sezono atradimas, kuris nutildė net aršiausius kritikus. Kaip sakė Paulius Malžinskas Geras FM Vilniaus futbolo laidoje: „Iš tikrųjų Salininkai labai nustebino, netgi pavadinčiau, kaip sezono staigmena.“ Iš tiesų salininkiečiai debiutinį sezoną pradėjo be ypatingų netikėtumų ir atrodė, kad bus lygos vidutiniokai, tačiau antrame rate pradėjo demonstruoti ypatingą charakterį. Dukart nukautas Ozas, įveikti Prelegentai ir galiausiai sezonas užbaigtas TAIP nukarūnavimu, kas užtvirtino ketvirtą poziciją lygoje. Žinoma, Salininkų ekipos vadovai antrame rate ypatingai pradėjo domėtis savo varžovais, todėl stengėsi nepraleisti nei vienų svarbių susitikimų – varžovų analizavimas, kaip matome, davė puikių vaisių. Nepriekaištingas ir istorinis pasiekimas nedidelio Vilniaus miestelio gyventojams, nepaisant to, kad savo perspektyvas sezono pradžioje vertino ganėtinai kukliai - išlikimas lygoje. Beje, verta išskirti ryškiausią Salininkų lyderį - Gediminą Skrocką, kuris dažnai būdavo vienas kertinių žaidėjų, vedusių savo ekipą į pergales. Puolėjo sąskaitoje net 27 įvarčiai ir antra vieta rezultatyviausiųjų sąraše.

„Sezoną reikėtų vertinti, tikrai gerai. Sezono pradžioje vis tiek tikėjomės, kokias ten etiketės mums be klijuotų, kad kaip nors lygoje išliksime ir gal net būsime per viduriuką. O gavosi taip , kad likus 3 turams iki sezono pabaigos dar kovojome dėl 3 vietos. Pralošėme labai svarbias rungtynes Fakyrams, kaip ir atrodo nebėra dėl ko kovoti, bet vis tiek susikaupėme ir nugalėjome Spartaką Ukmergėje ir čempionus TAIP paskutiniame ture. Labai svarbu, jog komandos lyderiai ne tik patarimus dalino komandos draugams, bet savo veiksmais ir darbais per rungtynes užkrėsdavo visus žaidėjus, ypač jaunimą, kovoti iki galo, taip parodydami, kad kova baigiasi sulig teisėjo švilpuku. Į rungtynes rinkomės stabiliai, turėdami bent 5 keitimus. Traumų neišvengsi, tai sudedamoji futbolo komandos dalis. Turime silpnų vietų , jas žinome, kitais metais bandysime lopyti. Turime daug labai jaunų žaidėjų, tikimės, kad per žiemą jie sustiprės ir kitame sezone mums padės dar labiau. Viso sezono metu stengėmės būti susikoncentravę nuo pradžių iki galo, aišku, buvo ir tokių rungtynių, kurių nesinori prisiminti, bet dabar jau viskas baigta . Priešininkai buvo tikrai stiprūs. Čempionatas buvo labai įdomus. Atrodo sužaidei rungtynes su lyderiais ir sekančiose bus lengviau, bet kur tau, turi kovoti išsijuosęs dėl kiekvieno momento, dėl kiekvieno kamuolio, o po rungtynių vos kojas velki, bet dėl to tik įdomiau.  Norisi padėkoti komandos žaidėjams, sirgaliams, kad jie leido laiką su komanda, gyveno FK Salininkai ritmu užmiršdami asmeninius reikalus. Ir reikia tikėtis, kad kiti metai nebus prastesni Salininkų komandai. Gyvi būsim pamatysim.“ – kalbėjo apie visą sezoną Pranas Janušauskas.

 

5 vieta(praėjęs sezonas – 4 vieta): Ozas (42 taškai)

pergalės 12 ; lygiosios 6 ; pralaimėjimai 8.

puolimas: 57 ; gynyba: 46 ; skirtumas: +11.

maksimali pergalių serija: 7 ; maksimali pralaimėjimų serija: 2.

Kaip ir samprotavo sezono pradžioje Gintas Malašauskas, jog Ozui bus sunku išsilaikyti ketvirtuke, būtent taip viskas ir įvyko. Sezoną oranžiniai pabaigė penktoje pozicijoje, o praėjusiais metais užimtą 4 vietą užleido naujokams iš Salininkų. Ozas viena iš tų komandų, kuriai teko ypatingai nukraujuoti dėl žaidėjų trūkumo. Prisiminus dvikovą su Aktu, kur oranžiniai visų rungtynių metu vertėsi tik devyniese, matytume, kad problemų ekipos viduje būtą ne menkų. Ir nemažą dalį sezono oranžiniai buvo priversti balansuoti vos su optimalia sudėtimi ar vienu kitu atsarginiu žaidėju. Žinoma, sezono startas Ozui buvo ganėtinai sėkmingas, jeigu atimtume tą triuškinantį TAIP revanšą. Antrame rate oranžiniai dar turėjo geras galimybes kovoti dėl bronzos, tačiau per daug išbarstytų taškų ir Fakyrų stabilumas neleido to padaryti.

Išskirti Ozo gretose kažkokią vieną išskirtinę asmenybę būtų per daug sunku. Subjektyvia apžvalgininko nuomone, ekipos lyderiais laikomi Ričard Jankovskij, kuris keliose rungtynėse būdavo bene svarbiausias rungtynių žaidėjas; Deivydas Venckus, kuris ganėtinai techniškas ir pavyzdinis puolėjas, tačiau neretai per daug didelės diskusijos su teisėju ir karštos emocijos pakišdavo koją; Aurimas Martinka, kuris rezultatyviausias Ozo gretose.

„Jei prieš sezono startą kas būtų pasakę, kad būsime taurės pusfinalyje ir penkti, turbūt reikėtų vertinti kaip realų pajėgumą. Kai įvertini visus komandos nubyrėjimus dėl emigracijų (4 žaidėjai), traumų (Venckus, Žulpa, keli kiti vedantys žaidėjai) ir tai, kaip sunkiai rinkome visus likusius, tai vertinti reikėtų pasiektus rezultatus kaip labai gerus. Aišku, buvo dienų ir rungtynių, kai palikome nemažai taškų aikštelėje, kuriuos galėjome ir turėjome pasiimti / iškovoti, tai matome, kad turime rezervo pasirodyti ir geriau. Bandysime per žiemą spręsti komplektacijos problemas ir kitamet sieksime pasirodyti dar geriau.“ – apibendrino sezoną Domantas Savičius.

 

6 vieta(praėjęs sezonas – 7 vieta): FKK Spartakas (40 taškų)

pergalės 12 ; lygiosios 4 ; pralaimėjimai 10.

puolimas: 42 ; gynyba: 47 ; skirtumas: -5.

maksimali pergalių serija: 3 ; maksimali pralaimėjimų serija: 3.

Spartakas šiame sezone pasirodė kiek solidžiau nei praėjusiame, jeigu vertintume taškus ir galutinę vietą. Visgi pasiekimai galėjo būti dar geresni, tačiau svarbiausią sezono akimirką, pasimatė, jog spartakiečiai dr nepasiruošę kautis dėl medalių ir neretai jiems pritrūko kovingumo. Ganėtinai sėkminga pirma sezono pusė ir dvi geros atkarpos antroje pusėje, leido spartakiečiams atkakliai kautis dėl bronzos. Visgi sezono pabaigoje Spartakas palūžo ir išleido realią progą iš rankų. Nereikėtų pamiršti ir sėkmingos bei geležinės Spartako gynybos sezono pradžioje, tačiau vėliau geležys ėmė rūdyti, kol galiausiai pagal praleistus įvarčius ukmergiškiai sezoną pabaigė šeštoje pozicijoje. Beje, Spartako puolimas, kuris ilgą laiką buvo didžiulė problema klubo viduje, sezoną baigė trečioje nuo galo vietoje, jeigu skaičiuotume visų komandų įmuštus įvarčius. Pranoktas tik Užupis ir Naujieji Verkiai.

Būtų sunku išskirti kažkokią vieną esminę personą iš Spartako tarpo. Kelis kartus ekipą gelbėdavo Karolis Džiovalas, Laurynas Liausas, Linas Blažinskas ar Matas Morkūnas bei dažnai pagrindinio vaidmens imdavosi komandos kapitonas – Igoris Krasinas.

„Sezoną pradėjom gerai, šiaip viskas buvo tvarkoj iki kelių paskutinių rungtynių. Visiškai subyrėjom. Pradėjom nesirinkti į rungtynes. Kodėl taip yra? Nežinau. Bandysime tai spręsti viduje. Aišku tik tiek, kad taip sugriūti negalima. Komanda, kuri kovoja dėl prizinės vietos ar dėl vietos penketuke, turi rodyti charakterį net kai nesiseka. Bet sezonas buvo smagus, komandos sustiprėjusios, su visais žaisti sunku. Net ir tos komandos, kurios yra lentelės apačioje atiduoda visas jėgas tam, kad išliktų III lygoje. Aš dabar tikiuosi, kad per žiemos pertrauką vyrai pasiilgs futbolo, pasimokysime iš savo klaidų ir pavasarį startuosime su dviguba energija. Galbūt su Benu sugalvosime kažkokį būdą papildomai sumotyvuoti savo spartancus. Sezoną vertinu gerai, ačiū visiems žaidėjams, kurie padėjo komandai, ačiū žiūrovams, kurie palaikė mus ir dėkoju varžovams už sunkias rungtynes, kurios mums padėjo tobulėti.“  – reziumavo sezoną Igoris Krasinas.

 

7 vieta(praėjęs sezonas – 11 vieta): TEC (38 taškai)

pergalės 12 ; lygiosios 2 ; pralaimėjimai 12.

puolimas: 62 ; gynyba: 49 ; skirtumas: +13.

maksimali pergalių serija: 4 ; maksimali pralaimėjimų serija: 5.

TEC sulošė iš tiesų ganėtinai sėkmingą ir solidų sezoną. Jeigu praėjusiais metais dar kovojo dėl išlikimo, tai šiemet drąsiai užsitarnavo stiprių vidutiniokų vardą. Ganėtinai pusėtina pirmoji sezono pusė ir katastrofiškai nesėkminga antra rato pradžia, prognozavo TEC‘ams net iškritimą iš lygos. Visgi stabilus žaidimas nuo rugsėjo leido ekipai užsiropšti į lentelės vidurį ir jame sėkmingai įsitvirtinti. Aurimo Baubkaus užsibrėžtas tikslas nebekovoti dėl išlikimo, o būti viduriuke – įgyvendintas. Vienas iš receptų, kuris padėjo TEC‘ams sezoną užbaigti pozityvia gaida – gausus atsarginis suolelis, kas savaime simbolizuoja gerą atmosferą klubo viduje.

TEC gretose vienas ryškiausių lyderių - Vaidotas Pranys. Puolėjo sąskaitoje viso 18 tikslių smūgių. Taip pat ypatingos naudos antrame rate atnešė Laurynas Juknys bei Arūnas Balsys.

„Prieš sezoną iškelti tikslai pasiekti: sezono pabaigoje nekovoti dėl išlikimo; patekti į septintuką. Po sezono visi (komandos viduje) pagalvojame, kokie brangūs taškai, kurių neiškovojome prastai susirinkę/nusiteikę į rungtynes (su Salininkais, Ozu, N. Verkiais, Gb United) ir kurioje pozicijoje dabar  stovėtume. Iš kitos pusės šiame sezone susitvarkėme klubo organizacinę struktūrą. Tai turėtų leisti ateinančiais sezonais tapti stipriais vidutiniokais ir fortūnai atsisukus veidu į mus - kovoti dėl prizinių vietų.“ – kalbėjo Aurimas Baubkus.

 

8 vieta(praėjęs sezonas – 12 vieta): Naujieji Verkiai (34 taškai)

pergalės 9 ; lygiosios 7 ; pralaimėjimai 10.

puolimas: 40 ; gynyba: 41 ; skirtumas: -1.

maksimali pergalių serija: 3 ; maksimali pralaimėjimų serija: 2.

Naujieji Verkiai taip pat turėjo ganėtinai sėkmingą sezoną. Žinoma, kaip sakoma – apetitas auga bevalgant, tai sėkmingoje sezono dalyje verkiečiai net buvo užsibrėžę tikslą užkopti ant prizininkų pakilos. To, kaip bebūtų gaila, išvysti nepavyko ir prasta antra rato antra pusė garantavo tik aštuntą poziciją. Visgi laimėjimas nėra prastas, jeigu lygintume su praėjusiu sezonu. Panašu, kad verkiečiams sunkiausiai sekasi kovoti antroje pusėje, kadangi prasčiausi rezultatai buvo pavaizduoti pirmo ir antro rato pabaigoje. Taip pat viena iš svarbiausių Verkių problemų – puolimo stoka. Ekipa pagal įmuštus įvarčius turnyrą užbaigė vos 13 vietoje, tai yra geresnis rezultatas tik už Užupio. Aišku, antrame rate klubas šią problemą iš dalies išsprendė pasipildę keliais puolėjais, tačiau dėl to atsivėrė gynybos spragų, kurios ir buvo esminė priežastis, nutraukusi kovą dėl trečios pozicijos.

Ryškiausios klubo personos - Viktor Bartaševič (8 įvarčiai) ir Ignas Vilkelis (6 įvarčiai).

 

9 vieta(praėjęs sezonas – 2 vieta): Aktas (34 taškai)

pergalės 9 ; lygiosios 7 ; pralaimėjimai 10.

puolimas: 53 ; gynyba: 42 ; skirtumas: +11.

maksimali pergalių serija: 2 ; maksimali pralaimėjimų serija: 2.

Pats prasčiausias genių sezono startas per visą istoriją privedė iki to, kad ekipa iš vicečempionų tapo vos tik vidutiniokais. Ypatingai sunki sezono pradžia – skaudūs pralaimėjimai ir pergalės tik prieš lygos autsaiderius, greitai leido geniams susivokti, kad šiame sezone prizinių vietų tikėtis neverta. Vėliau Akto futbolininkai po truputį įsivažiavo ir pradėjo rinkti taškus visuose įmanomuose frontuose. Visgi antroje rato pusėje geniai vėl kiek išsibalansavo ir išbarstė nemažai svarbių taškų. Aktui, kaip daliai šio sezono komandų, didelis galvos skausmas buvo žaidėjų trūkumas. Taip pat Aktas antrą sezoną iš eilės buvo priversti patirti skaudų pralaimėjimą SFL taurės finale. Šį kartą geniai neprinoko TAIP ir pastariesiems nusileido 3-1.

Genių gretose žaidėjų, kurie gali sužibėti, yra nemažai. Ryškiausi būtų Juozo Dūdėno, Vaido Garšvinsko, Donato Zykaus ir Romo Pranckevičiaus portretai.

„Sezonas komandai gavosi nelabai geras. Nenusisekė sezono startas. Traumų virtinė, išvykimai dalies žaidėjų gyventi į kitus miestus, užsienius neleido stipriai pradėti ir po 6 turų buvom tesurinkę tik 4 taškus. To pasekoje taip ir likome vidutiniokai viso čempionato metu. Prošvaisčių buvo, pakutenome nervus visoms pirmo penketuko komandoms. Jeigu būtume likę tame penketuke, tokiu atveju būtume galėję vertinti teigiamai.“  – apibūdino sezoną Nerijus Jakučionis.

 

10 vieta(praėjęs sezonas – 6 vieta): Navigatoriai-LT Aqua (33 taškai)

pergalės 10 ; lygiosios 3 ; pralaimėjimai 13.

puolimas: 49 ; gynyba: 63 ; skirtumas: -14.

maksimali pergalių serija: 4 ; maksimali pralaimėjimų serija: 5.

Prisiminus sezono startą, tai Navigatoriai buvo toji komanda, kuri pirmuose turuose laikėsi pirmoje pozicijoje. Tas, žinoma, žadėjo labai daug. Visgi po ketvirto turo kiek apmažintos apsukos ir ypatingai nesėkminga antra sezono pusė, privedė iki to, kad Navigatoriai buvo priversti sezoną užbaigti vos dešimtoje vietoje. Aišku, priežasčių tam yra tikrai nemažai, o svarbiausioji– svarbių žaidėjų netektis. Taip pat dažnai koją pakišdavo trumpas atsarginių suolelis, o Navigatoriai tokia komanda, kuri leidžia pažaisti visiems savo nariams  ir yra linkusi tempą palaikyti visų rungtynių metu. Tad toks išsibalansavimas ypatingai atsiliepė ir rezultatų skiltyje. Visgi Navigatoriai sezoną sugebėjo užbaigti ypatingai garbingu laimėjimu prieš Ozą ir po penkių sezonų iš eilės čempionatas pagaliau užbaigtas su pergale.

Viena ryškiausių klubo personų - Modestas Bajoriūnas, kurio sąskaitoje 16 įvarčių. Modestas dalį rungtynių būdavo toks ryškus, kad varžovų gynyba tiesiog nespėdavo paskui staigųjį puolėją. Rungtynėse nemažai gaivumo atakų smaigalyje įnešdavo Justas Gegeckas bei Saulius Žilys.

„Jei būtume išbraukę TAIP, tai sezonas būtų su didele intriga iki pat galo. Visų pirma noriu pasveikinti savo komandos narius už dar vieną kupiną emocijų sezoną. Neišsiplečiant, visiems noriu palinkėti kuo daugiau judesio. Smagu būti puikios mėgėjų futbolo lygos dalimi.“ – apibendrino sezoną Kęstas Maželis po rungtynių su Ozu.

 

11 vieta(praėjęs sezonas – SFL čempionai): GB United (27 taškai)

pergalės 8 ; lygiosios 3 ; pralaimėjimai 25.

puolimas: 43 ; gynyba: 63 ; skirtumas: -20.

maksimali pergalių serija: 2 ; maksimali pralaimėjimų serija: 3.

Jungtiniai buvo viena nestabiliausių komandų lygoje. Prisiminus pirmą ratą, jame galėjome išvysti visko – ir pergalę prieš Fakyrus ar Aktą, atkaklias dvikovas prieš Prelegentus ar TAIP, taip pat pralaimėjimus tokiems klubams kaip Carlsberg ar Užupis. Antrame rate viskas stojo kiek į paprastesnes ir prognozuojamas vėžias. GB United buvo kietas riešutėlis kiekvienai komandai, tačiau sėkmingai rungtyniauti dažniausiai sugebėdavo tik tam tikrą rungtynių laiką, o teigiamo tempo išlaikyti visų rungtynių metų dažnai nepavykdavo. Faktas, kad GB United komandos branduolys yra tikrai tvirtas – akivaizdus, tačiau ekipai kažko trūksta. Neretai rungtynėse teko išvysti tarpusavio žaidėjų vaidus ir nesutarimus aikštėje, galbūt tai simbolizuoja nesusikalbėjimą, kas kalba apie treniruočių trūkumą? Galbūt.

Arūnas Kruglovas buvo užbrėžęs komandai tikslą čempionatą pabaigti tarp 6-9 vietos, panašu, kad pažado neįgyvendino. Visgi savo ambicijas jungtiniai galės įgyvendinti kitame sezone, kadangi papildomose rungtynėse dėl išlikimo lygoje GB United sugebėjo 3-0 patiesti Advoco ir išsilaikyti III lygoje dar sezonui.

GB United gretose taip pat būtų sunku išskirti vieną žaidėją. Žinoma, rezultatyviausias ekipoje Aivaras Grabliauskas, kurio sąskaitoje 9 įvarčiai. Tačiau verta pabrėžti tai, kad jungtinių gretose yra aibė techniškų ir gerų žaidėjų, kurie gali bet kada imtis iniciatyvos.

 

12 vieta(praėjęs sezonas – 8 vieta): Užupis-Compensa (21 taškas)

pergalės 7 ; lygiosios 0 ; pralaimėjimai 19.

puolimas: 31 ; gynyba: 80 ; skirtumas: -49.

maksimali pergalių serija: 3 ; maksimali pralaimėjimų serija: 7.

Vienas prasčiausių užupiečių sezonų per visą klubo gyvavimo istoriją, kas lėmė tai, jog ekipa tiesiogiai krenta į žemesnę lygą. Nors prieš sezoną Vitalijus Jaroševičius užsibrėžė tikslą patekti į penketuką. Ypatingai sunkus sezono startas, kurio metu Užupis buvo tiesiog triuškinamas savo varžovų. Prieš antrą ratą ekipa, pasipildžiusi keliais naujais ir svarbiausia jaunais žaidėjais, pradėjo demonstruoti ganėtinai teigiamus rezultatus. Ypatingai naujos jėgos įnešė Aringas Streckis. Visgi to nepakako, kad išbristų iš prarajos, todėl svarbiausiame sezone barjere, užupiečiai išbarstė visas galimybes ir finišo tiesiąją pabaigė už GB United nugarų. Didžiausia klubo problema – silpnas puolimas. Ekipa per 26 turo susitikimus sugebėjo įmušti vos 31 įvartį, kas yra pats prasčiausias rezultatas lygoje. Beje, užupiečiai yra vienintelė ekipa sezone, kuriems nepavyko nė sykį iškovoti lygiųjų.

Viena ryškiausių klubo personų viso sezono metu – Mindaugas Puodžiūnas, kurio sąskaitoje 10 įvarčių.

 

13 vieta(praėjęs sezonas – 3 vieta SFL): Kruša i-partner.lt (16 taškų)

pergalės 5 ; lygiosios 1 ; pralaimėjimai 20.

puolimas: 47; gynyba: 103 ; skirtumas: -56.

maksimali pergalių serija: 2 ; maksimali pralaimėjimų serija: 8.

Sezoną grėsmingai pradėjusi Kruša, kuomet sensacingai pirmame ture įveikė praėjusio sezono čempionus – Fakyrus, žadėjo labai daug. Tačiau turas po turo ir Kruša užsitarnavo autsaiderės vardo. Jau nuo 7 turo medikų brigada vilkosi lentelės dugne ir atrodė, kad ten ir liks. Visgi prastiems rezultatams yra svarus paaiškinimas – daugybės svarbių žaidėjų netektis, mažas jaunimo pasirinkimas ir sunkus rinkimasis į rungtynes. Antrame rate Kruša iš esmės išsprendė šią problemą. Ypatingai naujos jėgos įnešė Giedriaus Petrylos sugrįžimas bei pasistiprinimas iš Geležinio Vilko atvykusiu Rimu Klišiu, taip pat naujų vėjų įnešė ir pertraukos metu papildytas jaunimas bei keli taktiniai pasikeitimai. Dėl to, buvo dar sykį pasipriešinta Fakyrams, iš kurių tą kartą atimti du taškai, tačiau vėliau komanda vėl blaškėsi. Galiausiai sezono pabaigoje buvo galima išvysti tokią Krušą, kuri drąsiai pretenduotų į lygos vidutiniokus: SFL taurės ketvirtfinalyje vos 4-3 nusileista TAIP, įveikti Naujieji Verkiai bei Aktas ir priešintasi iki galo kiekvienam varžovui. Stabili sezono pabaiga ir sėkmingos paskutinio turo rungtynės prieš Carlsberg, leido Krušai pakilti nuo dugno ir sezoną baigti priešpaskutinėje vietoje.

Neabejotinas komandos lyderis – Mantas Skipitis, kurio sąskaitoje 24 įvarčiai ir trečioji vieta rezultatyviausiųjų sąraše.

„Baigėm  sezoną su pergale, kaip ir pradėjom, tik gaila, kad turim palikti III  lygą. Po neblogo starto sezono  pradžioje, netekom 8 pagrindo žaidėjų: dėl  traumų, emigracijos ir kt. O atsarginis suolelis buvo per silpnas, kad  kompensuoti  netekimus. Antram rate, kaip ir  turėjom subalansuotą komandą visose grandyse, bet koją pakišdavo prastas susirinkimas, ypač  pradžioje, ir kol komanda susižaidė ir susistygavo - praradom dar svarbių  taškų. Paskutiniai turai įrodė,  kad  galim kovot su bet  kuria III lygos „džentelmenų“  komanda.“ – apibendrino sezoną Valius Bagdonas.

 

14 vieta(praėjęs sezonas – 10 vieta): Carlsberg (14 taškų)

pergalės 4 ; lygiosios 2 ; pralaimėjimai 20.

puolimas: 44 ; gynyba: 111 ; skirtumas: -67.

maksimali pergalių serija: 1 ; maksimali pralaimėjimų serija: 6.

Kovinga aludarių komanda, savo kovingumą įrodydavo ne iki galo. Nuo pat sezono pradžios buvo akivaizdu, kad Carlsberg bus ta ekipa, kuri vadinama patrankų mėsa. Iš esmės taip ir buvo, kadangi aludariai sezoną pabaigė demonstruodami pačią blogiausią gynybą lygoje. Didžiausias komandos minusas – žaidėjų trūkumas. Ekipa į rungtynes dažniausiai pritraukdavo vos pilną sudėtį ar tekdavo lošti tik dešimtyje. Tas ypatingai išvargindavo vyresnę žaidėjų auditoriją, o jaunimas – vienas lauke -  ne karys. Nemažai atgarsių sulaukė tam tikrų Carlsberg žaidėjų nesportinis elgesys aikštėje ir už jos ribų, kas irgi iš dalies atsiliepė prastiems rezultatams. Tačiau šiai dienai yra taip, kaip yra, o fakto, jog aludariai krenta iš lygos – niekas nepakeis. Visgi ekipa turi parako ir gali kovoti, tačiau tam reikalingas kiek didesnis komandos branduolys, kad tempas būtų palaikomas visų rungtynių metu.

Aludarių gretose išskirti kažkokią vieną personą būtų sunku, tačiau vienas ekipų lyderių buvo Dariuš Olechnovič, kuris Carlsberg gretose rezultatyviausias su 8 įvarčiais sąskaitoje.

„Na, sezonas labai prastas, bet pabandėme pažaisti aukščiau. Buvo ir smagių varžybų ir nervus patampėm kai kurioms komandoms. Kovojom, bet buvo per mažai keitimų ir kaip visur matosi - antrame kėlinyje padusdavome. Po šio sezono bus galima daug ką apgalvoti ir kitais metais po žiemos turnyro kovosime.“ – kalbėjo apie sezoną Arūnas Demidovičius.

 

Kitame sezone III lygą papildys: Viltis, Visinčia ir Olimpija.

-------

Ačiū už pagalbą ir supratingumą tiems klubų vadovams, kurie padėjo tvarkytis su apžvalgomis viso sezono metu.

 

Vygantas Remeika