Sekmadienį finišavo pajėgiausio žiemos turnyro diviziono kovos, ir finišavo jos puikia drama – Širvintos-VGTU patys iškovojo dvi pergales, sulaukė vienos Akto dovanos ir taip iškovojo bronzinius apdovanojimus.

Taip pat dviem pergalėmis su žiemos turnyru atsisveikino buvę čempionai Viltis, tokiu būdu išlipdami iš paskutinio trejeto, o apie viską, kas vyko sekmadienį Sportimoje – tradicinėje apžvalgoje žemiau.

REZULTATAI

TEC 11:3 IndEx, Viltis 7:4 Perkūnas, Navigatoriai 2:4 Aktas, Medžiai 0:1 Širvintos-VGTU;

IndEx 1:8 Medžiai, Navigatoriai 6:9 Perkūnas, TEC 2:4 Viltis, Aktas 3:5 Širvintos-VGTU;

SKAIČIAI

Per savaitgalį iš viso buvo pelnyti 70 įvarčių (vid. 8,75 per rungtynes);

Daugiausiai mušė TEC ir Perkūnas – po 13 (vid. 6,5 per rungtynes);

Mažiausiai mušė IndEx – 4 (vid. 2 per rungtynes);

Daugiausiai praleido IndEx – 19 (vid. 9,5 per rungtynes);

Mažiausiai praleido Medžiai – 2 (vid. 1 per rungtynes);

Rezultatyviausias savaitgalio žaidėjas – Ignas Griškonis (TEC – 5 įvarčiai);

Taigi, visų pirma sveikinimai keliauja Širvintų-VGTU kolektyvui, paskutinį turnyro savaitgalį išplėšusiam trečią vietą.

Dar įspūdingesnį tokį pasiekimą daro tas faktas, kad VGTU ne tik turėjo patys laimėti savo rungtynes, tačiau ir sulaukti palankių rezultatų kitose aikštelėse.

Tų rezultatų sulaukė – po sunkios pergalės prieš Medžius VGTU sužinojo, kad Navigatoriai pralaimėjo Aktui ir taip bronzos medalių likimas atsidūrė jų pačių rankose.

Pergalingos paukštės iš savo rankų VGTU nepaleido – nugalėjo tą patį Aktą ir, surinkę tiek pat taškų, kiek ir anksčiau turnyrą jau baigę El Dorado, juos aplenkė dėka geresnio tarpusavio rungtynių santykio ir taip užėmė trečiąją vietą A divizione.

Kaip pabrėžė komandos vadovas Haroldas Kerušauskas – pirmosios rungtynės su Medžiais buvo itin sunkios ir galėjo baigtis visaip, tačiau po jų sužinojus apie Navigatorių nesėkmę, tai dar labiau mobilizavo komandą lemiamam mūšiui.

„Su FK Medžiais visiškai neatradome savojo žaidimo. Kažkoks chaosas, kur galėjo nutikti visko. Tačiau gerai tai, kas gerai baigiasi. O sužinojus rezultatą iš kitos aikštelės, komandai tai davė stimulo, nebeturėjome kur trauktis, motyvacija buvo maksimali.

Tai atsispindėjo ir rezultate, sumušus greitus įvarčius - po pirmų 15-20 minučių buvome priekyje 4:0, galvojome apie medalius ir daugiau nieką kita. Antra rungtynių pusė jau buvo Akto naudai, iš kažkur varžovai atrado jėgų, nors keitimų ir nedaug turėjo. Išsiderinom, tačiau atsilaikėm ir šventėm puikiai užbaigtą čempionatą“, – džiaugsmingai pasakojo H. Kerušauskas.

Paprašytas įvertinti visą sezoną, H. Kerušauskas jį įvertino teigiamai ir sakė, kad jo komanda medalių nusipelnė, tačiau jo nepaleidžia mintis, kad buvo galima kabintis ir į aukštesnes pozicijas.

„Žiemos sezonas labai pavykęs, manau, vertinant pagal žaidimą būtų buvę neteisinga, jei būtume likę be medalių. Šiemet tikrai buvo galima pakovot ir dėl čempionų vardo, rinkomės stabiliai gerai - tai buvo musu stiprybė. Galėjome sau leisti didesnį tempą, lyginant su praeitais 7x7 sezonais.

Tačiau pritrūko patirties reikiamais momentais. Be visa ko smagu, jog atsirado susižaidimas, manau, kad artėjančiame lauko sezone demonstruosim brandesnį futbolą“, – pasakojo VGTU komandos vadovas.

Tuo tarpu Navigatoriai, po pralaimėjimo Aktui praradę viltis kabintis į medalius, antrame mače pasispardė su dėl nieko iš esmės jau nebekovojusiu Perkūnu.

Pasispardymas gavosi rezultatyvus, tačiau Navigatoriams nesėkmingas – buvo pralaimėta 6:9 nepaisant to, kad vienu metu buvo turėta solidi persvara.

„Aktas kietai gynėsi, o mes teturėjom vieną tikrą gynėją, rungtynėse su Aktu. To pasekoje atsidarėm ir greitomis atakomis gavome įvarčius. O patys įmušti nesugebėjome. Turime problemą, kad labai visi nori būti su kamuoliu, kamuolys juda lėčiau nei turėtų judėti ir gaunasi, kad nesame tokie aštrūs ir pavojingi priešininkams, tai turbūt didžiausia problema šį žiemos sezoną.

Antros rungtynės – rungtynės be gynybos apskritai, tiek iš mūsų, tiek iš varžovų pusės. Pirmavome 5:2 ir tereikėjo ramiai sustoti, išsirinkti savo žmones ir apsiginti, pasiliekant galimybes kontratakoms, bet vėl, drausmės nebuvimas privedė iki rezultato 6:9, na bent jau smagu su pajėgiais varžovais pasižaisti buvo“, – apie savaitgalį pasakojo Navigų vadovas Kęstas Maželis.

Tuo tarpu sezono vertinime jis pasveikino prizininkus ir teigė, jog dabar bus svarbu sėkmingai sužaisti lauko sezone.

„Sezonas baigtas, nenuspėjamas labai buvo. Bet jei jau varžovai taip išsirikiavo, vadinasi jie buvo to verti, kalbu apie prizines vietas. Sveikinimai jiems. O mums reikės pergalvoti ir kažkur labiau pasitempti. Dabar nukreipkime dėmesį į didįjį futbolą ir gal ten turėsime smagų sezoną“, – svarstė K. Maželis.

O Akto treneris Nerijus Jakučionis, paklaustas apie tai, ar prieš antrąsias rungtynes su VGTU juos galėjo slėgti mažesnė įtampa dėl to, jog rezultatas jiems reiškė mažiau, su tokiu teiginiu nesutiko ir teigė, jog ir antrose rungtynėse jo ekipa siekė pergalės, nes tokiu atveju jie būtų galėję šoktelti pozicija aukščiau.

„Mačas su VGTU mums buvo svarbus, būtume pakilę viena vieta aukščiau lentelėje. Tačiau pradžioje sužaidėme neužtikrintai, gavome du gana greitus įvarčius. Tas kirto per psichologiją, kažkaip pasėdom. Vėliau dar bandėm kabintis, bet nesisekė su progų realizavimu ir varžovai pelnytai nugalėjo. Pasirodo, ta pergalė jiems lėmė bronzos medalius.

Pirmos rungtynės su Navigatoriais buvo visiškai kitokios. Labai neblogai sekėsi įžaidinėti kamuolį, daug judėjom, momentais sėkmingai pavykdavo paspausti varžovus. Gana gražiu stiliumi įveikėme varžovus“, – pasakojo N. Jakučionis.

Rungtynių tarp Akto ir Navigatorių santrauka – jūsų dėmesiui žemiau:

Vertindamas sezoną, N. Jakučionis teigė, jog pozicija galėjo būti ir geresnė, tačiau tam buvo ir objektyvių priežasčių.

„Apskritai, pirmenybėmis likome patenkinti kaip pasiruošimu lauko sezonui, gerai praleidome žiemą. Galutinis rezultatas galėjo būti šiek tiek geresnis, bet patys ne visada susirinkdavom optimaliai.

Prizininkai yra verti iškovotų medalių. Į bronzą pretendavo daugiau komandų ir pagal pajėgumą visos tos komandos buvo lygiavertės. Pirmos dvi vietos pelnytai atiteko komandoms, važiavusioms didesne pavara visų pirmenybių metu“, – įvertino N. Jakučionis.

Dviem pergalėmis turnyrą baigė ir iš lentelės apatinės dalies išsikapstė Viltis.

Paskutinę turnyro dieną jie nugalėjo Perkūną ir TEC, iškovojo šešis taškus ir taip galutinėje įskaitoje liko septinti.

„Žaidėme tikrai ne geriausią savo futbolą, nors buvo išties neblogų ir įsimintinų kombinacijų (dauguma įvarčių krito po 3-4 žaidėjų kombinacijų 1 lietimu). Perkūnas tikriausiai į šias rungtynes pažiūrėjo pro pirštus ir gan akivaizdžiai privengė rimčiau gintis. Tuo net 7 kartus pasinaudojome mušdami įvarčius.

Susitikime su TEC gal 20 minučių rezultatas laikėsi 0:0, o po pirmojo mūsų V. Pajarsko įvarčio „vartai atsidarė“, – pasakojo Vilties vadovas Mindaugas Bielinskas, taip pat pateikęs ir išsamų savo komandos sezono apibendrinimą.

„Iš vienos pusės apmaudu, jog turime tik 7-tą vietą galutinėje įskaitoje. Realiai visus sekmadienius turėjome sužaisti kaip paskutinį turą (ar net dar geriau). Tačiau tokį banguotą pasirodymą, sakyčiau, lėmė šios priežastys:

* didelė žaidėjų kaita komandoje. Jeigu lygintume praėjusį 7x7 sezoną ir šį - sudėtyje neturime net 7 to sezono žaidėjų. Juos pakeitė naujokai, kurių adaptacija, nieko keisto, užtruko ilgiau nei tikėjomės.

* motyvacinės bėdos. Galbūt ir mano čia prisikalbėjimo yra dėl ne pagrindinio akcento šioms pirmenybėms, bet ir taip pat pačių žaidėjų nusiteikimo ir pastangų klausimas. Tris kartus tapus šio turnyro nugalėtoju, daliai žaidėjų galbūt nebebuvo įdomu plėšytis.

* traumų/ligų virtinė. Visą savo 7x7 stipriausią sudėtį turėjome vos 1 kartą iš visų 9 turų (po dvi rungtynes). Tai normalu, kad naujokai neištemps komandos sunkesniu jai metu.

Bet nieko nekaltiname ir puikiai suprantame, kad pralaimėjome patys, ne kažkokių kitų aplinkybių dėka. Toks gan stiprus spyris į užpakalį mums, kas, labai tikiuosi, bus geras postūmis netinginiauti lauko sezone, kur ruošiamės pagaliau laimėti II lygos čempionatą.

Apskritai, ko gero, rimčiausią įspūdį paliko Sparta. Ne kiek meistriškumu komanda blizgėjo (mūsų akimis), o noru ir užsidegimu. Tokiame lygyje, kaip žinia, kovingumas duoda labai daug. O jie, kiek pamename, į kiekvieną dvikovą eidavo 100%, dėl ko Sparta ir buvo verti šio titulo.

Mes gi pasidarysime savas išvadas ir, jeigu žaisime kitąmet šiose pirmenybėse, tikiuosi, kad šio sezono klaidų nekartosime“, – teigė M. Bielinskas.

Tuo tarpu pirmąją pergalę turnyre iškovojo nuo dugno taip ir neatsiplėšę TEC, nugalėję artimiausius varžovus IndEx, kuriems šis savaitgalis buvo tragiškas, nes triuškinamai buvo pralaimėta ir Medžiams.

REZULTATYVIAUSIAS

Geriausiu turnyro snaiperiu tapo Perkūno žaidėjas ir vienas vadovų Valerijus Mižigurskis, kurio sąskaitoje – 27 tikslūs smūgiai.

L. Stankevičiaus/FK Viltis nuotr.

Jam ilgai konkurenciją sudarinėjo Spartos puolėjas Gytis Paulauskas su 22 įvarčiais, trečią poziciją su 15 įvarčių užėmė to paties Perkūno komandoje puolėjo žiežirbą savyje įžiebęs buvęs Lietuvos rinktinės vartininkas Žydrūnas Karčemarskas.

PRISIMINKIME

Sezono starte apžvalgininkas bandė spėlioti, kai po paskutinio teisėjo švilpuko išsidėlios komandos, tad dabar galima užmesti akį, kaip buvo prašauta pro šalį.

Iš esmės pavyko tik sėkmingiau nuspėti lentelės apačios komandas, buvo visiškai prašauta su buvusių čempionų ir Spartos pasirodymais (na bet pripažinkite, kiek iš jūsų būtumėte tai numatę?), o štai iki El Dorado ar Akto atspėtos pozicijos trūko ne tiek ir daug.

​

Ir pačiai pabaigai – apžvalgininkas dėkoja A grupės komandoms už įtemptą ir įdomų sezoną ir linki sėkmės jau netrukus prasidėsiančiose lauko varžybose!