LFF nuotrauka

 

23-iuosius gyvavimo metus skaičiuojanti Vilniaus dailės akademijos (VDA) komanda sostinės futbolo burbule žinoma dėl savo aktyvios veiklos ir stiprios bendruomenės. Akademikų prioritetas – salės futbolas, o VDA Futsal komanda yra nuolatinė VRFS rengiamų salės futbolo varžybų favoritė.

Praeityje tris sezonus – nuo 2017 m. iki 2020 m. – VDA kovojo stipriausiame šalies divizione A lygoje. Apie tai prisiminimais pasidalino VDA senbuviai Dominykas Jonaitis ir Artūras Žarnovskis.

PRADŽIA. Klubo 15-mečio proga išleistame filmuke VDA nariai aiškiai deklaravo, kad jų tikslas kažkada patekti į futsal A lygą. Idėja labai greitai virto kūnu. 2016-2017 m. VDA užtikrintai laimėjo I lygos pirmenybes, per 18 turų surinkę 49 taškus ir patyrę tik 1 pralaimėjimą. Tuo metu komandoje pirmaisiais smuikais griežė Gediminas Skrockas, Eduardas Tučinskis, Vidmantas Veikalas, A. Žarnovskis, Marius Šoblinskas ir kiti.

„Buvome aiškiai apsibrėžę: jei laimime I lygą, einame aukštyn. Ir ne vienam sezonui. Pagal brandą ir žaidimo lygį mes jau buvome išaugę I lygos marškinėlius“, – sakė D. Jonaitis.

„Nemažai prisisvaigome apie patekimą į A lygą ir žaidimą ten bent 3 metus. Gavosi toks išankstinis neurolingvistinis programavimas. Logiška, kad laimėjus I lygą ir sportiniu keliu išsikovojus teisę žaisti aukščiausioje lygoje, reikia pabandyti“, – antrino A. Žarnovskis.

1 SEZONAS. Istorinis debiutas aukščiausioje lygoje VDA įvyko 2017 metų lapkričio 5 dieną. A. Žarnovskis iki šiol mena, kaip garsiojoje Kauno sporto halėje kovojo prieš čempionų Kauno „Vyčio“ komandą su visu pulku brazilų. Naujokai pralaimėjo 0:4, bet emocinį įspūdį susikūrė didžiulį.

Debiutiniame sezone VDA neprapuolė: Gargžduose sugebėjo laimėti būdami nepilnos sudėties, nugalėjo netgi legendinį Kauno „Inkarą“, o galutinėje 10 komandų įskaitoje užėmė 8-ą vietą, nors nuo 6-osios juos skyrė tik taškas.

2 SEZONAS. Neblėstančio entuziazmo kupiną debiutinį sezoną keitė sunkumai 2018-2019 m. čempionate. Žaidimo džiaugsmą nustelbė įprasta rutina, ėmė kankinti traumos, teko sukti galvą, kuo papildyti sudėtį. Galutinėje įskaitoje buvo užimta 7 vieta, tačiau akistata su realybe vertė susimąstyti dėl klubo ateities. Juolab pati lyga ėmė stiprėti: buvę lygiaverčiai varžovai iš Jonavos ir Mažeikių kilo aukštyn, atsirado stipri Akmenės komanda.

„Mes pajutome nuovargį. Norėjome aprėpti dvi komandas ir su pagrindine žaisti A lygoje, o su dubleriais – I lygoje. Tam reikėjo skirti 5 dienas per savaitę ir sudalyvauti 2 rungtynėse. Sezono pabaigoje nuo futsalo ėmė pykinti“, – pripažino A. Žarnovskis.

3 SEZONAS. 2019-2020 m. sezonas A lygoje jiems buvo paskutinis ir silpniausias. Be to, jo pabaigą komplikavo besiartinusi Covid-19 pandemija. VDA per 16 rungtynių pergalių neiškovojo, 5 kartus sužaidė lygiosiomis ir liko paskutinėje, 9 vietoje. Teoriškai galėjo bandyti likti lygoje, tačiau nenorėjo taikyti blogosios lietuviško futbolo praktikos modelio ir laikydamiesi sportinio principo, sugrįžo į VRFS I lygą.

„Per tuos trejus metus pamatėme, kad žaisti A lygoje yra ne tik smagu, bet tai yra ir didelis bei sunkus darbas. Tai aiškiai garantuoja prarastus savaitgalius, – konstatavo D. Jonaitis. – Lygiai visgi skiriasi, žaidimo greičiai kitokie. Ir dabar žaisdami taurės rungtynes su A lygos komandomis užtrunkame pusę kėlinio, kol adaptuojamės prie jų siūlomo tempo. Įsimintinų rezultatų nepasiekėme, bet ir nebuvo taip, kad mus daužytų dviženkliais skirtumais.“

KELIONĖS. Žaidžiant A lygoje, VDA tekdavo skersai išilgai išraižyti Lietuvą, nes kelionės į Gargždus, Mažeikius ar Šiaulius atimdavo visą dienos laiką.

„Kai autobuse praleidi visą dieną, nuotykių ir linksmų istorijų netrūksta. Turbūt labiausiai įsiminė kelionė į Gargždus. Nuvažiavome neturėdami dviejų žaidėjų ketvertų, bet kažkaip sugebėjome laimėti. Gali pralaimėti 10 kartų, bet ta 1 pergalė įsimena ilgam, – teigė A. Žarnovskis. – Sunkiausia būdavo su Mažeikiais: penkios valandos pirmyn ir penkios atgal. Aišku, atgal laikas neprailgdavo. Yra tekę ir 5 val. ryto iš Vilniaus išvažiuoti, kai Akmenė sugalvojo savo rungtynes žaisti 10 val. ryto...“

BIUDŽETAS. Kovodami A lygoje, VDA disponuodavo kukliu biudžetu – vien išlaidoms per sezoną skirdavo iki 10 tūkst. eurų. Tačiau buvo unikalus klubas tuo, kad ne tik nemokėjo žaidėjams algų, bet net iš jų rinkdavo pinigus. A. Žarnovskis: „Mes netipinė komanda, nes rinkome lėšas iš žaidėjų. Įsivaizduokite: tu žaidi A lygoje ir dar pats už tai susimoki. Bet traktavome tai kaip savotišką klubo nario mokestį. Todėl žaidėjai gaudavo ne tik aprangas, o ir bendrus vakarėlius, sąskrydžius su dovanėlėmis ir pramogomis. Turime aktyvią bendruomenę. Išlaidoms per sezoną skirdavome 8-9 tūkst. eurų. Bet reikia pasakyti, kad paslaugos Vilniuje gerokai brangesnės. Budintis medikas, apsauga, sekretoriato darbuotojas ir filmavimo paslaugos sostinėje kainuoja gerokai daugiau, nei tarkime, Jonavoje ar Mažeikiuose. O kur dar salės nuoma, kurią kitos komandos gauna veltui ar pusvelčiui. Todėl bent šiuo atžvilgiu konkurencinės sąlygos nebuvo lygios.“

AR KARTOTŲ? Tikimybė, kad VDA Futsal komanda kažkada vėl sugrįš į A lygą, nėra didelė, tačiau ir ne nulinė.

„Mes turėjome tvirtą palaikymą iš Vilniaus dailės akademijos. Mums stengdavosi sudaryti sąlygas treniruotis, duodavo transportą. Gyvenome savo hobiu. Ar kartotume šį nuotykį? Aš sutikčiau, tik reikėtų stipriai restruktūrizuoti ir atnaujinti komandą“, – sakė dabartinis VDA treneris D. Jonaitis.

„Vėl sportiniu keliu išsikovojus šią teisę – kodėl gi ne, – svarstė A. Žarnovskis. – Potencialo futsalui augti Vilniuje yra daug. Savo laiku A lygoje gerai žaidė Aktas, Bekentas, vėliau buvome mes, Vievio žiedas, Turbotransfers, dabar yra VGTU-Vilkai. Bet nėra to stipraus, konkurencingo flagmano. O futsalo žemėlapyje sostinė galėtų turėti stiprią komandą. Viskas remiasi į finansinius ir infrastruktūros klausimus, todėl vėl einant į A lygą, reikėtų aktyvių entuziastų.“