B divizionas: Pusiaukelę pasiekė ir turnyro lentelės ariergardas Visos

Ozo Tapyrų nuotr.

 

Sekmadienį buvo sužaistos paskutinės Sekmadienio Futbolo Lygos B diviziono pirmojo rato rungtynės – iš septintojo turo atkeltas Skaidiškių ir Stickers susitikimas.

Jis, o ir mano neaprašytas trečiadienio 11-ojo turo mačas  Ozo Tapyrai – Granitas Senjorai turėjo didesnę reikšmę tik turnyro lentelės apačių komandų išsidėstymui. Užtat pačią pirmojo rato lentelė suformavo galutinai.

Ozo Tapyrai – Granitas Senjorai 0:0

Tiesą sakant, nelabai ką yra apie šias rungtynes rašyti. Jeigu žiūrėtume iš žiūrovų tribūnų, apibūdintume jas žodžiu blankios.

 „Gal ir turėjome šiokį tokį pranašumą, bet rimtų progų kaip ir nebuvo. Tiesiog dvi senjorų komandos sužaidė, nieko neįmušė ir tiek“, - trumpai mačą apibūdino Ozo Tapyrų komandos vadovas Raimondas Žilevičius.

Jis pripažino, kad su kitais varžovais ne pirmos jaunystės Tapyrams varžytis nebūna lengva, tuo aiškindamas ne pačius geriausius komandos rezultatus: „Iš pradžių prastai rinkdavomės. O varžovų komandos, ypač tos, kurios naujai į mūsų B divizioną atėjo, – stiprios ir jaunos. Tiesiog sunku mums su jomis varžytis. Juo labiau, kad mūsų mačai labai dažnai sutapdavo su Ozo pagrindinės komandos, todėl pastiprinimą iš jų kvietėmės gal tik kokius tris kartus.“

Skaidiškės – Stickers 10:2

Stickers susitikimą Rudaminoje pradėjo mažumoje. Tiesa, netrukus poasirodė 11-as žaidėjas ir dar vienas keitimas.

Bet tai autsaiderių neišgelbėjo. Skaidiškės Lipdukams prispardė dviženklį įvarčių skaičių.

Šeimininkų komandos vadovas Darius Bukauskas: „Neslėpsiu, buvo lengvos rungtynės. Iš pradžių labai klydo jų gynėjai. Nesusikalba, nesusistabdo kamuolio, išmuša į priekį mūsų žaidėjams. Pirmą įvartį tai įmušėm normalų, bet po to tris – grynai per jų klaidas. Vartininkas šaukia: „mano kamuolys“, praleidžia, o mūsų puolėjas bėga, nubėga ir įmuša. O kai pradžioj tiek įvarčių įmuši, tai poto jau viskas klostosi nesunkiai.“

Pirmą kėlinį Skaidiškės pradėjo šešiais sausais įvarčiais, o jį laimėjo 6:1. Iš tiesų per tą pirmą kėlinį jau viskas buvo išspręsta, o antras tebuvo formalumas.

Jaroslavas Dičkovskis per šias rungtynes pasižymėjo net šešiais įvarčiais.

Tai buvo trečioji Skaidiškių pergalė šiemet. Surinkusios per ratą 9 taškus komandos vadovas nebuvo labai patenkintas jos pavasario rezultatais: „Prieš mūsų yra labai stiprios komandos: Granitas B, Navigatoriai Old Boys, taip pat Euforija, Futboliukas, bet yra ir Trivartis ar Granito Senjorai, kuriuos mes turėjome lenkti.“

Situaciją D. Bukauskas aiškino komandos susižaidimu ir žaidėjų rinkimusi į rungtynes: „Šiemet atėjo nemažai jaunimo. Dar nežinančio, kas kaip žaidžia. Jiems įsijungti visvien reikai  šiokio tokio laiko. Bet daugiausiai mums pakenkė susirinkimo problemos. Ypač išvykose dažnai būna taip, kad vos surenkam vienuolika.“

Pasiekus sezono pusiaukelę

Tad, kaip jau rašiau įžangoje - pusė A diviziono pirmenybių rungtynių jau sužaista. Gana tvirtai, nuo varžovų atsiplėšęs dviem pergalėmis pirmauja Granitas-2, lentelės dugne skendi nuo artimiausio priešininko penkiais taškais atsilikę Stickers.

Kalbant apie turnyro lentelės viršūnes, tokiame komandų išsidėstyme nieko nuostabaus - kažkas panašaus jau buvo pranašaujama prieš prasidedant čempionatui. Juk absoliuti dauguma komandų atstovų, paklaustų apie būsimus favoritus, minėjo tas dvi aukščiausias vietas užimančias komandas: Granitą B ir Navigatorius Old Boys.

Kaip ten bebūtų, faktas kad žaidėjų, rungtyniaujančių ir Granito bei Navigatorių pagrindinėse ekipose, besivaržančiose dėl prizinių vietų III lygoje, indėlis yra didžiulis. Ir, sakyčiau, lemiantis.

Ar tikrai Granitas B eitų per visus varžovus, kaip peilis per sviestą, jei neturėtų savo smogiamojo dueto: Žygimanto Kirsio ir Dariaus Kazubovičiaus? Ar kitų žaidėjų, žaidžančių ir pirmojoje komandoje. Veikiausiai be jų Granitas B būtų stipri komanda, bet tikrai ne tokia išreikšta lyderė.

Tas pats ir su Navigų Old Boysais. Kurie, beje, nėra tokie sukriošę senukai, kokį įspūdį galima susidaryti iš komandos pavadinimo.

Bent pagal vidutinį amžių juos apdeda ne tik Granito Senjorai, bet ir Ozo Tapyrai bei Tėvynės Sąjunga.

Prie tų dviejų „bendrų“ favoritų, aš pridėjau dar Geležinį Vilką. Vilkai su ta favorito role daugiau mažiau susitvarkė. Nors ir turi vargo su keliomis komandos, pretenduojančios į prizus.

Viena iš jų – tiek pat taškų, kiek kariškiai, surinkusi Tėvynės Sąjunga, kurios favoritais nevadinau nei aš, nei kas nors dar. Manyčiau, TS galima skelbti kokiu nors pirmojo rato atradimu, ar netikėtumu, ar kažkuo panašiu. Juk niekas tap linksmasi neskalpavo tų paskelbtųjų lyderių, kaip Tėvynės Sąjunga. Va tik su Vilku susidorot nesigavo.

Kiek žemiau turnyro lentgeolėje – visa krūva ambicingų komandų, pretenduojančių iškrapštyti iš savo užimammų vietų ir Vilką, ir TS. Ir nėra jos nuo Vilko ir TS toli tašakais. Jei antrą ratą joms pavyktų pridėti, ta trečia vieta gali būti visai ne iliuzinė svajonė Futboliukui, Katastrofai ir Euforijai. Ne visoms trims iš karto, suprantama, tačiau kuriai nors viena.

Tą pirmą septynetą ir galima laikyti pretendentais į aukštas vietas. Nuo aštuntosios vietos prasideda komandos, kurias galima laikyti veikiau autsaiderėmis nei lyderėmis.

Man tai keisčiausia, kad tarp jų atsidūrė ir Granitas Senjorai.

Pernai ši komanda B divizione į pirmą vietą nepretendavo. Bet bent jau baigė aukštesnėje turnyro lentelės pusėje. Šiemet, prognozuodamas, kokias vietas komandos užims pirmenybėse, Granito Senjorais pasitikėjau gal kiek per daug, neatkreipęs dėmesio, kad jie tapo dar metaus vyresni ir jų amžiaus vidurkis dabar jau siekia 39,7 žemės apsisukimus aplink Saulę. Bet juk vargu ar kas nors iš varžovų, išskyrus vienintelį su Senjorais be vargo susidorojusį Geležinį Vilką, galėtų pasakyti, kad įveikė juos lengvai.

Kita vertus, vargu ar Naujosios Vilnios senimas labai liūdi dėl savo užimamos vietos. Dažniausiai, sukaupęs tokią patirtį futbolą žaidi ne tiek dėl rezultato, kiek dėl malonumo.

Manau, tokios pačios niekur labai nepretenduojančios yra ir dar dvi turnyro lentelės žemumų ekipos Trivartis ir Ozo Tapyrai. Kurioms svarbiausias metų mačas – tarpusavio derbis.

O štai Skaidiškių komanda nuvylė matyt ne mane vieną. Atrodytų ir potencialo turi, o velkasi treti nuo galo.

Ir suprantama, visus (o labiausiai – juos pačius) nuvylė Stickerių nepajėgumas. Beliko tik tikėtis,kad po to tragiško pirmojo rato Lipdukai atras jėgų neišsiskirstyti ir galbūt pasikvies į komandą ką nors iš šalies, kad gausiau rinktųsi į mačus ir taisytų turnyrinę padėtį.

Į visus likusius klausimus atsakys antrasis ratas. O dabar - tegyvuoja atostogos!