Na štai ir viskas. Visi Sekmadienio Futbolo Lygos B diviziono mačai sužaisti. Visos vietos pasiskirstytos. Sezonas baigtas.

Per paskutinį turą oficialiai paaiškėjo, kuri komanda užėmė antrą, o kuri trečią vietas. Nors iš tiesų, tai tebuvo formalumas. Labai jau būtų buvę keista, jei Šalčininkėlių Visinčia būtų paleidusi sidabrą iš savo rankų.

Įdomesnis paskutinis turas buvo žemesnes vietas užimančioms B1 pogrupio komandoms ir ypač toms keturioms ekipoms, besistengusioms išvengti 10-osios vietos, kuri, pagal įstatus, nukreipia ją užėmusią komandą į žemesnio rango turnyrą.

Ketvirti atliekami šioje kovoje liko Medžiai-2. O ar tikrai jie kitais metais žais C divizone, paaiškės prieš prasidedant 2021-ųjų sezonui.

B1

Visinčios futbolininkai nugalėję Viesulą, padovanojo ketvirtąją vietą divizione Granitui Senjorams. Matyt, taip stipriai atšventė sidabrą, kad į paskutiniąsias rungtynes Naujojoje Vilnioje net po savaitės nesusirinko... Aišku - mat jį velniai tą paskutinį mačą, bet dėl to per vietą nukritusiems Viesului ir Tėvynės Sąjungai turėtų būti kažkiek apmaudu.

Visinčia – Viesulas 4:1

Visinčia ilgai nelaukė ir katino už uodegos netampė. Sutvarkė Viesulą užtikrintai. Nors gal ir negalima sakyti, kad labai lengvai. Pirmą kėlinį šeimininkai laimėjo 1:0, o antro pradžioje Viesulas sulygino.

Nors labai ilgai laukti antrojo šalčininkėliečių įvarčio neprisiėjo, bet tas slidus rezultatas 2:1 laikėsi netrumpai. Tik mačo pabaigoje Visinčia uždėjo dar du įvarčius ir užsitikrino sidabrą. Tuo metu, beje, Šalčininkėlių komanda jau žaidė mažumoje.

Mano spėjimas, rašant šių rungtynių anonsą, buvo gana arti tiesos. Prognozavau Visinčios pergalę 5:1.

 „Viesulas yra ganėtinai patenkintas sezonu, - apie šiuos metus rašo šios ekipos narys Vygandas Masilionis. -  Pradžia buvo labai sunki, daug pralaimėjimų, pasimetimas komandoje. Kadangi turėjome nemažai naujokų, teko iš naujo susižaisti ir visiems apsiprasti savo pozicijose. Tačiau kai mums reikėjo pergalių prieš antrąjį ratą, tai susirinkom visus taškus, kad patektume į pirmąjį šešetuką. Čia vėl gan gerai sukovojome ir turime 4-ą vietą (iš tiesų – 5-ą, - aut. past.), kas labai džiugina. Šį sezoną tik viena komanda buvo visiškai mums neįkandama - Visinčia. Prieš visas kitas dar turėjome progų pasigalynėti ir įtemptai pažaisti, tačiau prieš šią komandą niekaip mums nesisekė. Apibendrinant - sezonas tikrai neblogas, džiaugiamės, jog komanda sutvirtėjo, susižaidė ir rezultatas leidžia tikėtis prizinės vietos kitąmet. Jeigu tik pavyks išlaikyti komandos branduolį.“

Rafalo Masiano nuotr.:

Katastrofa – Granitas Senjorai 2:2

Po rungtynių Šalčininkėliuose Katastrofa per savo susitikimą su Granitu Senjorais galėjo jau atsipalaiduoti. Nors visai atsipalaiduoti – gal ir ne. Labai jau ji pagadino savo puikaus sezono pabaigą, nelaimėjusi kelių rungtynių iš eilės, tad pergalė paskutiniame mače būtų jai buvusi, kaip savotiškas happyendas.

Kai 87 minutę Katastrofa perlaužė rezultatą savo naudai, atrodė, kaip taip ir nutiks. Tačiau ne – vis vien dar sugebėjo išlyginamąjį praleisti.

Nors veikiausiai labai dėl tokio paskutinio mačo katastrofiniai neliūdi. Jų atstovas spaudai Vaidotas Kazlauskas, sako kad apskritai sezonas komandai buvo neabejotinai teigiamas.

V. Kazlauskas: „Nors ir neakcentavome rezultato, kaip esminio dalyko, visgi apmaudu, kad paskutinę minutę praleidome išlyginamąjį. Na bet visi gausiai susirinkę gavo laiko aikštėje, jį išnaudojo ir tai džiugu.

Sezonas, neabejotinai, teigiamas. Iš esmės prieš jo startą nuogąstavome, kaip pavyks pakeisti išvykusius žaidėjus, tačiau didelių bėdų net nekilo - daugiau pasitempė komanda, o įvarčiai pasidalino tolygiau. Trečia vieta - tai, ko objektyviai ir buvome verti, nes, gaila, nepavyko paimti taškų iš Gariūnų ir Visinčios, o prieš žemiau likusias komandas sužaidėme geriau.

Tad belieka visoms komandoms padėkoti už iššūkių pilną, bet įdomų sezoną ir palinkėti sėkmės tolimesniuose etapuose - ar tai žiemos turnyre, ar kažkur kitur. O mes iki kito sezono dar taip pat turime išsispręsti ne vieną aktualų klausimą.“

Jei Katastrofa nebūtų praleidusi to paskutinio įvarčio, būčiau atspėjęs šį rezultatą. Prognozėje įrašiau 2:1 jos naudai.

Gariūnai – Tėvynės Sąjunga 6:6

Kažkaip draugiškai sužaidė Gariūnai ir Tėvynės Sąjunga. Prispardė įvarčių, pasidalijo po tašką. Mindaugas Kasperūnas ir Mantas Donėla įformino po pokerį.

Nors iš tiesų rungtynės vyko labai permainingai.

Apie jas ir apie Tėvynės Sąjungos sezoną - šios ekipos vadovas Alvydas Endriukaitis: „Paskutinės rungtynės su Gariūnais nei mums, nei jiems nieko nelėmė, tad rezultatas labiau primena ledo ritulio rungtynes. Rungtynės vyko bangomis, pirmavome 2:0, tada atsilikome 2:3, vėl pirmavome 4:3, vėl atsilikome 4:5, 5:6 ir tik paskutinėms minutėmis po jų gynėjo klaidos pavyko išlyginti rezultatą. Išskirti šiose rungtynėse galėčiau mūsų puolėjo Manto Donėlos pokerį (antrą šiame sezone).

Sezoną vertinu tik iš geros pusės, patekome į pirmą šešetuką, taurėje nukeliavome iki ketvirtfinalio (aukščiausias pasiekimas komandos istorijoje). Prieš sezoną tikėjau, kad galime patekti į pirmą šešetuką, bet nesitikėjau, kad turėsime realias galimybes kovoti dėl trečios vietos. Gaila dėl techninio pralaimėjimo Katastrofai, kuris nubraukė tas galimybes. Nieko naujo nepasakysiu, bet mėgėjų sporte viskas priklauso nuo stabilaus susirinkimo į rungtynes. Šiame sezone jis toks ir buvo (išskyrus porą rungtynių).

Po techninio pralaimėjimo Katastrofai nutarėme, jei nebus patobulinta SFL kortelių apskaitos sistema elgsimės, taip kaip tai daro didesnė dalis komandų: nepildysime protokolų, 24val. (apeliacijos padavimo terminas) po rungtynių nesuvedinėsime komandos sudėties į sistemą. Mūsų atveju išėjo, kad už sąžiningumą gavome 0 taškų.  

Ačiū visoms komandoms už gerą futbolą ir iki susitikimo kitame sezone.

Granitas Senjorai – Visinčia 3:0 (techninis)

Sidabro medalininkai Visinčios futbolininkai nesusirinko paskutinėms rungtynėms.

B2

B2 divizione prieš turą keturios komandos, besistengiančios išvengti dešimtosios vietos, buvo susiglaudusios vos per vieną tašką (Euforija Tirola ir Skaidiškės turėjo po 21, Vieni Vartai ir Medžiai-2 – po 20 taškų). Ir sunkiausia atrodė Vienų Vartų bei Euforijos situacija. Šioms komandoms teko aiškintis tarpusavyje, kai kitos dvi ekipos turėjo susitikti su viską praradusiais autsaideriais Pilk ir Futboliuku. Galima buvo spėti, kad ta, kuriai mačas pavyks blogiau gaus kelialapį į C divizioną. Po to, kai pergalę iškovojo Vieni Vartai, tokia perspektyva švietėsi Euforijai. Bet atsitiko taip, kad ir Pilk ir Futboliukas laimėjo ir 10-oji vieta atliko Medžių dubleriams.

Vieni Vartai – Euforija Tirola 3:2

Vieni Vartai vėl susikaupė lemiamoms rungtynėms (pirmą kartą taip buvo pirmojo rato pabaigoje, kai žūtbūtiniame mūšyje jie nugalėjo Medžius-2. Tiesa tada visos kitos rungtynės susiklostė Vartams blogai ir jie antram ratui liko žemesniajame šešete). Ir į pertrauką išėjo pirmaudami 3:1.

Bet dar neįpusėjus antrajam kėliniui, Vienų Vartų liko vienu mažiau dėl raudonos kortelės. Ir Euforijai atsirado šansas išsigelbėti..

Likus žaisti 4 minutes, rezultatas sušvelnėjo iki 3:2, o paskutinėmis minutėmis Vienus vartus gelbėjo vartininkas.

Apžvalgininkas šiems mačams prognozavo lygią baigtį 1:1.

Euforijos komandos kapitonas Artūras Bazys: „Šių metų SFL sezonas mūsų komandai buvo labai... įdomus. Nors sezono metu patyrėme daug traumų ir negalėjome pasitelkti kelių kertinių žaidėjų - Lauryno ir Tomašo, tačiau šiaip ne taip pavyko išlikti šiame divizione. Prieš sezoną turėjome tikslų kilti į „Top-5“, tačiau pernelyg daug taškų iššvaistėme paskutinėmis rungtynių minutėmis prieš Visinčią, Gariūnus, Katastrofą, taip pat patyrėme keistą pralaimėjimą Pilkams pirmajame rate. Todėl teko keisti laivo kryptį ir jau susitelkti ties išlikimu divizione.

Kuomet divizionas skilo per pusę buvome prastoje padėtyje - sąskaitoje švytėjo tik 9 taškeliai.  Visgi, sugebėjome laimėti 4 iš 5 rungtynių. Tai pavyko pasiekti tik susikaupimo, susitelkimo ir komandinio žaidimo dėka. Eidami į paskutines rungtynes su Vienais Vartais vis dar nebuvome užsitikrinę išlikimo - turėjome nepralaimėti, nes kitaip viskas priklausytų tik nuo kitų komandų rezultato. Pergale arba lygiosiomis sezono vainikuoti, deja, nepavyko: paskutinėmis minutėmis jų vartininkas pirštų galais blokavo Gabrieliaus permetamą kamuolį... Tiesa, Vieni Vartai atrodė labai labai solidžiai ir buvo vertesni pergalės.

Visgi, tai nuotaikų nenumušė ir po šių rungtynių važiavome švęsti sezono uždarymo, o kitą dieną laukėme FK PILK arba/ir Futboliuko pergalių. Dėkui Dievui, jog yra tokia komanda kaip FK Pilk, kurie sunkiai susirinkę sugebėjo aplošti Medžių dublerius ir užleisti mums vietą B divizione.

Taigi, išlikome B divizione, subūrėme augantį fanų klubą, pasistiprinome keliais naujokais, atsisveikinome su keliais žaidėjais ir dabar jau ruošiamės žiemos pirmenybėms (jeigu jos tik bus). Dėkojame už sezoną SFL organizacijai, teisėjams, varžovams ir mūsų palaikymui.“

Pilk – Medžiai-2 2:1

Ėmė Pilk ir susikūrė sau šventę per paskutines rungtynes – laimėjo bene principiniu tampantį mačą. Ir nustūmė Medžius-2 į 10-ą vietą negrįžtamai ir nepriklausomai nuo paskutinių B2 pogrupio rungtynių rezultato.

Lemiamą įvartį pilkai įmušė priuešpaskutinę rungtynių minutę, kai varžovų aikštėje jau buvo pamažėję dėl raudonos kortelės.

Ir tai visiškai nebuvo panašu į mano prognozės rezultatą, pagal kurį Medžiai turėjo laimėti 3:1.

Apie susitikimą ir Pilk sezoną – šios komandos vadovas Vygantas Šepetis: „Rinkimosi entuziazmu pirmas pokarantininis mačas ir paskutinis sezono baigiamasis skyrėsi kaip diena ir naktis...likus vos 2 val iki rungtynių pradžios sąraše turėjome viso labo 9 žaidėjus. Bet visuotinio susitelkimo akimirką sugebėjome gan neblogai susirinkti ir pradėjome net su 3 keitimais. Gal atkaklios kovos gal rezultato nenuspėjamumas visada ineša nemažo dramatizmo į Pilk rungtynes su Medžiais -2. Kiekvienas mačas su šia komanda tarsi mūšis dėl diviziono nugalėtojų titulo. Ne išimtis ir šios rungtynės.. Natūralu kad komandos į rungtynes atėjo su šiek tiek skirtingais tikslais todėl ir taktikos buvo visiškai skirtingos, mes sąmoningai pasirinkome sutankintą ginybą, o varžovas žymiai aktyvesnį presingą. Net Saulius su savo objektyvu įsitaisė laukti įvarčių už Pilk vartų. Pradžia iš tiesų Pilkams buvo gan sunkoka, labai jau sunkiai sekėsi įsijungti į rungtynes bet nuo kėlinio vidurio žaidimas apsilygino, Nebebuvo taip kad tik viena komanda valdo kamuolį o kita(Pilk) tik žiūri futbolą. Net patys stebėdavomės 10-15 tikslių perdavimų seriją su išėjimu į baigiamąją atakos fazę. Bet dideliam fotografo nusivylimui įvartis krito po tradicinės Pilk atakos t.y. gero puolėjo išvedimo į kraštą kurJustas  apsižaidė gynėją ir paleido neatremiamą smūgį į tolimąjį vartų kampą. Nuo šio momento Pilkai dar labiau užsidarė gynyboje, kai sužibo viltis teigiamam rezultatui nesinorėjo jo paleisti. Kėlinio pabaiga buvo labai sunki ir tik titaniškų pastangų dėka vartai liko sausi.

 Antras kėlinys skyrėsi nuo pirmojo tik tiek kad Medžiai ir toliau lipo o Pilk pagrindinių senjorų jėgos po truputį seko. Vienos klaidos gynyboje pakako kad po kampinio kamuolys atsidūrė vartuose. Bet vis dar buvo tarsi teigiamas rezultatas Pilkams. Jautėsi kad ir Medžiamas jau pradėjo trūkti kūrybiškumo atakoms nes jos tapo nebe tokios pavojingos, viskas labiau panašėjo į kamuolio kontrolės varžybas. Bet varžovas neįtarė kad Pilkai turi vieną nepanaudotą čirvinį tūzą... likus kokį 10 min lyg viesulas į aikštę įsiveržė mūsų žaibas Mc Winas Irmantas. Tai Pilkams buvo tarsi šviežio oro gūsis kuris nuėmė šiek tiek spaudimą nuo vartų ir leido pradėti galvoti apie kitokią baigtį nei rezultato išsaugojimas...Bet mačo didvyris buvo ne jis, o Šaras (ne tas kur Barcoje)...smūgis praktiškai su teisėjo švilpuku atnešė Pilkams pergalę ir leido trinktelėti durimis.

 Nepaisant kelių labai jau "juodų" rungtynių patį sezoną vertiname teigiamai, visas rungtynes žaidėme turėdami keitimus, chebra gan normaliai rinkosi, po rungtynių buvome gan pozityviai nusiteikę, alaus bokalas padėdavo išsiaiškinti vieną ar kitą epizodą. Pagal sudėtį ir vidurkį manau esame ten kur ir turime būti, bet galėjome keleta rungtynių sužaisti gerokai geriau. Sakyčiau pirmose 5-6 rungtynėse labiausiai koją kišo tai kad jau gal 4-5 metus nebuvome žaidę su 3 teisėjais. Taigi prisižiūrėję futbolo per TV bandėme laikyti aukštai gynėjų liniją tik neįvertinome kad esame bent 10 - 15 metų vyresnį nei tie kuriuos matome per TV. Taip pat prieš sezoną praradome 3 pagrindinius gynėjus, kurių bet deja nesugebėjome tinkamai pakeisti.Taigi sportiniu principu keliaujame žemyn, tikimės kad C divizione save džiuginsime gerokai dažniau įvarčiais o ne tik alumi.“

Futboliukas – Skaidiškės 3:2

„Ims Futboliukas ir pateiks skaidiškiečiams nemalonų siurprizą – 1:0“, - rašiau rungtynių anonse. Ir pateikė. Laimėjo 3:2. Tiesa, tada jau buvo aišku, kad Skaidiškės B divizione išlieka.

Todėl labai didelės reikšmės rungtynės neturėjo.

Permainingoje kovoje (Skaidiškės du kartus pirmavo, Futboliukas du kartus lygino ir kartą persvėrė) pirmame kėlinyje sukrito visi penki rungtynių įvarčiai ir antrą mačo pusę buvo štilis.

Futboliukui toks rezultatas leido išlikti priešpaskutiniam, Skaidiškių žemiau devintos vietos nenuleido.

Apibendrinant sezoną

Sezonas nebuvo įprastas. Dėl karantino, sugadinusio visą pavasarį komandoms teko pirmenybes pradėti birželį, o organizatoriams atrasti kaip sutalpinti visą sezoną į likusį laiką.

Dėl to pirmenybių sistema buvo kitokia negu visada. Komandos nežaidė dviejų pilnavertiškų turų, o po pirmojo pasidalijo į du šešetus.

Nors ilgą laiką be pralaimėjimų žengė Gariūnų ir Katastrofos ekipos, negalima sakyti, kad intriga dėl pirmosios vietos išsilaikė labai ilgai. Antrą ratą jau buvo visiškai aišku, kad užims pirmąją vietą. Nors atvirai pasakius, aišku buvo jau nuo sezono pradžios – sakykit ką norit, bet Gariūnai atrodė aukštesnės lygos komanda.

Kas labiausiai mane nustebino iš gerosios pusės tai Katastrofos komanda, nežiūrint į jos šiek tiek susigadintą sezoną. Kiek aš jai beprognozavau nesėkmių, o ji sau, kaip niekur nieko skriaudė varžovus vieną po kito.

O labiausiai nuvylė Vieni Vartai. Prieš sezoną daugelio komandų atstovų įvardyti, kaip vieni favoritų jie sunkiai rinkosi į varžybas, pralaimėdavo atrodytų tikrai potencialiai silpnesniems varžovams ir galų gale vietą kitų metų B divizione užsitikrino tik per paskutinį mačą.

Rezultatyviausiu B diviziono futbolininku tapo dar neseniai Žalgiryje-B žaidęs Deividas Linauskas iš Gariūnų. Beje po pirmojo rato jis su 13 taiklių smūgių snaiperių sąraše dalijosi antrą-trečią vietą. Bet 10 įvarčių, įmuštų stipresniojo šešeto turnyre visus Deivido konkurentus paliko toli už jo.