FK Granitas nuotr.

Pirmu šios apžvalgos sakiniu noriu pasveikinti Granito B komandą, laimėjusią Sekmadienio Futbolo Lygos B diviziono turnyrą.

Tebūnie praėjus porai savaičių po paskutiniojo turo, tebūnie lemiamą pergalę iškovojus paskutinėse sezono rungtynėse. Tebunie tokiomis sąlygomis įveikus kitą Granito klubo komandą – Senjorus.

Taip, dėl šio susitikimo kilo daug visokiausių įtarimų, sąmokslo teorijų, bet... Įdomu ar nors vienas, kad ir įtariantis Granitus nešvariu žaidimu, išdrįstų teigti, kad Granitas B nebuvo stipriausia diviziono komanda?

Nukelti mačai

Pradėkime nuo to, kad pasibaigus „reguliariajam čempionatui“, įvyko dar trejos rungtynės.

Granito B tapimo čempionu visi laukė lapkričio 3 d., kai pretendentams į auksą teko susitikti su trečią nuo galo turnyro lentelės vietą užsitikrinusiais Ozo Tapyrais.

Ir trečią kartą paeiliui Granitui B laimėti nepavyko. Esu įsitikinęs, kad eilinį kartą suveikė psichologinis barjeras, kai komandai, puikiai žaidusiai visą sezoną nei iš šio, nei iš to tampa sunku žengti tą paskutinį žingsnį prieš pasiekiant galutinį tikslą.

Nors Granitas B pirmavo, Tapyrams rungtynių pabaigoje pavyko išlyginti rezultatą ir nutolinti varžovų triumfą bent savaitei.

Savaitės vidury B diviziono vidutiniokai Granito Senjorai be vargo nugalėjo autsaiderius Stickers - 6:0.

Prieš lemiamas dviejų Granitų rungtynes Bėkams švietė trys perspektyvos: iškelti nugalėtojų taurę pergales atveju. Susigrumti papildomose rungtynėse dėl aukso su Navigatoriais Old Boys, jei sužais lygiosiomis. Arba pasitenkinti antraja vieta pralaimėjus.

Senjorai galėjo pakilti vienu turnyro lentelės laipteliu: iš šeštosios į penktąją vietą, jei nepralaimėtų.

Rungtynės baigėsi ganėtinai įtikinama jaunesniųjų granitiečių pergale. Ir tuo įsitikinti galite, pažiūrėję šią rungtynių santrauką:

Sezonas

Sezono apžvalgėlę vertėtų, matyt, pradėti nuo savo paties paralaimėjimo. Žodžiu, kai prieš B divizionui startuojant prognozavau kokias vietas užims komandos, neatspėjau nė vienos. Nė viena komanda iš dvylikos neužėmė tos vietos, kurią joms prognozavau.

Granitas B

Hm, dabar man net keista, kaip aš nugalėtojui Granitą B galėjau priskirti trečią lentelės pakopą?

Jo po trijų pirmųjų mačų, per kuriuos Naujosios Vilnios komanda sutriuškino pirmuosius tris varžovus, tapo aišku, kad ji bus viena didžiausių favoričių.

O pirmojo rato pabaigoje, įtikinamai įveikusi bene vienintelius su ja rimtai konkuravusius Navigatorius Old Boys, tapo aiškia pagrindine favorite.

Ir  vis daugiau Granito B varžovų antrą ratą replikuodavo pavadindami jį būsimuoju čempionu ir pareikšdami, kad komanda su tokiais žaidėjais, kaip Darius Kazubovičius ir Žygimantas Kirsis žaidžia tikrai ne savo pajėgumo divizione.

Granitas B strigti ėmė tik pačioje čempionato pabaigoje, kai iki aukso teliko vienas žingsnis. Nužengti tą žingsnį prireikė ketverių rungtynių.

Šiame video – pokalbis su Granito B futbolininku Linu Krasausku, kuriame ir trumpas praėjusio sezono vertinimas.

Navigatoriai Old Boys

Navigų senimą prieš sezoną spėjau tapsiant turnyro nugalėtojais.

Jie nuo Granito B atsiliko vos dviem taškais.

Skirtingai nuo savo pagrindinių varžovų, Navigatoriai geriau sužaidė antrą ratą. Pirmame patyrę tris pralaimėjimus, antrajame jie nenusileido niekam.

Žodžiu – pelnytai iškovotas sidabras ir kelialapis į A divizioną.

Apie sezoną Navigatorių Old Boys futbolininkas Vilius Kadys: „Sezonas buvo labai geras. Bet norėjosi dar geresnio.

Įsiminė duobė, kuomet per vieną birželio savaitę teko sužaisti tris rungtynes. Atostogos ir traumos nulėmė, jog prieš Futboliuką, A komandą (taurėje) ir GV teko žaisti labai ribotų sudėčių, dažnai praktiškai be keitimų. Jei prieš vilkus pavyko laimėti, tai kiti du pralaimėjimai buvo labai skaudūs.

Po pirmojo rato dar turėjome ambicijų vytis lyderį, bet prarasti taškai rungtynėse su Katastrofa, manau, galutinai panaikino galimybes kovoti dėl aukso, kadangi tikėtis kelių, įspūdingą formą demonstravusio, Granito B pralaimėjimų buvo naivu.

Kaip bebūtų, pagrindinį sezono tikslą įgyvendinome - iškovojome kelialapį į aukštesnį divizioną. Taip pat labai džiugu, jog antrajame rate nepatyrėme nei vieno pralaimėjimo.“

Geležinis Vilkas

Prieš sezoną Geležinio Vilko galimybes vertinau antraja vieta.

Sezonui artėjant į pabaigą Vilkams lyg ir švietėsi šiokie tokie šansai pašokti vieta aukščiau. Bet, manau, kur kas svarbiau, kad jis niekam neužleido trečiosios turnyro lentelės pozicijos nei tai, kad neįšoko į antrą.

Nes pretendentų į trečią vietą ir be Vilko buvo nors košę virk. Ir kažkodėl būtent vilkus visi ir planavo išspirti iš prizininkų, atiduodami favoritų statusą Granitui B ar Navigatoriams Old Boys, bet nenorėdami pripažinti aukštesne už save kariškių komandos.

Kita vertus, Vilkai ir sužaidė kur kas banguotesnį turnyrą nei dvi pirmosios komandos. Bet įrodė, kad ant tų bangų laikytis moka.

Ir dar pasiekė įvairių savo klubo rekordų. Apie juos komandos vadovas Darius Indriūnas: „Kariškiams  nuo 2012 m. pavyko pasiekti klubo surinktų taškų rekordą SFL'e. GV žaidėjas Martynas Pilibavičius pasiekė rekordinį įmuštų 16 įvarčių per sezoną skaičių komandoje. Toliausiai nueita LFF ir SFL taurėse. LFF taurėje burtai vos nesuvedė su mūsų senaisiais varžovais Sūduva, Atlantu ir Žalgiriu. Sugrįžimas į IV -ąją lygą.

Bet žinoma didžiausias pasiekimas yra suburtas jaunatviškas labai draugiškas žaidėjų kolektyvas ir savų namų turėjimas. Nes būtent dėl stadiono neturėjimo GV buvo priversta trauktis iš LFF II lygos 2010 metais, nors buvo laimėjęs sidabro medalius. Artimiausias Geležinio Vilko tikslas - III lyga.

Kariškių futbolo klubas dėkoja: rėmėjams, sirgaliams, treneriui ir žaidėjams!“

Katastrofa

Šiek tiek nesmagu prisipažinti, kad Katastrofos futbolininkams aš skyriau viso labo... dešimtą B diviziono vietą.

Pati Katastrofa tuo metu matė save tarp prizininkių.

Ir ji buvo kur kas arčiau tiesos, nei apžvalgininkas. Nors medalių Katastrofai iškovoti nepavyko, nė viena komanda, užėmusi aukštesnę vietą, negali pasigirti, kad bėdų Katastrofa jai nepridarė.

Katastrofos futbolininkas Vaidotas Kazlauskas: „Žvelgiant į skaičius, turbūt galima vertinti jį gerai. Ketvirta vieta stipriame divizione, ketvirtfinalis taurėje - geriausi sudėtiniai pasiekimai per pastaruosius kelis metus. Galima paminėti ir tai, kad iš visų diviziono komandų bent po kartą atėmėme taškus, kas irgi yra smagu.

Prieš sezoną apžvalgininko buvome nurašomi kažkur lentelės dugne, tačiau tas prognozes paneigėme. Įrodėme, kad tarp vidutiniokų esame geriausi, tačiau tuo pačiu ir suvokėme, kad pirmos trys komandos už mus buvo šiek tiek geresnės, tai viskas kaip ir dėsninga. Nors ir pasvarstėme, kad su daugiau sėkmės ir stabilumo galėjome duoti Vilkui didesnę kovą dėl trečios. Bet nevarome dievo į medį, ateičiai matome nemažai pozityvo ir bandysime dar labiau stiebtis į priekį, nes jaučiame, kad galime.“

Euforija Tirola

Dar viena komanda, nors oficialiai išsikėlusi tikslą būti stipriausiųjų penketuke, bet pasvajodavusi ir apie prizus, Euforija Tirola finišavo penkta.

Apžvalgininkas gi prieš sezoną tikino, kad Euforija bus septinta.

Gal euforikai ir būtų pasiekę savo tikslus, jeigu ne ypač komandai nenusisekęs rugsėjis, per kurį sužaidusi penkerias rungtynes Euforija surinko vis du taškus.

Komandos kapitonas Artūras Bazys: „Euforija keičiasi ir jeigu prieš 2 metus susirinkdavome sekmadieniais smagiai pasižaisti, tai prieš praėjusį ir prieš šį sezonus buvome išsikėlę sau tikslus patekti į Top-5 ir būtinai duoti kovą dėl prizinių vietų nors ir žinojome, jog laukia tokios komandos kaip: tobulėjantis Geležinis Vilkas, Navigatorių Old Boysai, Granito jaunimas, greita ir pavojinga Katastrofa. Sezono metu mūsų žaidimas bangavo, pradžioje buksavome gynyboje, po to gynybos problemas tobulinome ir vienu metu susidūrėme su problemomis priekyje. Apgailestaujame, jog keleriose rungtynėse išvaistėme nemažai taškų per paskutines 10-15 rungtynių minučių (abu kartus su Senjorais, su Navigais, su Trivarčiu). Manome, jog nepaleidus šių rungtynių būtume finišavę aukščiau. Visgi, džiaugiamės, kad sugebėjome baigti turnyrą keturiomis pergalėmis iš eilės, trijose iš jų nepraleisti nė vieno įvarčio, o turnyre užimti vietą penketuke. 

Čempionato metu buvo ir nesutarimų, ir ginčų, tačiau visa tai komandai tik į naudą. Komandą papildė keli nauji žaidėjai, paliko keli buvę, visiems jiems nuoširdžiai dėkojame. Patobulėjome tiek aikštelėje, tiek už jos ribų - augame kaip klubas, kaip komanda ir kaip šeima. Žiemą nesiilsėsime, planuojame žaisti 7x7 čempionate, o kitame lauko sezone sieksime tų pačių tikslų. Ačiū visiems prisidėjusiems prie 2019 SFL sezono.“

Granitas Senjorai

Granito Senjorai garsiai apie savo tikslus nekalbėjo O aš prieš sezoną paskyriau juos į ketvirtąją turnyro lentelės pakopą.

Vis tik po pirmojo rato atrodė, kad ne tik ketvirta, bet ir šešta (kurią galop Granitas Senjorai ir užemė) vieta šiai komandai – per aukšta.

Ir šiai ekipai labai svarbus mėnuo buvo rugsėjis. Tik skirtingai nei Euforijai, Granito Senjorams rugsėjis buvo puikus – penkios pergalės iš penkių. Keturios kurių – prieš komandas, nusitaikiusias į prizus.

Ir per tą rugsėjį imta kalbėti, kad tylieji senjorai tampa vieni pagrindinių pretendentų į bronzą. Kol spalio pradžioje šių vilčių nenuskandino Senjorų pralaimėjimai Katastrofai ir Navigatoriams Old Boys.

Futboliukas

Futboliukas sezono pradžioje tvirtai deklaravo sieksiantis trečiosios vietos. Apžvalgininkas Futboliuko pajėgumą vertino penktaja vieta. Sezono turnyro lentelėje Futboliukas – septintas.

Iš tiesų ši ekipa ir žaidė, kaip pridera vidutiniokei. Galėjo pakraut malkų Navigams, bet galėjo pati jų prisirinkt nuo Ozo Tapyrų, 7 pergalių seriją keitė 6 pralaimėjimai paeiliui ir t.t.

Vis tik Futboliuko saugas Lešekas Jankovskis sezonu liko nepatenkintas. Jis yra įsitikinęs, kad komanda galėjo pasiekti kur kas daugiau: „Kalbant apskritai apie sezona, likome 6 vietoje. Toks rezultatas tikrai komandos netenkina, kadangi tikslas buvo Top-3. Juo labiau, kad šis tikslas buvo pasiekiamas. Deja, bet traumos ir kartais koncentracijos stoka privedė prie to, jog prarasdavome taškus ten, kur turėjome juos pasiimti ir galutinai esame ten, kur nusipelnėme. Bandysime neprarasti formos žiemą, žaisdami 7x7 turnyre ir kitais metais kovoti dėl medalių.“

Tėvynės Sąjunga

Šią komandą, spėdamas galutinę turnyro lentelę, nugrūdau į paskutinę vietą. O ji ėmė ir pradėjo galabyti vieną favoritą po kito.

Ir pirmą ratą nieko nestebino Tėvynės Sąjungos siekiai nukabinti vieną iš B diviziono medalių.

Bet antras ratas TS susiklostė tragiškai. Dvi pergalės prieš diviziono autsaiderius ir aštuoni pralaimėjimai nusmukdė ekipą į aštuntąją poziciją.

Komandos vadovas Alvydas Eidukaitis: „Vertinant visą sezoną, jis  buvo permainingas. Pirmame rate nugalėti Granitas B ir Navigatoriai Old Boys, antrame rate taškai iškovoti tik prieš aiškius autsaiderius. Jei antrame rate būtume iškovoję bent dar porą pergalių, sakyčiau sezonas pavyko. Ko pritūko, tai, kaip ir bet kuriame megėjų sporte, stabilaus susirinkimo ypač antrajame rate. Daliai komandos draugų pritrūko motyvacijos, dalis atostogavo, dalis traumuoti ir stabilios sudėties stoka lėmė tokius rezultatus.“

Skaidiškės

Skaidiškėms prognozavau šeštąją turnyro lentelės poziciją. Bet jau po ketverių pirmųjų rungtynių, kurias visas Skaidiškės pralošė, emiau galvoti, jog pervertinau vaikinų iš pietinio Vilniaus primiesčio galimybes.

Per visą pirmą ratą laimėjusios trejas rungtynes, Skaidiškės skendo turnyro lentelės žemumose, o savo pozicijas ir įvaizdį pataisė tik po vasaros pertraukos.

Toli gražu negalima teigti, kad antrajame rate skaidiškiečiai tapo nenugalimi, bet penkios jų iškovotos pergalės leido jiems užimti devintą vietą, kuri oficialiai suteikia išlikimą B divizione kitiems metams.

Išskirtina Skaidiškių savybė – komanda nesužaidė lygiomis nei vienerių rungtynių per visą sezoną.

Ozo Tapyrai

Ozo Tapyrams prognozavau viena vieta blogesnį finišą: ne dešimtą,o vienuoliktą turnyro lentelės poziciją.

Po pirmo rato, Tapyrai 11-i ir buvo, tesugebėję įveikti tik savo principinį priešininką Trivartį (3:0).  Visai kitokia straubliuočiams buvo antroji čempionato pusė, per kurią jie iššovė net penkias pergales. O Trivartį sutriuškino dar labiau – 5:0.

Trivartis

Trivartį apžvalgininkas priskyrė į devintą vietą. Realybėje jis baigė dviem vietomis žemiau.

Sezonas Trivarčiui susiklostė ne kaip. Ir ne dėl to, kad jis liko priešpaskutinis ir tesurinko vos 13 taškų. Labiau dėl to, kad abu kartus nusileido Ozo Tapyrams. Ir nusileido taip, kad per tuos mačus jokių šansų neturėjo.

Pagal idėją ir Trivartis, ir Ozo tapyrai kitąmet turėtų žengti į žemesnę lygą. Bet kadangi visos idėjos per tarpsezonius dažniausiai subliūkšta pasitraukus vienai ar kelioms komandoms iš aukštesnių divizionų, yra galimybė, kad principiniai varžovai atsidurs skirtinguose divizionuose ir derbis bus atidėtas geresniems laikams.

Veikiausia nei Ozo Tapyrams, nei Trivarčiui tai labai nepatiktų.

Stickers

Stickeriai, kuriuos aš įsivaizdavau aštuntojoje vietoje, užėmė paskutinę ir per visą sezoną iškovojo vos tašką.

Komanda patyrė visą eilę triuškinamų pralaimėjimų ir atrodė patekusi į dviem galvomis per aukštą lygį.

Žodžiu, belieka tik palinkėti Stickeriams nepalūžti, nesužlugti (vardan netrumpos klubo istorijos) ir sėkmės C divizione.

Snaiperis

Kur nebuvo jokios intrigos, tai rezultatyviausių žaidėjų varžytinėse. Čia Granito B puolėjas Žygimantas Kirsis pirmavo ilgą laiką ir dažniausiai būdavo gerokai atsiplėšęs nuo konkurentų. Įmušęs 45 įvarčius jis artimiausius jų aplenkė daugiau nei 10-čia taiklių smūgių.