C divizione praėjusią savaitę buvo likusi vienintelė ryškesnė intriga – ar PILK pasieks lygiąsias ir užims antrą vietą čempionate. Na, nei lygiųjų pasiekė, nei antros vietos. PILK liko treti ir dėl to per daug neliūdėjo, o liūdėti čempionato finiše galėjo Lentvario antrosios komandos vyrukai, paskutiniame ture nuo Vienų Vartų gavę net 15 „sausų“.

Apie viską – tradicinėje ir priešpaskutinėje savaitės apžvalgoje.

REZULTATAI

Vova Juniors 5:3 PILK, Nemenčinė 0:2 Pressas, Vieni vartai 15:0 Lentvaris B, Top Kickers-Koloro 2:2 Olandai;

Vova Juniors 5:3 PILK

PILK komandai, norint čempionate užimti antrąją vietą, reikėjo pergalės arba bent jau lygiųjų. Ir po pirmųjų dešimties minučių atrodė, jog SFL senbuviai tą antrą vietą pagriebti buvo nusiteikę rimtai, mat gana anksti pavyko išsiveržti į priekį 1:0.

Tačiau tada PILK tarsi sustojo, Vovos jaunimas pradėjo į tinklą siųsti vieną įvartį po kito ir antrajame kėlinyje jau pirmavo 5:1.

Nominalūs rungtynių svečiai mačo pabaigoje pora smūgių padarė rezultatą kiek mažiau triuškinamą, tačiau bendro fono tai ryškiai nepakeitė – PILK užėmė trečiąją vietą.

Rungtynių santrauka – jūsų dėmesiui žemiau.

Laimėtojų gretose trimis įvarčiais pasižymėjo komandos atakų lyderis Ričardas Matiukievičius.

Kaip iškart po rungtynių teigė PILK vadovas Vygantas Šepetis – tokią Vovos dublerių atkarpą nulėmė jo ekipos koncentracijos stoka ir savo indėlį įnešė varžovų dubleriai.

Tuo tarpu vėliau, jau kiek atvėsus emocijoms, komentare apžvalgininkui V. Šepetis reziumavo visą sezoną ir teigė, jog jį galima vertinti kaip fantastišką.

„Komanda į tas rungtynes tikrai susirinko laimėti, nebuvo jokių kitų minčių apie kitokį rezultatą. Nusiteikimas ir susirinkimas tikrai buvo kovinis. Turėjome, kaip visada, nemažai keitimų ir, kaip visada, daugiau ar mažiau draugiškai dalinomės laiką. Manau, kad šiek tiek perdegėme, nes pirmi įmušėme įvartį ir toliau bandėme žaisti labai atvirą futbolą. Žinojome, kad varžovas turės dublerių, bet neįvertinome, kad jie labai greiti. Matomai pirmaujant reikėjo labiau spaustis ir galvoti apie savų vartų saugumą nepaisant favoritų statuso, o mes tiesiog bandėme kontroliuoti žaidimą ir atakuoti. Manau, tai ir buvo pagrindinė pralaimėjimo priežastis, nes 3 ar net 4 įvarčius Vova J pelnė būtent po kontratakų. Tuo tarpu mes neturėjome galimybių pasinaudoti savo ginklu tomis pačiomis greitomis atakomis, nes įsivėlėme į pozicinį žaidimą.

Paskutinės rungtynės šiek tiek buvo nuviliančios visomis prasmėmis, kad negavome taip norimo sidabrinio taško, kad buvome kiauri gynyboje ir šiaip kažkaip nesiklostė. Bet čia tik pirmoji dalis penktadienio vakaro...

Antroji buvo žymiai linksmesnė ir mes gan audringai atšventėme taip sunkiai ir kažkiek netikėtai iškovotą trečiąją vietą. Iš tiesų pavyko prisikalbinti pora gan stiprių žaidėjų, kas ženkliai pagerino situaciją gynyboje, taip pat ir senbuviai noriai rinkosi į rungtynes, dėl ko neturėjome didelių problemų su susirinkimu. Gal kažkiek ir fortūna mums šypsojosi, bet kaip sakoma sekasi stipresniems. Taigi, sezonas iš tiesų gavosi fantastiškas.

Apibendrinant, esame labai patenkinti pasiekta vieta, bendra atmosfera komandoje tiek rungtynių metu, tiek ir „užklasinėje“ veikloje. Pirmiausia, nestatome tikslo vien rezultatui, mums svarbu ne tik pergalės, bet ir laiko praleidimas, ar šaltas alus po rungtynių (čia kaip partizaniniame kare - Veryga čia neturi jokių galių). Visada dalinamės žaidimo laiką, komandai yra svarbus kiekvienas Pilk narys, pas mus nėra atsitiktinių žmonių! Manau tokie dalykai ir lemia komandos sėkmę“.

Tuo tarpu Vovos Juniors pusėje po rungtynių ekipos vartininkas Andrejus Zapolskis sakė, jog komanda norėjo pozityviai pabaigti sezoną, o tai matėsi ir susirinkime – jo teigimu, tai buvo stipriausią komandos sudėtis sezono metu.

Kiek vėliau visą komandos sezoną reziumavo ir komandos vadovas Ignas Rudzevičius.

„Finišuoti pergale visada malonu, tai užduoda gerą emociją sekančiam sezonui.

Sezoną vertinam teigiamai, vis tik, tai dar jauna komanda ir užimta 7 vieta tarp 20 komandų yra išties neblogas pasiekimas. Jeigu visose rungtynėse būtume išlaikę koncentraciją iki pat finalinio teisėjo švilpuko, lentelėje dabar būtume keletu pozicijų aukščiau, bet yra kaip yra. Realiai vertinant visi prieš sezoną iškelti tikslai buvo įvykdyti, dėl to labai džiaugiamės“, – pasakojo I. Rudzevičius.

Nemenčinė 0:2 Pressas

Pergale kovoje dėl dešimtos vietos sezoną baigė Presso kolektyvas, išvykoje palaužęs Nemenčinės futbolininkus.

Nors žurnalistų komandą susirinko kiek vangokai, tačiau tai pasiekti rezultato nesutrukdė, nesutrukdė ir išlaikyti sausų vartų.

Apie viską išsamiau tradiciškai pasakoja Presso atstovas spaudai Evaldas Gelumbauskas.

„Paskutinėse rungtynėse Pressas turėjo progą pasimėgauti ne tik puikiu oru, bet ir naujuoju Nemenčinės dirbtinės dangos stadionu. Šeimininkai buvo svetingi ir visaip kaip prisidėjo, kad Pressas neliūdėtų po rungtynių. Kadangi į Nemenčinę neatvyko anei vienas iš visų realių ir nominalių Presso puolėjų, tai pirmą kartą šį sezoną atakos smaigalyje pažaisti galėjo kas tik norėjo. Kita vertus, iš 12 nusiteikusių pažaisti, bent 8 priklausė gynybinio sukirpimo atstovams, tai savo ruožtu irgi apribojo pasirinkimo laisvę. Todėl nežaidžiantis Presso treneris iš pradžių leido sau į puolimą mesti vietos publikai neišdildomą įspūdį padariusią Agnę Žiūkaitę, o paskui ir vartininku save pozicionuojantį Edviną Regelskį, ir net visose aikštės bei užvarčio pozicijose vienodai galintį Raimundą Celencevičių.

Todėl nestebina, kad iš dviejų Presso įvarčių vieną į savus įsimušė Nemenčinės gynėjas, o antrą pelnė didžiausia sezono staigmena tapusį sprintą atlikęs Martynas Juocevičius. Šiaip progų Pressas turėjo ir daugiau, bet ne tiek daug kaip kad aikštės šeimininkai. Antroje rungtynių dalyje n-kartų kamuolys tiesiog blaškėsi Presso baudos aikštelėje, bet kiekvieną plyšį savo kūnais uždengdavo gynėjai, o kai nedengdavo jie, tada aukšto individualaus meistriškumo pamokas duodavo vartininkas Tautvydas Vencevičius. O dar dažniau Nemenčinės žaidėjai tik jiems vieniems suprantamais veiksmais sugebėdavo iš kelių metrų nepataikyti į vartus.

Pasiekę kovinę pergalę Presso nariai smagiai atsisveikino su Nemenčine ir SFL sezonu. Laimėjimas Pressui garantavo 10 vietą divizione, o Nemenčinei pralaimėjimas lėmė būti 11-ais. Pasiekę visus sezono tikslus (daugiau pergalių nei pralaimėjimų, daugiau įmuštų nei praleistų, ir vieta pirmame, o ne antrame dešimtuke) Pressas atidavė pagarbos duoklę Kybartų Sveikatai ir faktiškai visa sudėtimi pratęsė atsisveikinimo vakarą pirtelėje. Ir tokiu būdu gal net pradėjo pasirengimą naujo sezono iššūkiams!“

Vieni vartai 15:0 Lentvaris B

Na, apie šias rungtynes daug kalbėti turbūt nėra prasmės.

Vieni vartai dar turėjo galimybių pakopti iki ketvirtos vietos lentelėje, tačiau tam jiems reikėjo primušti kuo daugiau įvarčių į Lentvario B vartus.

Ir ką jūs manote, primušė.

Penkis kartus tiksliai atakavo komandos atakų lyderis Paulius Obolevičius, dar tris smūgius pridėjo tik antrame rate prie komandos prisijungę ir vienu jos lyderių tapęs Gediminas Balašauskas.

Komandos vadovas Darius Borisas trumpai papasakojo apie rugtynes, o reziumuodamas sezoną teigė, jog komanda nėra itin patenkinta užimta pozicija lentelėje (kuri, tikėtina, bus ketvirtoji) tačiau sakė, jog pirmam sezonui skųstis per daug nėra kuo.

„Akcentas buvo pagauti Visinčią ant praleistų/įmuštų santykio, kas mums turėtų padėti užsitikrinti 4-ąją vietą, nes mes su jais sulošėm lygiom, tai spręsis pagal tai, spėju. Aišku į aikštę ėjom atsipalaidavę. Gerai, kad Vaidas atidarė rungtynes jau 2 minutę reto grožio įvarčiu, tai, manau, leido šiek tiek lengviau įgyvendinti planą - pasimėgauti ir pamušti įvarčius.

Taip pat turėjom padėti Pauliui pakilti į antrą vietą rezultatyviausių grafoje nes Rados (Ramūno Radavičiaus – red.) pagauti jau šansų beveik nulis – bet, jei pažvelgtume į rungtynių/įvarčių santykį, tai Pauliui lygių vis dar nėr.

Be abejo, tik vienas taškas mus skiria nuo antros vietos. Ir tą tašką galėjome patys gana lengvai iškovoti - tikrai buvo daug kontraversiškų sprendimų aikštėje, kurie mums kainavo tuos taškus. Rungtynės su Moduliu, Pagiriais, Pressu, Gariūnais palieka kartų jausmą, jog ten tikrai buvome verti daugiau taškų nei atsispindi lentelėje.

Labiausiai apmaudu, jog nors patys ir pribarstėme tų taškų, tačiau savo rankomis uždirbome užtektinai, jog po sezono būtumėme toje pozicijoje, kuri mus tenkintų. Nežaidėme užklasinių žaidimų ir neieškojome pretekstų nė vienoje situacijoje - ar tai žaidėjai negalintys žaisti, ar tai dar kažkas tokio. Tiesiog dirbom savo darbą, ir, manau, tiek morališkai, tiek realybėje tikrai būtume nusipelnę tos vietos.

Be abejo, iš pirmo sezono gal per daug tikėtis ir būtų naivu - visgi trūko susižaidimo, nemaža dalis prisijungė naujų, nepažįstamų žaidėjų ir tikrai reikėjo laiko apsitrinti bei suprasti viens kitą, tačiau pačioje sezono pabaigoje jau buvome ta jėga, kokia ši komanda ir turėtų būti.

Tiek prieš žiemos sezoną, tiek po jo, laikysimės nuomonės, kad ateinančių žaidėjų skaičius turėtų būti analogiškas išeinančių skaičiui. Tiesą sakant, nenorime dirbtinai didinti komandos ir turėti tą situaciją, kai jau reikia galvoti apie dublerių ekipą. Tad jei ir šviežinsime kraują, tai tik esamų pajėgų sąskaita - kandidatų turime, kadangi radikaliai pasikeitus kai kurių narių gyvenimams, natūralu, futbolo laikui daug nelieka.

Bet net ir esamoje situacijoje, manau, galėtume laisvai keistis keliais sudėtimis ir nesugriauti žaidimo kokybės, tad problemų, manau, neturėtų kilti“, – ir apie galimas permainas ateityje kalbėjo D. Borisas.

Top Kickers-Koloro 2:2 Olandai

Sezonus abi komandos baigė lygiosiomis, dėl kurių apmaudžiau turėtų jaustis Olandai.

Būtent jie dar antro kėlinio viduryje buvo priekyje 2:0, tačiau tada antroji TK komanda susizgribo ir per paskutines dešimt minučių spėjo rezultatą išlyginti.

Olandams šis taškas garantavo aštuntąją vietą, tuo tarpu TK dubleriai liks šešiolikti.

Kaip pasakojo komandos vadovas Mantas Urbonas sakė, jog sezonas komandai buvo ypatingai sunkus ir kupinas iššūkių.

„Iššūkių šiais metais turėjom daug, ir, prisipažinsiu, daugiau nei tikėjausi. Visų pirma, akivaizdu, kad dublerių komandoje reikia daugiau žmonių nei pagrindinėje. Jei pirmojoje galima produktyviai sezoną įveikti su 25 žaidėjais, tai dubleriuose ir 35 gali neužtekti. Labai dažnai dubleriams atsirasdavo svarbių reikalų sekmadieniais, tad sezono pabaigoje teko praleisti nemažai laiko tiesiog bandant surinkti 11 žaidėjų į rungtynes. Bet negaliu nei jų kaltinti, nei priekaištauti, nes puikiai suprantu, kad mėgėjų lygyje futbolas ir nebus numeris 1 gyvenime. Tiesiog kitais metais teks surasti papildomai žmonių, kad tokia situacija nepasikartotų.

Aišku, turėjom ir daugiau nei įprastai traumuotų žaidėjų, tai tikiuosi, kad kitam sezone turėsim ir šių rezervų. O prieš sezoną didelių tikslų vaikinams nekėliau, labiausiai norėjau, kad visi tiesiog mėgautųsi futbolu. Bet čia irgi pamoka, kad po kelių nesėkmių iš eilės (ypač antro rato vidinė atkarpa), to malonumo mažai ir telieka. Dabar reikia formuoti komandą žiemos sezonui, ir po truputį vystyti branduolį, aplink kurį žaidimas suktųsi ir kitame lauko sezone“, – pozityvu nespindėjo M. Urbonas.

ANONSAS

Čempionato uždanga galutinai nusileis šeštadienį Nemenčinėje, rungtynės tarp vietos komandos ir svečių Visinčios.

Tiesa, kažką ši dvikova dar lems tik vienai komanda. Nemenčinė bet kokiu atveju liks vienuoliktoje vietoje, o Visinčia dar gali palypėti iki ketvirtosios pozicijos.

Tačiau tam pasiekti reiks neeilinio rezultato – laimėti rungtynes dvylikos įvarčių persvara. Jei pasiekta pergalė bus mažesnė – Šalčininkėlių komanda bus penkta, jei iškovoti laimėjimo nepavyks – teks tenkintis dabartine šeštąja pozicija.

10.26 14:15 Gedimino gimn. stadionas: Nemenčinė – Visinčia;