Po mėnesį trukusių vasaros atostogų VRFS III lygos komandos atnaujino 2026-ųjų pirmenybes. Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį lygoje prasidėjo rudens rato kovos.

Kai kurios komandos ir stadionuose buvo įjungusios atostogų režimą. Skaudžius pralaimėjimus patyrė Salininkai ir AFK. Tuo metu pirmąjį sezono tašką iškovojo FM Vytis, o Žalgiris C rudens ratą pradėjo stulbinama forma.

 

Žalgirio dublerių raumenys

„Mes visi kartais pagalvojome: o kaip atrodytume, pavyzdžiui, žaisdami su FC Barcelona? Nereikia ir Barselonos, atvažiavo Žalgiris C ir sudaužė mus“, – po pralaimėjimo žalgiriečiams astronominiu rezultatu 1:12, pasvarstė Salininkų treneris Pranas Janušauskas.

Po nesėkmių jis dažnai prisiima kaltę sau pabrėždamas, kad kaltas treneris.

Dabar gi kaltinti nėra, ko: „Niekas nekaltas. Užsitęsė atostogos, šlubavo susirinkimas. Viskas suprantama. Atvažiavo aukštesnės klasės komanda su 22 žaidėjais. Kai kurie jau žaidžia I lygoje ar ten registruojami.

Aišku, prasileisti 12 įvarčių yra per daug. Bet dabar nepriverksi. Reikia versti naują knygos lapą ir pradėti naują skyrių. Buvo gera pamoka ir reikia pasidaryti teisingas išvadas. Tikiuosi tai nepaveiks žaidėjų. Kas mūsų nenužudo, tas padaro stipresniais.“

O Žalgiris C atrodo galingai. Treneris Romanas Lenskij po pirmo rato pasakojo, kad rudenį komandos veidas pasikeis, nes sudėtį suformuos naujoji, 2010-ųjų gimimo karta. Ir atrodo ji kol kas įspūdingai, įvarčių Dilgynės stadione primušė visų skoniui.

„Nežinau, ar komanda tokia stipri. Tokius rezultatus labiau siečiau su žaidėjų noru pasirodyti ir sužaisti kuo geriau. Gausiai susirinkome, turėjome dvi sudėtis“, – pasakojo R. Lenskij.

Trys Žalgirio C vaikinai jau turi žaidimo LFF I lygoje patirties – Tomas Grigaliūnas, Dovydas Eidukaitis ir Erikas Tučinskis, keletas reguliariai treniruojasi su Žalgirio B komanda.

Įspūdingą pasirodymą žalgiriečiai pratęsė ir savaitės viduryje, kai 5:0 sutriuškino Šalčininkų Keteros komandą.

„Nebuvo taip lengva, kaip gali pasirodyti iš rezultato, – pažymėjo R. Lenskij. – Pirmame kėlinyje daugiau progų kūrė Keteros komanda. Ir į virpstą pataikė, o Chrisas Milesas neįmušė į tuščius vartus. Bet mūsų vartininkas labai norėjo išsaugoti sausus vartus. Prieš pat pertrauką įmušėme mes. Po antro ir trečio įvarčio antrame kėlinyje varžovai palūžo, o gale įmušėme dar du. Tiesiog fortūna buvo mūsų pusėje.“

Dvi stambios pergalės užkėlė Žalgirį C į antrąją turnyro lentelės poziciją, kurioje jie norėtų išlikti iki sezono pabaigos.

„Norime medalių, bet nėra žūtbūtinio tikslo juos laimėti. Mūsų užduotis auginti akademijos jaunimą ir suteikti jiems žaidimo laiko“, – sakė žalgiriečių treneris.

 

Lyderių komfortas

Kol konkurentai klumpa, pirmenybių lyderiai Širvintų VGTU-Vilkai toliau kraunasi sau komfortišką pranašumą. Dabar jie nuo antrosios vietos atsiplėšė jau 10 taškų.

Vasaros metu lyderiai laiko veltui neleido. Artėjant pirmenybių rudens ratui, jie rinkosi į treniruotes, palaikė ritmą mažojo futbolo varžybose.

Praktika davė apčiuopiamos naudos ir sugrįžimas paženklintas užtikrinta bei solidžia pergale 4:1 prieš Areono komandą.

„Jaučiasi, varžovai po pasirodymo UEFA Regionų taurėje yra šiek tiek atsipalaidavę. Nepasakyčiau, kad mes akivaizdžiai dominavome, tačiau turėjome daugiau kokybės ir tikrai atrodėme geriau, – sakė VGTU-Vilkų vadovas Haroldas Kerušauskas. – Tiesa, galėjome praleisti pirmi ir tuomet neaišku, kaip viskas būtų pasisukę. Bet vėliau mūsų vidurio gynėjai lengvai tvarkėsi su jų aukštais kamuoliais, o atakoje įrodėme savo pranašumą.“

Pertraukos metu VGTU-Vilkai įregistravo vieną papildymą – į šią komandą po penkmečio pertraukos sugrįžo gynėjas Vainius Morkūnas. Jau pirmosiose rungtynėse prieš Areoną jis pasižymėjo rezultatyviu perdavimu.

10 taškų pranašumas atrodo labai solidžiai. Ir nežinia, kas turi nutikti, kad širvintiškiai per likusias 10 rungtynių jį iššvaistytų.

„Situacija valdoma. Maniau, kad po atostogų bus sunkiau įsivažiuoti. Tačiau pirmosios rungtynės parodė, ir kamuolys gerai „vaikšto“, ir kokybės turime. Žaidėjai neprarado tarpusavio ryšių“, – pasidžiaugė H. Kerušauskas.

 

Čempionai ir kova dėl išlikimo

Praėjusio sezono III lygos nugalėtojai Alternatyvus futbolo klubas teoriškai vis dar gina titulą. Teoriškai, nes matematinių vilčių nėra praradę. Bet praktiškai jiems ir medaliai tampa vis sunkiau pasiekiami.

Po įkvepiančios pirmo rato pabaigos čempionai kalbėjo, kad jų žaidime atsiranda kūrybingumo ir kovingumo apraiškos, o suteikia optimizmo.

Bet rudens sesija prasidėjo skausmingu kritimu – Šalčininkuose 1:6 atsirauta nuo Keteros komandos.

Kažin ir rungtynių baigtis galėjo būti kitokia, žinant AFK sudėties formavimo subtilumus šiai išvykai.

„Dar reikėtų padėkoti Keteros vadovui Edvardui Jočiui, sutikusiam rungtynes iš šeštadienio perkelti į sekmadienį. Pirmu atveju net nebūtume susirinkę. O sekmadienį turėjome vienuolika su puse žaidėjo, – pareiškė AFK vadovas Darius Navikas. – Ir tokiomis sąlygomis laikėmės pusę velnio iki antro kėlinio vidurio, kol rezultatas buvo 1:2. Tada ir subyrėjome, o atsitiesti jėgų nebuvo. Ketera gera komanda. Pernai mes tapome čempionais, o nuvažiavę pas juos, patyrėme skaudų pralaimėjimą.“

Čempionai jau dabar turi daugiau pralaimėjimų (5), nei pasiekė pergalių (4). Sezonas toks, kad dabar tenka žvilgčioti ne į lentelės viršų, o į apačią.

„Svarbiausia neiškristi iš lygos. Kol kas laikomės šio plano ir turime šią tendenciją toliau išlaikyti“, – Dariaus žodžiai, persmelkti sarkazmo gaidele.

Bet kai nėra pastovumo, belieka tik ironizuoti. O pastovumą labiausiai lemia stabilus sudėties susirinkimas.

„Vasaros periodas visais laikais ir visiems buvo komplikuotas metas rinktis į rungtynes. Aišku, kai neatvyksti žaisti sekmadienio vakarą, gal tai jau ir motyvacijos klausimas. Paraiškoje turime 25 žaidėjus, o kai surenkame 11-12, tai nėra smagu. Bet su šiomis problemomis gyvename kelis sezonus. Ir kiti panašiai vargsta, – reziumavo D. Navikas. – Sužaidėme pusę sezono ir dar nesame absoliučiai visko praradę.“

 

Keteros savaitė: nuo +5 iki -5

Dvejas kardinaliai skirtingas rungtynes sužaidė Keteros ekipa. Sugrįžimą į stadioną jie paženklino įspūdinga pergale namie 6:1 prieš AFK. Šiame mače šeimininkai pasinaudojo ilgesniu suolu ir išvargino kukliai susirinkusius varžovus.

Tuo metu trečiadienio išvyka į Senvagės stadioną ir susitikimas su Žalgiriu C baigėsi skaudžia nesėkme 0:5.

„Švieslentė neatspindi to, kas vyko aikštėje. Kaip sakė R. Lenskij, mes turėjome krūvą momentų, tačiau rungtynes laimėjo būtent jie. Pačio žaidimo kokybe mes gal ir nusileidome, tačiau tikrai ne pavojingomis atakomis. Bet jomis nepasinaudojome. Toks jau tas futbolas“, – apgailestavo Keteros vadovas Edvardas Jočis.

Jis išskyrė užtikrintą ir solidų devyniolikmečio žalgiriečių vartininko Domanto Jakubovskio pasirodymą.

Tai, kad kai kurie žalgiriečiai turi I lygos praktiškos, gali būtų vertinama nevienareikšmiškai. Tačiau Keteros vadovas dėl to nelinkęs skųstis: „Tai stipri komanda. Gal ir galima kelti klausimą dėl I lygos žaidėjų. Antra vertus, toks išbandymas prieš geresnius ir techniškai puikiai pasiruošusius vaikinus suteikia galimybę greičiau progresuoti mums patiems.“

Vasaros pertraukos metu Keteros sudėtis nesikeitė, tačiau klube toliau vyksta permainos trenerių štabe.

Subyrėjus Riterių klubui, Keteros vairą buvo perėmęs Dimantas Rimpa. Visgi liepą jis pasinaudojo galimybe tęsti žaidėjo karjerą Rumunijos antros lygos komandoje Slabozijos Unirea.

Trenerio vieta Keteroje ilgai tuščia nebuvo – komandai toliau diriguos Šalčininkų futbolo veteranas Gžegožas Vilkin, ne vieną sezoną praleidęs ir Visinčios salės futbolo komandoje.

„Gžegožas – senas Šalčininkų futbolo vilkas. Iš pradžių jis nerodė didelio noro treniruoti komandą, bet greitai jį įtikinome. Norėjome, kad Keterai vadovautų gerai žinomas vietos specialistas, kuris geriau pažįsta visą mūsų regiono futbolo struktūrą“, – teigė E. Jočis.

 

Pirmasis FM Vyčio taškas

12 rungtynių prireikė, kad FM Vyčio dublerių komanda atsidarytų savo taškų sąskaitą. Po 11 pralaimėjimų serijos Vytis nuskausmino į medalius besitaikančius Medžius – 2:2.

„Aš juk vasaros pradžioje sakiau, kad antrame rate mes atrodysime kitaip. Ir tą pažadą įvykdėme, – pasidžiaugė FM Vyčio atstovas Audrius Indriūnas. – Sudėtis mūsų nepasikeitė. Tiesiog pavyko surinkti visus, kuriuos norėtume matyti aikštėje kiekvieną savaitę. Dėl to ir žaidimas buvo visiškai kitoks.“

Pasak jo, didelio džiaugsmo dėl pirmojo taško nebuvo. Nes rungtynių svarstyklės galėjo pakrypti į bet kurią pusę.

Vytis jau 5 min. išsiveržė į priekį po Vladislavo Lotishko įvarčio. Tuomet jau Medžiai perėmė iniciatyvą ir stengėsi dominuoti. Savo tikslo jie siekė ilgiau nei valandą. Galiausiai Justinas Baltrimavičius išlygino, o Motiejus Šamšonas persvėrė rezultatą. Tačiau jau kitoje atakoje FM Vyčio žaidėjas Oskaras Krisiūnas atstatė pusiausvyrą – 2:2.

Medžių treneris Paulius Glosas sakė, kad jausmai po tokių rungtynių liko dvejopi: „Neišnaudojome labai daug progų. Jautėsi, kad tai yra pirmos rungtynės po atostogų, nes buvo broko. Ir rungtynių pabaigoje nutiko keistas epizodas. Mūsų Ignas Šiaučiulis galva bandė smūgiuoti į vartus, o besiginantis varžovas koja pataikė jam į galvą. Teisėjo sprendimas neskirti baudinio šioje situacijoje man atrodo abejotinas.“

Prieš rungtynes Medžiai galvojo tik apie pergalę ir tris taškus. Gavo vieną. Tai, pasak P. Gloso, leido galutinai pabėgti VGTU-Vilkams ir dabar belieka kovoti tik dėl 2-3 vietų.

Tuo metu FM Vytis dar gali pabėgti iš paskutinės vietos ir kaip taikinį nusimatė Areono komandą. Jei tik rinks konkurencingą sudėtį.

„Tos ankstesnės nesėkmės mūsų nepalaužė. Tiesiog dėl U-18 čempionato nuolat nepavykdavo surinkti norimos sudėties. Dabar bus paprasčiau tą padaryti. Nebent varžovai sąmoningai parinktų nepalankų rungtynių laiką“, – pabrėžė A. Indriūnas.

 

13 turo rungtynės

FK Ketera – FM Vytis. Šeštadienis, 16:00, Šalčininkai.

Žalgiris C – FC Areonas. Sekmadienis, 17:00, Senvagės stadionas.

VGTU-Vilkai – AFK. Pirmadienis, 20:00, Širvintų stadionas.

FK Medžiai – FK Salininkai. Pirmadienis, 20:15, Senvagės stadionas.