Elektrėnų ESFA-Versmė komanda likimo už ūsų netampė ir situacijos sau nenorėjo komplikuotis. Turėdami trigubą šansą laimėti III lygą, jie ilgai nelaukdami čiupo pirmą pasitaikiusį ir užsitikrino lygos karūną iki sezono pabaigos likus 2 turams.

Natūralu, kad 16 turo apžvalgoje pagrindinis dėmesys atiteks lygos auksą pelnytai užsigarantavusiems čempionams.

 

16 turo rezultatai:

FK Granitas – Širvintos/VGTU-Vilkai 0:4 (0:2)
AFK – Viltis B 6:0 (3:0)
Top Kickers – Tera 3:4 (1:1)
Žalgiris U19 – FK Medžiai 1:4 (1:2)
Navigatoriai – ESFA Versmė 0:3 (0:2)

 

Istorinis pirmadienis

Senvagės stadione pirmadienio vakarais tradiciškai šeimininkauja Navigatoriai. Tai – jų seniai, kelerius metus užkaltas namų rungtynių laikas. Bet šį pirmadienį Navigatoriai šeimininkais galėjo jaustis tik protokole. Vos vienas keitimas ant atsarginių suolo atrodė labai vienišai ir liūdnai. Elektrėnų pusėje šurmuliavo gausios pajėgos, buvo ir sirgalių – ore tvyrojo triumfo nuojauta bei viską fiksavęs dronas.

Versmei reikėjo tik įveikti Navigatorius. Kad intrigų ir dramų čia nebus, buvo galima konstatuoti jau po pirmųjų dvidešimties minučių. Greiti Edvino Mučinio ir Arturo Juchno įvarčiai (0:2) suteikė visišką ramybę ir situacijos kontrolę svečių komandai.

Per pertrauką kartojosi raginimai nepaleisti rungtynių, tačiau kai 54 min. dar kartą įmušė A. Juchno, galutinai tapo aišku, kad likęs pusvalandis – tik formalumas.

Bet kokiu atveju Navigatoriai verti pagarbos. Ribotomis pajėgomis jie stengėsi kovoti ir ieškojo garbės įvarčio. Buvo pora pavojingų pabėgimų į priekį, kartą kamuolys kliudė vartų konstrukciją, bet rezultato tai nekeitė.

Protarpiais girdėjosi nekantrūs Versmės vartininko Martyno Matijoškos raginimai mušti ketvirtą ir pabaigti viską, bet to ketvirto pagal vaizdą aikštėje visiškai nereikėjo.

„Antrame kėlinyje po trečio įvarčio žaidimo iš mūsų pusės nebuvo. Todėl aš kaip ir Martynas, norėjau to ketvirto įvarčio. Navigatoriai nors ir nesirenka, bet visada kovoja ir žaidžia. Negali žinoti, gal įmušę patys, jie būtų užsivedę labiau. Pavojingų išpuolių jie turėjo, o kai vartininkui ir gynėjams darbo tenka protarpiais, nesunku prarasti koncentraciją. Slidus reikalas, – aiškino ESFA-Versmės vadovas ir treneris Romas Ščiuka. – Kai rezultatas tapo 3:0, žaidėjų veiksmuose aiškiai matėsi atsipalaidavimas. O mums prie suolo ramiau pasidarė tik likus žaisti apie 5 minutes. Tada supratome, kad pergalė tikrai bus.“

R. Ščiuka su Elektrėnų komanda buvo nuo pat jos debiuto III lygoje 2018-aisiais. Buvo itin skausminga atomazga antrame Versmės sezone po metų, kai chrestomatiniu būdu paleido pirmąją vietą ir atidavė titulą FK Medžiams. Šiemet, septintajame savo sezone III lygoje, Versmė pagaliau užkopė ant aukščiausio laiptelio.

– Kokios emocijos užsitikrinus titulą?

– Malonu, žinoma. Mes mėgėjuose pradėjome nuo žemesnių divizionų, visus juos laimėjome, o dabar pagaliau laimėjome ir III lygą. Vieną sezoną buvome labai arti, bet patys paleidome titulą. Šiemet vėl surinkome gerą ir pajėgią komandą, kuri pasiekė rezultatą. Nežinau, kaip atrodo kitiems, bet aš manau, kad laimėjome pelnytai. Ėjome link to visą sezoną ir barstėme mažiau taškų. AFK, VGTU-Vilkai yra geros komandos, bet jie pralaimėjo mums ir barstė daugiau taškų susitikimuose su kitomis komandomis. Todėl tokia sezono baigtis dėsninga.

– 2019 m. tik paskutinėse sezono rungtynėse pralaimėjote titulą FK Medžių naudai. Ar nemalonūs prisiminimo šešėliai vėliau persekiojo ilgai?

– Kaip čia pasakius. To sezono prisiminimai visada išliko. Netgi pirmadienį prieš rungtynes su Navigatoriais su kolega kalbėjome, kad blogiausiu to vakaro scenarijumi turėsime dar dvejas rungtynes situacijai pakeisti.

Galbūt 2019 metų sezono finiše mūsų komanda perdegė. Bet čia jau tas futbolo ir viso sporto grožis bei nenuspėjamumas. Esu tikras, kad ir tame sezone mes buvome verti pirmosios vietos, nes su pirmo šešeto dalyviais taškus rinkome solidžiai, bet buvo nemažai lygiųjų su apatinių pozicijų komandomis. Dėl to buvo apmaudu.

– Prieš sezoną III lygos senbuvių komandų vadovai apie tikslus kalba santūriai. Pavasarį visi pirštais dūrė į Granitą, VGTU-Vilkus, kalbėta, kad gali gerai pasirodyti AFK. O Elektrėnų galimybės vertintos atsargiai. Sezoną pradėjote be pasiruošimo. Tačiau startavote 6 pergalėmis iš eilės ir nuvažiavote. Patys tikėjotės tokio sezono?

– Po praėjusio sezono, kai viduje turėjome konfliktą su tam tikrais žmonėmis, aš atsiskyriau nuo jų ir su kolega įkūrėme naują komandą. Norėjome, kad futbolas Elektrėnuose toliau gyvuotų. Sugriauti viską labai lengva, o atstatyti – sunku. Juolab vietinių žaidėjų neturime daug, jie dar tik auga. Susėdome ir aptarėme, kokią komandą galime suburti, ką jį gali duoti. Kalbėjome, kad ši komanda turėtų kovoti dėl prizinių vietų. Manau, lygoje yra kelios aukštesnio meistriškumo komandos, kurios visada tikisi tapti čempionais, nori užkopti ant aukščiausiojo laiptelio. Mes taip pat ne išimtis. Versmės komanda šiemet nebuvo suburta visiškai nauja. Joje liko apie 80 proc. pernykščio branduolio, prijungėme kelis naujokus, su kurių pagalba tikėjomės kovoti dėl prizinių pozicijų.

Kaip ir minėta, prieš sezoną neturėjome pasiruošimo ir draugiškų rungtynių. Bet matėme, kad potencialo yra, žaidėjai moka elgtis su kamuoliu. Pradėjome šešiomis pergalėmis ir tai buvo ženklas, kad esame pajėgūs, o tuo pačiu ir impulsas siekti daugiau.

Kiti sako, kad Elektrėnuose mes turime pranašumą, bet tai nėra absoliutus mūsų namų stadionas. Nei mes čia treniruojamės, nei mūsų komandą sudaro vien elektrėniškiai. Todėl mūsų namų rungtynėse sąlygos su varžovais būna praktiškai vienodos. Man tik keista girdėti kitų nepasitenkinimą dėl to, kad reikia važiuoti žaisti į Elektrėnus. Mes juk vykstame į rungtynes išvykose, o jiems tampa iššūkiu atvažiuoti 50 km per pusvalandį autostrada. Nemanau, kad tai turi tapti problema. Kaip ten bebūtų, abu pralaimėjimus lygoje patyrėme būtent namų stadione.

– Versmės komplektacija ir sudėtis visada buvo diskusijų objektas. Tikriausiai pačiam teko girdėti replikų, kad jūsų komanda yra trumpalaikis projektas, kad mėgėjų futbolo komanda, kurioje mokami pinigai, greitai išsivaikščios. Kaip reaguoji į tokias pastabas?

– Šiemet negirdėjau tokių kalbų, nes turiu mažiau laiko gilintis į šias diskusijas.

Bet ką reiškia trumpalaikis projektas? Apart pernykščio feilo mes visada būname tarp 5-6 pajėgiausių lygos komandų. Klausimų gali kelti kitų komandų projektai po jų pasirodymų. O kad mokami pinigai žaidėjams – tai yra normalu. Ir ne mes vieni mokame. Juk žmonėms reikia kompensuoti kuro išlaidas. Vargu, ar atvažiuotų žaidėjas iš Kazlų Rūdos, jei jam reikėtų piltis kurą už savus. Tiesiog kompensuojame kelionės išlaidas. Vilniečiai galbūt stebisi, nes jiems viskas paprasčiau. Dešimt minučių – ir stadione. Mums viskas kitaip. Todėl nesuprantu, ką norima pasakyti tokiomis replikomis. Pirmiausiai reikėtų žiūrėti į save.

– Istoriškai susiformavo pozicija, kad III lygos nugalėtojai į LFF II lygą nesiveržia. Koks Versmės požiūris šiuo klausimu?

– Mus kvietė ten žaisti, kai II lyga dar buvo suskirstyta į regionines zonas. Tada labai rimtai svarstėme, bet atsisakėme. II lygoje dabar savi niuansai. Reikia važinėti per visą Lietuvą, reikia didesnių finansų, reikia patvarkyti stadioną, kad būtų normalus apšvietimas bei tablo. Dirbantiems žmonėms keliauti į išvykas kitame mieste sudėtinga.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje matyčiau Versmę II lygoje, gal net aukštesnėje pakopoje. Man patinka, kaip dirba FKS Ukmergė, visada seku juos. Jiems per sezoną reikia 30-40 tūkst. eurų. Vadinasi, mums iš karto tektų biudžetą didinti 3-4 kartus. Mėgėjams tai dideli pinigai. Bet nueiti FKS Ukmergės keliu norėtume. Nemanau, kad II lygoje būtų labai sudėtinga. Mūsų lygos pirmasis šešetas turimais žaidėjų resursais, labiau pasitreniravęs, tikrai galėtų būti tarp II lygos vidutiniokų.

-Iš to, kas matosi viešojoje erdvėje, galima spręsti, kad jūsų klubas palaiko gerus santykius su Elektrėnų savivaldybe. Jaučiatės reikalingi miestui?

– Mes ir akademija gauname tam tikrą finansavimą. Jungiame beveik 300 treniruojamų vaikų, moterų, veteranų komandas – masiškumu konkurentų čia neturime. O profesionalumo kėlimui jau reikia papildomų pastangų. Pirmiausiai – Elektrėnuose būtinas dirbtinės dangos stadionas. Nes dabartinė mūsų aikštė nepajėgi atlaikyti visų treniruočių krūvio. Vejos kokybė nedžiugina nei mūsų, nei varžovų. Stengiamės, kad dirbtinė danga pas mus atsirastų kuo greičiau. Tada treniruočių procesas vyktų sklandžiau.

– Versmės klubo logotipe matome tris žvaigždutes. Ką jos simbolizuoja?

– Iš pradžių jų nebuvo, o įkomponavome patekę į VRFS III lygą. Jos simbolizuoja laimėtus C, B ir A divizionus. Perėjome visas SFL pakopas laimėdami jas, todėl nusprendėme, kad būtų gražu tai įprasminti papuošiant logotipą. Netrukus atsiras ir ketvirtoji – skirta pergalei šių metų III lygoje.

 

Sarmata Vileikoje

0:4. Tokiu rezultatu Naujosios Vilnios Granitos tėškėsi į purvą namų rungtynėse prieš Širvintų VGTU-Vilkus.

Vilkų aprangą apsivilkęs buvęs TransINVEST treneris Aurimas Tamaliūnas pirmame kėlinyje sužibo dubliu, po pertraukos įmušė Ignas Modėjis ir Ronaldas Grižas.

Širvintiškių treneris Deividas Maciulevičius mano, kad tokį didelį rezultatą galėjo lemti skirtingas komandų požiūris į likusias sezono rungtynes bei nusiteikimas.

„Sezono finišas artėja, kol kas sekasi surinkti gerą sudėtį. Žaidėjai noriai atvyksta į rungtynes, dėl to pavyksta pasiekti teigiamus rezultatus. Granitas nebuvo pačios stipriausios sudėties, nes jiems turbūt nėra prasmės varginti lyderių, kai dėl nieko nekovojama. O mes dar turime dėl ko pakovoti, todėl motyvacija nedingsta, stengiamės žaisti gerai. Tikiuosi, kad su ta pačia energija išliksime ir iki sezono galo“, – sakė D. Maciulevičius.

Vasaros pabaigoje Granitas buvo blykstelėjęs kelių pergalių atkarpa, bet pasirodo, kad tai buvo trumpalaikis pasibaidymas. O kai su VRFS rinktine laimėjo Regionų taurę, granitiečiai savo sezoną apskritai pabaigė.

„Man atrodo, kad šio sezono mes taip ir nepradėjome“, – replikavo Granito vadovas Jevgenijus Rybakovas.

Tokios sarmatos Vileika nematė, neregėjo seniai. Paskutinį kartą Granitą 4:0 Žiežmariuose buvo atskalbusi Versmė 2019-ųjų vasarą. O savo stadione Granitas tokiu pačiu rezultatu 0:4 buvo pralaimėjęs prieš daugiau nei 7 metus – 2017-ųjų pavasarį FC Vovos komandai.

Vadovas mano, kad šituos 2024-ųjų košmarus reikia kuo greičiau pabaigti, pamiršti ir žiūrėti, kas laukia ateityje. Svarbiausia, kad komanda neišsilakstytų.

„Atvirai pasakysiu: jeigu ne komandos veteranai ir senbuviai, dalyje šio sezono rungtynių mes ir 11 žaidėjų nebūtume surinkę. Trūksta jų, nes ir jaunimo neturime. Artėjant savaitgaliui registracijoje uždeda pliusiuką, o rungtynėse po to nepasirodo... Bet dabar svarbiausia, kad yra suplanuotas komandos sezono uždarymas, banketas, jo visi labai laukia ir nuotaikos dėl labai pakilios. Pabūsime bankete, o po jo ir žiūrėsime“, – pasakojo J. Rybakovas.

 

Medžių serija

Iš tų komandų, kurios nekovoja dėl prizinių vietų, šiuo metu labiausiai motyvuoti atrodo Medžiai.

Paulius Glosas komandai įpūtė motyvacijos ir žaliai balti pasiekė trečią pergalę iš eilės – tiek buvo laimėję per penkis pirmus sezono mėnesius.

Šį kartą Medžiai 4:1 susitvarkė su Žalgirio jaunimu. Du kartus mušė Audrius Bukovskis, po kartą – į komandą sugrįžęs Dmitrijus Aschabovas, o taip pat Šarūnas Archipovas.

Nepykite, kad kartojuosi, bet su Žalgirio U-19 komanda kiekvieną savaitę ta pati istorija: dėl neišsemiamo sudėties gylio ir įvairovės niekada nežinai, ką iš jų gausi.

„Jie rotuoja sudėti kiekviename ture. Kartais pasaugo svarbesnius žaidėjus, kartais duoda šansų jaunimui, todėl eidami į aikštę neįsivaizdavome, ko galime tikėtis. Bet šį kartą išstatė sudėtį, kurią mes buvome pajėgūs įveikti“, – teigė Medžių treneris.

Po trijų pergalių serijos Medžiai pasistiebė į 6 vietą ir yra nusiteikę sezoną pabaigti dar aukščiau.

„Tris kartus laimėję esame labai laimingi. Turime norų būti dar aukščiau. Jei pavyks pratęsti pergalingą seriją, galime kilti ir iki 4 vietos, nors Tera jos tikrai nenorės atiduoti“, – svarstė P. Glosas.

 

12 minučių intriga

Prieš 16-ą turą AFK šansai varžytis dėl titulo buvo tik teoriniai, bet jie su kaupu padarė tai, kas dar priklausė nuo jų pačių.

Visos kalbos ar pasvarstymai apie tai, kad AFK'ai gali anksti sudėti ginklus ir stokoti motyvacijos, nuėjo perniek. Jie Vilties dublerius, žaidusius be susirgusio trenerio Furkano, sumalė 6:0.

Augustas Trinkūnas jau 12 min. pelnė pirmą įvartį, gesindamas intrigą ir suteikdamas savo komandai ramybės bei šaltumo pliūpsnį.

Po kelių minučių Augustas įmušė antrą, o pirmą kėlinį pabaigė su „hat-tricku“ ir klausimų dėl nugalėtojų nekilo niekam.

„Nemanau, kad užsivedimas šiame mače galėjo būti kitoks nei pastarosiose rungtynėse. Tiesiog gerai realizavome savo progas ir tiek. O tą anksčiau padaryti sekdavosi sunkiai“, – konstatavo AFK komandos vadovas Darius Navikas.

 

Revanšas

1:11 prieš Top Kickers pralaimėtos pirmojo rato rungtynės užgavo Teros žaidėjų ambicijas.

Atsakomasis susitikimas Fanų stadione buvo gera ir ilgai laukta proga revanšui. O čia komandos pildė apžvalgininko prognozes apie laukiančią įvarčių fiestą: rungtynių svarstyklės svyro tai į vieną, tai į kitą pusę.

Justino Jurčiukonio įvartis 19 min. Terai ramaus vakaro negarantavo – Kickers su savo uraganiniu puolimu atsakė trimis įvarčiais bei išsiveržė į priekį 3:1.

Toks rezultatas buvo sužaidus valandą, o Teros revanšo perspektyvos pakibo ant plauko. Bet tada išvydome vieną gražiausių sezono „comebackų“. Dešimties minučių atkarpa virto Teros benefisu, trimis įvarčiais ir išplėšta dramatiška pergale 4:3.

„Toks atviras futbolas mums nepatiko. Darėme daug klaidų aikštės viduryje, turbūt poros savaičių pertraukėlė išmušė iš ritmo. Bet net atsiliekant 1:3 jautėme, kad turime pasiimti pergalę. Treneris atliko kelių žaidėjų rotacijas ir atsakėme su rimtu „comebacku“. Visi stengėsi, o keli mūsų sirgaliai pagyrė už gražias rungtynes, – pasakojo Teros žaidėjas Liudvikas Velička. – Top Kickers komanda moka žaisti futbolą ir jie vertesni aukštesnės pozicijos. Bet man atrodo, kad varžovai rungtynių pradžioje padiktavo tokį žaidimo tempą, kurio vėliau patys neatlaikė ir pavargo.“

Liudvikas taip pat išskyrė rezultatyviausio žaidėjo titulo siekiantį Top Kickers lyderį Simoną Stankevičių: „Kaip ir buvo kalbėta anksčiau – jei pakeli gynybos liniją aukščiau iki vidurio, vienas netikslus perdavimas, atsikirtimas ir jau gaudyk Simoną po visą aikštę. Jo klasė tiesiog aukštesnė. Mūsų gynėjas Karolis Šutovičius vertas pagyrimų, nes tarp judviejų vyko graži dvikova. Antrame kėlinyje ir aš padėjau gynėjams, todėl tą žvėrį pristabdėme. Bet realiai Simoną stabdyti žiauriai sunku, tą gali pasakyti visi, kurie žaidė prieš jį.“

​

 

17 turo rungtynės (spalio 12-14 d.)

FK Medžiai – Viltis B. Šeštadienis, 15:15, Fanų stadionas.

AFK – Žalgiris U19. Sekmadienis, 16:00, Fanų stadionas.

Širvintos/VGTU-Vilkai – ESFA Versmė. Sekmadienis, 17:00, Širvintų stadionas.

Top Kickers – Fk Granitas. Sekmadienis, 18:30, Senvagės stadionas.

FK Tera – FK Navigatoriai. Pirmadienis, 20:00, Senvagės stadionas.