Pavasarį nervingai laukėme naujienų iš Švietimo, Mokslo ir Sporto bei Sveikatos Ministerijų – visos III lygos komandos veržėsi į stadionus ir nekantravo pradėti naują sezoną. Sezonas prasidėjo vėliau, gegužės pabaigoje, o finišavo besibaigiant spaliui.

Tai buvo jubiliejinis, 10-asis VRFS III lygos sezonas, kuris nepaisant pandeminių iššūkių, praėjo sklandžiai.

Po sezono – tradicinė III lygos dalyvių pasirodymo apžvalga. Pirmoje jos dalyje – žvilgsnis į 9-14 vietas užėmusias komandas ir jų džiaugsmus bei rūpesčius.

 

14. FK TERA. 2-1-15, 23:64, 7 tšk.

Lūkesčiai. Iš visų VRFS III lygos komandų FK Teros pasiekti rezultatai labiausiai skyrėsi nuo lūkesčių prieš sezoną – neabejotinai jie tapo didžiausiu viso sezono nusivylimu. Šį pavasarį Tera sugrįžo į VRFS struktūrą po šešerių metų pertraukos. Jie neturėjo II lygoje pagelbėjusių kelių lyderių, tačiau vis tiek buvo laikytini galimais pretendentais į aukštas vietas.

Sezonas. Apie FK Teros pasirodymą 2021-ųjų III lygoje plačiai pasakoti nereikia: iš daug žadančių naujokų per kelias savaites jie virto beviltiškais autsaideriais. Ir suprantama, kai po paskutinio pralaimėjimo sezone klubo paskyra facebooke lengviau atsikvėpė: „Pagaliau baigėsi“.

Aukštyn. Pirmosios dvejos pirmenybių rungtynės – lygiosios 1:1 su Margiriu ir pergalė 3:1 prieš Ozą – sugeneravo 57 proc. viso sezono taškų. Priminsiu, kad po lygiųjų su Margiriu FK Teros treneris Sergejus Vasiljevas užsiminė, kad rezultatu nėra patenkintas, nes po ilgo pasirengimo sezonui etapo tikėjosi daugiau...

Žemyn. Viskas, kas vyko po 2 turo – buvo tik blogyn ir Teros dardėjimo žemyn nesulaikė. Rugsėjį dar kartą pasiekta pergalė prieš Ozą padėjo nutraukti 12 pralaimėjimų seriją, tačiau tragiško sezono geresniu tai nepavertė.

Lyderis. Rezultatyviausias komandoje buvo Ovidijus Požėla (7 įvarčiai), bet dauguma varžovų Teros sudėtyje tikriausiai išskirtų saugą Oleksijų Mazurenko.

Plika akimi matyti, kad 41-erių ukrainietis per savo karjerą ragavęs aukšto lygio futbolo ir tikriausiai ne veltui žaidęs „Sevastopol“ bei Chersono „Krystal“ klubuose Ukrainos aukščiausioje bei Pirmoje lygose. Deja, FK Terai reikėjo bent trijų tokių O. Mazurenkų.

X faktorius. „Sėkmės mums nereikia“, – sezono pradžioje apžvalgininkui pareiškė S. Vasiljevas ir šią frazę vėliau ilgam įsiminė FK Teros varžovai, ji virto savotišku lygos folkloru. Apart kelių beviltiškai prapiltų mačų, keliose pralaimėtose rungtynėse būtent sėkmės Teros futbolininkams pritrūko labiausiai.

Komentaras. „Dėl šio sezono galime kaltinti futbolo dievus, traumas, pastoviai retinusias mūsų komandą, nesusirinkimą ir t.t., bet ką jau čia padarysi. Pirmieji turai džiugino, po to prasidėjo traumos, pradėjome byrėti, nesirinkti ir viskas, ką turime dabar – yra viso to rezultatas. Du ar trys žaidėjai nenuspręs rungtynių likimo. Patys esame kalti, kad neieškojome naujų ir patyrusių žaidėjų, kurie pakeistų traumuotus. Pamoka, iš kurios reikia mokytis.“

 

13. FK SALININKAI. 4-0-14, 27:58, 12 tšk.

Lūkesčiai. Po dvejų metų pertraukos sugrįžę į III lygą, FK Salininkai prieš sezoną grandiozinių tikslų nekėlė. Tokiais atvejais svarbiausia kovoti dėl išlikimo, tad realiai Salininkai taikėsi į 10-11 vietas. Vis dėl to, užimti tokias pozicijas sezono eigoje realių galimybių nebuvo.

Sezonas. Pirmieji pralaimėjimai prieš III lygos senbuvius ir favoritus Salininkų komandos tikėjimo nepalaužė. Tačiau kai nesėkmių serija vasarą išsitęsė iki 10 pralaimėjimų iš eilės, nebeliko abejonių, kad Salininkai liks turnyro lentelės dugne.

Galima tik pagirti komandą už kovingumą, kad sugebėjo išsikapstyti iš paskutinės vietos.

Aukštyn. Tokiame sezone sunku įžvelgti daug pozityvo ženklų, bet negalima nepaminėti aplinkybių, kaip buvo iškovota pirmoji Salininkų pergalė prieš TEC.

Po pirmo kėlinio Salininkai atsiliko 0:2 ir atrodė, kad gresia vienuoliktas iš eilės pralaimėjimas. Bet antrame kėlinyje nutiko mini stebuklas. Salininkai pasinaudojo retu atveju, kai turėjo ilgesni suolą ir, naudodami aktyvią rotaciją, sumušė penkis įvarčius be atsako bei iškovojo įstabią pergalę 5:2.

Žemyn. Rungtynės vidurvasarį prieš Ozo komandą. Pralaimėta tik 0:1, bet susirinkimas buvo toks siaubingas, kad traumas patyrus porai žaidėjų, Salininkai didžiąją antro kėlinio dalį privalėjo žaisti vos devyniese.

Lyderis. Laikas bėga, metai skuba, bet vienas dalykas nesikeičia – Pavelas Šarynskis ir toliau griežia pirmuoju smuiku Salininkų komandoje.

Jei kilo klaustukų, kaip 37-erių veteranas po netrumpos pertraukos atrodys III lygoje, tai visus tuos klaustukus likvidavo pats Pavelas. 11 įvarčių ir 3 rezultatyvūs perdavimai – geriausias atsakymas skeptikams.

X faktorius. Apatinėje lentelės dalyje sunku atrasti komandą, kuri nesiskųstų dėl prasto žaidėjų susirinkimo. Bet Salininkus ši problema kankino labai atkakliai, nes net keliose laimėtose rungtynėse jie nežaidė optimalios sudėties.

Pranas Janušauskas, Salininkų komandos vadovas ir treneris neabejoja: „Su ta sudėtimi, kurią surinkome, tikrai turėjome neiškristi iš III lygos.“

Tačiau realybė pasirodė kitokia, nes be dviejų-trijų svarbių žaidėjų kiekviename ture siekti savo tikslų sudėtinga. Todėl ateičiai būtina atrasti tuos du-tris papildomus lygiaverčius žaidėjus, kurie užpildytų atsirandančias spragas.

Komentaras. „Galbūt mums reikėjo žaisti kitaip ir treneris kaltas, kad sugadino komandos sezoną. Dabar svarbu padaryti teisingas išvadas ir žiūrėti į ateitį, kuri mums tikrai bus šviesi su tokiais žaidėjais. Tikiu, kad mūsų laivo įgula suprato, jog gali įveikti didesnes audras platesniuose vandenyse. Kad galime žaisti III lygoje – manau, visi įsitikino sezono pabaigoje. Mes niekur nedingsime. Tris kartus iškritome iš III lygos, iškristi visada nemalonu, bet patikėkite, joje žaisime ir vėl. Tai puiki komanda, su kuria galime kovoti, netgi prie minimalios sėkmės ir atlikus namų darbus – būti prizininkais. Gal tik kai kuriems žaidėjams reikia laiko ir praktikos, kad patikėtų savimi“, – P. Janušauskas.

 

12. FK OZAS. 4-2-12, 24:43, 14 tšk.

Lūkesčiai. Po pernykštės kankynės ir stumdymosi lentelės apačioje FK Ozas šiemet turėjo labiau ambicingų planų. Tačiau tarpsezoniu klube neįvyko jokių reikšmingų permainų, sudėtis išliko ta pati, tik tapo metais senesnė. O tai sufleravo, kad 2021-ųjų pirmenybės gali tapti pernykščio košmaro tąsa.

Sezonas. Taip ir nutiko. Pastaruosius tris sezonus FK Ozas III lygoje aukščiau 8-os vietos nekyla, o šiemet apskritai užėmė poziciją, kuri jiems III lygos licencijos kitam sezonui negarantuoja. 4 pergalės – mažiausiai, ką oranžiniai pasiekė per visą 10 metų žaidimo VRFS III lygoje istorijoje. Logiška, nes dažniausiai rungtynėms teko rankioti tapyrus iš dublerių komandos, o sprendžiant problemas žaidėjai buvo perstumdomi ir dažnai žaidė ne sau įprastose pozicijose.

Aukštyn. Vasarą Ozas sužibėjo įspūdingomis lygiosiomis su TEC, panaikindamas trijų įvarčių deficitą ir sužaisdamas 4:4. Bet geriausios sezono rungtynės buvo 11 ture, kai su Mariaus Stankevičiaus pagalba oranžiniai kovoje prieš Granitą atsitiesė atsilikdami 1:3 ir triumfavo 4:3.

Žemyn. Nuo sezono pradžios Ozas ėmė rausti dugną. Pirmas mėnuo baigtas 5 pralaimėjimais. Pirma pergalė pasiekta tik 7 ture, kai „per negaliu“ šiaip ne taip 1:0 buvo įveikti devyniese žaidę Salininkai. Prasta pirmenybių pradžia uždavė toną visam nuviliančiam sezonui.

Lyderis. Nieko naujo – Gediminas Skrockas. Lankė beveik visas rungtynes, nors įmušė tik 5 įvarčius ir pridėjo 3 rezultatyvius perdavimus. Tų įvarčių galėjo būti daugiau, bet kaip paaiškino pats – dėl sudėties komplektavimo problemų žaisdavo ne atakos smaigalyje, o atsitraukęs ir nusileidęs į aikštės gilumą.

X faktorius. Vasaros pabaigoje FK Ozas išsitraukė labai rimtą kozirį – ilgamečio Lietuvos rinktinės nario M. Stankevičiaus kortą. Dabartinis U-21 rinktinės treneris žaidė gal tik trejose rungtynėse, tačiau jo nauda Ozo komandai buvo neišmatuojama. Greita žvaigždės aikštėje pasitempdavo kiti komandos nariai, greta jo ir patys tapdavę geresni. Jei M. Stankevičius būtų žaidęs visą sezoną, Ozas jį būtų baigęs ne B grupėje, o pajėgiausiųjų aštuonete.

Komentaras. Po nesėkmingo sezono G. Skrockas išliejo visą susikaupusį susierzinimą. Dėl prasto komandos narių požiūrio ir nusiteikimo: „Prastas sezonas. Jei puolėjas žaidžia saugo pozicijoje, o centro saugas – krašto gynėju, visada reikalingi dubleriai, tai apie rezultatus nėra ko kalbėti. Jei tos popierinės figūros ateitų 80 proc. rungtynių ir turėtume bent po 3-4 keitimus, Top-8 būtume be problemų. Kitas svarbus faktorius – gynyba. Gynėjų amžiaus vidurkis 35+ ir tik vienas jaunesnis. Neturėjome tikro atraminio saugo (pvz. A. Žarnovskio), kuris būtų pagelbėjęs gynyboje fizine jėga ir kovingumu. O kai gauni kelias rungtynes iš eiles, pas kai kuriuos nelieka motyvacijos. Prasideda tarpusavio pykčiai ir taip nubyra dar 2-3 žaidėjai per sezoną.

Rungtynes reguliariai lankė 8-9 žmonės, kiti pasirodydavo periodiškai, todėl neįmanoma atrasti žaidimo braižo, nieko. Iš tų 9 kokie 3 anksčiau į pagrindą neįsipaišydavo, dabar gavo žaidimo laiko sočiai. Manau, kad 35+ lyga sukurta ne veltui, ne III lygoje žaisti su tokia sudėtimi ir amžiaus vidurkiu.

Kas toliau? Čia kiekvieno asmeninis sprendimas. Mano supratimu reikia bent 6 žaidėjų papildymo, kurie lankytų 80-90 proc. rungtynių. Yra faktorių, dėl kurių negali ateiti, bet dažnai tai būna „tyngiu“, „biški skauda“, „nepatogus laikas“ ir t.t. Reikia normaliai pasakyti, kad būsiu ir viskas aišku.“

 

11. FK TEC. 6-1-11, 30:44, 19 tšk.

Lūkesčiai. TEC sugrįžo į III lygą po trejų metų pertraukos ir puikiai žinojo – sezonas bus sudėtingas. Visgi jie vylėsi kabintis už Top-8 ir, žvelgiant į perspektyvą, į komandą integruoti kuo daugiau jaunimo.

Sezonas. Pirmojo aštuoneto traukinys nurūko labai greitai, dar nesibaigus pirmam ratui. Minimali užduotis pasiekta ir vietą lygoje išsaugoti pavyko. Be to, TEC aplenkė ankstesnių sezonų bėdas ir krizines atkarpas, kai dėl prasto susirinkimo komanda puldavo į gilią duobę. Pasitaikė sudėtingų savaitgalių su vienu, dviem ar trimis keitimais, bet neretai TEC'ų susirinkimas būdavo visai puikus.

Aukštyn. Visas rudens ratas. Per jį TEC'ai sužaidė tik 5 rungtynes, bet iškovojo 3 pergales „savo lygoje“ – lygiai tiek, kiek per visą pirmą ratą. Šios atkarpos pakako, kad jie patys kontroliuotų savo padėtį kovoje dėl išlikimo ir nereikėtų dairytis į varžovų rungtynių rezultatus.

Žemyn. Rudens pradžioje po keturių pralaimėjimų serijos TEC buvo atsidūrę kritinėje situacijoje – tuomet jiems realiai kilo iškritimo į SFL A divizioną grėsmė. Bet vienybę pademonstravusi komanda suvaldė kylančią krizę ir greitai atsispyrė iš pavojingos zonos.

Lyderis. Lauko futbole Valdemaras Šaveiko nesprogdina įvarčių fejerverkų, tačiau dėl jo indėlis į TEC žaidimą nusipelno komandos lyderio statuso. Šiemet Valdemaras pelnė 7 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Kitaip tariant, tiesiogiai prisidėjo prie 43 proc. komandos įvarčių ir tai yra aukšto produktyvumo rodiklis.

X faktorius. Įmušti pirmiems reiškia atlikti pusę darbo. Visas 6 pergales TEC iškovojo, kai į tos dienos varžovų vartus kamuolį siuntė pirmieji. Aišku, pasitaikė ir atvirkštinių scenarijų. Tačiau per visą sezoną nepelnė nė taško, kai įvarčiu pirmieji džiaugdavosi oponentai.

Komentaras. „Nors už pirmojo aštuoneto užsikabinti nepavyko, džiugu buvo tai, kad pavyko integruoti jaunimą. Bent keli iš jų užsikabino ir buvo svarbia komandos dalimi. Po sezono nuotaikos nėra prastos, juolab, antroji dalis parodė, kad su apatinio šešeto komandomis galime žaisti kaip lygūs su lygiais, – sakė TEC vadovas Aurimas Baubkus. – Padarėme sezono uždarymą, aptarėme reikalus. Kažkas žiemą ilsėsis, gydysis traumas, o ištvermingiausieji ruošis 7x7 turnyrui.“

 

10. VJFK TRAKAI. 6-4-8, 24:49, 24 tšk.

Lūkesčiai. VJFK Trakų komanda sezoną pasitiko labai tradiciškai – į sudėtį įliejusi jaunų veidų bei puoselėdama viltis ir toliau išsaugoti vietą VRFS III lygoje.

Sezonas. Jis buvo praktiškai niekuo nesiskiriantis nuo pernykščio – su bangavimais ir svarbiomis pergalėmis prieš savo kalibro varžovus. Pernai Trakai per rungtynes vidutiniškai rinko 1,37 taško, šiemet – 1,33. Pernai lygoje aplenkė penkis varžovus, šiemet – keturis. Plieninis stabilumas.

Aukštyn. VJFK Trakai tikriausiai mielai būtų pratęsę sezoną toliau. Per paskutines šešerias rungtynes su B grupės varžovais jie išvengė pralaimėjimų, nugriebė 14 taškų iš 18, pagaliau pratrūko puolime ir šėrė įvarčius visiems iš eilės. Tačiau viso sezono metu buvo akivaizdu, kad be solidesnio pastiprinimo Trakų futbolininkams su savo jaunimu apie aukštas vietas galvoti per anksti.

Žemyn. Iki šios pakilios atkarpos teko atlaikyti gniuždančią atkarpą. Rugpjūtį per 4 mačų seriją su III lygos mohikanais trakiškiai patyrė keturis pralaimėjimus, nepelnė nė vieno ir praleido 24 įvarčius. Bet Trakų jaunimas atlaikė šiuos smūgius ir prisikėlė.

Lyderis. Igoriui Čaplijevskiui šis sezonas asmeniškai buvo mažiau rezultatyvus nei pernai. Tačiau Trakų komandos senbuvis praleido vos vienas rungtynes dėl kortelių ir buvo naudingas – 4 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai.

X faktorius. VJFK Trakų treneris Vidmantas Zagurskas į sezono pabaigą galbūt atrado naują talentą. Varžovams beveik nežinomas 16-metis jaunuolis Matas Siaurusevičius tapo tikru X faktoriumi, kai dviem dubliais prisidėjo prie svarbių pergalių prieš FK Teros ir Salininkų ekipas. Potencialus kito sezono komandos lyderis.

Komentaras. „Visada norisi kilti aukštyn, kovoti dėl aukštesnių vietų. Tačiau kol nesunokinsime savo jaunimo, tol būsime žemiau – ten, kur esame dabar. Ieškoti žaidėjų žaidėjų pastiprinimui iš kitur neturime jokio noro. 2021-ųjų sezonas mums vėl buvo sunkus, bet laikau jį sėkmingu.“

 

9. FC VOVA. 8-2-8, 28:37, 26 tšk.

Lūkesčiai. Debiutas III lygoje pernai FC Vovai baigėsi nesėkmingai – jie finišavo tik 10 pozicijoje ir formaliai turėjo iškristi, bet išsaugojo vietą pasikeitus reglamentui ir lygos komandų kvotai. Pasidarę išvadas ir sulaukę pastiprinimo, voviniai šį sezoną pasitiko su visai kitokiomis ambicijomis.

Sezonas. Pirmieji už brūkšnio po pirmojo aštuoneto, kuris pratęsė kovą dėl apdovanojimų. Iki siekiamos ribos Vovai pritrūko vos 1 taško – tiek juos skyrė nuo Ukmergės ekipos, su kuria buvo sužaista lygiosiomis. Vėliau B grupėje jiems nebuvo, kas veikti, nes užtikrintai laikantis 9 vietoje sitgo ir motyvacijos, ir noro žaisti aukščiausia pavara.

Aukštyn. Po 8 rungtynių FC Vovos taupyklėje spindėjo 18 taškų kraitis, o turnyro lentelėje buvo užimama 4 vieta. Tiesa, euforijos nebuvo justi, nes prieš akis laukė serija rungtynių su lygos favoritais.

Žemyn. Atėjus šiems išbandymams, Vova užstrigo. Margiris, Navigatoriai, VGTU-Vilkai ir Granitas dovanų nedalino, su Ukmerge pasiektos tik lygiosios ir po šios 5 rungtynių atkarpos pasimatė, kad FC Vovai dar per anksti į Top-8 dalyvių gretas.

Lyderis. Seyedas Armanas Taheri turėjo proveržio sezoną. 2020-aisiais FC Vovos gretose iranietis atliko labiau epizodinį vaidmenį, o šiemet ėmėsi lyderio naštos ir tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju. S. A. Taheri įmušė 6 įvarčius ir atliko 1 asistą.

X faktorius. Per visą sezoną FC Vova gavo vos vieną raudoną kortelę ir ji buvo labai skausminga. Per 11 turo rungtynes tokia nelaimė ištiko vieną pagrindinių Vovos žaidėjų vartininką Igorį Jakovlevą, neleistinai sustabdžiusį Navigatorių žaidėją. Tas rungtynes Vova pralaimėjo 0:5, o kitą mačą priverstinai praleidus I. Jakovlevui, net 1:8 krito nuo Širvintų VGTU-Vilkų.

Komentaras. „Sezonas nebuvo lengvas, buvo traumų ir skaudžių pralaimėjimų, bet buvo ir labai smagių pergalių. Dėkojame visiems už palaikymą tribūnoje, o žaidėjams – už sunkų darbą aikštėje. Susitiksime jau netrukus, žiemos pirmenybėse.“