Elvio Žaldario nuotrauka

 

Sekmadienį per A lygos rungtynes tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Kauno rajono „Hegelmann“ (1:0) buvo pagerbtos ryškios Lietuvos futbolo asmenybės.

Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas Deividas Šemberas įteikė Kęstučiui Latožai ir Arminui Narbekovui VRFS garbės ženklus „Už nuopelnus Vilniaus futbolui“.

K. Latoža – daugiausiai rungtynių „Žalgiryje“ sužaidęs futbolininkas. 1968-1983 m. sostinės komandai gynėjas atstovavo net 515 kartų. Baigęs žaidėjo karjerą, K. Latoža treniravo jaunių ir jaunimo rinktines, taip pat „Žalgirį“. Su juo 1999 m. tapo Lietuvos čempionu, o 2003 m. – LFF taurės laimėtoju. 1998-1999 m. K. Latoža vadovavo Lietuvos nacionalinei rinktinei.

A. Narbekovas „Žalgiryje“ 1983-1989 m. sužaidė 155 rungtynes ir įmušė 51 įvartį. 1987 m. su žalgiriečiais tapo pasaulinės Universiados čempionu. 1988 m. – Seulo olimpinių žaidynių čempionu. Keturis kartus iš eilės (1985-1988 m.) išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. A. Narbekovas taip pat treniravo „Žalgirį“ ir buvo klubo prezidentu. Atstovaudamas Vienos „Austria“ klubui, A. Narbekovas tris kartus laimėjo Austrijos čempionatą ir du sykius šalies taurę. Lietuvos rinktinėje sužaidė 13 rungtynių (4 įvarčiai). 2004 m. UEFA 50-ojo jubiliejaus proga paskelbtoje lietuviškoje geriausio penkiasdešimtmečio žaidėjo (Golden Player) nominacijoje geriausiu pripažintas A. Narbekovas.